Apie depresiją kalbama daug ir nuolat, tačiau dažnai pamirštama, kad šia liga gali sirgti ir vaikai. Nors vaikystė paprastai asocijuojasi su nerūpestingumu, žaismingumu ir lengvumu, deja, taip būna ne visada. Tokiais atvejais kalbame apie vaikų ir paauglių depresiją - psichikos sveikatos problemą, kuri veikia vaikų mąstymą, nuotaiką ir elgesį.
Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį. Net visai jaunas vaikas gali rodyti depresiškumo, apatiškumo ir bejėgiškumo bruožų, ypač po sunkių trauminių patirčių, tokių kaip smurtas, skyrybos ar katastrofos.
Kodėl Vaikai Serga Depresija?
Depresija yra rimta sveikatos būklė, kuri, negydoma, didina riziką patirti būsimų, užsitęsusių ir sunkesnių depresijos epizodų ateityje. Ji taip pat gali kelti rimtą savižudybės pavojų ir lemti sumažėjusį pasitenkinimą gyvenimu. Ankstyvas depresijos atpažinimas ir gydymas gali pakeisti gyvenimą ir išgelbėti gyvybę.
Tačiau vaikų depresiją neretai sunkiau atpažinti arba ji neteisingai identifikuojama tiek artimųjų, tiek gydytojų. Dažnai vaiko būsena "nurašoma" elgesio sunkumams, tinginystei arba paauglystei, nepasigilinama į vaiko gyvenimo patirtis, kurios neretai būna traumuojančios ir stipriai sukrečiančios. Vaikas bando suprasti, kaip išbūti šiame pasaulyje, ypač jei susiduria su ne pagal amžių sudėtingais dalykais, vidiniais konfliktais, o šalia nėra artimo, į kurį galėtų betarpiškai remtis, kuris padėtų ko-reguliuoti kylančias emocijas.
Depresija susergama, kai nebeveikia gynybos, padedančios išbūti ir ištoleruoti patirtą siaubą, kurį įžodinti ir išreikšti nebepavyksta. Kartais depresiją sukelia sunkus įvykis, pavyzdžiui, tėvų išsiskyrimas, netektis ar problemos mokykloje. Tačiau vaikai taip pat gali susirgti depresija be akivaizdžios priežasties.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Vaikų depresijos riziką didinantys faktoriai:
- Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai
- Patyčios
- Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas
- Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai, pvz., negalia, ADHD, autizmo spektro sutrikimas ir kt.
- Jausmų skirstymas į blogus/gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus
- Genetinis polinkis į depresiją, kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje)
Nėra vienos priežasties depresijai atsirasti, ją dažnai sukelia įvairių dalykų derinys. Pavyzdžiui, vaikas gali turėti polinkį į depresiją ir patirti sunkių gyvenimo įvykių.
Kaip Atpažinti Vaikų ir Paauglių Depresiją?
Kartais vaikai jaučiasi prislėgti, yra irzlūs ar mąsto neigiamai. Tai yra sveiko vystymosi ir mokymosi valdyti emocijas dalis. Tačiau vaikystės depresija yra daugiau nei tiesiog liūdesys, kuris ateina ir praeina. Jei vaikas serga depresija, jam gali būti sunku mokytis, susirasti draugų ir kuo geriau išnaudoti kasdienį gyvenimą. Jei depresija tęsiasi ilgą laiką be gydymo, vaikai gali atsilikti mokykloje, prarasti pasitikėjimą savimi ir užsisklęsti.
Vaikų depresija nuo suaugusiųjų neretai skiriasi savo išraiška. Kai kurie vaikai gali nekalbėti apie savo jausmus, bejėgiškumą, neviltį ir neatrodyti liūdni, o, priešingai, nuolat kelti bėdų savo agresyviu, probleminiu elgesiu, kuris iš pirmo įspūdžio gali atrodyti kaip maištas, tinginystė. Tuomet vaikui uždedama būtent problemų kėlėjo etiketė.
Svarbu atsiminti, kad probleminis elgesys - pagalbos šauksmas. Greita ir sąlyginai lengva apkaltinti vaiką, kad sugadino nuotaiką, tingi arba nesistengia, tačiau pasigilinus į situaciją dažnai atsiskleidžia kitos spalvos.
Simptomai, galintys padėti atpažinti depresiškumą ar depresiją:
- Liūdesys ar slegianti nuotaika (bent 2 savaites)
- Elgesio problemos mokykloje
- Dingęs susidomėjimas dalykais, kurie visada patikdavo
- Neryžtingumas, trūksta pasitikėjimo savimi
- Mažiau bendrauja su draugais ir šeima
- Tuštumos jausmas, negali jausti emocijų
- Mintys apie savižudybę arba savęs žalojimą
- Žaloja save, pvz., rizikingai elgiasi, įvairios priklausomybės, pjaustosi, perdozuoja ir t.t.
