Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje nuolat susiduriame su įvairiais iššūkiais ir stresoriais, psichologinė sveikata tampa vis svarbesnė. Straipsnyje aptariama sveikatos psichologija, nerimo prevencinės programos ir jų tyrimai, ypatingą dėmesį skiriant situacijai Lietuvoje. Taip pat nagrinėjama, kaip aukštosios mokyklos gali prisidėti prie studentų psichologinės gerovės užtikrinimo.
Psichologas XXI amžiuje: nuo intuicijos prie mokslo
XXI amžiuje psichologas tampa vis labiau mokslininku, remdamasis moksliniais tyrimais, kurie tiksliau paaiškina psichologinius įrankius. Šiandien psichologija yra neatsiejama nuo daugelio sričių, tokių kaip kariuomenė, medicina, marketingas ir sportas. Psichologijos mokslo atradimai taikomi vis plačiau, o tai lemia ir didėjantį pagalbos sau knygų, padedančių žmonėms geriau suprasti save ir savo problemas, skaičių. Tačiau svarbu atskirti kokybišką literatūrą nuo nekokybiškos.
Psichologija tampa pasaulietiškesnė, tačiau tai kelia ir iššūkių. Žmones veikia ne tik vietiniai, bet ir viso pasaulio įvykiai, dėl to jie patiria daugiau streso ir nerimo. Grėsmę saugumui galime pajusti ne tik dėl sausros, bet ir sužinoję apie pandemiją, terorizmą ar rasinę diskriminaciją.
Sveikatos psichologija: stiprinant psichologinį atsparumą
Sveikatos psichologijos tikslas yra padėti žmogui stiprinti savo psichologinę sveikatą ir didinti psichologinį atsparumą, pasitelkiant jam prieinamus resursus. Tai apima įvairias strategijas ir intervencijas, skirtas padėti žmonėms įveikti stresą, nerimą, depresiją ir kitus psichologinius sunkumus.
Psichologinės pagalbos poreikis Lietuvoje: tabu ar augantis supratimas?
Atsakyti vienareikšmiškai, ar Lietuvoje kalbėti apie psichologinės pagalbos poreikį vis dar yra tabu, būtų netikslu. Pasaulio mastu, didžioji dalis žmonių, sergančių psichikos sutrikimais, patiria diskriminaciją dėl ligos. Tačiau svarbu paminėti, kad ši stigma turi tendenciją mažėti. Vis daugiau žymių žmonių kalba apie savo psichologinę sveikatą, rengiamos iniciatyvos, skatinančios kalbėti apie psichikos sveikatą, o valstybė finansuoja savižudybių prevencijos programas.
Taip pat skaitykite: Sveikatos psichologija pasaulyje
Augant besikreipiančių į psichologus skaičiui, gerėja aukštųjų mokyklų bei Lietuvos valdžios supratimas apie psichikos sveikatos svarbą. Vis dėlto, kai kurie žmonės vis dar jaučiasi nedrąsiai pasakyti savo artimiesiems ir draugams, kad lankosi pas psichologą.
Psichikos sveikata yra neapčiuopiamas dalykas, o emocinio skausmo šaltinį parodyti sunkiau nei fizinio skausmo. Todėl svarbu ugdyti supratimą, kad emocinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė, ir kad kreiptis pagalbos yra normalu.
Jaunimo psichikos sveikata: jaunų žmonių vaidmuo
Jauni žmonės yra patys puikiausi vėliavnešiai, kalbant apie jaunimo psichikos sveikatą. Jungtinėje Karalystėje veikia „Student Minds“ labdaros organizacija, kurios tikslas - įgalinti studentus ir kitus universitetų bendruomenės narius turėti žinių, pasitikėjimo ir įgūdžių rūpintis savo psichikos sveikata, padėti vieni kitiems ir daryti pokytį. Tai daroma apmokant personalą ir pačius studentus teikti emocinės paramos intervencijas, organizuoti savitarpio pagalbos grupes, rengiant mokymus, paremtus moksliniais tyrimais.
