Įvadas
Kiekvienas žmogus yra unikalus, o asmenybė - tai sudėtingas elgesio, jausmų ir minčių modelių rinkinys, kuris apibrėžia tą unikalumą. Nors asmenybę sudaro daugybė bruožų, suprasti pagrindinius iš jų yra svarbu ne tik savęs pažinimui, bet ir sėkmingiems santykiams, karjeros pasirinkimams bei psichologinei gerovei. Šiame straipsnyje išnagrinėsime įvairius asmenybės bruožus, remdamiesi moksliniais tyrimais ir teorijomis, pateiksime praktinių patarimų, kaip panaudoti šias žinias kasdieniame gyvenime.
Asmenybės Bruožų Teorijos Pagrindai
Asmenybės bruožų teorijos teigia, kad asmenybę sudaro pastovūs polinkiai elgtis panašiai tam tikromis aplinkybėmis. Šie bruožai nėra tiesiogiai matomi, bet apie juos sprendžiama iš žmogaus elgesio. Vienas iš pagrindinių metodų, naudojamų bruožų teorijoje, yra faktorinė analizė - matematinis veiksmas, leidžiantis išskirti pagrindinius bruožus, sudarančius asmenybės struktūrą.
G. W. Allporto Indėlis
G. W. Allportas, laikomas vienu iš bruožų teorijos pradininkų, 1937 m. išskyrė tris bruožų tipus:
- Šerdiniai bruožai: Apibūdina asmenybę ir lemia gyvenimo kryptį.
- Centriniai bruožai: Nuolat reiškiasi kasdienėse situacijose.
- Šalutiniai bruožai: Reiškiasi ypatingose situacijose.
R. B. Cattello Pažinimas
R. B. Cattellis teigė, kad asmenybę sudaro 16 pagrindinių bruožų porų, tokių kaip:
- Pavaldumas ir dominavimas
- Drovumas ir iniciatyvumas
- Atvirumas ir įtarumas
H. J. Eysencko Modelis
H. J. Eysenckas išskyrė tris pagrindinius asmenybės bruožus:
Taip pat skaitykite: Kompensuojamų antidepresantų sąrašas
- Emocinis stabilumas ir neurotizmas (jausmų kontrolės lygis)
- Introversija ir ekstraversija
- Psichotizmas (izoliavimasis)
Didysis Penketas
Šiuolaikinėje asmenybės psichologijoje populiariausias yra vadinamasis „Didysis penketas“. Šios teorijos atstovai teigia, kad asmenybę sudaro penki pagrindiniai faktoriai:
- Atvirumas patirčiai: Žmonės, kuriems šis bruožas stipriai išreikštas, yra smalsūs, kūrybingi ir atviri naujoms idėjoms. Jie domisi menu, estetika ir abstrakčiomis idėjomis.
- Sąžiningumas: Aukštą sąžiningumo lygį turintys asmenys yra organizuoti, disciplinuoti, atsakingi ir linkę laikytis taisyklių. Jie punktualūs, darbštūs ir geba atidėti apdovanojimą.
- Ekstraversija: Ekstravertai yra kalbūs, energingi, asertyvūs ir mėgsta būti dėmesio centre. Jie patiria malonias emocijas ir jas ekspresyviai reiškia.
- Sutariamumas: Šiam bruožui būdingas patiklumas, atlaidumas, tiesmukiškumas, empatija ir noras padėti kitiems. Žmonės, kuriems būdingas aukštas sutariamumo lygis, mėgsta bendradarbiauti ir vengia konfliktų.
- Neurotizmas: Žmonės, kurių neurotiškumo rodiklis aukštas, dažnai patiria stresą, nerimą, liūdesį ir kitas neigiamas emocijas. Jiems gali būti sunku įveikti stresą ir jie gali jaustis prislėgti bei nusivylę.
HEXACO Asmenybės Modelis
HEXACO asmenybės modelis išskiria 6 asmenybės bruožų dimensijas:
- Sąžiningumas ir nuolankumas: Atspindi asmens polinkį laikytis įstatymo ir taisyklių, būti sąžiningu, nuoširdžiu, lojaliu, kukliu.
- Emocingumas: Panašus į 5 faktorių asmenybės modelio neurotiškumo bruožą, tik papildomai apima polinkį į sentimentalumą, prisirišti prie kitų žmonių, siekti pagalbos ir emocinio palaikymo iš jų.
- Ekstraversija: Panašiai konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
- Sutariamumas: Labai panašus į 5 faktorių modelio sutarumo bruožą.
