Psichologijos studijos Lietuvoje išlieka populiarios, tačiau renkantis šią kryptį svarbu atsižvelgti į įvairius aspektus - nuo universitetų reitingų iki asmeninių poreikių ir karjeros tikslų. Straipsnyje aptariamos alternatyvos tradicinėms psichologijos studijoms, apžvelgiami aukštųjų mokyklų reitingai, ekspertų nuomonės ir studentų patirtys.
Aukštųjų Mokyklų Reitingai ir Vertinimai
Kasmet skelbiami įvairūs aukštųjų mokyklų reitingai, vertinantys universitetus pagal skirtingus kriterijus. Vienas iš jų - „U-Multirank“, Europos Komisijos remiama reitingavimo sistema, analizuojanti aukštųjų mokyklų veiklą pagal 30 rodiklių, suskirstytų į penkis kriterijus: studijas, mokslinius tyrimus, žinių perdavimą, tarptautiškumą ir poveikį regionui. Ši sistema leidžia palyginti aukštojo mokslo įstaigas pagal didesnį kriterijų skaičių nei kitos tarptautinės reitingavimo sistemos.
Šįkart tarp 1200 tirtų aukštųjų mokyklų iš 83 šalių apžvelgta ir 14 jų esančių Lietuvoje - 7 universitetai ir 7 kolegijos. Šis reitingas neapima visų Lietuvos universitetų, o tik tuos, kurie šiame reitinge dalyvauja. „U-Multirank“ sistemos tikslas - išvengti paprastų lyginimo lentelių, kurios gali pateikti klaidinančius labai skirtingų tipų universitetų palyginimus arba paslėpti svarbius to paties universiteto kursų kokybės skirtumus. Kiekvienas rodiklis penkiabalėje skalėje vertinamas nuo „labai gerai“ iki „silpnai“. Geriausiai Lietuvos aukštosios mokyklos įvertintos pagal poveikį regionui.
Atsižvelgiant į „U-Multirank“ dalykinį reitingą, Lietuvoje psichologiją geriausia studijuoti MRU, VDU (2 vietoje - Teorinės psichologijos, 3 - Bendrosios psichologijos katedra) arba VU.
Nepaisant to, reitingais besidomintys specialistai įspėja, kad per anksti daryti išvadas vien tik remiantis reitingais nereikėtų.
Taip pat skaitykite: Alternatyvos Blogai Psichologijai
Universitetų Reakcijos į Reitingus
Lietuvos universitetai dažnai didžiuojasi savo pasiekimais reitinguose, tačiau ekspertai įspėja, kad nereikėtų per anksti daryti išvadų. VU atstovė dr. Inga Milišiūnaitė teigia, kad „U-Multirank“ privalumas yra tas, kad ji nelygina „apelsinų su obuoliais“. Ji taip pat pabrėžė, kad šiemet VU pagal gautų aukščiausių vertinimų skaičių lenkia tokius klasikinius Rytų ir Centrinės Europos universitetus kaip Estijos Tartu universitetą, Čekijos Karolio universitetą ir Lenkijos Jogailos universitetą.
VGTU tarptautinių ryšių prorektorė Asta Radzevičienė teigė, kad daugiau nei pusė (apie 60 proc.) VGTU rodiklių įvertinti „labai gerai“ arba „gerai“. KTU džiūgavo gavę aukščiausią įvertinimą tarpdisciplininių publikacijų, meninės produkcijos, privataus kapitalo pritraukimo, prie universiteto įkurtų jaunųjų įmonių, tarptautinių bakalauro ir magistrantūros programų, studentų įsidarbinimo ir praktikos, kapitalo iš regioninių šaltinių pritraukimo subkategorijose. VDU įvertintas maksimaliu reitingu „labai gerai“ už magistrų studijų baigimo santykį, studentų mobilumą, užsienio k. dėstomų magistrantūros programų skaičių, išorinių mokslinių tyrimų pajamas, meninę produkciją, tarpdisciplinines, regionines publikacijas, užsieniečių akademinių darbuotojų skaičių. MRU džiaugiasi ne tik gautu balu, bet ir tuo, kad jų vykdomos studijos psichologijos kryptyje įvertintos geriausiai šalyje.
Kritikų Nuomonės Apie Reitingus
Žurnalo „Reitingai“ kūrėjai Gintaras Sarafinas ir Jonė Kučinskaitė įspėja, kad ne visais reitingais galima ir reikėtų pasitikėti. J. Kučinskaitė teigia, kad „U-Multirank“ aukštųjų mokyklų reitingavimo sistema jai neatrodo patikima, nes kiekviena aukštoji mokykla pateikiamus duomenis gali interpretuoti taip, kaip nori. Anot jos, tokiuose reitinguose dažniausiai laimi tos aukštosios mokyklos, kurios turi gerą viešųjų ryšių skyrių, rinkodaros specialistus. G. Sarafinas teigia, kad Lietuvos universitetai nėra linkę dalyvauti reitinguose, nes nemoka priimti kritikos.
Alternatyvos Tradicinėms Psichologijos Studijoms
Jei tradicinės psichologijos studijos universitete neatrodo tinkamas pasirinkimas, yra keletas alternatyvių būdų, kaip gilinti žinias šioje srityje:
- Saviugdos studijos ir kursai: Saviugdos studijos, tokios kaip Sandros Bogdanovos-Sakalauskienės studija Klaipėdoje, siūlo įvairius užsiėmimus psichologijos temomis, skirtus geriau suprasti save ir kitus. Tokie kursai gali būti puiki alternatyva tiems, kurie nori įgyti praktinių žinių ir įgūdžių, pritaikomų kasdieniniame gyvenime.
