Gyvename pasaulyje, kuriame emocijos, mintys ir elgesys yra neatsiejami nuo mūsų kasdienybės. Šiame straipsnyje nagrinėsime šių sąvokų apibrėžimus, tarpusavio ryšius ir įtaką mūsų savijautai bei elgesiui. Taip pat aptarsime, kaip valdyti emocijas, atpažinti neigiamas mintis ir ugdyti pozityvų mąstymą.
Mąstymo ir Emocijų Sąveika
Mąstymas, kaip aukštesnė pažinimo funkcija, formuoja mūsų požiūrį į pasaulį, leidžia analizuoti reiškinius, susieti juos, abstrahuoti, lyginti ir apibendrinti. Socionika teigia, kad skirtingi žmonių tipai tą pačią informaciją supranta skirtingai, o tai lemia skirtingus sprendimų priėmimo, bendravimo ir emocijų valdymo būdus. Vis dėlto, svarbiausia yra asmenybės gebėjimas priimti save ir pasikliauti minties galia.
Pozityvus mąstymas yra glaudžiai susijęs su mūsų emocijomis ir elgesiu. Kognityvinė elgesio terapija (KET) teigia, kad mintys sukelia emocijas, o emocijos - atitinkamą elgesį. Todėl svarbu atpažinti ir valdyti neigiamas mintis, kurios sukelia vidinį diskomfortą ir gali paveikti kitus.
Kaip Atpažinti Ir Užkirsti Kelią Negatyvioms Emocijoms?
Jei sunku suvaldyti mintis, KET siūlo jas susirašyti ir stebėti, kaip jaučiamės kilus vienai ar kitai minčiai ir kaip tai lemia mūsų elgesį. Tuomet reikia pateikti kuo daugiau alternatyvių, pozityvių minčių, kurios leidžia į viską pažvelgti realiau. Psichologė G. Petronienė teigia, kad vidiniai vaizdai iššaukia tam tikras emocijas.
Emocijų Spektras: Neviltis, Pyktis Ir Baimė
Tarp daugelio emocijų išskirsime tris - neviltį, pyktį ir baimę.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
- Neviltis mažina energijos lygį, sukausto ir atima gyvenimo džiaugsmą, o nuolatinė įtampa gali pastūmėti į priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų. Šiuo atveju būtina praktikuoti minčių stebėjimą ir suvokti, jog ne viską galime kontroliuoti. Kuo daugiau savyje randame stipriųjų pusių, tuo didėja savivertės jausmas ir energijos lygis. Pasak A. Šliogerio, kasdien privalome rinktis, vėl ir vėl, iš naujo ir iš pradžių privalome įveikti savo neviltį, grįžti į save ir vėl save atrasti.
- Pyktis yra prislopinta ugnis, kurios liepsnos dažnai spontaniškai paliečia mūsų artimiausią aplinką. Toks elgesys ima griauti santykius. Šiuo atveju naudinga mokytis nuosekliai apibūdinti pyktį sukėlusias situacijas ir pripažinti, kad kažkieno mus suerzinę žodžiai ar elgesys yra to paties asmens problema, o ne mūsų. Užuot kaltinus viską, kas atsiduria mūsų kelyje, reikėtų ramiai pasikalbėti su mus įskaudinusiu žmogumi. Jei tas asmuo nusiteikęs priešiškai ir nėra linkęs ieškoti kompromisų, geriausia atsiriboti nuo jo arba daryti tai, ką galima padaryti, o ne kaupti savyje tulžį.
- Baimė verčia vengti tam tikrų situacijų arba nuolat gintis nuo įsivaizduojamos grėsmės. Galima pabandyti susidaryti baimių sąrašą, įvardinant, kada jos pasireiškia ir kokią alternatyvią mintį duoti kiekvienai iš jų. Pavyzdžiui, kritikos baimė viešo kalbėjimo metu gali būti sumažinta pateikus alternatyvią mintį („noriu išgirsti kitų nuomonę ir tobulėti“).
Su laiku, pastoviai aiškiai įvardindami mintis ir kylančias emocijas, atkuriame vidinę pusiausvyrą.
Minčių Verbalizacija Ir Objektyvizacija
Kitas būdas ugdyti kritišką ir pozityvų mąstymą - kylančių minčių ir emocijų verbalizacija ir objektyvizacija. Psichologė L. Vėželienė pastebi, kad jei kažkada nebuvo patenkinti svarbiausi žmogaus poreikiai (jaustis saugiam, galinčiam, mylimam), tai gali lemti polinkį į depresiją ateityje.
