Šizofrenija - sudėtinga psichikos liga, paveikianti mąstymą, emocijas, suvokimą ir elgesį. Nors dažnai akcentuojami tokie simptomai kaip kliedesiai ir haliucinacijos, svarbu atkreipti dėmesį ir į regėjimo sutrikimus, kurie gali lydėti šią ligą. Šiame straipsnyje aptarsime šizofrenijos ir regėjimo sutrikimų sąsajas, haliucinacijų fenomeną, suvokimo ypatumus ir diagnostikos galimybes.
Šizofrenija ir Regėjimo Haliucinacijos
Psichozė su regos haliucinacijomis yra būklė, kai žmogus patiria regėjimo sutrikimus, mato tai, kas nėra realu, t. y., haliucinacijas. Ši būklė dažnai susijusi su sunkiomis psichikos ligomis, tokiomis kaip šizofrenija, bipolinis sutrikimas ar sunkus depresijos epizodas, tačiau regos haliucinacijos gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių, įskaitant fizinius sveikatos sutrikimus ar medžiagų vartojimą. Psichozės metu žmogus gali prarasti ryšį su realybe, o regos haliucinacijos yra vienas iš būdų, kaip ši būklė pasireiškia.
Galimos Psichozės Su Regos Haliucinacijomis Priežastys
Psichozė ir regos haliucinacijos gali atsirasti dėl įvairių psichologinių, neurologinių ar medžiagų poveikio priežasčių:
- Šizofrenija: Ši lėtinė psichikos liga dažnai pasireiškia haliucinacijomis, delyrais ir kitais psichozės simptomais.
- Bipolinis sutrikimas: Bipolinio sutrikimo metu, ypač manijos arba depresijos epizodo metu, gali pasireikšti psichozės simptomai, įskaitant regos haliucinacijas.
- Sunkus depresijos epizodas su psichozės simptomais: Sunkios depresijos metu žmogus gali patirti haliucinacijas, kurios dažniau būna neigiamo pobūdžio.
- Smegenų traumos ar neurologiniai sutrikimai: Kai kurie neurologiniai sutrikimai, pvz., Alzheimerio liga, Parkinsono liga ar smegenų traumos, gali sukelti regos haliucinacijas.
- Vaistų ar psichotropinių medžiagų vartojimas: Haliucinacijos gali atsirasti kaip tam tikrų vaistų, narkotinių medžiagų ar alkoholio poveikis.
- Miego trūkumas arba nuovargis: Ilgalaikis miego trūkumas gali sukelti psichozės simptomus ir haliucinacijas, nes smegenys nespėja tinkamai pailsėti.
- Organiniai sutrikimai: Kai kurios infekcijos, pvz., meningitas, arba medžiagų apykaitos sutrikimai gali sukelti psichozinius simptomus ir haliucinacijas.
Simptomai, Lydintys Psichozę Su Regos Haliucinacijomis
Be regos haliucinacijų, psichozė gali būti lydima ir kitų simptomų, kurie gali padėti atpažinti būklę ir jos priežastį:
- Klaidingi įsitikinimai (delyrai): Žmogus gali būti įsitikinęs faktais, kurie neatitinka realybės, pvz., manyti, kad yra persekiojamas.
- Minties procesų sutrikimai: Pasireiškia padrika, nerišli kalba arba sunkumas susikaupti.
- Elgesio pokyčiai: Žmogus gali pradėti elgtis neįprastai arba keistai, pvz., kalbėtis su regėjimo objektais.
- Sutrikusi orientacija laike ir erdvėje: Psichozės metu gali būti sunku orientuotis aplinkoje, suvokti laiką.
- Emocinis nestabilumas: Dažnai pasireiškia intensyvios ir besikeičiančios emocijos, pvz., baimė, susijaudinimas arba depresija.
