Kiekvienas žmogus yra unikalus, pasižymintis individualiais bruožais, kurie lemia skirtingas reakcijas į aplinką. Psichologijoje asmenybė apibrėžiama kaip ilgalaikė ir pastovi poreikių, emocijų ir tarpasmeninių santykių nuostatų visuma. Nors idealios asmenybės neegzistuoja, kai kuriems žmonėms ypač sunku prisitaikyti prie aplinkos, o tai neigiamai veikia tiek juos pačius, tiek aplinkinius.
Asmenybės formavimasis ir sutrikimai
Asmenybė yra platesnė sąvoka nei temperamentas ar charakteris. Temperamentas apima įgimtus nervų sistemos ypatumus, kurie nulemia asmens aktyvumą, darbingumą ir bendravimo stilių, pasireiškiantį ankstyvoje vaikystėje. Asmenybės formavimasis priklauso nuo genetinių ir biologinių veiksnių, tačiau socialiniai veiksniai, ypač ankstyvas bendravimas su tėvais ar kitais globėjais, turi didžiausią įtaką. Augant vaikui, išsivysto savybės, kurios padeda adaptuotis esamomis sąlygomis ir tarpasmeniniuose santykiuose.
Nors nėra idealios asmenybės, nes tam tikri bruožai gali būti naudingi vienose situacijose, bet sukelti sunkumų kitose, kai kurie žmonės išsiskiria tuo, kad jiems sunku prisitaikyti bet kokiomis aplinkybėmis, jaučiasi nepatogiai ir kenčia. Tokie sunkumai gali būti susiję su asmenybės sutrikimais.
Skirtingi epidemiologiniai tyrimai rodo, kad asmenybės sutrikimai pasireiškia 2-10 % visų gyventojų. Tai ilgalaikiai sutrikimai, kurie prasideda vaikystėje ar paauglystėje ir tęsiasi visą gyvenimą, paveikdami visas gyvenimo sritis. Skirtingos klasifikacijos išskiria apie 10 skirtingų asmenybės sutrikimo tipų.
Svarbu pažymėti, kad asmenybė dar nėra galutinai susiformavusi iki 17-18 metų, todėl asmeninės savybės gali kisti.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Pagrindiniai asmenybės sutrikimų tipai
Pagal vakaruose labiausiai naudojamą DSM-V klasifikaciją, šiuo metu yra diferencijuojama 10 specifinių asmenybės sutrikimų ir 3 diagnozės, kurios turi asmenybės sutrikimo bruožų, bet nėra atskiri asmenybės sutrikimai. Toliau pateikiami kai kurių dažniausiai pasitaikančių asmenybės sutrikimų tipų aprašymai:
- Emociškai nestabilaus (ribinio) tipo asmenybė: pasižymi impulsyvumu, temperamentingumu, pykčiu ir nenuspėjamumu. Šio tipo asmenų santykiai dažnai būna trumpalaikiai ir nestabilūs, o emocijos - audringos.
- Histrioninio tipo asmenybė: siekia būti aplinkinių dėmesio centre, yra ekshibicionistiška, gundančia, koketuojančia, linkusi nuolaidžiauti sau ir įtaigi. Emocijos gali būti kraštutinai išreikštos, bet paviršutinės.
- Anankastinio (obsesinio-kompulsinio) tipo asmenybė: būdingas perdėtas atsargumas ir abejonės, skrupulingas sąžiningumas, pedantiškumas, perfekcionizmas ir perdėtas susirūpinimas detalėmis, trukdantis greitai atlikti darbus. Reiktų nemaišyti šio sutrikimo su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, kuris yra nerimo sutrikimas, nors jie ir turi persidengiančių bruožų. Šį asmenybės tipą turintiems žmonėms labai svarbu tvarka, grafikų laikymasis, jie gali labai daug dirbti ir taip apleisti socialinius santykius, mėgiamas veiklas. Kelia sau neįtikėtinai aukštus standartus, mėgsta viską kontroliuoti.
- Priklausomo tipo asmenybė: vengia priimti bet kokius sprendimus be daugybės kitų patarimų ir padrąsinimų arba leidžia tai atlikti kitiems. Bijodami nesugebėti savimi pasirūpinti, tampa perdėtai priklausomi nuo kitų.
- Vengiančio tipo asmenybė: perdėtai vengia tarpasmeninių santykių, nes bijo kritikos, palikimo ar atmetimo. Tokie asmenys vengia įsitraukti į santykius su kitais žmonėmis, nesant garantijų, kad kiti juos mėgs.
