Suaugusiųjų Agresija Vaikui: Pasekmės, Priežastys ir Prevencija

Smurtas prieš vaikus yra opi problema, pažeidžianti vaiko teises ir turinti didžiulį neigiamą poveikį tiek individualiai vaikui, tiek visai visuomenei. Tai ne tik fiziniai sužalojimai, bet ir emocinė bei psichologinė žala, kuri gali lydėti žmogų visą gyvenimą. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiamos suaugusiųjų agresijos prieš vaiką pasekmės, priežastys ir galimi prevencijos būdai, remiantis specialistų įžvalgomis ir konkrečiais pavyzdžiais.

Smurto Prieš Vaikus Apibrėžimas ir Formos

Vaiką žalojantis elgesys apibrėžiamas kaip suaugusio žmogaus veikimas ar neveikimas, kuris daro žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Svarbu pabrėžti, kad smurtas nebūtinai yra vienkartinis įvykis - tai gali būti nuolatinė santykių sistema, kurioje vaikas yra žalojamas. Smurtas prieš vaikus gali pasireikšti įvairiomis formomis:

• Fizinis smurtas: Tai tyčiniai veiksmai, sukeliantys skausmą ir galintys sukelti sveikatos ar raidos sutrikimus. Tai apima mušimą, stumdymą, spardymą, deginimą, kandžiojimą, smaugimą ar bet kokį kitą skausmo kėlimą.
• Seksualinė prievarta: Tai suaugusio žmogaus veiksmai, kuriais siekiama patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną išnaudojant vaiką. Tai apima išprievartavimą, seksualinį tvirkinimą, vaiko panaudojimą pornografijai, lytinių organų demonstravimą ir kitą seksualinio pobūdžio veiklą.
• Emocinė prievarta: Tai vaiko kompetencijos ir savivertės griovimas žeminant, gąsdinant, atstumiant, baudžiant, atmetant ar ribojant socialines sąveikas.
• Nepriežiūra: Tai ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas, dėl kurio kyla grėsmė vaiko pilnavertei raidai ir funkcionavimui. Tai apima vaiko nemaitinimą, rengimą sezono neatitinkančiais drabužiais, nesirūpinimą jo sveikata ir saugumu.

Psichologinio Smurto Specifika

Psichologinis smurtas prieš vaiką yra ypač pavojinga smurto forma, nes ji palieka gilias emocines žaizdas, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių. Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais:

• Žeminimas ir kritikavimas: Nuolatinis vaiko menkinimas, jo pastangų nuvertinimas, nepagarbus kalbėjimas apie jį.
• Gąsdinimas ir bauginimas: Grasinimai vaikui, jo artimiesiems, gyvūnams ar daiktams.
• Izoliavimas: Ribojimas vaiko socialinių kontaktų, draudimas bendrauti su draugais, šeimos nariais.
• Ignoravimas: Vaiko poreikių ignoravimas, emocinis atstūmimas, dėmesio neskyrimas jo jausmams ir išgyvenimams.
• Manipuliavimas: Vaiko kaltinimas dėl suaugusiųjų problemų, vertimas jaustis kaltu dėl dalykų, kurių jis nekontroliuoja.

Psichologinis Smurtas Namuose

Psichologinis smurtas - tai įžeidinėjimai, manipuliacijos, nuolatinė kritika ar emocinis atstumas. Nors jis nepalieka matomų randų, tačiau stipriai paveikia vaiko savivertę ir pasitikėjimą savimi. Vaikas, nuolat girdintis iš savo tėvų, kad yra „neišmanėlis“, „nevykėlis“, „nereikalingas“ ar „blogas vaikas“, pradeda tikėti, kad būtent toks jis ir yra. Pagal tai formuojasi ir vaiko savęs vaizdo supratimas. Ilgainiui tai gali virsti didelėmis savivertės problemomis, dideliu uždarumu, sunkumais mezgant artimus ryšius ir santykius su kitais žmonėmis ar negebėjimu priimti kritikos. Taip pat vaikai, patiriantys tokį smurtą, gali pradėti ieškoti dėmesio destruktyviais būdais, tokiais kaip agresija arba patyčios, kartais taip kompensuodami ir savo numuštą savivertę.

