Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra sveikatos psichologas, kuo jis skiriasi nuo kitų psichikos sveikatos specialistų ir kada kreiptis į šį specialistą. Taip pat aptarsime sveikatos psichologijos sritis ir metodus, kuriuos naudoja sveikatos psichologai.
Spartėjantis gyvenimo tempas, netikėti pokyčiai ir krizės kelia vis daugiau iššūkių mūsų psichikos sveikatai. Dėl to žmonės vis dažniau kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus. Tačiau neretai painiojamos panašiai skambančios specialybės, o tai gali apsunkinti reikiamo specialisto paiešką. Svarbu atskirti psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro kompetencijas, kad žinotumėte, kuris specialistas gali geriausiai padėti susidariusioje situacijoje.
Kas yra psichikos sveikatos specialistas?
Yra daugybė psichikos sveikatos specialistų - psichiatras, psichologas, terapeutas, koučeris. Nors visi šie specialistai dirba su žmogaus emocine sveikata, jų išsilavinimas, požiūris ir pagalbos metodai skiriasi. Vieni gali diagnozuoti ir gydyti vaistais, kiti padeda per pokalbius ar terapiją, o koučeriai labiau orientuojasi į asmeninį tobulėjimą ir motyvaciją.
Kuo skiriasi psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras?
Psichologas - tai psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas universitete baigęs asmuo. Priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją: klinikinis psichologas, sveikatos psichologas ir t.t. Psichologo įgytą kvalifikaciją įrodo bakalauro ir magistro psichologijos studijų diplomai. Psichologas nėra gydytojas, taigi, jis negali diagnozuoti psichikos sutrikimo bei skirti vaistų - psichologas konsultuoja, atlieka diagnostinį asmens vertinimą. Palyginti su psichiatrais, psichologai linkę daugiau dėmesio skirti socialiniams, kultūriniams ir aplinkos veiksniams, o ne biologiniams.
Psichoterapeutas - tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų (dažniausiai Bakalauro ir Magistro) pabaigė ne mažiau kaip trejus metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas (kai kurių krypčių studijos trunka 4 ar 5 metus). Tokiu būdu jis tapo psichologu-psichoterapeutu (jei pirminis išsilavinimas psichologo), psichiatru-psichoterapeutu (jei pirminis išsilavinimas gydytojo psichiatro). Psichoterapeutas turi jo kompetenciją patvirtinantį kursų baigimo pažymėjimą.
Taip pat skaitykite: Sveikatos psichologija pasaulyje
Psichiatras - tai medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis turi LR Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją ir gali diagnozuoti visus psichikos sutrikimus, sudaryti gydymo planą, paskirti vaistus, taip pat nukreipti pacientą pas kitus reikiamus specialistus. Jis įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo programą, paskiria vaistus psichikos sutrikimams gydyti.
Gydytojai psichiatrai-psichoterapeutai teikia įvairiapusę psichinę ir psichologinę pagalbą. Jie gali diagnozuoti ir gydyti tokias psichikos ligas kaip depresija, valgymo sutrikimai (anoreksija, bulimija), bipolinis afektinis sutrikimas, šizofrenija, priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų.
Kas yra sveikatos psichologas?
Sveikatos psichologas - tai psichologas, baigęs psichologijos bakalauro ir magistro studijas universitete ir turintis sveikatos psichologo specializaciją.
Sveikatos psichologija - psichologijos mokslo šaka. Mokslo šakos pradžia laikomi 1978, kai Amerikos psichologijos asociacijoje buvo įsteigtas sveikatos psichologijos padalinys ir imti spręsti su žmonių sveikata ir jos išsaugojimu susiję psichologiniai klausimai. Įkūrėjas Jozephas Matarazzo (Jungtinės Amerikos Valstijos).