Haliucinacijos: Apibrėžimas ir Rūšys
Haliucinacija (lot. hallucinatio - kliedesys) - tariamas nesamų dalykų jutimas. Patologinis suvokimo sutrikimas - suvokiami tokie dirgikliai ir objektai, kurie iš tikrųjų tuo metu neveikia jutimo organų. Ligonis haliucinacijos neskiria nuo realybės, todėl negali jų kritiškai vertinti.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
Haliucinacijos - tai klaidingi pojūčiai, atsirandantys be jokio išorinio stimulo. Haliucinacijos - tai reiškinys, kai žmogus suvokia objektus, garsus ar pojūčius, nors jų iš tiesų nėra. Tai nėra paprastos iliuzijos, kai realūs objektai interpretuojami klaidingai.
Haliucinacijos gali apimti visus pojūčius arba tik dalį jų. Jos gali būti įtikinamos, tikroviškos arba žmogus gali suvokti, jog jį yra apėmusi tam tikra laikina kelių valandų būsena (pvz., pavartojus haliucinogeninių medžiagų). Haliucinacijos gali būti malonios arba nemalonios. Dažniausiai būna nemalonios, bauginančios, gali sukelti baimės priepuolį, peraugantį į visišką paniką (ligonis jaudinasi, ginasi nuo tariamų priešų). Haliucinacija - sunkesnis suvokimo sutrikimas negu iliuzija.
Pagal pojūčius, haliucinacijos skirstomos į:
- Regos haliucinacijos: kai žmogus mato tai, ko nėra: žmones, gyvūnus, objektus ar net ištisus peizažus. Jos gali būti elementarios (pvz., šviesos blyksniai) arba sudėtingos (pvz., konkretūs asmenys ar scenos). Per regos haliucinaciją ligonis mato žmones, gyvūnus, keistas būtybes; jos gali atrodyti kaip nykštukai arba kaip milžinai. Tokios haliucinacijos apimtas ligonis kartais regi už fiziologinio regos lauko ribų (pvz., mato žmogų už savo nugaros arba mato pats save kaip savo dvynį).
- Klausos haliucinacijos: dažniausiai pasitaikančios haliucinacijos. Žmogus gali girdėti balsus, kurie jam kažką sako, duoda nurodymus ar net komentuoja jo veiksmus. Kai kurie balsai gali būti grasinantys ar nurodantys atlikti pavojingus veiksmus. Per klausos haliucinaciją ligonis girdi balsus, kitokius garsus. Ji būna paprasta (girdėti ūžesiai, šūviai, griaustinis, traškesys, gaudimas) ir sudėtinga (girdėti žodžiai, sakiniai, kalba). Pagal tai, kas ir kaip ligoniui sakoma, klausos haliucinacija būna įsakomosios (jam liepiama, pvz., nusižudyti ar kitus žudyti), pranašaujančios (kalbama apie jo ateitį), komentuojančios (aptariamas jo elgesys), konstatuojančios (pasakoma, ką jis veikia).
- Uoslės haliucinacijos: kai žmogus jaučia kvapus, kurių realybėje nėra. Dažniausiai tai nemalonūs kvapai, pavyzdžiui, supuvęs maistas ar chemikalai. Per uoslės haliucinaciją ligonis užuodžia parako, kvepalų ar kitokius kvapus.
- Skonio haliucinacijos: žmogus jaučia neįprastus ar nemalonius skonius, pavyzdžiui, metalinį ar kartų skonį burnoje. Per skonio haliucinaciją jaučia nuodų, degėsių ar kitą skonį; kartais tokiam ligoniui atrodo, kad maistas užnuodytas. Uoslės ir skonio haliucinacijos paprastai yra kartu.
- Lytėjimo haliucinacijos: žmogus jaučia, kad kažkas jį liečia, ropoja per odą ar net įsivaizduoja, kad jo kūne yra svetimkūnių. Dėl lietimo haliucinacijos ligonis jaučia prisilietimą, deginimą arba jam atrodo, kad jo oda ar po ja šliaužioja vabalai, kirmėlės.
- Visceralinės haliucinacijos: žmogus jaučia keistus pojūčius savo kūno viduje, pavyzdžiui, jaučia, kad viduje yra gyviai ar mechaniniai įtaisai. Per visceralinę haliucinaciją ligonis jaučia vidaus organuose (pvz., plaučiuose, skrandyje, širdyje, žarnyne) įvairius daiktus arba gyvūnus.
