Sveikatos psichologija: karjeros galimybės ir perspektyvos Lietuvoje

Sveikatos psichologija yra sparčiai auganti psichologijos sritis, kurios specialistai atlieka svarbų vaidmenį gerinant asmens ir visuomenės sveikatą. Jaunimo susidomėjimas psichologija ne atsitiktinai išauga pirmaisiais brandos metais. Šiame straipsnyje aptarsime sveikatos psichologijos karjeros galimybes Lietuvoje, kokios kompetencijos reikalingos šios srities specialistams ir kur galima įsidarbinti baigus studijas.

Sveikatos psichologija: apibrėžimas ir svarba

Sveikatos psichologija - specifinė, pastaraisiais metais auganti psichologijos sritis. Sveikatos psichologija apima įvairias sritis, kurių kiekviena specializuojasi tam tikrose žmogaus psichikos ir elgesio problemose. Šiuolaikinėje sveikatos sampratoje akcentuojamas biopsichosocialinis sveikatos pobūdis: teigiama, kad sveikata yra visapusės fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena, kuri įgalina žmogų optimaliai funkcionuoti nuolat kintančioje makro ir mikro aplinkoje. Sveikatos psichologai gali ir geba dirbti su įvairaus amžiaus asmenimis norinčiais stiprinti savo sveikatą ar turinčiais sveikatos problemų. Platus sveikatos psichologų veiklos laukas - visuomenės sveikatinimo strategijų kūrimas bei įgyvendinimas, prisidedant prie visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos iniciatyvų.

Sveikatos psichologijos studijų programos Lietuvoje

Lietuvos aukštosiose mokyklose siūlomos sveikatos psichologijos studijų programos, kurių metu studentai įgyja teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų sėkmingai karjerai šioje srityje. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) yra viena iš pirmaujančių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, rengiančių sveikatos ir gyvybės mokslų specialistus. LSMU siūlo tiek bakalauro, tiek magistro studijų programas, orientuotas į sveikatos psichologiją.

Studijų programos pagrindai LSMU

Studijų programos pagrindų dalykai: bendroji psichologija ir psichologo praktika, psichologijos istorija, bendravimo psichologija ir iškalbos menas, psichofiziologija ir biologiniai elgsenos pagrindai, mokslinės metodologijos įvadas, raidos psichologija, kognityvioji psichologija, eksperimentinės psichologijos pagrindai, socialinė psichologija, klinikinė psichologija, psichiatrija, sveikatos priežiūros sistema, politika ir valdymas.

Studentams suteikiama galimybė rinktis kursinių darbų, bakalauro baigiamojo darbo temas bei praktikos atlikimo vietas, taip pat - pasirenkamuosius studijų dalykus. Pasirenkamųjų dalykų pavyzdžiai: užsienio kalbos (prancūzų, vokiečių klb.), menas ir sveikata, medijos ir sveikata, fizinis aktyvumas ir sveikata, pozityvioji psichologija, bioetika, kūrybiškumo psichologija, asmeninės karjeros valdymas, kompiuterių ir stalo žaidimų psichologija, šiuolaikinės psichologijos tendencijos, priklausomybių psichologija, negalios psichologija, tarpkultūrinė psichologija, mityba ir sveikata, seksualumo pagrindai, socialinis darbas sveikatos priežiūros sistemoje.

Taip pat skaitykite: Sveikatos psichologija pasaulyje

Specializuotos sveikatos psichologijos sritys

Jau studijų pradžioje, pirmame semestre, studentai turi galimybę analizuoti ES ir Lietuvos sveikatos priežiūros politiką bei sistemą (Sveikatos priežiūros politika ir sistema). Pirmame semestre dėstomas ir mokslinio tyrimo vykdymui reikalingus įgūdžius ugdantis dalykas (Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas). Jau pirmame semestre pradedami studijuoti dalykai, kuriuos santykinai galėtume priskirti Sveikatos psichologijos specialiosioms sritims. Šiai dalykų grupei priskiriama Žmogaus neuropsichologija, Priklausomybių psichologija, Šeimos psichologinis konsultavimas ir Pozityvioji psichologija: teorija ir praktika. Sveikatos psichologijos specialiosioms sritims priskirtini ir du antrojo semestro dalykai - Neįgaliųjų psichologija ir reabilitacija ir Asocialaus elgesio psichologija. Pirmame semestre Žmogaus neuropsichologijos dalyku gilinamos žinios apie įvairių žmogaus pažintinių funkcijų bei psichosocialinio funkcionavimo neurologinius aspektus, tam tikras neurologines būkles, reikalaujančias specialaus įvertinimo bei intervencijų. Neįgaliųjų psichologija ir reabilitacija skirta vienai plačiausių ir svarbiausių sveikatos psichologo funkcijų, tai yra dirbant komandoje su kitais specialistais teikti visapusišką bei veiksmingą pagalbą įvairaus amžiaus asmenims neįgalumo ir rimtų sveikatos sutrikdymų atvejais.

