Įvadas
Depresija - tai nuotaikos sutrikimas, kuris neigiamai veikia žmogaus savijautą, mąstymo būdą ir veiksmus. Tai santykinai dažna ir sunki liga, sukelianti didelį liūdesio jausmą bei susidomėjimo praradimą anksčiau dominusiose veiklose. Manoma, kad depresija kasmet suserga vienas iš 15 suaugusiųjų, o vienas iš 6 patirs bent vieną depresijos epizodą savo gyvenimo laikotarpiu. Ši liga gali paveikti bet kurį žmogų bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu, tačiau dažniausiai pirmasis epizodas pasireiškia apie 20-tuosius metus. Moterys serga depresija dažniau nei vyrai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad unipoliarinė depresija yra ketvirta pagal dažnį sveikatos sutrikimą lemianti priežastis ir prognozuojama, kad iki 2020 metų sergamumas šia liga pasieks antrą vietą.
Liūdesys ir Depresija: Kuo Jie Skiriasi?
Artimo žmogaus mirtis, darbo praradimas ar santykių nutrūkimas yra skaudūs patyrimai, kuriuos išgyvenant normalu liūdėti ar gedėti. Tačiau liūdesys ir depresija nėra tas pats. Gedėjimas yra natūralus procesas, kurį kiekvienas žmogus pergyvena individualiai ir kuris turi panašumų su depresija. Tiek gedėjimas, tiek depresija gali sukelti didelį liūdesio jausmą ir atsiribojimą nuo mėgstamų veiklų. Gedėjimo atveju skausmingi jausmai banguoja ir kaitaliojasi su maloniais prisiminimais, o savivertė dažniausiai išlieka nepakitusi. Kartais artimojo netektis gali išprovokuoti depresiją. Kai kurie žmonės gali susirgti depresija dėl darbo netekimo ar didelio sukrėtimo.
Depresijos Rizikos Veiksniai
Depresija gali susirgti bet kuris žmogus, tačiau yra tam tikrų rizikos veiksnių, kurie didina tikimybę susirgti šia liga:
- Genetinis polinkis: Šeimose, kuriose jau yra sergančių depresija, tikimybė susirgti šia liga yra didesnė.
- Aplinkos faktoriai: Sunkios somatinės ligos, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, hormonų pusiausvyros sutrikimai, įprastų gyvenimo sąlygų pasikeitimas, nuolatinis stresas ir skaudūs išgyvenimai gali prisidėti prie depresijos išsivystymo.
- Sunkios somatinės ligos: Navikai, cukrinis diabetas, išeminė širdies liga, infekcinės ir neurologinės kilmės ligos gali didinti riziką susirgti depresija.
- Piktnaudžiavimas psichotropiniais vaistais: Neteisingas psichotropinių vaistų vartojimas ar staigus jų nutraukimas taip pat gali išprovokuoti depresiją.
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai: Menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu ar po gimdymo moterys gali būti labiau pažeidžiamos depresijos.
- Įprastų gyvenimo sąlygų pasikeitimas: Išėjimas į pensiją, darbo netekimas, pašalinimas iš mokyklos ar universiteto, emigracija, nėštumas, gimdymas ir naujagimis namie gali sukelti stresą ir prisidėti prie depresijos.
- Nuolatinis stresas ir skaudūs išgyvenimai: Artimo žmogaus netektis, nesantaika šeimoje, skyrybos, problemos darbe, smurtas namie ar mokykloje gali būti stiprūs depresijos rizikos veiksniai.
Depresijos Simptomai
Depresija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- Liguistai prislėgta, liūdna nuotaika: Nuolatinis liūdesys, tuštumo jausmas, verksmingumas. Vaikams ir paaugliams depresija gali pasireikšti dirglumu.
- Vangus mąstymas: Sunku susikaupti, sutelkti mintis, priimti sprendimus, planuoti veiklą. Atsiranda nepasitikėjimas savimi ir neryžtingumas.
- Sulėtėję judesiai ir kalba: Psichomotorikos sulėtėjimas arba pagreitėjimas, kuris pastebimas ne tik paciento, bet ir aplinkinių.
- Miegas sutrikimai: Sunku užmigti vakare, naktį blogai miegama - dažnai nubundama, būdraujama, per anksti nubundama ryte. Pacientas gali būti mieguistas dieną, ryte jausti nuovargį.
- Apetito pokyčiai: Sumažėjęs arba padidėjęs apetitas kasdien. Kūno svoris gali sumažėti arba padidėti daugiau nei 5 proc. per mėnesį. Vaikų kūno svoris gali nekisti.
- Anhedonija: Nebesidomima įprasta veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą (darbas, pomėgis, sportas, draugai, lytiniai santykiai).