- Bendrojo (kūno) jutimo haliucinacijos: jaučia, pvz., kad jo smegenys perpjautos, žarnynas sutrūkęs, su juo lytiškai santykiaujama.
Taip pat, haliucinacijos skirstomos į:
- Tikrosios haliucinacijos: žmogus jas patiria kaip visiškai realias, tarsi jos būtų išorėje (pvz., kambaryje, už lango, lauke).
- Pseudo-haliucinacijos: jos suvokiamos ne kaip išorės dalis, o kaip vidiniai pojūčiai ar mintys. Pseudohaliucinacijos metu nesami daiktai suvokiami kaip esantys ligonio viduje, dažniausiai jo galvoje.
Jei žmogus patiria haliucinacijas, svarbu atsižvelgti į jų pobūdį ir dažnumą. Jei haliucinacijos atsirado staiga ir yra intensyvios, būtina kreiptis į gydytoją. Svarbu suprasti, kad haliucinacijos nėra vien tik psichikos ligonių patiriamas reiškinys - jos gali pasireikšti ir esant stresui, miego trūkumui ar net ekstremaliomis aplinkybėmis.
Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija
Regėjimo Suvokimo Ypatumai sergant Šizofrenija
Sergant šizofrenija, regėjimo suvokimas gali būti iškraipytas. Tai gali pasireikšti kaip sunkumas atpažinti veidus, įvertinti atstumą, suvokti judėjimą ar skirti spalvas. Šie sutrikimai gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, vairuojant, skaitant ar bendraujant su kitais žmonėmis.
"Chaplino Kaukės" Testas
Vienas iš būdų įvertinti regėjimo suvokimo ypatumus sergant šizofrenija yra "Chaplino kaukės" testas. Pirmą kartą šį testą pasiūlė ir aprašė britų psichologas ir neuropsichologijos profesorius Richardas Gregory savo moksliniame darbe „Reikšmė ir suvokimo iliuzijos“. Tirdamas skirtumus tarp šizofrenikų ir sveikų žmonių suvokimo, neuropsichologas padarė išvadą, kad žmogaus suvokimas tiesiogiai priklauso nuo mąstymo procesų, besiremiančių ankstesne patirtimi. Kuo žmogus turi daugiau žinių apie suvokiamą situaciją, tuo mažiau jam kyla poreikio apdoroti naują informaciją. Jeigu žmogus psichiškai sveikas, svarbiausią vaidmenį suvokime ima vaidinti jo ankstesnė patirtis.
Kaip žinia, šizofrenijai būdingas kognityvinių procesų sutrikimas, dėl kurio pacientai, sergantys šizofrenija, nepaveikūs įvairioms optinėms iliuzijoms. Todėl optinių iliuzijų stebėjimas padeda išsiaiškinti, kiek adekvačiai žmogus suvokia aplinkinį pasaulį.
Testo Instrukcija:
Įdėmiai pasižiūrėkite į šią besisukančią kaukę. Kokia ji jums atrodo? Ar nepastebite ko nors keisto? Įsiminkite, ką pajutote žiūrėdami.
Interpretacija:
Šis testas įdomus tuo, kad šiuo atveju tikrovės iškraipymas ir saviapgaulė yra sveikos psichikos požymis. Jeigu Ch. Chaplino kaukė jums pasirodė keista (iškilusi iš abiejų pusių), galite būti visiškai ramūs, jūs - absoliučiai psichiškai sveikas žmogus!
Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje
Pirmiausia mes matome Ch. Chaplino veidą ant išorinės kaukės pusės. Bet kai kaukė ima suktis, mūsų regėjimo sistema nenori traktuoti vidinės kaukės dalies kaip „įdubusio“ veido, nes normalaus žmogaus smegenys neteisingai suvokia šešėlius ant įdubusios kaukės dalies. Iš mūsų einantis informacijos srautas (mūsų įsivaizdavimas, kokia turi būti veido forma) prieštarauja į mus įeinančiam informacijos srautui (juslių signalui). Iš mūsų einantis žinojimas psichiškai sveikam žmogui visada turės pirmenybę, todėl tikrovėje įdubęs veidas mums atrodo iškilus.
