Psichikos ir Elgesio Sutrikimai: Apibrėžimas, Diagnostika ir Klasifikacija

Įvadas

Psichikos ir elgesio sutrikimai yra sudėtinga ir įvairi sritis, apimanti platų spektrą būklių, kurios veikia žmogaus mąstymą, emocijas, elgesį ir bendrą funkcionavimą. Šiame straipsnyje aptarsime psichikos sutrikimų apibrėžimus, diagnostikos metodus ir klasifikavimo sistemas, remiantis klinikinių tyrimų duomenimis, anamneze ir psichikos būsenos įvertinimu. Sieksime pateikti išsamią apžvalgą, pritaikytą tiek pradedantiesiems, tiek specialistams.

Klinikinis Tyrimas ir Anamnezės Modelis

Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Klinikinis psichikos sutrikimų tyrimas prasideda nuo išsamios anamnezės surinkimo ir psichikos būsenos įvertinimo. Anamnezė apima tiek subjektyvią, tiek objektyvią informaciją apie pacientą, jo ligos istoriją ir asmenybės ypatumus.

Subjektyvi Anamnezė

Subjektyvi anamnezė remiasi paciento ir jo artimųjų pateikta informacija. Ji apima:

• Nusiskundimai: Jų pobūdis, intensyvumas ir kitos charakteristikos.
• Šeimos Anamnezė: Informacija apie psichikos sutrikimus šeimoje.
• Gyvenimo Anamnezė: Paciento gimimo ypatumai, simptomai vaikystėje, ikimokyklinis amžius (ligos, traumos, žaidimų ypatumai, charakterio ypatumai), mokyklinis amžius (adaptacija, gabumai, atsilikimai, pomėgiai, santykiai su bendraamžiais bei mokytojais), karinė tarnyba, lytinio gyvenimo ypatumai, vedybinis gyvenimas (duomenys apie sutuoktinį, santykiai su juo, nėštumai, vaikai, santykiai su vaikais), žalingi įpročiai ir kitos ligos (ne psichikos).
• Ligos (Paūmėjimo) Anamnezė: Pradžia, veiksniai, galėję sukelti paūmėjimą, darbas, savijauta, elgesys, somatinės sveikatos ir kūno masės pokyčiai, nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai, elgesio pokyčiai, iš kurių galima spręsti apie produktyvią psichopatologiją, savižudiškos ir žudikiškos tendencijos. Svarbu nustatyti, iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas.
• Asmenybė Iki Susergant: Santykiai su draugais ir pažįstamais, bendravimo ypatumai, elgesys kolektyve, ekstraversinės ir intraversinės tendencijos, požiūris į darbą ir bendradarbius, padėtis tarp jų, ambicijos, intelekto aktyvumas, interesai, nuotaikos, charakteris, pažiūros, požiūris į save ir fantazijos.

Objektyvi Anamnezė

Objektyvi anamnezė apima gydytojo stebėjimus ir objektyvius duomenis apie pacientą. Surinkus anamnezę pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai. Tuomet surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, tuo metu pacientas taip pat ir apžiūrimas, stebima jo veido išraiška, judesiai etc, kas irgi suteikia informaciją apie paciento savijautą.

Paciento Psichikos Būsenos Įvertinimas

Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais. Aprašant psichikos būseną svarbu iš pradžių nusakyti, kaip pasireiškia tam tikras požymis, o tik tada užrašyti jo psichiatrinį pavadinimą, kad sumažėtų aprašymo subjektyvumas. Įvertinami šie aspektai:

Taip pat skaitykite: Kompleksinės paslaugos

• Išvaizda: Ar atitinka metus, socialinę padėtį.
• Laikysena ir Judesiai.
• Bendravimas ir Elgesys: Ar bendrauja noriai ar formaliai, mandagus ar familiarus, taip pat požiūris į gydytoją.
• Sąmonė.
• Suvokimas.
• Mąstymas: Kliedesiai.
• Atmintis.
• Emocijos ir Nuotaika: Sprendžiama iš paciento veido išraiškos (liūdnas ar linksmas, veidas išraiškingas ar nejudrus - hipomimija, amimija), nuotaika prislėgta ar pakili, baimė, nerimas, disforija. Santykiai su artimaisiais.
• Valia.
• Dėmesys: Pasyvus/aktyvus, sutelktas/išblaškytas, paslankus/inertiškas (iš 100 atimti 7, išvardinti mėnesius).
• Potraukiai.
• Intelektas.
• Kritiškumas.

Čia vartojami psichiatrijos terminai. Svarbu diferencijuoti psichikos sutrikimą su galima somatine liga. Diagnozei patikslinti dažnai reikia ilgesnio stebėjimo laiko, papildomų klinikinių bei psichologinių tyrimų. Tuomet rašoma preliminarinė diagnozė, atspindinti gydytojo nuomonę.