Sveikatos psichologijos absolventai gali dirbti įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, taigi jie turi išmanyti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą ir savo veiklos sritis joje. Todėl jau studijų pradžioje, pirmame semestre, jiems suteikiama galimybė analizuoti ES ir Lietuvos sveikatos priežiūros politiką bei sistemą (Sveikatos priežiūros politika ir sistema). Pirmame semestre dėstomas ir mokslinio tyrimo vykdymui reikalingus įgūdžius ugdantis dalykas (Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas). Jau pirmame semestre pradedami studijuoti dalykai, kuriuos santykinai galėtume priskirti Sveikatos psichologijos specialiosioms sritims. Šiai dalykų grupei priskiriama Žmogaus neuropsichologija, Priklausomybių psichologija, Šeimos psichologinis konsultavimas ir Pozityvioji psichologija: teorija ir praktika. Sveikatos psichologijos specialiosioms sritims priskirtini ir du antrojo semestro dalykai - Neįgaliųjų psichologija ir reabilitacija ir Asocialaus elgesio psichologija. Pirmame semestre Žmogaus neuropsichologijos dalyku gilinamos žinios apie įvairių žmogaus pažintinių funkcijų bei psichosocialinio funkcionavimo neurologinius aspektus, tam tikras neurologines būkles, reikalaujančias specialaus įvertinimo bei intervencijų. Neįgaliųjų psichologija ir reabilitacija skirta vienai plačiausių ir svarbiausių sveikatos psichologo funkcijų, tai yra dirbant komandoje su kitais specialistais teikti visapusišką bei veiksmingą pagalbą įvairaus amžiaus asmenims neįgalumo ir rimtų sveikatos sutrikdymų atvejais.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Sveikatos psichologijos kryptys
Sveikatos psichologija plečia savo tyrinėjimų lauką, apimdama pačius įvairiausius šeimos, organizacijos, bendruomenės ir visuomenės sveikatos klausimus. Per trumpą savo gyvavimo laikotarpį sveikatos psichologija taip išsiplėtojo, kad be jos jau sunkiai įmanoma įsivaizduoti bet kokių su žmonių sveikata ir gerove susijusių procesų, politinių sprendimų ar poveikio priemonių planavimą. Kita vertus, tokiame plačiame interesų lauke vis sunkiau bendrauti, sistemingai gilintis į konkrečias sveikatos problemas.
- Klinikinė sveikatos psichologija išsivystė iš klinikinės psichologijos, elgesio medicinos ir psichiatrijos mokslų.
- Visuomenės sveikatos psichologija gilinasi į psichologinių bei socialinių sveikatos veiksnių sąsajas populiacijoje.
- Organizacinė sveikatos psichologija rūpinasi sveikatos stiprinimu darbo vietose.
Kuo užsiima sveikatos psichologas?
Sveikatos psichologai dirba su asmenimis, turinčiais nusiskundimų fizine sveikata ar fizinės sveikatos sutrikimų bei psichologinių sunkumų, atsirandančių įveikiant ligą. Tokiu būdu jų klientais/pacientais dažniausiai tampa asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Nusiskundimų fizine sveikata ar jos sutrikimų turi ir psichikos ligomis sergantys asmenys. Tai praplečia klientų/pacientų, kuriems teikiamos specializuotos sveikatos psichologų paslaugos, ratą. Sveikatos psichologai gali ir geba dirbti su įvairaus amžiaus asmenimis norinčiais stiprinti savo sveikatą ar turinčiais sveikatos problemų. Platus sveikatos psichologų veiklos laukas - visuomenės sveikatinimo strategijų kūrimas bei įgyvendinimas, prisidedant prie visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos iniciatyvų.
Sveikatos psichologas gali padėti pacientams išlaikyti motyvaciją, priimti ilgalaikio gydymo procesą ir efektyviau bendradarbiauti su specialistais. Psichologas gali padėti pacientams įveikti nerimą, stresą, depresiją, kuriuos sukelia neurologinės ligos. Profesionali psichologinė pagalba yra neatsiejama gydymo dalis, leidžianti pacientams lengviau ir efektyviau tvarkytis su savo sveikatos problemomis.
Sveikatos psichologas padeda žmogui geriau suprasti savo ligą, išmokti efektyvių ligos įveikos ar kontrolės būdų. Tai gali pagreitinti ligonių pasveikimą, pagerinti jo sveikatos būklę.
Kada kreiptis į sveikatos psichologą?
Kviečiame kreiptis esant įvairiems psichologiniams sunkumams - susiduriant su pablogėjusia nuotaika, padidėjusiu nerimu, panikos atakomis, perdegimu. Taip pat jeigu Jus ištiko krizė gyvenime, netektis, iškilo santykių problemos, o galbūt tiesiog kamuoja jausmas, jog esate pasimetęs savo gyvenime ar kyla kiti kasdieninio gyvenimo klausimai, kurių pačiam išspręsti vis nepavyksta. Kreiptis pagalbos į medicinos psichologą yra visiškai natūralus ir atsakingas žingsnis, rūpinantis savo sveikata.