Kiti požymiai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį:
- Sutrikęs miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai)
- Dėmesio koncentracijos problemos
- Žemas energijos lygis arba bendras nuovargis
- Pakitęs apetitas (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai)
- Svorio pokyčiai
- Pastebimi kiti fiziniai simptomai
Mažų vaikų depresiją galima pastebėti iš staiga pasikeitusių tamsių piešinių, pavojingų veiklų/elgesio, kurios dažnai nurašomos nelaimingiems atsitikimams.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Kai kurie vaikai, kurie turi problemų dėl nerimo ir depresijos, taip pat turi fizinių simptomų, tokių kaip galvos ir skrandžio skausmai, kurie neturi fiziologinio pagrindo. Depresijos simptomus gali imituoti ir nediagnozuota anemija, hipotirozė ar vitamino D trūkumas, todėl prieš diagnozuojant depresiją svarbu atmesti šias ligas.
Svarbu suprasti, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems visiškai normalu išgyvenus sunkų gyvenimo įvykį jaustis prislėgtu ir reikėti laiko prisitaikyti. Sunerimti verta, kai nuotaikos ir elgesio pokyčiai užsitęsia ir trukdo normaliam vaiko vystymuisi ir socialiniam gyvenimui. Taip pat, labai svarbu nesumaišyti gedulo su depresija, kadangi gedulas yra natūrali netekties išgyvenimo stadija, kurio nevadiname tikrąja depresija. Tačiau užsitęsęs gedulas, lydimas kitų ilgalaikių pakitimų, gali pereiti į tikrąją depresiją, tad svarbu stebėti situaciją ir gedulo procesą.
Šalia simptomų analizės dar svarbesnis yra pojūtis esant šalia. Kartais nutinka, kad net matydamas žmogaus šypseną viduje pajunti gilią skausmo prarają, beprasmybės jausmą, ar tiesiog staiga užėjusį stiprų liūdesį, kuris nėra tavo. Tai įvyksta ne tik psichologo kabinete, bet ir namuose. Svarbu pasitikėti šiuo jausmu, jis gali padėti atpažinti depresijos sutrikimą ne tik vaikuose, bet ir suaugusiuose. Tikėtina, kad intuityviai pajutote būtent tai, ką Jūsų vaikas jaučia giliai viduje, tačiau nemoka išreikšti žodžiais.
Kaip Padėti Vaikui ir Paaugliui, Kuris Serga Depresija?
Susidūrus su šiuo sutrikimu labai svarbu yra laiku kreiptis pagalbos tiek į vaikų psichiatrą, tiek į psichologą/psichoterapeutą. Uždelstas pagalbos suteikimas apsunkina gijimą ir padidina tikimybę depresija sirgti ilgiau ir sunkiau.
Taip pat, kartu su profesionalia pagalba galite savo vaikui padėti ir namuose. Vienas iš svarbiausių dalykų būtų užtikrinti aiškią ir sveiką dienos rutiną, į kurią įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomąsi. Be šių dalių bet kokia pagalba nėra tokia efektyvi ir veiksminga.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Taip pat, labai svarbu kalbėtis su vaiku apie jausmus, skatinti juos reikšti kad ir kokie jie būtų, - galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt. Svarbu pasižiūrėti į tai kūrybiškai ir būti šalia, leidžiant vaikui būti tokiu koks jis yra šią akimirką, nespaudžiant keistis.
Padėti susigražinti ryšį su aplinka gali padėti ir judesys, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimai, masažai, kvėpavimas, buvimas gamtoje. Svarbu skirti vaikui daug teigiamo dėmesio, ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus. Skatinkite savo vaiką užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.
Paaugliai, skirtingai nei vaikai, dažnai bijo atsiverti ir kalbėti apie neretai su depresija ateinančiomis suicidinėmis mintimis, apie savižalos elgesį. Vaikui prabilus apie mintis nusižudyti, žalotis ar kitaip sau pakenkti svarbu sureaguoti rimtai, tačiau kiek įmanoma ramiau, bei valdyti savo emocijas sudėliojant veiksmų planą ir užtikrinant vaiko saugumą.
Kaip Atpažinti Depresiją Paauglystėje?