- Disciplinuotumas: Panašiai konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
- Atvirumas patirčiai: Panašiai konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
Asmenybės Bruožų Matavimas ir Įvertinimas
Asmenybės bruožams matuoti ir įvertinti naudojami įvairūs metodai, įskaitant:
- Klausimynus: Tai standartizuoti testai, kuriuose asmenys atsako į klausimus apie savo elgesį, jausmus ir mintis. Vienas žinomiausių klausimynų yra NEO PI-R, paremtas 5 faktorių modeliu.
- Stebėjimą: Šis metodas apima asmens elgesio stebėjimą realioje aplinkoje.
- Interviu: Struktūruoti arba nestruktūruoti interviu leidžia gauti išsamios informacijos apie asmens asmenybę.
Psichopatinės Asmenybės Bruožai
Psichopatija - tai asocialus asmenybės sutrikimas, pasireiškiantis ryškiu empatijos, sąžinės ir simpatijos stygiumi. Psichopatai dažnai atrodo paviršutiniški, nes neturi stiprių emocijų ir užmezga daug atsitiktinių santykių. Jie nejaučia baimės, todėl elgiasi rizikingai, nedvejodami rizikuoja arba agresyviais būdais siekia savo tikslų.
Emocinio Apdorojimo Trūkumai
Tyrimai rodo, kad psichopatai sunkiau atpažįsta ir interpretuoja kitų žmonių emocijas. Jiems būdinga mažesnė N170 amplitudė, o tai rodo sutrikusį emocijų apdorojimą.
Taip pat skaitykite: Kas yra kopriklausomybė?
Smegenų Veiklos Ypatumai
Smegenų skenavimas atskleidė, kad psichopatų smegenyse yra nusilpusios baltosios smegenų ląstelės, kurios užtikrina ryšį tarp orbitofrontalinio smegenų žievės centro (OFC), migdolinio kūno ir regėjimo centrų užpakalinėje smegenų dalyje.
Diagnostika
Psichopatijai diagnozuoti naudojamas specialus kontrolinis sąrašas (PCL-R), sudarytas psichiatro Roberto D. Hare. Šis sąrašas leidžia įvertinti tokius bruožus kaip empatijos stoka, patologinis melavimas ir impulsyvumas.
Psichopatijos Paplitimas ir Įtaka Visuomenei
Nustatyta, kad psichopatams galima priskirti maždaug 1 proc. vyrų ir 0,3-0,7 proc. moterų. Asmenys, turintys aukštesnį psichopatinių savybių lygį, dažnai pasižymi padidėjusia agresija ir polinkiu į tarpasmeninį bei seksualinį smurtą.
Psichopatijos Gydymas ir Perspektyvos
Deja, kol kas nėra veiksmingo psichopatijos gydymo. Aukšti balai psichopatijos vertinimo skalėje signalizuoja apie bruožus, galinčius gerokai apsunkinti gydymą.
Kaip Asmenybės Bruožai Gali Padėti Numesti Svorio
Asmenybės bruožai gali turėti didelės įtakos svorio mažinimo procesui. Tinkamai išnaudojant savo asmenines savybes, galima pasiekti geresnių rezultatų.
Taip pat skaitykite: Žmonių miego problemos
- Užsispyrimas: Padeda atsilaikyti prieš pagundas ir siekti tikslo, nepaisant kliūčių.
- Konkurencingumas: Skatina siekti geresnių rezultatų sportuojant ir dalyvaujant lenktynėse.
- Pedantiškumas: Leidžia atidžiai prižiūrėti save, tiksliai apskaičiuoti energijos likutį ir susidaryti treniruočių tvarkaraštį.
- Piktumas: Gali būti panaudotas kaip motyvacija boikotuoti nesveiko maisto įmones ir siekti užsibrėžtų tikslų.
- Savanaudiškumas: Skatina pirmenybę teikti sveikam gyvenimo būdui ir reikalauti sveiko maisto restoranuose.
- Kritiškumas: Padeda atsirinkti veiksmingas dietas ir nepasiduoti trumpalaikiam susižavėjimui.
- Linksmas būdas: Padeda pasijuokti iš savo klaidų ir nepasiduoti prastoms dienoms.
- Socialumas: Skatina bendrauti su kitais, rašyti tinklaraštį apie savo svorio mažinimo planą ir suburti palaikančią bendruomenę.
- Priklausoma asmenybė: Leidžia patirti didesnį malonumą treniruojantis ir pajusti treniruotėms didesnę trauką nei kiti.