Taip pat skaitykite: Apie VPSC nuostatus
Į sveikatos psichologą verta kreiptis, kai jaučiate įtampą, nerimą, nuovargį ar tiesiog nebesuprantate, kas vyksta jūsų viduje. Kartais tai būna santykių sunkumai, prarasta motyvacija ar nuolatinis liūdesys.
Medicinos psichologas šeimos medicinos klinikoje gali padėti įvertinti ir spręsti su sveikata susijusius emocinius bei psichologinius sunkumus, pagerinti bendrą gyvenimo kokybę ir sveikatos būklę.
Psichologiniai tyrimai
Psichologinio vertinimo metu, remiantis psichologinio įvertinimo metodais, atliekamas paciento psichologinio funkcionavimo ypatumų (asmenybės, emocinių, kognityvinių ir elgesio), psichologinių sunkumų ir galių, psichikos sutrikimų simptomų ir požymių, sveikatos būklę veikiančių veiksnių nustatymas ir rašoma išvada su rekomendacijomis, kaip spręsti paciento psichologines problemas.
Psichoterapija
Viena iš pagrindinių psichiatro-psichoterapeuto teikiamų paslaugų yra psichoterapija. Tai psichologinės pagalbos, gydymo būdas, taikomas reguliarių pokalbių su pacientu metu. Psichoterapija gali būti taikoma tiek kaip psichikos sutrikimo gydymo metodas, tiek kaip galimybė sveikam žmogui geriau pažinti savo vidinį pasaulį, įsisąmoninti iki tol nežinotus dalykus apie save. Ji remiasi psichologinio žmogaus pasaulio tyrinėjimu, pažinimu, priėmimu ir keitimu. Tai tęstinis procesas, galintis trukti ir keletą metų, kurio metu nagrinėjamos gilesnės psichologinės sutrikimų priežastys.
Psichoterapija - gydymas pokalbiu, problemos analizuojamos giliau negu psichologinių konsultacijų metu, remiantis konkrečia psichoterapine paradigma: geštalto, kognityvine-elgesio, egzistencine, psichodinamine ar kt. Psichoterapija gali padėti prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, patyrinėti ir geriau suprasti save ir kitus žmones, palaikyti geresnius santykius.
Psichoterapija gali būti naudinga tuomet, kai ilgesnį laiką vargina nerimas, panikos arba nerimo priepuoliai, pasikartojanti arba užsitęsusi depresija, kai tam tikri asmenybės bruožai trukdo jums arba aplinkiniams žmonėms, kai santykiuose su skirtingais žmonėmis kartojasi tie patys arba panašūs iššūkiai, kai darbinėje ar kitoje gyvenimo srityje ištinka krizė, sunku daryti sprendimus ir priimti pokyčius, kamuoja žema savivertė, vargina neaiškūs fiziniai simptomai arba pojūčiai, kurie neturi jokio aiškaus fizinio pagrindo.
Psichoterapijos kryptys
Lietuvoje dažniausiai psichoterapeutai taiko kognityvinę elgesio terapiją, psichoanalizę, psichodinaminę ir geštalto terapiją.
Medikamentinis gydymas
Atsižvelgdamas į konkrečią problemą, psichiatras gali skirti gydymą. Jis gali paskirti antidepresantus, antipsichozinius vaistus, nuotaikos stabilizatorius, stimuliatorius, raminamuosius vaistus. Pradėjus vartoti medikamentus, gydytojas stebi paciento simptomus, kad įvertintų pagerėjimo požymius ir bet kokį patiriamą šalutinį poveikį. Remdamasis šia informacija, jis gali pakeisti dozę arba paskirti kitokius vaistus.
Svarbūs aspektai renkantis specialistą
Svarbu atkreipti dėmesį į specialisto išsilavinimą, ar yra baigęs tiek psichologijos bakalauro, tiek magistro studijas. Taip pat svarbu, su kokiomis problemomis dirba psichologas, ar galės padėti žmogui, patiriančiam sunkumus. Renkantis psichoterapeutą, svarbu atsižvelgti į tai, kokias psichoterapijos studijas baigęs.
Nepamirškite, kad labai svarbus ir tvirtas ryšys tarp kliento ir specialisto.
Apgaulingi ekspertai
Deja, vis dažniau psichologinę pagalbą siūlo žmonės, neturintys reikiamo išsilavinimo. O tai gali turėti rimtų pasekmių sunkų laikotarpį išgyvenančiam žmogui. Taigi prieš užsisakydami seansą bet kur, įsitikinkite, kad tai tikras profesionalas, turintis išsilavinimą ar apmokymą.
tags: #sveikatos #psichologas #savoka