Taigi, sveikas žmogus šiame teste mato keistą veidą, iškilusį iš abiejų pusių. Šizofreniko smegenų apgauti optine iliuzija nepavyksta - kaukės išvirkščioji pusė jam visada yra įdubusi. Dėl kokios priežasties šizofrenikai nesuvokia optinių iliuzijų, kol kas iki galo nėra aišku.
Šizofrenijos Gydymas ir Pagalba
Šizofrenija - sėkmingai gydoma liga. Visų pirma, svarbu šizofreniją diagnozuoti kaip galima anksčiau, kad kuo anksčiau būtų pradėta gydyti. Tyrimai rodo, kad ankstyvas gydymas apsaugo nuo nepalankių ligos baigčių.
Gydymas apima:
- Vaistus: Antipsichoziniai vaistai (APV) normalizuoja sutrikusią neuromediatorių pusiausvyrą ir taip gydo ligą. Jais gydoma šizofrenija, kitos kilmės psichozės, taip pat asmenybės, elgesio sutrikimai, hipomanijos ar manijos būsena, demencija. Visi APV sąlyginai galima suskirstyti į senos kartos vaistus, dar dažnai vadinamus klasikiniais ar tipiniais antipsichotikais, ir į naujos kartos, arba atipinius, APV. Dabartiniu metu vis dažniau skiriama atipinių APV, kurie yra pakankamai veiksmingi ir pasižymi silpnesniais šalutiniais poveikiais. Tačiau nėra gerai žinomi kai kurių iš šių vaistų ilgalaikio vartojimo šalutiniai poveikiai. Kiekvienas vaistas turi gydomąjį poveikį (jo siekiama skiriant konkretų vaistą) ir šalutinį - nepageidaujamą poveikį. Šalutinių poveikių turi ir APV. Dažniausi iš jų - judesių sutrikimai (ekstrapiramidiniai simptomai), svorio augimas, burnos džiūvimas, nerimas, drebulys, pablogėjęs regėjimas. Judesių sutrikimai būdingesni senesnės kartos APV. Tuo tarpu naujos kartos - atipiniai APV pasižymi mažesniais šalutiniais poveikiais ir geriau toleruojami. Tačiau netgi kai kurie naujesni vaistai, pvz., klozapinas, gali sukelti kraujo pokyčius, todėl jų vartojantiems reikia reguliariai tikrinti kraują. Yra naujos kartos APV, kurie gali paskatinti svorio augimą bei kitus medžiagų apykaitos sutrikimus. Todėl kiekvienam pacientui vaistas parenkamas individualiai, įvertinus šiuos aspektus ir aptarus jų riziką su gydytoju. Naujausi Lietuvoje pasirodę atipiniai APV (pvz., ziprazidonas, aripiprazolis) pasižymi ne tik mažesne judesių sutrikimų rizika, bet ir kitomis geresnėmis, medžiagų apykaitos netrikdančiomis savybėmis.
- Psichoterapiją: Padeda pacientams susidoroti su ligos simptomais, pagerinti socialinius įgūdžius ir adaptuotis prie kasdienio gyvenimo.
- Socialinę reabilitaciją: Padeda pacientams integruotis į visuomenę, susirasti darbą ir gyventi savarankiškai.
Kaip Elgtis, Jei Pastebite Psichozės Su Regos Haliucinacijomis Požymius?
Jei pastebite regos haliucinacijas ar kitus psichozės simptomus, svarbu imtis šių veiksmų:
- Ieškokite pagalbos: Psichozė su regos haliucinacijomis yra rimta būklė, todėl svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą.
- Palaikykite ramią aplinką: Ramybė ir saugi aplinka gali padėti sumažinti diskomfortą ir išvengti papildomo streso.
- Venkite alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų: Šios medžiagos gali pabloginti būklę ir padidinti haliucinacijų intensyvumą.
- Padėkite palaikyti rutiną: Jei regos haliucinacijas patiria artimasis, galite padėti palaikyti reguliarią kasdienę rutiną, kuri suteikia stabilumo jausmą.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Psichozė su regos haliucinacijomis reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Kitų Negalių Įtaka Suvokimui
Svarbu paminėti, kad ne tik psichikos ligos, bet ir kitos negalios gali turėti įtakos žmogaus suvokimui. Pavyzdžiui:
- Klausos negalia: Tai visiškas ar dalinis negalėjimas priimti garsinę informaciją. Klausa reikalinga norint išmokti kalbėti ir kontroliuoti kalbą, todėl klausos sutrikimas labai dažnai pasireiškia kartu su kita sensorine negalia - kalbos sutrikimu. Kurčiasis - tai žmogus, visiškai praradęs klausą, negalintis suprasti kalbos.
- Regos negalia: Tai visiškas ar dalinis negalėjimas priimti regimąją informaciją. Aklumas - tai visiškas negalėjimas matyti.
- Kalbos sutrikimai: Kalbos neišsivystymas, visos kalbos sistemos neišlavėjimas, apimantis fonetiką, leksiką ir gramatinę kalbos sandarą, sutrikusi kalbos raida, rašymo sutrikimai, įvairūs kiti komunikacijos sutrikimai - neurozinis ir organinis mikčiojimas.
- Protinė negalia: Tai žymus protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, pasireiškiantis elgesio, emocijų ir socialinio prisitaikymo sutrikimais.
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo negalios, yra unikalus ir vertingas.
Moksliniai Tyrimai ir Ateities Perspektyvos
Mokslininkai sutaria, kad dabar turimos žinios yra tarsi daugybė suprantamų dalelių, kurias reikia sudėlioti į visumą, kad galėtume išsamiai ir aiškiai suprasti šios ligos išsivystymo priežastis.
Kokios gi šios „dalelės“?
- Smegenų biocheminius pokyčius: Daug mokslininkų tiria medžiagas - neurotransmiterius (dopaminą, serotoniną, noadrenaliną), kurios leidžia perduoti informaciją iš vienos nervinės ląstelės į kitą. Naujausi vaistai nuo psichozės, sukurti šizofrenijai gydyti, kaip tik reguliuoja šių medžiagų pusiausvyrą.
- Smegenų kraujotaką: Naujausi smegenų neurovizualiniai tyrimai leidžia matyti smegenų sritis, kuriose suaktyvėja kraujotaka, apdorojant informaciją.
- Molekulinę biologiją: Sergantieji šizofrenija turi neįprastų smegenų ląstelių. Kadangi šios ląstelės susiformuoja dar iki žmogaus gimimo, kyla minčių, kad šizofrenijos vystymosi priežastys gali glūdėti vaisiaus vystymosi periode. Galbūt šitai nurodo polinkį vėliau susirgti šizofrenija.
- Genetinis polinkis: Genetiniai šizofrenijos tyrimai vis dar tęsiasi. Paveldimas šizofrenijos genas nėra nustatytas.
- Stresas: Stresas nesukelia šizofrenijos. Tačiau tyrimai rodo, kad stresas pablogina jau sergančio šizofrenija paciento būklę.
- Priklausomybės nuo narkotikų ir kitų medžiagų: Alkoholis, nikotinas, narkotinės medžiagos nesukelia šizofrenijos. Tačiau kai kurios medžiagos gali sukelti psichozės epizodus jau sergantiems šia liga. Minėtos medžiagos taip pat gali sukelti į šizofreniją panašius simptomus sveikiems asmenims.
Apibendrinant tyrimus paaiškėjo, kad regėjimo haliucinacijas patiria apie 17-38 procentai sveikų žmonių. Tai aiškiai rodo, kad viena kita regos haliucinacija greičiausiai yra įprastas išgyvenimas, todėl visai nebūtina nerimauti, kad tai gali būti gresiančios psichikos ligos požymis.
tags: #sizofrenija #susilpnejes #matymas