Gyvename šešėlių pasaulyje, kuriame nesugebame matyti visumos, nes visuma yra visa tai, kas užpildo mūsų egzistenciją. Pasaulis yra daug glaudesnis nei galime įsivaizduoti - tereikia pastebėti kai kuriuos dalykus ir jie visada atsiskleis per tarpusavio ryšį ir paprastumą. Proto ir dvasios ramybė ir slypi tame paprastume, kai priimame save ir kitų ribotumą ir nebesišvaistome nuomonėmis ir tiesomis bei aklais principais, kas būdinga itin nebrandžioms asmenybėms.
Vietoj to, kad lindėtume savo ankštuose kambarėliuose, geriau būtų išsakyti mintis ir jas objektyvizuoti tiems, kuriais pasitikime ir galime atverti savo vidų. Kartais, per kitą asmenį daug geriau atpažįstama tai, kas dedasi galvoje, pamatoma kita problemos pusė, patiriama, jog dažnai mūsų susikurti vaizdiniai bei scenarijai nėra logiškai pagrįsti.
Minčių Lauko Reikšmė
Rytų filosofijoje akcentuojamos ne tik atskiro žmogaus mąstymo problemos, bet ir minčių lauko, bendros jų erdvės reikšmė. Nuo to, koks mūsų santykis su Žeme, priklauso ir santykis su savimi ir aplinka: kuo daugiau generuojame nusivylimo, pykčio, baimės ir kitų negatyvių jausmų, tuo dažniau atsiduriame įtampos zonoje. Tai panašu į tam tikrus „mentalinius bruzdesius“ (D. Kajokas), kurie neleidžia išgyventi gyvenimo pilnatvės ir būti laimingiems.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
Šiai „akmeninio proto“ civilizacijai būdinga kaupti negatyvias mintis, jų neišsakant arba, trūkus kantrybei, išreiškiant pykčio bei agresijos forma, taip formuojant aplinką, kurioje tampa normalu keiksnoti kaimynus ar internetinėje erdvėje lieti juodžiausius komentarus. Agresijos šaknys glūdi šeimos terpėje, kurioje perimamos tam tikros elgesio normos, kalba bei kultūra, atsispindinti socialinėje plotmėje: „agresija visuomenėje - mūsų kompleksų atspindys“ (L. Vyšniauskienė).
Kai asmuo yra pažeidžiamas viduje, jis savo menką savivertę bando kompensuoti įvairiais būdais - užsidarydamas nuo aplinkos, prisitaikydamas prie jos arba prieš ją maištaudamas. Vienu ar kitu atveju, viską lemia įtemptos, sustabarėjusios, ligotos mintys apie realybę. Tada elgiamės taip, kaip mums saugiausia, kaip efektyviausia, pagal mūsų supratimą, kaip galima greičiau sumažinti įtampą ir gyventi toliau. Tačiau tai laikina, kadangi kuo labiau esame įgudę nuslopinti negatyvius jausmus, kuo giliau užkasame savo bejėgiškumą, tuo tie jausmai, tas bejėgiškumas tyliai auga iki tol, kol ištinka dvasinė krizė.
Laisvė Ir Apribojimai
Mums stinga tiek žinių apie savo vidinio pasaulio niuansus ir bendro lauko įtaką jo sveikatai, tiek paprasčiausio atvirumo viskam, kas su mumis vyksta, nes kiekvienas turi savyje užtektinai išminties, resursų, stiprybių ir energijos padedančios sunkiose gyvenimo situacijose. Mintis turi būti laisva, vedanti į galimybes, o ne apribojimus, tuomet neigiama patirtis įgaus kitų bruožų - joje rasis galimybės, kurių nepastebėjome anksčiau.
Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto direktorius prof. R. Kočiūnas pastebi, jog „jei per daug sureikšminame apribojimus, o ne galimybes, tada savo laisvę apribojame patys. Dažnai esame daug laisvesni nei įsivaizduojame“. Vidinė laisvė daug priklauso nuo kasdienių minčių: arba joms vergaujame ir klimpstame į dar didesnę priklausomybę nuo jų, arba į viską žvelgiame kaip į tam tikrą gyvenimo žaidimą, kuriame randame vis naujų galimybių, nepaisant itin griežtų taisyklių ir apribojimų.