Emocinis intelektas
Emocinis intelektas - psichologinės stiprybės esmė. Žmogus negali būti psichologiškai stiprus neturėdamas gebėjimo suprasti ir toleruoti stiprių neigiamų emocijų ar pakreipti jų produktyvia linkme. Kai bandoma žmogaus psichologinė stiprybė, iš esmės vertinamas ir emocinis asmens intelektas. Skirtingai nuo intelekto koeficiento (IQ), emocinis intelektas - tai lanksti savybė, kurią galima tobulinti pasitelkiant suvokimą ir įdedant pastangų. Nieko keisto, kad 90 proc. profesinių aukštumų pasiekusių asmenų turi aukštą emocinį intelektą ir atvirkščiai - aukštą emocinį intelektą turintys asmenys uždirba kur kas daugiau nei žemesnio emocinio intelekto atstovai. Deja, emocinio intelekto įgūdžiai - tikrų tikriausias deficitas. „TalentSmart“ ištyrė daugiau nei milijoną asmenų ir nustatė, kad vos 36 proc. iš šių asmenų sugeba tiksliai nustatyti juos užklumpančias emocijas.
Pasitikėjimas savimi
Psichologiškai stiprūs žmonės pritaria, kad minčių galia ir įtaka trokštant sėkmės milžiniška. Šis įsitikinimas nėra vien tik motyvacinė priemonė. Kaip parodė neseniai Melburno universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai, savimi pasitikintys žmonės uždirba daugiau ir kyla karjeros laiptais greičiau nei kiti. Kaip yra pasakęs Henry Fordas, esi teisus, kai manai, kad gali, ar manai, kad negali. Tikrasis pasitikėjimas savimi, skirtingai nuo dirbtinio pasitikėjimo savimi, kurį žmonės kartais pasitelkia siekdami užmaskuoti juos bauginantį nesaugumo jausmą, Psichologiškai stiprūs asmenys turi poveikio abejojantiesiems ir baikštiesiems, nes jų pasitikėjimas savimi įkvepia kitus ir padeda jiems ryžtis pokyčiams.
Mokėjimas pasakyti „ne“
Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkų atliktas tyrimas patvirtino egzistuojantį ryšį tarp negebėjimo pasakyti „ne“ ir tikimybės patirti stresą, išsekimą ir netgi depresiją. Psichologiškai stiprūs žmonės žino, kad žodį „ne“ ištarti yra sveika, jie turi savigarbos ir pasižymi mokėjimu tinkamai šį ne visada malonų žodį ištarti. Kai ateina laikas pasakyti „ne“, psichologiškai stiprūs asmenys vengia aptakesnių frazių, pavyzdžiui, „nemanau, kad galėčiau“ ar „nesu tikras“. Jie ištaria tvirtą „ne“, nes žino, kad šis žodis apsaugo jau turimus įsipareigojimus ir suteikia jiems galimybę sėkmingai šiuos įsipareigojimus įvykdyti. Psichologiškai stiprūs asmenys moka savikontrolės tikslais pasakyti „ne“ ir sau patiems, tokiu būdu išvengdami impulsyvių poelgių, galinčių turėti žalingų padarinių.
Prasto charakterio asmenų neutralizavimas
Turint reikalų su nelengvo charakterio asmenimis neretai tenka susidurti su erzinančiomis ir varginančiomis emocijomis. Psichologiškai stiprūs asmenys kontroliuoja bendravimą su žalingą poveikį darančiais asmenimis valdydami jausmus. Kai tenka susidurti su toksišku asmeniu, į situaciją žvelgiama racionaliai. Jie identifikuoja emocijas ir neleidžia pykčiui ar nusivylimams skleisti chaosą. Emociškai stiprūs žmonės įvertina sudėtingo charakterio asmens požiūrį, sugeba rasti bendrą sutarimą ir problemų sprendimo būdus. Net ir tais atvejais, kai situacija atrodo visiškai nevaldoma, psichologiškai stiprūs žmonės sugeba tinkamai bendrauti su toksišku asmeniu ir rasti deramą sprendimą, išvengiant rimtesnių nemalonumų.
Polinkis į pokyčius
Psichologiškai stiprūs žmonės yra lankstūs ir visada pasirengę adaptuotis. Jie žino, kad pokyčių baimė pasižymi paralyžiuojamuoju poveikiu ir tampa esmine kliūtimi siekiant laimės ir sėkmės. Jie žvalgosi pokyčių, laukiančių jų už kampo, rengia veiksmų planą, kurį ketina panaudoti šiems pokyčiams ištikus. Tik pasitikdami pokyčius išskėstomis rankomis galime juos paversti privalumais. Būtina žengti pokyčių keliu atviromis mintims, pripažįstant ir teigiamai vertinant pokyčių atnešamas galimybes.