Magistro studijų programoje studentai gilina žinias apie psichologinius sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos modelius, psichologinio konsultavimo ypatumus skirtingose sveikatos priežiūros grandyse, psichosocialinius reabilitacijos principus, sveikatos priežiūros politiką, etiką bei teisę, gilina mokslinių tyrimų įgūdžius. Taip pat studentai gali daugiau sužinoti apie dominančias temas iš pasirenkamųjų dalykų sąrašo: nuo vaiko ir paauglio sveikatos psichologijos iki senėjimo procesų. Šios žinios leidžia efektyviai prisidėti prie asmens ir visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo vykdant sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją ir reabilitaciją, dalyvauti sveikatos politikos formavime, atlikti tyrimus.

Komandinio darbo svarba LSMU studijose

Vienas išskirtinių studijų LSMU principų - mokomasi komandinio darbo. Šiandien sveikatos priežiūros paslaugos - sudėtingos, kompleksinės, prie vieno paciento dažniausiai susitelkia įvairių sričių sveikatos profesionalų komanda. Studentų laukia praktika didžiausioje klinikinėje bazėje Lietuvoje - Kauno klinikose.

Karjeros galimybės baigus sveikatos psichologijos studijas

Sveikatos psichologijos absolventai gali dirbti įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, taigi jie turi išmanyti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą ir savo veiklos sritis joje. Baigus sveikatos psichologijos studijas, atsiveria plačios karjeros galimybės įvairiose srityse:

• Sveikatos priežiūros įstaigos: ligoninės, poliklinikos, reabilitacijos centrai, sanatorijos, slaugos namai.
• Visuomenės sveikatos centrai: dalyvavimas visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos programose.
• Švietimo įstaigos: mokyklos, universitetai, kolegijos (psichologinis konsultavimas, sveikatos ugdymas).
• Socialinės globos ir rūpybos įstaigos: pagalba asmenims, turintiems specialiųjų poreikių.
• Privatus sektorius: konsultacinės įmonės, sporto klubai, sveikatingumo centrai.
• Mokslinių tyrimų institucijos: dalyvavimas moksliniuose tyrimuose, susijusiuose su sveikatos psichologija.

Po pirmos pakopos studijų galima dirbti žmogiškųjų išteklių srityje. Baigus magistrantūros studijas, prasiplečia tiek įsidarbinimo, tiek veiklos galimybės: tampama laukiamais įvairiose sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos, socialinės globos ir rūpybos institucijose, verslo įmonėse, ugdymo, įkalinimo ir kt.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos

Sveikatos psichologo veiklos sritys

Sveikatos psichologai gali ir geba dirbti su įvairaus amžiaus asmenimis, norinčiais stiprinti savo sveikatą ar turinčiais sveikatos problemų. Sveikatos psichologų klientų/pacientų ratas yra itin įvairus. Sveikatos psichologų teikiamos paslaugos integruojamos gydymo, reabilitacijos, rekreacijos, globos, ugdymo, socialinio darbo, prevencinėse bei sveikatos stiprinimo programose. Sveikatos psichologai dirba su asmenimis, turinčiais nusiskundimų fizine sveikata ar fizinės sveikatos sutrikimų bei psichologinių sunkumų, atsirandančių įveikiant ligą. Tokiu būdu jų klientais/pacientais dažniausiai tampa asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Nusiskundimų fizine sveikata ar jos sutrikimų turi ir psichikos ligomis sergantys asmenys. Tai praplečia klientų/pacientų, kuriems teikiamos specializuotos sveikatos psichologų paslaugos, ratą.

Sveikatos psichologo veikla apima:

• Psichologinį įvertinimą ir diagnostiką.
• Konsultavimą ir psichoterapiją (individualią, grupinę, šeimos).
• Intervencijų planavimą ir įgyvendinimą (sveikatos stiprinimas, ligų prevencija, reabilitacija).
• Mokslinius tyrimus.
• Švietėjišką veiklą.
• Dalyvavimą sveikatos politikos formavime.

Darbo pasiūlymai

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras - licencijuota psichiatrijos, psichoterapijos ir psichologijos klinika Lietuvoje, kuri dirba nuo 2002 metų. Tai viena seniausiai veikiančių psichikos sveikatos klinikų Lietuvoje. Klinika teikia ambulatorines pirminio lygio, antrinio lygio ir Dienos stacionaro psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, individualias ir grupines psichoterapijos paslaugas.