Paauglystė yra laikotarpis, kupinas pokyčių, kurie gali turėti įtakos jaunuolių elgesiui ir psichinei sveikatai. Kai vaikai išgyvena paauglystę, jų migdolinis kūnas - smegenų sritis, susijusi su emocinėmis reakcijomis - išsivysto anksčiau už priekinės kaktinės skilties žievę - smegenų sritį, kuri reguliuoja elgesį ir pagrįstų sprendimų priėmimą. Dėl to paaugliai dažnai gali būti pernelyg emocingi, per daug jautriai reaguoti arba elgtis kitaip nei buvo įprasta. Vieną akimirką vaikas gali būti linksmas ir laimingas, o staiga ši būsena per trumpą laiką gali tapti pernelyg pikta ar liūdna.
Nuotaikos svyravimai yra dažni paaugliams, tačiau tėvams dažnai kyla klausimas, kaip į juos reaguoti. Ar jų vaiko nuotaikos pokyčiai ir elgesys yra tokie, kaip įprasta paauglystėje, ar jie kelia rimtesnį susirūpinimą, nes vaiko nuotaika ir elgesys pasikeitė, pavyzdžiui, dėl depresijos?
Depresijos paplitimas
Įvairūs statistiniai duomenys teigia, kad depresija paauglystėje yra net labiau paplitęs sutrikimas už įvairias lėtines ligas tokias, kaip pavyzdžiui, astma. Depresija serga net 14 proc. 15-18 m. amžiaus paauglių, iš jų 3-8 proc. - sunkia depresija. Paauglystės laikotarpiu mergaitės serga depresija 2 kartus dažniau nei berniukai. Depresija paauglystėje taip pat yra siejama su padidėjusia savižudiško elgesio rizika, kuri yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių tarp 15-19 m. paauglių.
Kodėl yra sudėtinga atskirti depresiją nuo paauglystei būdingo nuotaikos svyravimo?
Įvairūs tyrimai teigia, kad daugiau nei 70 proc. vaikų ir paauglių depresijos atvejų nediagnozuojami arba netinkamai gydomi, nes paaugliams depresiją nustatyti sunkiau (lyginti su suaugusiaisiais). Paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiškais simptomais, tokiais kaip prieštaraujantis elgesys, mokymosi apleidimas ir/ar mokyklos nelankymas, dažnai besikeičianti nuotaika ar pikta, o ne liūdna nuotaika.
Pradiniai depresijos simptomai, tokie kaip nekonkretūs fiziniai skausmai (galvos, raumenų, pilvo skausmas) ar nuovargis, atsirandantis vengimas bendrauti ar užsisklendimas, padidėjęs jautrumas nesėkmėms gali būti mažai pastebimi aplinkiniams (pavyzdžiui, lyginant su elgesio sutrikimais) arba priskiriami paauglystės laikotarpio ypatumams. Be to, depresija gali būti slepiama dažnų gretutinių sutrikimų, pavyzdžiui, socialinių fobijų ir kitų nerimo sutrikimų, valgymo ar elgesio sutrikimų.
Dalis paauglių nesulaukia tinkamos pagalbos bei gydymo ir dėl tėvų požiūrio į psichikos ligas. Depresija sukelia funkcinius trukdžius kasdieniame gyvenime. Funkciniai trukdžiai reiškia, kad įprastos užduotys tampa neįmanomos. Kiekvienas sveikas paauglys turi pomėgių.
Depresija gali neturėti aiškios akivaizdžiai matomos priežasties ar šaltinio, sukeliančio didelį liūdesį ir kitus simptomus. Tuo tarpu nuotaikos svyravimai paauglystėje paprastai gali būti siejami su priežastimi (nesvarbu, ar tai negatyvios mintys, priekabiavimas, nesutarimas ir pan.).
Tėvai dažnai užduoda konkrečių klausimų, koks paauglio elgesys ar reakcijos atitinka normą (kas yra normalu?), o kas gali būti depresijos požymis paauglystėje?
Kokiais simptomais dar gali pasireikšti depresija?
Savęs žalojimas arba savižudybės mintys ir veiksmai yra labiausiai susirūpinimą keliantys depresijos simptomai. Tokie paauglio pareiškimai, kaip jam ar jai būtų geriau nebūti čia arba būti mirus arba pastebėtos savęs žalojimo žymės (pvz., įpjovimai, nudeginimai įvairiose kūno vietose) turėtų skatinti tėvų susirūpinimą vaiko psichikos sveikata.