Tuo tarpu fizinis smurtas, nors ir labiau matomas, taip pat palieka ilgalaikių psichologinių pasekmių. Nuolatinis baimės jausmas ar nuspėjama agresija namuose vaiko galvoje sukuria nesaugumo jausmą. Tokia aplinka tampa pagrindu elgesio problemoms vėliau gyvenime.

Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?

Smurto Rizikos Veiksniai

Yra daug veiksnių, kurie gali padidinti riziką, kad vaikas patirs psichologinį smurtą. Šie veiksniai gali būti susiję su vaiku, jo šeima, aplinka ir visuomene.

Veiksniai, Susiję Su Vaiku

• Amžius: Maži vaikai yra ypač pažeidžiami, nes jie yra visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų ir neturi galimybių apsiginti.
• Genetinis pažeidžiamumas: Vaikai, turintys elgesio ar emocinių problemų, ir vaikai su negale yra padidintoje rizikos grupėje. Tėvai ir globėjai dažnai nežino, kaip su jais bendrauti, todėl gali pasireikšti smurtinis elgesys.
• Temperamentas: Vaikai, kurie yra impulsyvūs, sunkiai valdo savo emocijas arba turi elgesio problemų, gali labiau provokuoti suaugusiųjų pyktį ir agresiją.
• Ankstesnė patirtis: Vaikai, kurie jau patyrė smurtą ar kitas traumas, yra labiau pažeidžiami pakartotiniam smurtui.

Veiksniai, Susiję Su Šeima

• Šeimos istorija: Šeimos, kuriose jau buvo smurto atvejų, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
• Tėvų psichikos sveikata: Tėvai, turintys psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija, nerimas, priklausomybės, yra labiau linkę į smurtą prieš vaikus.
• Tėvystės įgūdžiai: Tėvai, neturintys tinkamų tėvystės įgūdžių, gali nesugebėti tinkamai pasirūpinti savo vaikais ir gali naudoti smurtą kaip auklėjimo priemonę.
• Šeimos socialinė izoliacija: Šeimos, kurios yra socialiai izoliuotos, neturi pakankamai paramos ir pagalbos, todėl tėvai gali jaustis perkrauti ir labiau linkę į smurtą.
• Finansiniai sunkumai: Šeimos, patiriančios finansinių sunkumų, gali jausti didelį stresą, kuris gali padidinti riziką, kad vaikas patirs smurtą.
• Smurtas tarp tėvų: Vaikai, kurie mato smurtą tarp tėvų, patiria didelį stresą ir gali būti labiau pažeidžiami psichologiniam smurtui.
• Priklausomybės: Tėvų priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų gali neigiamai paveikti jų gebėjimą pasirūpinti vaikais ir padidinti smurto riziką.

Veiksniai, Susiję Su Aplinka ir Visuomene

• Socialinės normos: Visuomenės, kurios toleruoja smurtą, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
• Ekonominė nelygybė: Šalyse, kuriose yra didelė ekonominė nelygybė, smurtas prieš vaikus yra labiau paplitęs.
• Prieinamumas prie pagalbos: Šeimos, kurios neturi priėjimo prie pagalbos ir paramos, yra labiau linkusios į smurtą prieš vaikus.
• Žiniasklaidos įtaka: Žiniasklaida, kuri vaizduoja smurtą kaip priimtiną elgesį, gali padidinti smurto prieš vaikus riziką.