UAB „Darbo psichologija“ siūlo įdomų, kupiną iššūkių bei karjeros vystymo galimybių darbą. Įmonė suteikia profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybes. Įvertinamos kiekvieno darbuotojo idėjos ir indėlis į visos įmonės veiklą. Abipusė bendradarbiavimo nauda pasiekiama tik pasitikėjimu ir supratimu, o lyderystės principai skatina ryžtą ir operatyvumą. Rinkdamiesi komandos narius ne tik siekiame pritraukti atvirus, aktyvius, norinčius pasiekti daugiau darbuotojus, bet ir stengiamės juos išlaikyti bei ugdyti. Garantuojama moderniai organizuota darbo vieta, pastovus kvalifikacijos kėlimas ir darbo užmokestis, tiesiogiai priklausantį nuo darbo rezultatų.

Svarbios kompetencijos sveikatos psichologui

Sėkmingam darbui sveikatos psichologijos srityje reikalingos įvairios kompetencijos:

Taip pat skaitykite: Apie VPSC nuostatus

• Žinios apie psichologiją ir sveikatą: būtina gerai išmanyti psichologijos teorijas ir metodus, taip pat turėti žinių apie žmogaus fiziologiją, ligas ir sveikatos priežiūros sistemas.
• Bendravimo įgūdžiai: svarbu gebėti efektyviai bendrauti su pacientais, jų artimaisiais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais.
• Empatija ir supratimas: būtina gebėti suprasti pacientų emocijas ir patirtis, būti empatiškam ir palaikančiam.
• Problemų sprendimo įgūdžiai: svarbu gebėti analizuoti problemas, rasti efektyvius sprendimus ir įgyvendinti intervencijas.
• Mokslinių tyrimų įgūdžiai: būtina gebėti atlikti mokslinius tyrimus, analizuoti duomenis ir interpretuoti rezultatus.
• Komandinis darbas: svarbu gebėti dirbti komandoje su kitais specialistais, siekiant bendrų tikslų.
• Etikos principų laikymasis: būtina laikytis etikos principų, užtikrinant pacientų konfidencialumą ir gerovę.

LSMU - puikus pasirinkimas studijoms

LSMU biblioteka - itin draugiška studentams ir dirba 24 val. LSMU absolventai itin paklausūs darbo rinkoje: per pirmuosius metus baigus įsidarbina apie 80 proc. bakalaurų, beveik 90 proc. magistrų. Kompetentingi psichologijos bakalaurai, turintys įvairiapusį ir į praktiką orientuotą išsilavinimą, rengiami didžiausiame Lietuvoje sveikatos ir gyvybės mokslų specialistus ruošiančiame universitete.

Kaip pasirinkti psichologą?

Renkantis psichologą, svarbu atsižvelgti į kelis esminius kriterijus, kad būtų užtikrintas efektyvus ir naudingas bendradarbiavimas. Skirtingai nei renkantis kitus specialistus, psichologo žmogiškosios savybės, specializacija ir gebėjimas užmegzti ryšį su klientu yra itin svarbūs.

• Specializacija: Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į psichologo specializaciją arba veiklos sritis. Nors psichologai studijų metu įgyja žinių spręsti įvairias psichologines problemas, ne visi specialistai yra kompetentingi visose srityse. Svarbu įsitikinti, kad psichologas specializuojasi būtent toje srityje, kuri atitinka jūsų poreikius. Ši informacija dažniausiai pateikiama psichologo asmeninėje svetainėje arba ją galima sužinoti susisiekus tiesiogiai.
• Konsultavimo Būdai ir Kalba: Taip pat reikėtų pasidomėti, kokius konsultavimo būdus psichologas siūlo (nuotoliniu būdu ar tiesiogiai) ir ar jie jums yra priimtini. Be to, svarbu išsiaiškinti, kokiomis kalbomis vyksta konsultacijos, ypač jei pageidaujate konsultavimo užsienio kalba.
• Darbo Pobūdis: Svarbu sužinoti, kokia forma dirba psichologas - individualiai ar su grupėmis, su vaikais, paaugliais ar suaugusiaisiais. Didžioji dalis psichologų yra lankstūs, tačiau kai kurie gali dirbti tik su konkrečiais klientais ir konkrečioje formoje.
• Patirtis: Nors išsilavinimas yra būtinas, praktinė patirtis ir realiai išspręstos klientų problemos labiausiai įtakoja psichologo gebėjimus.
• Išsilavinimas ir Kvalifikacija: Psichologo išsilavinimas yra pagrindas, ant kurio stovi visa jo patirtis. Svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kur specialistas studijavo, bet ir kiek ilgai jis tai darė. Papildomi kursai, magistro ar doktorantūros studijos, psichoterapeuto ar kita kvalifikacija gali atspindėti psichologo požiūrį į jo darbą bei pasišventimą jam.
• Grįžtamasis Ryšys: Klientų atsiliepimai (psichologo svetainėje, socialiniuose tinkluose ar diskusijų bendruomenėse) gali padėti susidaryti bendrą vaizdą apie specialistą. Nors aklai pasikliauti grįžtamuoju ryšiu nereikėtų, jis gali būti viena iš sudedamųjų dalių priimant sprendimą.