Sunkumai yra tam, kad tobulėtume, o ne sustingtume nuo prisirišimų prie malonumų, tinginystės matyti daugiau nei savo interesus, nepasitenkinimo tuo, ką turime. Nuolat reikalaujame iš savęs daugiau, nei galime būti ar kažką padaryti, keliame sau pačius aukščiausius lūkesčius, kurių vis negana - net įgyvendindami tam tikrus tikslus neretai jaučiame, kad dar trūksta iki „pilnos laimės“. Jei priimtume gyvenimą paprasčiau, jei mūsų ego nebūtų toks reiklus ir jei mažiau akcentuotume nerealius lūkesčius, atsirastų daugiau vietos vidinei laisvei - būtume savaime dėkingi už viską, kas mus supa, atviresni pasauliui ir tam, ką teikia gyvenimas.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
Kūno Ir Dvasios Ryšys
Kartais neįvyksta taip, kaip norime, kadangi ne viską galime kontroliuoti ir ne viskas priklauso nuo mūsų įgeidžių, kaprizų ar įsivaizduojamos tiesos: pasaulyje viskas reliatyvu - tikrovė paklūsta ir mus veikiantiems dėsniams, todėl, jei nepriimame to, kas vyksta su mumis, pamažu gali formuotis ne tik psichologinės, bet ir fizinės ligos. Akademikas J. Brėdikis atkreipė dėmesį į tai, kad „Rytų medicinos pasakyme, kad visos ligos prasideda nuo galvos, yra daug tiesos. Nesakau, kad visos ligos gimsta galvoje, bet mintys apie jas turi įtakos ligų eigai“.
Mūsų kūnas tampriai susijęs su dvasine sveikata - holistinė medicina (remiasi kompleksinio gydymo koncepcija) būtent ir tiria, kaip veikia visas organizmas, o ne atskiri pavieniai organai. Todėl kuo darnesnės mintys, kuo mažiau šiukšlių galvoje - tuo sveikesnis kūnas, daugiau laisvės džiaugtis gyvenimu ir būti savimi, o ne kuo nors, kas galbūt visiškai neatitinka mūsų dvasinės paskirties ar individualaus asmeninių savybių derinio bei psichologinio tipo.
Emocijos: Apibrėžimas Ir Reikšmė
Emocija dažnai apibrėžiama kaip tam tikra žmogaus reakcija į situaciją, kuri dažnai susijusi su fiziologiniu pokyčiu kūne ir yra vedama tam tikrų minčių, impulsų veikti ir elgesio, priklausomai nuo to, kaip žmogus interpretuoja situaciją, kuri sukėlė jo emociją. Emocijos - tai psichiniai pergyvenimai, jaudinimasis, jausmai, žmogaus santykio su vidinio ir išorinio pasaulio objektais išgyvenimai. Nuo patiriamų emocinių išgyvenimų intensyvumo priklauso veiklos atlikimo kokybė.
Emocijas sukelia daiktai, įvykiai, situacijos, žmonės ir visa, kas reikšminga individui. Emocijos plačiąja prasme apima ir jausmus. Vaikai emocijas reiškia nuoširdžiai, nevalingai, audringiau negu suaugę.
Emocijų Svarba Psichikos Sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacija psichikos sveikatą apibrėžia kaip bendrą žmogaus gerovę, kurioje individas gali suvokti savo potencialą, susitvarkyti su kasdieniais gyvenimo stresoriais, produktyviai dirbti bei gali įnešti svarų indėlį į savo bendruomenę. Siekiant užtikrinti gerą psichologinę sveikatą, vienas iš svarbiausių aspektų yra gebėjimas atpažinti, priimti ir reguliuoti emocijas.
Visos emocijos, tiek malonios, tiek nemalonios, mūsų gyvenime atlieka svarbų vaidmenį. Jos kaip lakmuso popierėlis padeda atpažinti savo santykį su aplinka, kitais žmonėmis ir savimi. Žiūrint evoliuciniu požiūriu, emocijos atliko svarbų vaidmenį suformuojant greitus atsakus į iššūkius. Net jei žvėris nebūdavo iš tikrųjų nusiteikęs pulti, tokia greita reakcija padėdavo žmonėms apsisaugoti nuo blogiausio scenarijaus. Taigi dėl šio evoliucinio palikimo, emocijos gali sukelti, sustiprinti mūsų mintis ar padaryti taip, kad mintys atrodytų labai realistiškos, net jei jos nepagrįstos tikrais faktais.