Smurtas Namuose Kaip Elgesio Modelis

Kaip pavyzdys, matomas namuose, gali paveikti jų elgesį su bendraamžiais? Smurtas namuose vaikams tampa modeliu, kaip jie suvokia santykius. Jei namuose jie matė, kad konfliktai sprendžiami fizine jėga ar įžeidinėjimais, didelė tikimybė, kad jie tokį elgesio modelį naudos ir bendraujant su savo bendraamžiais. Vaikai psichologinį smurtą dažniausiai naudoja tyčiodamiesi iš kitų, taip norėdami jaustis stipresni ar siekdami kompensuoti savo pažeistą savivertę. Fizinis smurtas, patirtas namuose, gali paskatinti agresyvų elgesį mokykloje, nes vaikai, neturėdami tinkamo konflikto sprendimo modelio, remiasi tuo, ką matė artimiausioje aplinkoje - šeimoje.

Kodėl Vaikai Smurtauja Mokykloje?

Vaikų agresyvūs veiksmai dažnai kyla iš vidinės įtampos, nusivylimo ar kitokio emocinio skausmo. Jei vaikas jaučiasi nesuprastas, nemylimas ar ignoruojamas namuose, jis gali ieškoti valdžios ir kontrolės, o tą lengviausia padaryti bendraamžių tarpe. Smurtas ir patyčios mokykloje neretai tampa būdu taip į save atkreipti dėmesį arba apsisaugoti nuo kitų atstūmimo ar galimos kritikos.

Svarbu nepamiršti, kad vaikai mokosi iš aplinkos. Jei jie nuolat stebi agresyvų elgesį savo šeimoje, filmuose, internete, smurtas gali tapti jų natūraliu pasirinkimu sprendžiant konfliktus, kas jiems gali atrodyti visiškai normalu, kadangi tuomet sunku suprasti, o kaip viskas turėtų atrodyti iš tikrųjų.

Psichologinio Smurto Pasekmės

Psichologinis smurtas gali turėti ilgalaikių ir sunkių pasekmių vaiko raidai ir gerovei.

Taip pat skaitykite: Gyvenimo kelionė žinių link

Trumpalaikės Pasekmės

• Emociniai sunkumai: Vaikai, patyrę psichologinį smurtą, gali jausti nerimą, baimę, liūdesį, pyktį, gėdą ir kaltę.
• Elgesio problemos: Jie gali tapti agresyvūs, uždari, impulsyvūs arba turėti sunkumų mokykloje.
• Fiziniai simptomai: Kai kurie vaikai gali patirti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, pilvo skausmai, miego sutrikimai ir apetito praradimas.
• Savižudiškos mintys: Sunkiais atvejais vaikai gali pradėti galvoti apie savižudybę.

Ilgalaikės Pasekmės

• Psichikos sveikatos problemos: Vaikai, patyrę psichologinį smurtą, turi didesnę riziką susirgti depresija, nerimo sutrikimais, potrauminio streso sutrikimu (PTSS), valgymo sutrikimais ir kitomis psichikos sveikatos problemomis.
• Žema savivertė: Jie gali turėti žemą savivertę, jaustis nevertais meilės ir pagarbos.
• Sunkumai santykiuose: Jiems gali būti sunku užmegzti ir palaikyti sveikus santykius su kitais žmonėmis.
• Priklausomybės: Jie gali turėti didesnę riziką tapti priklausomiems nuo alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų.
• Agresyvus elgesys: Jie gali tapti agresyvūs ir smurtauti prieš kitus.
• Sunkumai darbe: Jiems gali būti sunku susirasti ir išlaikyti darbą.
• Smurto ratas: Jie gali patys tapti smurtautojais prieš savo vaikus.

Raidos Trauma

Terminas „raidos trauma“ naudojamas, kai vaikas patiria vaikystės traumą iš savo artimiausios aplinkos žmonių. Tokie traumuojantys įvykiai gali būti fizinis, emocinis ar seksualinis smurtas, emocinė ir fizinė nepriežiūra, kiti vaiko šeimos aplinkoje nutikę nepalankūs veiksniai. Kada vaikas patiria labai stiprų stresą, su kuriuo jam pačiam tvarkytis yra labai sunku, tačiau vaiko artimieji visiškai jam nepadeda, vaikui vystosi raidos trauma. Ši trauma niekur nedingsta ir dažniausiai pasireiškia visa puokšte emocinių ir fizinių ligų, blogesnėmis vaiko kognityvinėmis savybėmis. Visos šios bėdos užauga kartu su vaiku ir tęsiasi visą jo gyvenimą. Neseniai pradėtas tyrimas, kurio metu vertinama, kaip tokie patiriami neigiami vaikystės įvykiai įtakoja vaiko raidą ir yra susiję su suaugusio žmogaus gyvenimu.