Psichologo asmeninės savybės

Psichologo darbe svarbios ne tik profesinės kompetencijos, bet ir asmeninės savybės. Psichologas Erikas Siudikas teigia, kad psichologija padeda žmogui suprasti save ir aplinkinius.

Svarbios savybės:

• Draugiškumas, jautrumas, kūrybiškumas, empatija: Šios savybės padeda užmegzti ryšį su klientais ir suprasti jų išgyvenimus.
• Domėjimasis naujovėmis, dalyvavimas seminaruose, diskusijose su kolegomis: Nuolatinis tobulėjimas yra būtinas psichologo darbe.
• Gebėjimas išlaikyti koncentraciją ir dėmesingumą: Svarbu išlikti susikaupusiam viso seanso metu.
• Atsakomybė: Psichologo darbas gali stipriai paveikti pacientus, todėl būtina prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
• Gebėjimas užmegzti ryšį su klientu: Tai yra vienas pagrindinių terapinio proceso kriterijų. Psichologas turi pasitikėti savo pacientu, būti atviras ir nuoširdus.
• Gebėjimas palikti žmonių problemas už kabineto durų: Reikia įdėti pastangų, kad pacientų problemos neprasismelktų į asmeninį gyvenimą.

Psichologas vs. Psichoterapeutas

Šiuolaikinėje visuomenėje svarbu suprasti skirtumą tarp psichologo ir psichoterapeuto.

• Išsilavinimas: Psichologas yra specialistas, įgijęs bakalauro arba magistro laipsnį. Bakalauras turi bendras žinias, o magistras - specializuotas žinias pasirinktoje psichologijos srityje. Psichoterapeutas yra psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo baigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias psichoterapijos krypties studijas.
• Veikla: Psichologas gali konsultuoti, atlikti tyrimus, vertinti asmenų elgesį ir savybes, vykdyti edukacinę veiklą. Psichoterapeutas gydo pokalbiu, analizuoja problemas giliau, remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma. Lietuvoje psichoterapeutai privalo turėti licenziją.
• Konsultavimo pobūdis: Psichologinis konsultavimas yra trumpalaikis, į sprendimus orientuotas konsultavimas. Daugiau dėmesio skiriama konkrečiai situacijai spręsti, ieškoma sprendimų. Psichoterapija yra nuodugnus, sistemingas ir planingas moksliškai bei teoriškai pagrįstas pagalbos (gydymo) būdas, taikomas įvairios kilmės asmenybės, elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams gydyti arba siekiant asmeninio tobulėjimo.

Kada kreiptis į psichologą?

Kreiptis į psichologą verta, jei jaučiate:

• Nuolatinį stresą, nerimą, liūdesį.
• Sunkumus santykiuose su kitais žmonėmis.
• Psichikos sutrikimus (panikos priepuoliai, fobijos, obsesinis - kompulsinis sutrikimas, potrauminis streso sutrikimas ir kiti).
• Sunkumus prisitaikant prie naujų gyvenimo situacijų.
• Norą geriau pažinti save ir savo galimybes.

Mitai apie psichologus

Dažnai psichologo paslaugos yra suprantamos klaidingai arba stereotipiškai, todėl svarbu paneigti dažniausius mitus:

• Psichologas reikalingas tik psichikos ligoniams: Tai netiesa, psichologas gali padėti ir tiems, kurie turi įprastų arba laikinų gyvenimo problemų.
• Psichologas ir psichiatras yra tas pats: Tai mitas, nes psichologas ir psichiatras yra skirtingi specialistai, kurie turi skirtingą išsilavinimą, kvalifikaciją ir užsiima skirtinga veikla.
• Psichologas gali skaityti mintis: Psichologas nėra pranašas, telepatas arba stebukladarys, kuris gali skaityti jūsų mintis, atspėti jūsų ateitį arba išspręsti jūsų problemas už jus.

Psichologo ir kliento santykiai

Psichologo empatija ir „žiūrėjimas pro kliento langą” yra reikšmingas veiksnys terapijoje. Klientai turėtų ieškoti psichologo, kurio asmenybė ir požiūris atitiktų jų poreikius ir pageidavimus. Veiksminga psichologo ir kliento dermė dažnai yra pagrindinis terapijos sėkmės veiksnys.

tags: #sveikatos #psichologija #koki #darba #dirba