Teigiamos Ir Neigiamos Emocijos
Dažnai klausiama, kokios emocijos yra geros. Tačiau iš tiesų nėra blogų ar gerų emocijų. Jei malonias emocijas, tokias kaip džiaugsmas ar pasitenkinimas, mes linkę laikyti geromis, tai nemalonias emocijas, tokias kaip pyktis, nerimas ar liūdesys, dažnai esame linkę nuvertinti, jas neigti, nepriimti ir nustumti į šalį.
Pavyzdžiui, pyktis gali padėti atpažinti, kad mūsų asmeninės ribos yra peržengtos arba kaip tik signalizuoti, kad griežtos nelanksčios taisyklės (pvz., jis (-i) negali padaryti klaidų, aš visada privalau viską atlikti tobulai) yra pažeistos. Taigi, pirmuoju atveju pyktis atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant apsaugoti save. Tuo tarpu antruoju atveju svarbu atsigręžti į tokias griežtas savo taisykles ir paklausti savęs, ar jas tikrai įmanoma įgyvendinti realybėje ir ar tikrai privalau visada to iš savęs ar kitų reikalauti.
Kaip Tvarkytis Su Emocijomis?
Tvarkydamiesi su emocijomis automatiniu būdu, žmonės reaguoja dvejopai. Mes slopiname emocijas, jų neįsisąmoniname ir neigiame, bet tai eikvoja mūsų resursus, nes net užslopintos emocijos vis tiek veikia mūsų psichiką neigiamai, kas gali sukelti nepaaiškinamus fizinius skausmus ar miego problemas. Kitas scenarijus - mes tampame užvaldomi emocijų ir jos sąlygoja mūsų veiksmus bei savijautą. Dažnai tokiu atveju žmogus vadovaujasi neracionalia taisykle: „jei taip jaučiu - reiškia, tai yra tiesa“.
Tačiau yra išmintingas būdas tvarkytis su neišvengiamai atsirandančiomis emocijomis - dėmesingu būdu jas įsisąmoninti, priimti, nevertinti, atsisakyti kaltinimo, atpažinti ir suprasti, kaip jos veikia mūsų gyvenimą esamu metu ir kokią žinutę jos mums perteikia.
Žodžių Įtaka Emocijoms
Žodžiai turi milžinišką įtaką mūsų mintims, savivertei ir netgi savijautai. Mūsų vartojamas žodynas daro tiesioginę įtaką ne tik įsitikinimams, pasaulėžiūrai bei savęs suvokimui, bet net ir fiziniam kūnui. Psichologo J. Schaferio teigimu, žodžiai - lyg filtras, kurį naudojame mus supančiam pasauliui suvokti, įprasminti.
Mūsų vartojama kalba fiksuojama tam tikrose smegenų dalyse, kurios tiesiogiai siejasi su gerokai primityvesnėmis smegenų dalimis, atsakingomis už pagrindinius poreikius ir išgyvenimą. Įvardydami objektus, jų savybes, dėl sudėtingo smegenų veiklos proceso suaktyviname ir atitinkamas organizmo funkcijas, padedančias išgyventi ar palaikyti socialinį statusą. Tad tarp mūsų vartojamų žodžių (ir išorinei komunikacijai, ir vidiniam monologui) ir mūsų pasaulėžiūros yra tiesioginis ryšys.
Mokslininkų Andrew Newbergo ir Marko R. Waldmano atlikto tyrimo metu tiriamiesiems buvo pateikiami teigiami žodžiai (taip, taika, meilė ir pan.) bei neigiami žodžiai (ne, mirtis, liga, skurdas ir pan.), o jų smegenų aktyvumas buvo matuojamas funkcinio magnetinio rezonanso prietaisu. Pasirodo, teigiami žodžiai suaktyvino priekinę smegenų skiltį, iš kurios vėliau signalas keliauja į motorinę smegenų dalį bei už emocijas atsakingus centrus (lot. thalamus). Tai reiškia, kad teigiami žodžiai, suaktyvinę šią grandininę reakciją, nulėmė teigiamų veiksmų pasirinkimą, teigiamą savęs ir aplinkinių vertinimą. Maža to, dalyvių organizme reikšmingai sumažėjo streso hormono kortizolio, kuris sukelia „bėk arba kaukis“ parengtį arba tiesiog palaiko ilgalaikio streso padarinius: įsitempusius raumenis, sustojusį virškinimą, padažnėjusį širdies pulsą, aukštesnį kraujospūdį ar sumažėjusį lytinį potraukį. O neigiami žodžiai sukelia priešingą reakciją.
Kaip Puoselėti Teigiamas Emocijas?
Štai keli psichologų B. Fredrickson bei S. Lyubomirsky patarimai, kaip puoselėti teigiamas emocijas:
- Dažniau sakykite "taip". Kai tik turite galimybę, padarykite paslaugą sau ir sakykite „taip“.
- Kalbėkite ramiu tonu. Pastebėta, kad pakeltas tonas ar agresyvi kalbos maniera skatina mus rinktis ir neigiamus žodžius, kaltinti, pulti.
- Atraskite jungtuką „vis dėlto“. Visi susiduriame su sunkumais ir nemaloniais išgyvenimais, tik kiekvienas skirtingai juos interpretuojame. Tačiau kaip dažnai mes net ir teigiamą patirtį nuspalviname tamsiomis spalvomis. Stenkitės atsisakyti neigiamų žodžių.
- Atsakingai rinkitės supančią aplinką. Jei nuolat tenka klausyti skundų, barnių arba neigiamų komentarų, pagalvokite, kaip to išvengti.
Emocinis Intelektas Ir Savimonė
Emocinis intelektas (EQ) apima gebėjimą atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Savimonė yra esminė emocinio intelekto dalis.
Ugdyti savimonę:
- Stebėkite savo emocijas. Atkreipkite dėmesį į savo emocijas įvairiose situacijose.
- Žurnalas. Rašykite apie savo emocijas ir patirtis.
- Prašykite atsiliepimų. Klauskite kitų žmonių apie savo elgesį ir emocijas.
Socialinių Tinklų Poveikis Emocijoms
Socialiniai tinklai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį mūsų emocijoms. Viena vertus, jie leidžia mums palaikyti ryšius su draugais ir šeima, gauti paramą ir dalintis savo patirtimis. Kita vertus, socialiniai tinklai gali sukelti pavydą, nepasitenkinimą ir nerimą.
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas. Visi šie jausmai anksčiau ar vėliau gali peraugti į ilgalaikes psichologines problemas - kompleksus.
Kaip Atpažinti Liūdesį Ir Kaip Su Juo Kovoti
Liūdesys yra viena dažniausių emocijų, kurią patiria visi žmonės. Jis gali būti sukeltas įvairių gyvenimo įvykių, tokių kaip netektis, nusivylimas, konfliktai ar stresas. Kiekvienas žmogus liūdesį gali jausti skirtingai.
Liūdesio požymiai:
- Prasta nuotaika ir sumažėjęs energijos lygis.
- Nerimas, baimė ar kaltė.
- Nuolatinis verkimas, raudojimas.
- Atsiribojimas nuo kitų žmonių ar veiklų.
- Miego ir apetito sutrikimai.
- Sunkumas koncentruotis, priimti sprendimus ar atsiminti dalykus.
- Pesimizmas, neviltis ar praradimo jausmas.
- Savivertės sumažėjimas ar dažna savikritika.
Kaip kovoti su liūdesiu:
- Pripažinkite ir išreikškite savo jausmus.
- Nukreipkite savo dėmesį nuo liūdnų minčių.
- Praktikuokite sąmoningumą.
- Išbandykite kognityvinį persiorientavimą.
Jeigu liūdesys užsitęsia per ilgai, tai gali būti ženklas, kad reikia kreiptis į psichologą.
Vaikų Emocijos
Emocijos dominuoja visose vaiko gyvenimo srityse. Vaikas emocijas reiškia nuoširdžiai, nevalingai, audringiau negu suaugęs žmogus. Psichologė išskiria šias vaiko emocijas: džiaugsmą, pasididžiavimą, pavydą, baimę, pyktį, liūdesį, nuoskaudą, užuojautą. Kuomet vaikui skiriamas dėmesys, jis patiria emocinę gerovę - pasitiki savimi, jaučiasi saugiai. Tuomet vaiko nuotaika būna džiugi. Emocinė gerovė padeda ugdyti vaiko asmenybę, skiepyti teigiamus bruožus.
Emociškai bręsti vaikui padeda aplinkiniai žmonės - tėvai, mokytojas, bendraamžiai. Kiekvieni santykiai vaiką išmoko įveikti sunkumus ir sėkmingai prisitaikyti socialiniame pasaulyje. Vaiko emocijos turi įtakos intelektiniai, socialiniai ir kalbos vystymosi raidai. Susikaupusias emocijas vaikui padeda išreikšti įvairi veikla: piešimas, žaidimai ir pan. Emocijos didelės įtakos turi vaikų piešiniams. Piešimas vaikus džiugiai nuteikia, jie mato savo kūrybinį rezultatą, didžiuojasi ir spontaniškai pradeda pasakoti apie savo piešinį. Piešdamas vaikas dažnai jau pačio kūrybinio proceso metu daug pasakoja, kalba, įvardina savo išgyvenimus.
Emocijos Ir Jausmai: Esminiai Skirtumai
Nors dažnai emocijų ir jausmų sąvokos vartojamos kaip sinonimai, psichologijoje jos apibūdina skirtingus procesus. Emocijų kilmė yra biologinė, jos spontaniškos, trumpalaikės ir universaliai būdingos visiems žmonėms. Jausmai yra tai, ką mes jaučiame, kai suvokiame ir interpretuojame emocijas, kurios kyla mumyse. Jie susiformuoja po emocinio patyrimo, kai į procesą įtraukiame savo mintis, prisiminimus ir vertinimus. Jausmai padeda mums geriau suprasti savo emocinę patirtį, ją apmąstyti ir išreikšti. Taigi, jausmai yra svarbi asmeninės patirties dalis, leidžianti mums ne tik patirti, bet ir suprasti savo emocijas, o kartu ir giliau pažinti save. Tačiau kartais jausmus atpažinti gali būti sudėtinga.
Emocinis Raštingumas Ir Jausmų Atpažinimas
Kartais jausmai būna sudėtingi ir iš pirmo žvilgsnio neaiškūs. Čia svarbus yra emocinis raštingumas. Ne visi turime platų emocijų žodyną, dėl to dažnai vietoje konkrečių jausmų įvardijimo sakome „Jaučiuosi blogai“ ar „Keistai“. Deja, tačiau tai visiškai nepadeda suprasti situacijos ir savo jausmų. Rato viduryje - šešios pagrindinės emocijos pagal amerikiečių psichologą Paul Eckman. Aleksitimija - tai asmenybės bruožas, kuriam būdingas sunkumas atpažinti, išreikšti ir suprasti savo emocijas. Jausmo atpažinimas, pabuvimas su juo padeda išsiaiškinti už to slypintį poreikį. Kai aiškiai įvardijate, ką jaučiate, pavyzdžiui, nusivylimą, Jūsų smegenys gali geriau tvarkytis su patiriamais jausmais. Tai tarsi pasakyti sau: „Aš žinau, kas vyksta.“ Tokiu būdu Jūsų smegenų dalis, atsakinga už logišką mąstymą, „įsijungia“ ir padeda nusiraminti. Bet jei jausmai lieka neaiškūs ir chaotiški, smegenims sunku su jais susitvarkyti.
STOP Technika
STOP technika - paprastas ir veiksmingas būdas sukurti pauzę tarp stiprių jausmų ir savo reakcijų.
- Stop (sustokite): Sustokite ir nutraukite bet kokius dabartinius veiksmus.
- Take a breath (įkvėpkite): Sąmoningai, lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite, sutelkdami dėmesį į įkvėpimą ir iškvėpimą.
- Observe (stebėkite): Įsivardinkite savo kūno pojūčius, emocijas ir jausmus, mintis, ką matote aplink. Leiskite viskam būti taip, kaip yra.
Sustodamas, sąmoningai kvėpuodamas ir stebėdamas mintis bei jausmus be vertinimo, asmuo gali atpažinti ir priimti savo emocijas, neleisdamas, kad jos jį valdytų. STOP technika yra ypač naudinga nutraukiant impulsyvias reakcijas ir refleksinius atsakus į emocinius veiksnius. Taip yra todėl, kad ji sutrikdo „autopiloto“ atsako ciklą ir skatina apgalvotą, pagrįstą sprendimų priėmimą. STOP technika taip pat vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį reguliuojant emocijas, kuris yra pagrindinis psichinės sveikatos komponentas.
Savo jausmų atpažinimas - tai esminė emocinio intelekto ugdymo(si) dalis, kuri leidžia geriau pažinti save, suprasti, kaip reaguojame į aplinką, ir kokią įtaką mūsų jausmai daro mūsų elgesiui bei santykiams. Gebėjimas atpažinti jausmus padeda ne tik geriau prisitaikyti prie gyvenimo situacijų, bet ir sąmoningai reguliuoti savo emocijas.
Jausmų atpažinimas taip pat gali būti laikomas prevencine priemone, padedančia išvengti atkryčio sudėtingose emocinėse būsenose ar situacijose. Šis įgūdis leidžia geriau suvokti, kas vyksta mūsų viduje, ir pasirinkti tinkamą atsaką.