Psichikos Sutrikimų Klasifikacija

Psichikos sutrikimų klasifikacija - tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus.

DSM Klasifikacija

1980 m. išleista DSM-III paplito visame pasaulyje. DSM-III buvo paremta Feighnerio diagnostikos kriterijais ir „Moksliniais diagnostikos kriterijais“. Esminiai šios diagnostikos sistemos bruožai yra šie:

• Ateorinis, Aprašomasis Principas: Klasifikacija, diagnostika ir gydymas nėra siejami su kokia nors viena teorine psichikos sutrikimų koncepcija.
• Aprašomasis Principas: Šiuo metu nėra objektyvių tyrimų psichikos ligų diagnostikai.
• Griežti Specifiniai Diagnostiniai Kriterijai: Leidžia skirtingiems gydytojams vienodai vertinti ligonio psichikos būklę.
• Daugiaašis Ligonio Psichinės Būklės Įvertinimas: V ašis - bendro adaptacijos lygio įvertis.

DSM klasifikacija yra gana lanksti ir greitai kintanti požiūrio į psichikos sutrikimus sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus.

TLK Klasifikacija

Pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija yra siejama su Farro ir d’Esipine projektu, kurio tikslas buvo sukurti vientisą mirties priežasčių nomenklatūrą, tinkamą visoms šalims. Šiuo projektu buvo padėtas pagrindas TLK. 1948 m. buvo įkurta PSO ir ji perėmė šį darbą, tuomet buvo išleista TLK-6. Ji buvo pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija, kurioje buvo ir psichikos ligų skyrius. Svarbiausias TLK tikslas - užtikrinti sėkmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje, vietoje ir kada tai daroma. TLK-10 pasirodė 1992 m.

Taip pat skaitykite: Sporto psichologijos praktinis pritaikymas

TLK-10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. Svarbiausia joje - ligų klasifikacija, t.y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas. Jo pagrindas - triženklis kodas, TLK-10 įvestas raidinis-skaitmeninis kodavimas. TLK-10 yra išsamus psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius V(F). Jis išleistas keliais variantais:

• Statistinis: Skirtas kanceliariniam darbui.
• „TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika“: Skirtas psichiatrams ir kitiems psichikos sveikatos priežiūros specialistams, gali būti naudojamas kaip mokymo priemonė.
• Moksliniams Tyrimams Skirtas Variantas: Turi griežtesnius diagnostikos kriterijus.
• Supaprastintas Variantas: Skirtas pirminės sveikatos priežiūros darbuotojams.

TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme. Daugelis psichikos sutrikimų aprašymų nėra teoriškai pagrįsti ir atspindi PSO specialistų susitarimą, kaip apibrėžti diagnostikos kriterijus remiantis klinika.

TLK-10 Kodavimas

Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius koduojamas F raide. Antrasis kodo ženklas nurodo F skyriaus poskyrį:

• F0: Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai.
• F1: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas.
• F2: Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai.
• F3: Nuotaikos sutrikimai.
• F4: Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.
• F5: Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais.
• F6: Suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimai.
• F7: Protinis atsilikimas.
• F8: Psichologinės raidos sutrikimas.
• F9: Elgesio ir emocijų sutrikimai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje.

Trečiasis poskyrio skirsnį, t.y. sutrikimą ar sutrikimų grupę; ketvirtasis, atskirtas tašku, nurodo sutrikimų ypatumus, ketvirtuoju ženklu .8 koduojami kiti, skirsnyje neįvardinti sutrikimai, o .9 - nepatikslinti sutrikimai; penktas ženklas vartojamas sutrikimo savitumams arba eigai nurodyti.

Struktūruoti Diagnostikos Interviu

Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI - tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.

Taip pat skaitykite: Vasaros Ligoninės Psichiatrijos Apžvalga

Psichodiagnostiniai Metodai

Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti, t.y. žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas etc. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais. Jie sukurti remiantis projekcijos principu - Manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs - taip apeinami gynybos mechanizmai.

Rorschacho Testas

Praeito šimtmečio pradžioje jį sukūrė psichiatras Rorschachas. Tiriamojo atsakymai apie dėmes - tai jo asmenybės, būsenos, fantazijų, jausmų projekcijos. Tiriamajam viena po kitos rodomos dėmės, klausiama „Kas tai? Ką jums primena šios dėmes?“ Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį.

• Pagal Lokalizaciją: Dėmės vietą, kurią apibūdino pacientas, galima spręsti apie jo intelekto veiklos ypatumus - mąstymo abstraktumą, konkretumą, praktiškumą, kūrybingumą etc.
• Pagal Determinantes: Veiksnius, lemiančius atsakymo turinį - dėmės formą, įžvelgtą judesį, spalvas etc. - galima spręsti apie paciento gebėjimą sutelkti dėmesį, emocinį brandumą, ekstraversiją, intraversiją, impulsyvumą, dirglumą, nerimą etc.
• Atsakymų Turinys: Skirstomas į įvairias kategorijas: gyvūnai, žmonės, augalai, architektūra etc.