Raidos Traumos Simptomai

• Emocijų reguliavimo sunkumai
• Raidos regresija (vaikas elgiasi tarsi būtų jaunesnis).
• Dažnai verkia ar verkia netinkamose situacijose.
• Emocijų raiška labai nedidelė ar visiškai nėra emocijų.
• Labai didelis nerimavimas, nervingumas, baimingumas ar drovumas.
• Dažnai jaučia liūdesį ar nelaimingumą.
• Neigiamas savęs vertinimas (bejėgiškumo jausmas).
• Dažnai jaučia įtampą, dirglumą.
• Neturi įgūdžių tvarkytis su stresu ar neigiamais gyvenimo įvykiais.
• Socialiniai/ Santykių sunkumai
• Dažni konfliktai (nepasitikėjimas, pasipriešinimas).
• Empatijos, užuojautos, gailesčio trūkumas.
• Įsivelia į netinkamus santykius su bendraamžiais.

Traumas patyrusių vaikų fiziologija turi įtakos ir jiems tapus suaugusiais, ko pasėkoje tokie žmonės turi padidintą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, insultu, onkologiniais susirgimais, lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Dėl patirtų vaikystėje traumuojančių įvykių suaugę žmonės dažnai gyvena nejudrų gyvenimo būdą, yra nutukę, jie linkę pradėti vartoti alkoholį, vartoja daug medikamentinio gydymo, dažnai rūko bei turi didesnę suicido riziką.

Psichologinis Atsparumas

Nepaisant patirtos prievartos, kai kurie vaikai pakankamai sėkmingai įveikia traumą. Psichologinis atsparumas - tai asmens sugebėjimas įveikti rizikos veiksnius ir nebūti jų pažeidžiamam. Atsparumas tam tikrų veiksnių poveikiui gali kilti iš vaiko genetinio paveldo, temperamento, ankstesnės patirties, raidos ypatumų ir kitų apsaugos veiksnių.

Apsaugos veiksniai yra asmens, šeimos, bendruomenės ar visos visuomenės sąlygos ar savybės, kurioms esant, sumažėja vaikus žalojančio elgesio tikimybė, sustiprėja vaiko bei šeimos sveikata ir gerovė. Ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys. Kai tėvus su vaikais sieja tvirti, šilti jausmai, vaikai vystosi sveikiau, išmoksta pasitikėti tėvais ir žino, kad tėvai aprūpins juos viskuo, ko reikia išgyvenimui, suteiks meilę, priėmimą, tinkamą auklėjimą ir saugumą. Pakankamai geri šeimos socialiniai gebėjimai.

Kaip Sumažinti Vaikų Smurtą?

Sukurti saugią aplinką namuose. Namai turėtų būti vieta, kurioje vaikas jaučiasi mylimas ir suprastas artimųjų. Dėmesys jo jausmams ir problemoms padeda sumažinti vaiko patiriamą emocinę įtampą.

Taip pat skaitykite: Paauglių auklėjimo patarimai

Mokyti konfliktų sprendimo. Vaikai turi suprasti, kad nesutarimus galima spręsti gražiais būdais, pavyzdžiui, kalbantis, gražiai išsakant, kas netenkina, o ne šaukiant ar smurtaujant. Emocinio intelekto ugdymas itin svarbus įgūdis, padedantis valdyti pyktį ir atpažinti kylančias emocijas.