Tėvų ir vaikų ryšio vaidmuo depresijos vystymuisi
Svarbu paminėti, kad tėvai vaidina svarbų vaidmenį vaikui sergant depresija. Depresijos rizika mažėja, kai vaikų ryšys su tėvais yra šiltas, palaikantis ir bendradarbiaujantis (o tai yra pozityvios tėvystės požymis). Ir priešingai, depresijos rizika didėja, kai vaikų santykiai su mama ir tėčiu yra nebendradarbiaujantys ir vaikams trūksta paramos. Daugelis tyrimų rodo, kad tėvų elgesys yra vienas iš svarbių depresijos rizikos veiksnių.
Kaip padėti savo paaugliui?
Jeigu manote, kad jūsų vaikas turi depresijos simptomų, yra svarbu ne save kaltinti, o kuo skubiau kreiptis pagalbos. Labai svarbu pasikonsultuoti su specialistais: savo šeimos gydytoju, pediatru ir / ar psichikos sveikatos specialistu.
Aktyviai klausykite, kai jūsų vaikas nori su jumis kalbėtis, nutraukite tai, ką darote, ir visą dėmesį skirkite vaikui. Atsigręžkite į savo vaiką ir palaikykite akių kontaktą. Apibendrinkite, ką jūsų manymu, girdite dukrą ar sūnų sakant, kad ji ar jis suprastų, kad jūs klausotės. Paaugliai ne visada pasirenka tinkamiausią laiką pasikalbėti, tačiau jų noras aptarti su tėvais kažką svarbaus gali būti retas ir trumpalaikis.
Peržiūrėkite reikalavimus ir apmąstykite, kurių turite laikytis tvirtai: yra daug galimybių konfliktuoti su paaugliu (ir jų nuolat atsiras). Dažni konfliktai gali neigiamai paveikti santykius ir sumažinti tikimybę, kad paauglys ieškos tėvų paramos.
Nuolat ieškokite ryšio: ryšį užmegzti ir palaikyti lengviau, kuomet bendraujama maloniai ir kalbama apie iš esmės teigiamą patirtį. Yra įvairių klausimų, kurie padėtų kalbėtis su vaiku susitikus po darbo dienos. Pavyzdžiui, galima paklausti, koks linksmiausias dalykas nutiko šiandien mokykloje; ką naujo sužinojo; ką smagaus šį vakarą norėtų nuveikti ir pan.
Stebėkite: paaugliams geriau pavyksta išvengti klaidų ir geriau sekasi susidoroti su iššūkiais, kai jų tėvai žino, kur jie yra ir ką veikia. Tai nereiškia, kad turite reikalauti, kad paauglys laisvą laiką leistų tik namuose.
Liūdesys ir Depresija: Ar Visada Tas Pats?
Liūdesys yra natūralus jausmas, kurį patiria bene kiekvienas. Paprastai liūdime kai kažko netenkame. Šio jausmo paskirtis yra padėti priimti pasikeitusią realybę, išmokti gyventi be prarasto žmogaus, santykio, daikto ir panašiai. Tačiau dažnai liūdesys painiojamas su depresija. Nuliūdusį žmogų galima atpažinti iš kūno ženklų. Tik prisimink, kad jie ne visada akivaizdūs, kartais ženklai būna subtilūs, pasireiškia tik kai kurie.
Dažnai nebesinori imtis veiklos, kuri anksčiau džiugino. Pavyzdžiui, nesinori eiti į mėgstamą būrelį, susitikti su draugais. Taip pat sergant depresija sumažėja apetitas, norisi daug miegoti arba nesinori išvis. Beveik visada sumažėja savivertė ir pasitikėjimas savimi. Gali atrodyti, kad esi kaltas dėl tam tikrų įvykių ar esi beviltiškas.
Depresijos Priežastys ir Gydymas
Mokslininkai mano, kad vaikų ir paauglių depresijai būdingi simptomai yra susiję su tarpusavio santykiais. Depresijos atsiradimo priežastys yra daugialypės. Šiam sutrikimui įtakos gali turėti socialiniai, psichologiniai ir biologiniai veiksniai. Manoma, kad šį sutrikimą lemia traumuojantys gyvenimo įvykiai (pvz. netektis, nelaimė ir pan.), fiziniai faktoriai (pvz. alkoholio, rūkalų vartojimas, neaktyvus gyvenimo būdas ir pan.), ligos (pvz.
Jei gydytojas nustatė, kad turi depresijos sutrikimą, tuomet jis pasiūlys tau tinkamiausią gydymą. Galima leisti sau liūdėti. Liūdesys yra signalas, tačiau reikia pabandyti suprasti, ką jis mums nori pasakyti. Kas yra netekties jausmas? Išties sudėtinga apsakyti - kaip apibūdinti jausmą, kai tarsi tuščia viduje.
Į ką Atkreipti Dėmesį?
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.
Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
tags: #vaiku #depresijos #pozymiai