Piešimo Testai

Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama: detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas. Vertinant svarbu nustatyti, ar piešiniai skiriasi nuo vidutinio normalaus individo piešinių, jei skiriasi, tai kokiai nozologinei grupei galima juos priskirti. Vaikų piešiniai skiriasi nuo suaugusių, taip pat skiriasi skirtingų vaikų amžiaus grupių piešiniai. Būtina analizuoti piešinio visumą, o ne atskiras detales, kaip kokio nors požymio įrodymą. Patikimiau yra vertinti apibendrintas asmenybės savybes - prisitaikymą/neprisitaikymą, depresiškumą, neurotiškumą, organinių CNS sutrikimų buvimą, socialinių kontaktų ypatumus etc.

Objektyvūs Testai

Jų pagrindas yra užduotys, į kurių atsakymai iš anksto yra žinomi. Rezultatai gali būti paskaičiuoti ir palyginti su statistiškai vidutiniškos asmenybės rezultatais.

• MMPI (Minesotos Daugiaprofilis Asmenybės Inventorius): Vienas populiariausių. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. Lietuvoje naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo. Pagal psichopatiškumo skalę vertinama, kiek tiriamojo elgesys dera su socialinėmis normomis. Socialinės intraversijos skalė rodo, ar tiriamas uždaras, drovus, vengia socialinių kontaktų. Aukštas įvertis pagal MMPI nebūtinai rodo sutrikimą, tai gali būti vidinio diskomforto, vidinių konfliktų, emocinės krizės ar t.t.
• Ketelio Testas: Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize. Autoriaus nuomone charakteris bręsta paauglystėje, tuomet jis ryškiausiai atsiskleidžia, tuomet yra ryškiausi ir topologiniai normos variantai - charakterio akcentuacija. Nuo to priklauso elgesys, afektinės reakcijos, neurozių formavimasis, tai palankus fonas psichikos sutrikimui atsirasti. Taigi charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.

Intelekto Testai

Lietuvoje dažniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams, Raveno metodas, taip pat projekciniai piešiniai. Intelekto koeficientas tai santykis tarp žmogaus proto amžiaus ir chronologinio amžiaus. Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyrimo metodų. Jį sudaro 11 subtestų. Tai yra progresinio sunkumo testas.

Dėmesio Koncentracijos Tyrimai

Skirtas mąstymo logiškumui tirti. Dažniausiai naudojami Kraepelino ir Schultės lentelės. Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas. Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka. Dešimties žodžių įsiminimas, kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama - šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.

Mąstymo Tyrimai

Naudojamos 2jop tipo užduotys - gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai. Įvertinama, kokiais apibendrinimo būdais naudojosi tiriamasis, kiek jo mąstymas konkretus ar abstraktus. Šiais metodais tiriama organinė smegenų disfunkcija. Įvertinami pagrindiniai motoriniai įgūdžiai, taktiliniai ir kinstetiniai įgūdžiai, verbaliniai įgūdžiai, kalbos suvokimas ir kalbos išgavimas, rašymas, aritmetiniai gebėjimai, atminties ir intelektiniai procesai.

Laboratoriniai Tyrimai ir Neurovizualizacijos Metodai

Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Laboratoriniai tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Kai kurie tyrimai įeina į somatinių tyrimų kompleksą, nes juos atlikus galima nustatyti esamą somatinę patologiją ir pagal tai koreguoti vaistų dozes, o taip pat ir dėl to, nes kartais tai yra vienintelis būdas nustatyti ligą, kadangi psichiniai pacientai gali ir nesiskųsti. Nors specifinių tyrimų ir nėra, kai kurie gali būti vertingi, pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas esant protiniam atsilikimui, sergant sifiliu, ŽIV, cukriniu diabetu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, inkstų funkcijos sutrikimams.

Elektroencefalografija (EEG)

• Skaitmeninė EEG:
• Kiekybinė EEG: Tai matematinis skaitmeniniu būdu registruotos EEG informacijos apdorojimas siekiant išryškinti bangų komponentus, transformuoti EEG taip, kad galima būtų kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG.