Aiškus ribų nustatymas. Vaikas turi aiškiai suprasti, kad smurtas niekada nėra pateisinamas. Tačiau kartu svarbu nepamiršti ir pozityvaus elgesio skatinimo, rodant kaip elgtis reikėtų, o ne vien naudoti tik draudimus ar bausmes.

Pagal psichologą, vieną iš patyčių prevencijos programų pradininką Olweus smurtinis vaikų elgesys dažnai kyla iš tokios aplinkos, kurioje trūksta aiškių ribų ir teigiamo suaugusiųjų dėmesio. Dėl to namuose būtina aiškiai parodyti, kad smurtas ir fizinės jėgos yra nepriimtinas elgesys, taip pat ir su žodinėmis patyčiomis. Vienas iš veiksmingiausių būdų sumažinti agresyvų elgesį yra nuoseklus, pozityvus ir kokybiškas suaugusiųjų dėmesys vaikui. Šis dėmesys gali būti tiek iš tėvų, tiek iš mokytojų ir kitų žmonių, būnančių šalia vaiko. Kadangi tie vaikai, kurie jaučiasi ignoruojami ar emociškai atstumti, dažniau tampa agresyvūs ir kilusį pyktį išreiškia ant savo bendraamžių.

Kaip Tinkamai Bendrauti Su Vaiku Namuose?

• Klausykitės. Vaikas turi jausti, kad jo balsas svarbus. Jei jis jausis išgirstas, bus labiau linkęs dalintis savo jausmais ir problemomis.
• Rodykite pavyzdį. Tėvai yra pagrindiniai vaikų mokytojai. Jei jie konfliktus sprendžia ramiai ir pagarbiai, vaikai iš jų to mokinsis ir didelis šansas, kad šį modelį perims bei naudos savo aplinkoje.
• Skirkite vaikui laiko. Net ir 15 minučių kokybiško laiko per dieną gali padaryti didžiulį skirtumą vaiko savijautai. Toks laikas turi būti skirtas tik jam, domintis apie jo dieną, savijautą. Svarbu, kad tuo metu nebūtų išorinių dirgiklių, tokių kaip telefonas, televizorius ir pan.
• Vietoje to, kad baustumėt, paaiškinkite. Jei vaikas pasielgė netinkamai, vietoj bausmės geriau padėkite jam suprasti, kodėl jo elgesys buvo netinkamas, kokias pasekmes tai gali turėti ir kartu aptarti, kaip būtų galima elgtis kitaip.

Prevencija

Svarbu imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias psichologiniam smurtui prieš vaikus. Prevencija turėtų būti nukreipta į įvairius lygius:

• Visuomenės lygmuo: Šviesti visuomenę apie smurto prieš vaikus žalą ir skatinti netoleranciją smurtui.
• Šeimos lygmuo: Teikti paramą šeimoms, kurios patiria stresą ar turi sunkumų auklėjant vaikus.
• Individualus lygmuo: Mokyti vaikus atpažinti smurtą ir ieškoti pagalbos.

Konkrečios Prevencijos Priemonės

• Ankstyvosios intervencijos programos: Programos, skirtos padėti šeimoms, auginančioms mažus vaikus, ypač šeimoms, kurios patiria stresą ar turi kitų sunkumų.
• Tėvystės įgūdžių mokymai: Mokymai, skirti padėti tėvams išmokti efektyviai auklėti vaikus be smurto.
• Programos vaikams: Programos, skirtos mokyti vaikus atpažinti smurtą ir ieškoti pagalbos.
• Pagalbos linijos: Telefoninės linijos, kuriomis vaikai ir suaugusieji gali kreiptis pagalbos, jei patiria smurtą.
• Specialistų mokymai: Mokyti specialistus (mokytojus, socialinius darbuotojus, medikus) atpažinti smurto požymius ir reaguoti į smurto atvejus.

Kaip Gali Padėti Kiti Šalia Vaiko Esantys Žmonės, Pavyzdžiui Mokytojai Ar Auklėtojai?