- Nuotoliniai kursai ir programos: Internetas suteikia galimybę mokytis psichologijos iš bet kurios pasaulio vietos. Yra daugybė nuotolinių kursų ir programų, siūlomų įvairių universitetų ir organizacijų.
- Edukacinių sistemų studijos: VDU siūlomos Edukacinių sistemų studijos, kuriose derinamos programų sistemų, vadybos ir edukologijos studijų kryptys. Ši programa skirta tiems, kurie ieško būdų keisti švietimo sistemą iš esmės, jaučia, kad dabar nepakankamai atsižvelgiama į vaikų poreikius.
- Kriminalinės psichologijos studijos: VDU siūlo kriminalinės psichologijos studijas, nagrinėjančias nusikalstamą elgesį, jo priežastis ir pasekmes. Šios srities specialistai siekia suprasti, kodėl žmonės nusikalsta, kaip veikia nusikaltėlių mąstymas ir emocijos, kokie faktoriai skatina ar stabdo nusikalstamą elgesį.
- Teisės ir kriminalistikos studijos: MRU siūlo teisės ir kriminalistikos studijas, kuriose didelis dėmesys skiriamas specialiesiems dalykams, tokiems kaip teismo ir apklausų psichologija, teismo medicina ir psichiatrija, žvalgybinės veiklos pagrindai, kinologija ir odorologija, įvairios kriminalistikos technikos.
Studentų Patirtys ir Patarimai
Studentų patirtys gali būti labai naudingos renkantis psichologijos studijas. VDU psichologijos studentai vertina galimybę susipažinti su skirtingų sričių psichologijos specialistais, dalyvauti susitikimuose su klinikinės, organizacinės ir mokslinės srities psichologais. MRU studentė Karina Makovska pataria būsimiems absolventams, besirenkantiems studijas, nepulti iš karto studijuoti, nežinant, kas tikrai patinka. Apgalvotas sprendimas gali sutaupyti ne tik „nervų“, laiko, bet ir pinigų.
Taip pat skaitykite: Kaip pakelti savivertę: gidas
Geštaltinė Psichoterapija Kaip Alternatyva
Geštaltinė psichoterapija - tai į asmenybės augimą ir visybiškumą orientuota psichoterapija. Geštaltinės psichoterapijos dėmesio centras - įsisąmoninimo gilinimas. Nuolatinis savęs (savo minčių, jausmų, kūno pojūčių, dvasinio patyrimo) ir aplinkos įsisąmoninimas įgalina gyventi visavertiškai: užkerta kelią kauptis „nebaigtiems reikalams“, padeda atskirti savo pačių poreikius nuo aplinkinių žmonių lūkesčių ir reikalavimų, išsilaisvinti iš neproduktyvių, pasenusių, automatiškų elgesio modelių, užtikrina sąmoningus, savomis vertybėmis pagrįstus pasirinkimus. Geštaltinės psichoterapijos atstovai teigia, kad žmogus bręsta ir keičiasi santykyje su kitais, taigi dialogiškumas - esminis šios psichoterapijos principas.
Psichoterapijos procese žmogui sudaromos sąlygos tyrinėti tai, kaip jis sąveikauja su pasauliu, įprasmina savo patyrimą, renkasi elgesio ir reagavimo būdus, kaip jis auga ir keičiasi. Geštaltiniai psichoterapeutai dirba su individais, poromis, šeimomis, grupėmis.
Geštaltinės Psichoterapijos Studijos Lietuvoje
Lietuvoje yra galimybė studijuoti geštaltinę psichoterapiją. Pavyzdžiui, Geštaltinės psichoterapijos institutas „Dialogas“ siūlo ilgalaikes studijas, skirtas tiems, kurie siekia profesionaliai dirbti savo konsultuojamąjį bei psichoterapinį darbą. Ši ilgalaikė programa suteiktų būtinų žinių, įgūdžių ir padėtų formuoti nuostatoms.
I etapas - pagrindų kursas - vienerių metų trukmės. Didžiausias dėmesys šiame etape skiriamas dalyvių asmeniniam patyrimui ir baziniams įgūdžiams (klausymosi, stebėjimo, savęs įsisąmoninimo) lavinti. Taip pat dalyviai susipažins su geštaltinės psichoterapijos teorinėmis prielaidomis. Šiame programos etape gali dalyvauti ir tie, kas neketina mokytis visoje programoje.
Geštaltinės psichoterapijos intensyvios studijos trunka 3 metus. Vienerių metų trukmės praktinio darbo studijų metu dalyviai turės dirbti su klientais ir turėti grupės bei individualias supervizijas.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Geštaltinės Psichoterapijos Principai
Geštalto psichoterapija nesiekia auklėti žmogaus, kuris kreipėsi pagalbos. Šioje psichoterapijoje svarbiausia padėti žmogui atpažinti ir įsisąmoninti savo norus. Vaikai paprastai gerai žino, ko nori. Deja, suaugusieji (dėl atitinkamo tėvų elgesio) pamiršta, kaip įsiklausyti į savo norus, nebemoka jų atpažinti ir ima ignoruoti. Esminis momentas - čia nėra demaskavimo judesio, kai psichoterapeutas pacientui „nuplėšia kaukę“. Psichoterapeuto tikslas nėra atskleisti tas kliento naudojamas manipuliacines technikas ir parodyti, kad jis suprastų, jog taip elgtis negražu, ir pradėtų keistis. Lūžio taškas, pasak geštaltinės psichoterapijos, visai ne tai.
tags: #alternatyva #psichologijos #studijoms #facebook