- Šizoidinio tipo asmenybė: mažai bendrauja ir nesidomi kitais žmonėmis, pasižymi emociniu šaltumu.
- Paranoidinio tipo asmenybė: turi polinkį būti nuolat priešiškai nusiteikę, negali atleisti už įžeidimus ar pagarbos stoką, linkę visur matyti kitų priešišką nusistatymą ir kenkimą. Dažnai šeimoje perdėtai pavydūs. Neįprastai įtarus, nepasitikintis kitais, matantis slaptus kitų elgesio motyvus, kurie dažniausiai atrodo blogi.
- Šizotipinis asmenybės sutrikimas: Šizotipinį asmenybės sutrikimą turintiems asmenims būdingi kai kurie šizoidinės asmenybės bruožai, taip pat jiems būdingas ekscentriškas elgesys ir savitas minčių turinys. Neretai jie teigia patiriantys keistus intrapsichinius išgyvenimus, mąsto neįprastu, keistu būdu, aplinkiniams neretai būna sudėtinga juos suprasti ir įsitraukti į santykį. ŠTAS turintys asmenys neretai mano, kad turi ypatingų galių nujausti, numatyti ar sukelti tam tikrus įvykius prieš jiems dar įvykstant. Jie gali tikėti, kad mintimis tiesiogiai gali suketi tam tikrus įvykius (pvz., kad jų pažįstamas asmuo išvedė pavedžioti šunį dėl to, kad jie pagalvojo prieš valandą, kad jų draugas turėtų išvesti pavedžioti šunį). Taip pat gali tikėti, kad tam tikrus įvykius gali sukelti ir netiesiogiai, tam tikrų ritualų pagalba (pvz., kad apsaugojo nuo nelaimės tam tikrus žmonės dėl to, kad 3 kartus apėjo aplink specifinį objektą). ŠTAS turintys asmenys dažnai patiria tarpasmeninių santykių problemų ir dažnai patiria diskomfortą bendraudami su kitais žmonėmis. Pasižymi įtarumu kitų atžvilgiu, tačiau paprastai ne tiek stipriai išreikštu kaip, kad PAS atveju.
- Antisocialus.
- Narcisistinis.
Asmenybės sutrikimų priežastys
Nėra vienos aiškios priežasties, sukeliančios asmenybės sutrikimus. Dažniausiai veikia keletas veiksnių:
- Genetinis polinkis: iš tėvų paveldėtas genų rinkinys gali lemti didesnį pažeidžiamumą. Tyrimai parodė, kad jei vienas identiškas dvynys serga ribiniu asmenybės sutrikimu, net dvejais trečdaliais atvejų kitas irgi turės tą patį sutrikimą.
- Biologiniai veiksniai: pakitęs neurotransmiterių (hormonų, dalyvaujančių komunikacijoje tarp neuronų) kiekis gali būti susijęs su tam tikrais asmenybės sutrikimais. Pavyzdžiui, pakitęs serotonino kiekis siejamas su depresija, agresija ir sunkumais kontroliuoti destruktyvius polinkius. Smegenų skenavimas parodė, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu turi mažesnio tūrio migdolinius kūnus ir mažesnį prefrontalinės žievės aktyvumą.
- Socialinė aplinka ir auklėjimas: asmeniniai santykiai su tėvais ar šeima vaikystėje smarkiai daro įtaką asmens požiūriui į pasaulį ir į kitus žmones. Traumuojanti patirtis (ar tai būtų asmeninė, šeimos trauma, ar visos tautos, pavyzdžiui, holokaustas ar okupacija) yra labai svarbus veiksnys, formuojantis asmenybės sutrikimui. Fizinė, seksualinė prievarta, taip pat nepriežiūra, apleistumas vaikystėje arba chaosas namuose - viskas turi įtakos. Traumuojanti patirtis gali būti ir tuomet, jei tėvai labai stengėsi, bet skyrėsi jų ir vaiko temperamentas ir dėl to nebuvo atliepti jo poreikiai. Be okupantų vykdytos prievartos, daug vyrų tarnavo sovietų armijoje, kurioje netrūko smurto, be to, ryški ir alkoholio vartojimo, savižudybių linija, nekalbėjimo tradicija - visa tai pagilina traumą.
Taigi, asmenybės sutrikimų priežastys yra kompleksinės ir apima biologinius, genetinius, psichologinius ir socialinius veiksnius.