- Nuolatinis nuovargis, beviltiškumas ir bejėgiškumas: Didelis, fizinio ar psichologinio krūvio neatitinkantis nuovargis ir kūno sąstingis kasdien arba beveik kasdien.
- Mintys apie savižudybę: Pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę, planavimas ar ketinimas nusižudyti.
Svarbu atkreipti dėmesį į slaptas depresijas, kurių simptomai gali būti įvairūs ir nesusiję su pačia liga. Ligoniai gali skųstis bendru silpnumu, nerviniu išsekimu, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemų veiklos sutrikimais, kurių neveikia simptominis somatinis gydymas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Savižudybės Rizikos Įvertinimas
Grėsmingiausia sergant depresija yra savižudybė. Apie ją galvoja nemaža dalis sergančiųjų depresija, o dalis bando nusižudyti. Reikia atkreipti dėmesį ir imtis atsargumo priemonių, jeigu pacientas kalba apie savižudybę, net jei neturi omeny savęs. Verta įvertinti ir didesnės rizikos veiksnius, tokius kaip: sunki nepagydoma liga, savižudybės atvejis šeimoje, vienišumas, senyvas amžius, finansinės problemos, psichikos liga, sunkus depresijos laipsnis, piktnaudžiavimas vaistais ir (ar) narkotinėmis medžiagomis.
Depresijos Gydymas
Depresija yra vienas iš sutrikimų, kuris pasiduoda gydymui. Teisingai gydant depresiją, daugelis žmonių jaučia simptomų palengvėjimą. Gydymas yra kompleksinis ir apima:
- Medikamentinį gydymą: Antidepresantai (tricikliai antidepresantai, monoaminooksidazių inhibitoriai, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, dvigubo serotoninerginio poveikio antidepresantai, selektyvūs serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai, noradrenerginio ir specifinio serotoninerginio poveikio antidepresantai, selektyvūs noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai).
- Psichoterapiją: Veiksminga kognityvinė, psichodinaminė, tarpasmeninė, šeimos, palaikomoji psichoterapija ir jų derinys, atsipalaidavimo terapija.
- Socioterapiją: Pacientui palankios aplinkos formavimas, tam tikros veiklos (pomėgio) parinkimas, neigiamų situacijų šalinimas, mokymas.
Gydymo būdo parinkimas priklauso nuo depresijos sunkumo laipsnio ir etiologijos. Geriausi rezultatai pasiekiami gydant kompleksine terapija, t. y. medikamentinį gydymą taikant kartu su psichoterapija. Pacientui būtina žinoti, kad pradėjus vartoti medikamentus, teigiamas poveikis pasireiškia tik po dviejų trijų savaičių.
Gydymo trukmė priklauso nuo paciento būklės, artimųjų palaikymo ir aplinkos veiksnių. Dažniausiai skiriamos trys gydymo fazės:
- Ūminio gydymo: Trunka 6-12 savaičių, gydymo tikslas - sumažinti depresijos simptomus.
- Tęstinio gydymo: Trunka 3-9 mėnesius. Tai yra profilaktika ligos atkryčiams, todėl svarbu šiuo metu gydymo nenutraukti.
- Palaikomojo gydymo: Trunka apie metus, bet trukmė parenkama individualiai ir gali būti ilgesnė.
Kaip sau padėti sergant depresija?
- Reguliariai darykite fizinius pratimus: Fiziniai pratimai gali gerinti savijautą ir nuotaiką.
- Venkite alkoholio: Alkoholis gali pabloginti depresijos simptomus.
- Laikykitės sveikos mitybos: Valgykite daug vaisių, daržovių ir grūdų.
- Miegokite pakankamai: Stenkitės miegoti 7-8 valandas per parą.
- Praleiskite daugiau laiko lauke, gamtoje: Buvimas gamtoje gali pagerinti nuotaiką.
- Juokitės daugiau: Pagalvokite, kas jums geriausiai pakelia nuotaiką.
- Atsiribokite nuo technologijų: Elektroniniai laiškai, telefono skambučiai pakelia adrenalino lygį, o tai greitai išvargina ir sukelia stresą.
- Skaitykite knygas: Knygų skaitymas saugo nuo depresijos.
Depresijos Profilaktika
Geriausias gydymas - profilaktika. Psichiatrų nuomone, geriausia depresijos profilaktika yra veikla, nesusijusi su kasdieniu darbu, padedanti pacientui atitrūkti nuo rutinos - tai pomėgis. Patariama užsiimti patinkančia sporto šaka, puoselėti patinkančią meno rūšį, keliauti, domėtis kalbomis ir pan. Ši veikla padeda mažinti stresą, kuris yra vienas pagrindinių depresijos atsiradimo mechanizmų ir rizikos veiksnių. Taip pat svarbu formuoti asmens socialinius įgūdžius, nes dauguma į depresiją linkusių ar ja sergančių asmenų yra socialiai atskirti - vieniši.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje