Humoras, nors ir skirtas prajuokinti, idealiausiu atveju turėtų taisyti visuomenės ydas, teigia komikas Airidas Jankus, remdamasis prancūzų filosofo Henri Bergsono apibrėžimu. Ši mintis puikiai iliustruoja, kaip net ir anekdotai apie susitikimus su psichologu gali atspindėti gilesnes problemas ir požiūrius. Panagrinėkime, kokie stereotipai ir realybės susiduria šiame kontekste.
Lietuviško humoro savitumai ir psichologijos atspindžiai
Lietuviško humoro pagrindai buvo pakloti seniai, tačiau stand-up komedija, kaip žanras, į Lietuvą atėjo vėliau nei į kitas Baltijos šalis. Pasak A. Jankaus, cenzūra tarybiniais laikais ir visuomenės brendimas turėjo įtakos šiam procesui. Atsibodus senamadiškiems anekdotams, atsirado poreikis naujam, aktualesniam humorui. Tačiau kartais, anot komiko, nuo pripažinimo, kad stand-up komedija yra menas, atbaido keiksmažodžiai ir požiūris į pasirodantįjį kaip į klouną.
Slaviškas humoras ir anekdotai vis dar yra lietuviško humoro dalis, nors jų įtaka mažėja. Anekdotai patys savaime nėra blogi, tačiau seni, cenzūros laikais sukurti ir šimtą kartų girdėti anekdotai tampa ydingi. Seksizmas, nors ir smerkiamas viešai, kartais tampa humoro dalimi, nors A. Jankus teigia, kad stereotipai neatsiranda iš niekur, tačiau kiekvieną reikėtų analizuoti atskirai.
Psichologinė pagalba: Nuo šoko iki bendrystės
Atsidūrus pavojingoje situacijoje, įprasta jausti šoką, baimę ar sumišimą, teigia psichologas Edardas Šidlauskas. Tai yra normali reakcija į nenormalią situaciją. Prieš šventes šios reakcijos gali sustiprėti, nes visuomenėje vyrauja lūkestis džiaugtis, o tragedija suardo šį vidinį scenarijų. Tokių įvykių liudininkai neretai patiria antrinę traumą, kuri gali pasireikšti įkyriais vaizdiniais, miego sutrikimais ar kaltės jausmu.
Svarbiausias žingsnis po traumos - saugumo atkūrimas, grįžimas prie kasdienės rutinos, fizinio kūno nuraminimas ir informacijos srauto ribojimas. Labai svarbu neskubinti savęs „susitvarkyti“ ir leisti reakcijoms būti. Jei simptomai išlieka ilgiau, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Po traumos svarbiausia būti šalia, klausytis ir priimti žmogaus jausmus be vertinimų ar patarimų.
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
Psichologas E. Šidlauskas teigia, kad šventės po tragedijos gali būti kitokios. Psichologinė gerovė nereiškia nuolatinio pozityvumo, ji reiškia gebėjimą išbūti sudėtingose emocijose neprarandant ryšio su savimi ir kitais. Svarbu pasirūpinti baziniais dalykais - miegu, maistu, fiziniu judėjimu, nes traumos metu psichika ir kūnas veikia kaip viena sistema. Po traumų bendruomenės gijimą skatina aiški, rami komunikacija ir bendras patirčių aptarimas, nes socialiniai ryšiai ir bendrystė padeda žmonėms atkurti prasmę ir emocinę pusiausvyrą. Sunkumai gali sutelkti bendruomenę, padėti atrasti naujų sąmoningo buvimo kartu būdų.
Kino terapija ir emocinė savijauta
Filmas turi galią atstatyti psichologinę pusiausvyrą, pagerinti nuotaiką, sugrąžinti optimizmą ir atrasti savo kelią. Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras inicijavo virtualią erdvę „Panevėžio projekcijos", kurioje kviečiama atkreipti dėmesį į savo jausmus ir permąstyti, kaip pandemija paveikė kiekvieną iš mūsų.
Šio projekto metu galima nemokamai žiūrėti specialiai atrinktus filmus ir dalyvauti pokalbiuose apie emocinę savijautą, kuriuos moderuoja profesionalus psichologas. Kino terapiją sukūrė ir išpopuliarino psichologijos profesorius Gary's Solomon'as, o šiai formai būdingi keli psichologinės apsaugos mechanizmai: projekcija, identifikacija ir „Kaukės mechanizmas".
Audioknygos ir psichologinė gerovė
Audioknygos tampa vis populiaresnės ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Lietuvoje garsiniu formatu dažniausiai klausomasi asmenybės ugdymo, populiariosios psichologijos ir klasikinės grožinės literatūros. Audioknygos gali padėti vėl sugrįžti knygai į žmogaus gyvenimą, ypač tiems, kurie iki šiol knygai tiesiog nerasdavo laiko.
Audioformatui labai svarbus balso pasirinkimas, skaitymo ir įrašo kokybė. Kuriant audioknygą, vyksta balsų atranka, įrašo montavimas ir suvedimas. Dirbant su autoriais, jaučiamasi net truputį prisidedantys prie jų būsimų knygų kokybės. Audioknygos ypač reikalingos žmonėms, turintiems regėjimo negalią ar disleksiją. Naujokams patariama nepradėti klausyti knygos sėdint ant sofos, šis formatas labiau tinka, kai kūnas kažkuo užimtas, bet galva laisva.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Muzika, meditacija ir psichologinė pagalba
Psichologė Agnė Vėželytė teigia, kad muzika ir meditacija gali tapti gerąja praktika sprendžiant depresijos ir emocinio nestabilumo problemą. Meditacija jos gyvenime atsirado nuo pat vaikystės, o muzika - šiek tiek vėliau. Šias dvi sritis sujungus galima pasiekti daug daugiau, nei tobulinant tik vieną iš jų.
A. Vėželytė teigia, kad signalai, jog reikia pagalbos, dažniausiai būna labai aiškūs, tik mes esame linkę juos ignoruoti. Tai gali būti kūno signalai - ištisinis nerimas, dažnas nuovargis, neįprasti galvos skausmai ar kiti fiziniai negalavimai, arba emociniai signalai - stiprus liūdesys, dažna nuotaikų kaita, energijos trūkumas, bejėgiškumo jausmas, kaltės jausmas. Reikia išmokti išgirsti savo tiesą ir jos paisyti, pripažinti sau, kaip iš tikrųjų jaučiamasi ir pajausti, ko iš tikrųjų šiuo metu reikia.
Po atskirties laikotarpio siūloma pradėti nuo mažų, jums vertingų susitikimų su tais žmonėmis, kurie jums iš tiesų patinka, su kuriais jaučiatės gerai ir saugiai, po truputį sugrįžti į grupines veiklas, kurios jums keldavo džiaugsmą ir anksčiau, užsiimti tuo, kas įkvepia, didiną norą eiti, domėtis ir ieškoti bendraminčių. Vienintelis ir pagrindinis vaistas nuo visų ligų: nuoširdus noras pradėti padėti sau. Meditacija yra naudinga tik tuomet, kai žmogus naudos visus meditacijos praktikoje gautus įrankius savo kasdieniame gyvenime.
Kaip pasirinkti tinkamą psichologą?
Renkantis psichologą, labai svarbu pajusti, ar jis tinka jums kaip asmenybė. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad net 30 procentų klientų asmenybiškai nesuderinami net su tobulu psichologu. Paties psichologo asmenybė turi labai didelę reikšmę jo sprendimams, o neretai ir didesnę, negu jo taikoma psichoterapijos rūšis.
Psichologus galima suskirstyti į keletą tipų: „senas vilkas“, „mamytė“, „atsargusis“, „mokytojas“, „provokatorius“, „žvaigždė“, „treneris“, „harmoninguasis“, „gydytojas“ ir „matantis kiaurai“. Kiekvienas tipas turi savo privalumų ir trūkumų. Svarbu, kad psichologas pats suprastu savo ribotumą ir žinotų, kam jis gali padėti geriau, o kam - mažiau.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
Jei jaučiate, kad kažkas tikrai netinka, galbūt reikia nueiti pas kitą psichologą. Tačiau egzistuoja ir tokie klientai, kurie pas visus psichologus jaučiasi blogai. Tokiu atveju vertėtų pabandyti į gydymąsi įdėti daugiau savo pastangų, o ne ieškoti psichologo kaltės.
Intensyvi terapija: Dvasingumas ir vientisumas
Intensyvi terapija, pasak A. Alekseičiko, pastūmėjo ieškoti savojo kelio, tų reikalų ir žmonių, kuriems atliepia širdis. Tai unikali dvasinės jaunystės, išminties ir žmogiškumo dermė. Dvasingumo atmosfera yra tikroji jo darbo ir gyvenimo sritis. A. Alekseičikas nuolat darbščiai gausina gėrio ir dvasingumo malonę, dosniai ją dalija, bet nesišvaisto.
Reikia stimuliuoti paciento išgyvenimus ir veiksmus „čia ir dabar”. Tai įvyksta dėl gydomosios atmosferos: tikrų, nuoširdžių santykių, pagrįstų terapeuto įsitraukimu, suinteresuotumu ir nuoširdumu, jo asmenybės gyvybingumu. Terapinis ryšys tampa gydomuoju, kai atsiranda „mes” jausmas, prie jo artėjama per atjautą, pasitikėjimą, gebėjimą įsitikinti ir patikėti.
ITG intensyvumas kyla iš terapeuto sugebėjimo ne užglaistyti ir paaiškinti, o užaštrinti paciento vidinius prieštaringumus, kartais stiprinti jo nerimą net privedant iki absurdo, tuo pat metu palaikyti ir paciento poreikį keistis, ir jo tikėjimą turimais esmingais pradais ir jausmais - tikėjimu, meile, grožiu ir gėriu. Sėkmingai terapijai reikalingas pozityvus, prasmingas darbo vaizdinys.
Aleksandras Jefimovičius kalbėjo apie beprasmiškos kančios pavojingumą ir žlugdančią jėgą; versdamas ją sąmoninga kančia, kurią stiprina tikėjimas ir meilė, pagelbėdavo savo pacientams sutvirtinti dvasią, sugrįžti į gyvenimą. Nerimo ir ligos esmė yra meilės nepakankamumas ir palaimos netektis. Gydymas - tai būti drauge su pacientu atjaučiant jį, susitaikius ir su pasiaukojimu jam tarnaujant.
Būdamas terapeutas, Aleksandras Jefimovičius pats grupėje gyvena intensyviai ir terapiškai, veiksmingai įsijungdamas ir kreipdamas grupės gyvenimą į esmingus įvykius ir išgyvenimus, kartais imdamasis dalyvius provokuojančio vaidmens, kurdamas jiems išmėginimus. Dirbti pagal ITG vertybių dimensijas reiškia būti integraliam, dvasingam, kultūriškai ekologiškam, turinčiam aiškią gyvenimo prasmių ir vertybių struktūrą, taip pat gebėjimą būti žmogiškam ir tikram.
Sezoninė depresija ir savijautos gerinimas
Ilgėjant tamsiems vakarams ir gaunant vis mažiau saulės bei dienos šviesos, daugėja žmonių, besiskundžiančių suprastėjusia nuotaika ir energijos trūkumu. Sezoninė depresija yra susijusi su sumažėjusiu natūralios saulės šviesos kiekiu, kuris tiesiogiai veikia nuotaiką.
Negydoma sezoninė depresija gali stipriai paveikti emocinę sveikatą, todėl svarbu ją laiku pastebėti ir imtis priemonių, padedančių sumažinti jos poveikį kasdieniam gyvenimui. Verta pradėti nuo mažų, bet svarbių įpročių: daugiau laiko praleisti lauke, reguliariai sportuoti, subalansuotai maitintis, reguliariai miegoti ir praktikuoti atsipalaidavimo technikas. Taip pat veiksminga praktinė priemonė - dienoraščio rašymas.
Emocinė ir fizinė sveikata yra glaudžiai susijusios, todėl susidūrus su sezonine depresija ar emociniu nuovargiu - labai svarbu stiprinti nervų sistemą. Nervų sistemos veiklai itin svarbūs magnis, B grupės vitaminai, omega-3 riebalų rūgštys ir vitaminas D.
Jei simptomai stiprėja, atsiranda psichosomatinių nusiskundimų, sunku atlikti kasdienes užduotis ir visa tai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, būtina kreiptis į specialistus.
tags: #susitikime #su #psichologu #humoras #rusu