Neurovizualizacijos Metodai

• Kompiuterinė Tomografija (KT): Tai metodas pagrįstas rentgeno spinduliu, persmelkiančiu skirtingo tankio audinius, sugerties rodiklių matavimu. Informacija apdorojama kompiuteriu. KT padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus. Manoma, kad lateralinių galvos smegenų skilvelių padidėjimas nustatomas ir sergant šizofrenija. KT plačiai taikoma psichiatrijoje tais atvejais, kai reikia atskirti procesinius ir organinės kilmės psichikos sutrikimus.
• Branduolinis Magnetinis Rezonansas (BMR): Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką. Tai padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą, demielinizuojančias ligas.
• Pozitronų Emisijos Tomografija (PET): Pagrindinis šio metodo tikslas - ne atvaizdų gavimas, o fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas. PET tyrimo metodai skirstomi į keletą rūšių:
  • Energetinio Metabolizmo Matavimo Metodas: Paremtas radioizotopu pažymėtos medžiagos, dalyvaujančios cheminėje reakcijoje, kaupimosi greičio matavimu, leidžia matuoti radioizotorų koncentraciją įvairiose galvos smegenų srityse ir spręsti apie medžiagų apykaitos sritinį aktyvumą. Dažniausiai naudojami du būdai: radioaktyviosios dezoksiribogliukozės kaupimosi greičio matavimas, leidžiantis apskaičiuoti gliukozės suvartojimo greitį, ir baltymų sintezės greičio matavimas (jo metu vartojamas karboksilu žymėtas l- leucinas). Manoma, kad ateityje šiuo metodu galima būtų tirti audinių augimą, regeneraciją, atsaką į vaistus ir hormonus.
  • Neuroreceptorių Tyrimas: Šis metodas leidžia patikimai nustatyti radioizotopais žymėtų neurotransmiterių arba vaistų susijungimo vietų skaičių galvos smegenyse.

Organiniai ir Simptominiai Psichikos Sutrikimai (F00-F09)

Šiame poskyryje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų.

Demencija (F00-F03)

Tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.

• Alzheimerio (Alzheimer) Liga (F00): Yra nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.
• Kraujagyslinė Demencija (F01): Demencija yra smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas. Infarktai paprastai būna maži, bet jų efektai kumuliuojasi. Paprastai atsiranda staiga po kelių insultų dėl trombozės, embolijų ar hemoragijų galvos smegenų kraujagyslėse. Šiuo atveju anamnezėje galima hipertenzija ir išeminės destrukcijos židiniai smegenų pusrutulių baltojoje medžiagoje.
• Demencija sergant Pick liga (F02.0): Demencija ne dėl Alzheimerio (Alzheimer) ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo. Progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo, kurį, manoma, sukelia tam tikras paveldimas faktorius. Prasideda paprastai vidutiniame ar vyresniame amžiuje, bet gali bet kuriame suaugusiojo žmogaus amžiuje.
• Demencija sergant Huntington liga (F02.2): Demencija, atsirandanti kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška. Hantingtono (Huntington) liga paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje.
• Demencija sergant Parkinsono liga (F02.3): Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono (Parkinson) ligos fone.
• Korsakovo Sindromas (F04): Sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlikęs sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike. Gali būti konfabuliacijų, tačiau suvokimas ir kitos kognityvinės funkcijos, tarp jų ir intelektas, paprastai išlieka nepakenktos.
• Delyras (F05): Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.
• Organinis Haliucinozinis Sutrikimas (F06.0): Sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.
• Organinis Katatonininis Sutrikimas (F06.1): Sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
• Organinis Kliedesinis [Šizofrenijai Panašus] Sutrikimas (F06.2): Sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.
• Organiniai Nuotaikos [Afekto] Sutrikimai (F06.3): Sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus.
• Organinis Disociacinis Sutrikimas (F06.4): Sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.
• Organinis Emocinis Labilumas [Asteniškas] Sutrikimas (F06.6): Tai sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija, kai atliekant užduotį reikia nuolat daryti pertraukas, bandant atlikti užduotį, dažnai pajuntamas protinis nuovargis, o išmokti naują informaciją subjektyviai atrodo sunku, net jei objektyviai vertinant sunkumų nepastebima. Šie simptomai yra nepakankami demencijos (F00-F03) arba delyro (F05.-) diagnozėms nustatyti. Ši diagnozė turi būti nustatoma tik esant ryšiui su somatine patologija ir neturi būti naudojama, jei yra bet kuris psichikos ar elgesio sutrikimas, klasifikuojamas F10-F99. Šis sutrikimas gali atsirasti prieš, kartu arba po daugelio smegenų ir sisteminių infekcinių ar somatinių sutrikimų. Nebūtinai randamas pirminis neurologinis smegenų pakenkimas. Šis sutrikimas turi būti skiriamas nuo poencenfalitinio sindromo (F07.1) ir potrauminio sindromo (F07.2), atsižvelgiant į skirtingą etiologiją, švelnesnius ir ne tokius gausius simptomus bei trumpesnę eigą.
• Organinis Asmenybės Sutrikimas (F07.0): Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai.
• Poencefalitinis Sindromas (F07.1): Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.

tags: #5 #skyrius #psichikos #ir #elgesio #sutrikimai