Teigiamas požiūris į nesėkmes
Psichologiškai stiprūs žmonės priima nesėkmes, nes jie žino, kad jų neįmanoma išvengti kelyje į sėkmę. Nėra pasaulyje žmogaus, pasiekusio tikrąją sėkmę ir išvengusio nesėkmių pakeliui. Kai žmogus pripažįsta atsidūręs klaidingame kelyje, jo padarytos klaidos neišvengiamai nuveda jį į sėkmę. Didžiausi proveržiai dažniausiai įvyksta tada, kai būna apėmusi didžiausia neviltis ir atsiduriama tamsiausiame akligatvyje. Būtent neviltis priverčia mąstyti kitaip, į situaciją pažvelgti kitu kampu, pamatyti sprendimą, kurio taip trūko.
Nesikoncentravimas į klaidas
Psichologiškai stiprūs asmenys suvokia ryšį tarp dėmesio sutelkimo srities ir emocinės būsenos. Kai susitelkiama į problemas, su kuriomis susiduriama, keliamos neigiamos emocijos ir stresas, trukdantis veikti. Kai susitelkiama į situaciją pagerinti galinčius veiksmus ir aplinkybes, aplanko asmeninio efektyvumo jausmas, kuris savo ruožtu kelia teigiamas emocijas ir gerina situaciją. Psichologiškai stiprūs žmonės atsiriboja nuo padarytų klaidų, bet tai daro jų nepamiršdami. Laikydamiesi nuo savo klaidų saugiu atstumu jie sugeba adaptuotis ir pasiruošti ateityje jų nekantriai laukiančiai sėkmei.
Nesilygiavimas į kitus
Psichologine stiprybe pasižymintys asmenys nelinkę savęs lyginti su aplinkiniais. Dar jie neteisia kitų, nes žino, kad kiekvienas žmogus turi, ką pasiūlyti. Kitaip tariant, tokie asmenys nejaučia poreikio žeminti kitus tam, kad pasijaustų geriau. Lyginimasis su kitais riboja. Pavydas ir piktinimasis iš žmogaus išsiurbia gyvybinę energiją. Psichologiškai stiprūs žmonės neeikvoja laiko ir energijos kitiems asmenims aptarti ir vertinti. Užuot švaistę laiką ir energiją pavydui jie savo dėmesį ir jėgas nukreipia į žavėjimąsi kitais. Džiaugsmas kartu su kitais dėl sėkmės naudingas visiems.
Mankšta
Amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad du kartus per savaitę 10 savaičių iš eilės mankštinęsi asmenys jautėsi socialine, intelektualine ir atletine prasme labiau kompetentingi. Maža to, šie tiriamieji buvo linkę vertinti savo kūno atvaizdą pozityviau ir pasižymėjo didesne saviverte. Vis dėlto svarbiausia, kad fiziniai pokyčiai, vykstantys organizme ir atsakingi už pasitikėjimo savimi didėjimą, yra tiesiogiai susiję su psichologine stiprybe ir endorfinų sukeliamu pozityvumo pliūpsniu, kuris neabejotinai gerina bendrąją būklę.
Kokybiškas miegas
Miego reikšmės pervertinti neįmanoma - visi kuo puikiausiai žino, kad būtent miegas tiesiogiai susijęs su psichologine stiprybe. Miego metu smegenys atsikrato kenksmingų baltymų - šalutinio nervų sistemos aktyvumo produkto, susikaupiančio dienos metu. Deja, smegenys tinkamai šią itin svarbią užduotį gali atlikti tik žmogui miegant, taigi pritrūkus miego toksiškieji baltymai pasilieka smegenų ląstelėse, tokiu būdu sukeldami sumaištį ir sutrikdydami mąstymo procesą. Tokiais atvejais situacijos nepagerins net ir kofeinas. Psichologiškai stiprūs žmonės žino, kad savikontrolė, susitelkimas ir atmintis prastėja, kai miegama nepakankamai arba tai darome netinkamai, todėl kokybiškas miegas visada išlieka jų prioritetų sąraše.
Pozityvus nusiteikimas visur ir visada
Vos tik pažvelgus į naujienų portalus peršasi mintis, kad pasaulis - tai nesibaigiantis karo, žiaurių išpuolių, trapios ekonomikos, žlungančių įmonių ir gamtinių nelaimių ratas. Galbūt taip ir yra, tačiau psichologiškai stiprūs žmonės nelinkę į tai gilintis, nepasineria į dalykus, kurių negali kontroliuoti. Užuot mėginę per vieną naktį inicijuoti revoliuciją jie energiją nukreipia į du dalykus - dėmesį ir pastangas - patenkančius į jų įtakos zoną.