Stebėti vaikų elgesį ir smurto ar patyčių apraiškas. Pastebėjus galimas patyčias reiktų reaguoti iš karto. Prireikus organizuoti švietėjiškas veiklas apie emocijas, jų raišką ir konfliktų sprendimus.

Galima pastebėti, kad smurtas vaikų elgesyje dažnai kyla iš to, ką jie patiria ir mato savo artimiausioje aplinkoje. Tačiau svarbu suprasti, kad nei vienas vaikas negimsta smurtautoju - jį taip suformuoja aplinka, kurioje jis auga. Kurdami saugią, pagarbią ir palaikančią aplinką tiek namuose, tiek mokykloje, galime padėti vaikams išmokti spręsti konfliktus gražiai, teisingai ir be agresijos.

Teisinė Apsauga Lietuvoje

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Remiantis įstatymu, smurtas prieš vaiką - tai veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.

Pranešti apie įtariamą smurtą prieš vaiką galima tiek policijai, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos teritoriniam skyriui.

Kaip Atpažinti Smurtą?

Svarbu žinoti, kas yra smurtas. Smurtas prieš vaiką arba vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Lietuvoje prasčiausiai atpažįstama emocialinio smurto prieš vaiką forma.

Vaikų Agresija: Priežastys ir Sprendimo Būdai

Birželio 4-oji - Tarptautinė agresijos prieš vaikus diena. Vieni sako, jog agresija - tai įgimta emocija, kiti - jog tai išmoktas elgesys. Agresija - itin plačiai paplitusi šių dienų realija ne tik suaugusiųjų, bet ir jaunų žmonių gyvenime. Agresija gali pasireikšti tiek buityje, tiek ir viešoje erdvėje. Vienos dažniausių agresijos raiškos formų yra: įžeidžiantys žodžiai ar fizinis priekabiavimas. Kalbant apie situaciją Lietuvoje, pastaruoju metu labai aktuali mokinių agresyvaus elgesio problema. Paauglių agresija pasireiškia tuo, kad bendramoksliai, o kartais ir mokytojai, vaikus užgaulioja, iš jų tyčiojasi, žemina, priekabiauja fiziškai. Nereikėtų pamiršti paauglių, kurie gyvena probleminėse šeimose, kuomet tėvai agresyviai elgiasi su savo atžalomis. Vaikai gali tapti suaugusiųjų agresyvaus tarpusavio santykių aiškinimosi aukomis. Siekdami kompensuoti tėvų meilės trūkumą, jaunuoliai ieško draugų mokykloje arba kieme, tarp bendraamžių. Vyresnio amžiaus jaunuoliai, patiriantys agresiją savo artimiausioje aplinkoje - iš šeimos narių, užsisklendžia savyje, tampa agresyvūs. Apstu agresyvaus elgesio pavyzdžių kompiuteriniuose žaidimuose, televizijos laidose, bendraamžių tarpe. Bendraujant su bendraamžiais, agresyvus elgesys dažnai tampa lyderiavimo įrankiu. Tie, prieš kuriuos yra nukreiptas agresyvus elgesys, renkasi du išlikimo variantus: būti nugalėtu ir pažemintu arba taip pat pasitelkti agresyvų elgesį ir apsiginti. Toks požiūris yra neteisingas, jog prieš agresiją reikia kovoti agresija. Agresija yra viena aktualiausių šiandieninių problemų. Kartais mes patys net nepajaučiame, kuomet žeminame kitą žodžiais, o dar blogiau - užgauliojame fiziškai. Nepamirškime, jog jaunuoliai yra suaugusiųjų veidrodis, mes jiems rodome elgesio pavyzdžius. Jeigu mes elgsimės agresyviai, tuomet vaikas tai priims kaip tinkamo elgesio pavyzdį ir taikys savo aplinkoje. Tokio elgesio paauglys mokosi ne tik iš tėvų, bet ir iš kitų, jam autoritetingų, asmenų bei aplinkos: suaugusiųjų, draugų, mokytojų, televizinių ar kompiuterinių herojų.