Asmenybės sutrikimų diagnostika
Asmenybės sutrikimą galima apibrėžti kaip specifinį mąstymo, jautimo ir elgesio būdą, kuris yra nukrypęs nuo kultūrai būdingų normų, kelia distresą, apsunkina funkcionavimą ir šis paternas yra stebimas ilgą laiką, paveikia tarpsmeninius santykius, tęsiasi socialinėse ir asmeninėse situacijose. Taip pat svarbus diagnostinis kriterijus yra tai, kad tokios būsenos negalime geriau paaiškinti kitais psichikos sutrikimais. Jei galime, galbūt tai nėra asmenybės sutrikimas. Asmenybės sutrikimai nuo kitų psichikos sutrikimų skiriasi tuo, kad jie dažniausiai esti egosintoniniai. Tai reiškia, kad asmuo nemano, kad su juo yra kažkas negerai (bet yra). Tuo tarpu kitų psichikos sutrikimų atveju, žmonės suvokia, kad kažkas yra ne taip (pvz., depresijos, nerimo sutrikimų atveju).
Asmenybės sutrikimus paprastai diagnozuoja psichinės sveikatos specialistas, pavyzdžiui, psichologas arba psichiatras. Šeimos terapeutai ir bendrosios praktikos gydytojai paprastai nėra apmokyti ir neturi reikiamų priemonių atlikti tokio tipo psichologinės diagnozės.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniu vertinimu, kuris gali apimti psichologinius testus, interviu su pacientu ir jo šeima, bei stebėjimą. Psichiatrai ir psichologai dažnai naudoja diagnostinius kriterijus, tokius kaip DSM-5, kad nustatytų, ar asmuo atitinka tam tikrus diagnozės reikalavimus.
Gydymo galimybės
Visi asmenybės sutrikimai sunkiai pasiduoda gydymui, jų gydymas ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai tik iš dalies veiksmingas. Daugybė žmonių, turinčių priklausomo tipo asmenybės surikimą, nesikreipia pagalbos. Žmonės, kuriuos vargina asmenybės sutrikimai, apskritai nesiima gydytis tol, kol liga pradeda rimtai trukdyti ar kitaip veikti jų gyvenimą.
Mišrių ir kitų asmenybės sutrikimų gydymas gali būti įvairus ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, yra dažnai naudojama gydymo forma, padedanti pacientams suprasti ir keisti neigiamus mąstymo modelius. Taip pat gali būti skiriami vaistai, tokie kaip antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai, siekiant sumažinti simptomus.
Ribinio asmenybės sutrikimo gydymui taikoma dialektinė elgesio terapija (DET), kuri yra kognityvinės elgesio terapijos atmaina. DET grindžiama idėja, kad dviejų priešingybių gretinimas - pripažinimo ir pokyčių - atneša geresnius rezultatus, nei dirbant su jomis atskirai. Taip pat taikoma psichoterapija, paremta atida (mindfulness). Yra įrodymų, kad su atida susijusios veiklos gali padėti išmokti valdyti impulsyvų elgesį.
Be to, gali būti skiriami vaistai, tokie kaip selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (antidepresantai SSRi), antipsichotiniai vaistai ir nuotaikos stabilizatoriai. Tačiau benzodiazepinų (tokių kaip Xanax ar Lorazepamas) naudojimas yra griežtai nepatartinas, dėl suicidinių polinkių ir impulsyvumo stiprinimo.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
TMS terapija stimuliuoja tam tikras smegenų dalis magnetiniais impulsais, kurie sugrąžina toms dalims normalų atyvumo lygį. Smegenų skenavimo tyrimai pademonstravo, kad TMS terapija gali gydyti ne tik depresijos simptomus, sergant ribiniu asmenybės sutrikimu, tačiau ir sutrikimo simptomus. Yra tyrimų, rodančių, kad ši terapija leidžia sumažinti ligos intensyvumą.
Kada kreiptis pagalbos?
Yra du atvejai, kada žmogui, įtariančiam asmenybės sutrikimą, reikia ieškoti pagalbos:
- Kai kenčia jis pats ir nori pagalbos.
- Jei dėl sutrikimo kenčia aplinkiniai.
Geriausių rezultatų pasiekiama, kai kartu dirba pacientas, jo šeima, psichiatras ir psichologas.
tags: #asmenybes #sutrikimai #priezastys