Tėvai, dažnai skundžiasi, kad jų vaikai yra tokie judrūs, jog, neturėdami kur realizuoti savo energijos, pradeda elgtis agresyviai, skriaudžia kitus vaikus, ypač silpnesnius už save. Atkreipkime dėmesį: ko vaikas siekia tokiu savo elgesiu? Kuo agresyvus elgesys jam yra naudingas? Kokias savo silpnybes jis tuo kompensuoja? Galbūt taip paauglys trokšta atkreipti tėvų dėmesį, būti pastebėtas ir įvertintas? Tai išsiaiškinti galima nuolatos kalbantis su jaunuoliais, rodant tėvišką dėmesį.

Agresija Mažamečiams Vaikams

2-3-ejų metukų sulaukusiems vaikučiams būdinga imti kandžioti, tempti už plaukų, stumdyti, žnaibyti, kumščiuoti tiek suaugusiuosius, tiek ir bendraamžius. Šie agresijos priepuoliai gan natūralus ir įprasti, tačiau tai nereiškia, kad į juos nereikia kreipti dėmesio. Vaikučių norai dažnai prasilenkia su galimybėmis. Jie labai nori papasakoti savo mintis ar kažko paprašyti, tačiau dar nemoka rišliai kalbėti, jiems labai reikia teisingai sudėti kaladėles, o nemiklūs piršteliai tam trukdo, jie nori kuo greičiau nubėgti iki tikslo, bet vis parpuola… Agresijos priepuoliai, irzlumas, nedraugiškas bendravimas su tėveliais ar bendraamžiais, kaip jau buvo minėta, būdingas dar iki galo nesusiformavusiems, su savo emocijomis nemokantiems susidoroti vaikučiams.

Kaip Elgtis Su Agresyviu Vaiku?

• Ieškokite pykčio priežasties. Dažniausiai pyktis yra nesugebėjimas susidoroti su emocijomis, vaikui nekomfortiška situacija, nepatenkinti fiziologiniai poreikiai, baimė, emociškai žlugdanti aplinka.
• Mokykite malonaus elgesio. Jeigu susierzinęs ir supykęs vaikelis ima muštis, tai išmokykite jį, kad rankutėmis reikia ne mušti, o apkabinti mamytę, burnyte reikia ne kandžiotis, o bučiuotis ir t.t. Paaiškinus, kaip reikia elgtis, vaikui jus apkabinus ar pabučiavus, kuo plačiau jam nusišypsokite, paglostykite galvelę, pasakykite gražių žodžių.
• Skirkite minutės pertraukėlę. Agresyviai besielgiantį vaikutį atskirkite nuo kitų žmonių ir liepkite jam 2-3 minutes pasėdėti vienumoje. Gali būti, kad vaikas rėks ir pyks dar labiau, tačiau pabuvęs atskirai greitai nurims.
• Elkitės kantriai ir draugiškai. Savaime suprantama, kad vaikelio pyktis ir agresija vargina ir liūdina, tačiau tėveliams reikia pasistengti įsijausti į mažo žmogaus mintis bei jausmus. Įsivaizduokite - jūsų niekas nesupranta, jūs negalite paaiškinti, kas su jumis vyksta, nes ir pati to nelabai suvokiate, jūs tiesiog nežinote, kur dėtis, ką daryti ir kaip nusiraminti, o mama, pats mylimiausias ir reikalingiausias žmogus, kelia balsą ar jus grubiai nutempia į kampą. Juk tai labai baisu ir skausminga! Ką dabar daryti? Vaiko agresiją vertinkite tolerantiškai, padėkite jam nurimti, rodykite teigiamą pavyzdį ir su blogu elgesiu kovokite švelnumu. Mažylis išmoks iešoti ramybės jūsų glėbyje, o augant, išmokus raiškiau kalbėti, vystantis psichikai vaikas savo problemas ims spręsti ne kumščiais ir rėkimu, o žodžiais ar ramiu prisiglaudimu prie suaugusiųjų bei draugų.

tags: #suaugusiuju #agresija #vaiko