Lietuvoje veikia Jaunimo linija, kuri atlieka didžiulį darbą teikdama emocinę paramą ne tik jaunimui, bet ir kitoms amžiaus grupėms. Panašių projektų atsiradimas aukštosiose mokyklose suteiktų studentams galimybę gauti paramą iš tų, kurie išgyvena tą patį ar bent jau gyvena tokiame pačiame kontekste. Dalinimasis patirtimi didina bendrumo jausmą, mažina vienišumą ir stigmą.
Kalbėjimas apie psichikos sveikatą: kelias į mažesnę stigmą
Tam, kad mažėtų stigma, reikia apie tai kalbėti(s). Kai išgirsti, kad tai, ką jauti tu, jaučia ir kažkas kitas, pradedi patikėti, kad yra vilties išspręsti sunkumus, kad gali apie tai šnekėtis ir tai, ką patiri, yra žmogiškosios patirties dalis. Tai padeda skeptiškiems psichologinės pagalbos atžvilgiu pamatyti tai, kaip realiai egzistuojantį reiškinį, o ne kažkieno išsigalvojimą.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Studentų kreipimasis į psichologus: tendencijos ir priežastys
Studentai yra pagrindinė klientų grupė, tad visas laikas, kiek psichologai yra paskyrę psichoterapijai ir konsultavimui, yra užpildytas. Pastebima tendencija, kad besikreipiančių paprastai reikšmingai padaugėja lapkričio mėnesį ir balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Tai paaiškinama tuo, kad semestro pradžia - nauja galimybė, o atėjus atsiskaitymų laikotarpiui streso lygis užkyla pakankamai, kad įsijungtų „išgyvenimo režimas“. Taip pat vienu didžiausių studijų laikotarpio stresu tampa baigiamieji darbai.
Aukštųjų mokyklų vaidmuo studentų psichologinėje gerovėje
Psichikos sutrikimai dažniausiai prasideda 15-24 metų amžiaus. Pusę ir daugiau šio gyvenimo laikotarpio žmogus praleidžia studijuodamas, tad klausimas, ar turėtų ši problema būti aktuali aukštosioms mokykloms, net neturėtų kilti. Dažnai diskutuojama, kur studentai turėtų gauti psichologinę pagalbą, universitete ar už jo ribų. Tačiau didžioji dauguma renkasi pagalbą universitete, net ir už ją mokėdami.
Studentai teigia, kad universiteto psichologai daugiau susiduria su studentų problemomis, jas geriau išmano ir todėl geriau galės padėti. Be to, kreipiantis į polikliniką, tarsi pripažįstama sau, kad esi psichinis ligonis. Universiteto pagalba yra arčiau, todėl studentai mieliau renkasi konsultuotis universitete.
Tuo tarpu kalbant apie aukštąsias mokyklas, turėtų būti minimalus įsipareigojimas užtikrinti, kad studentai žinotų, kur gali gauti nemokamą psichologinę pagalbą ir apmokyti personalą atpažinti kritinėje būklėje esančius studentus, jų nestigmatizuoti ir nukreipti profesionaliai pagalbai.
Iš psichologų perspektyvos kartais kyla iššūkių susidūrus su kriziniais atvejais, kuomet reikalinga skubi pagalba studentui. Universiteto darbo laikas, patalpos tam nėra pritaikytos, todėl tokie atvejai tikrai turėtų būti išorinių institucijų atsakomybė.
Taip pat skaitykite: Apie VPSC nuostatus
Patarimai studentams, norintiems kreiptis pagalbos
Saugiausia yra pradėti nuo interneto. Pasiskaitykite, susipažinkite apie ką tai yra, tai padės suprasti, ko galima tikėtis psichologo kabinete, apie ką su juo šneka žmonės. Internetinėje svetainėje „Aš ir psichologija“ yra daug edukacinių vaizdo klipų, kuriuos rengia psichologai. Susipažinus su tuo, kas ta psichologija, bus lengviau pasiryžti užsirašyti psichologo konsultacijai, galbūt ir jį išsirinkti. Taip pat labai norėčiau paskatinti nusivylusius psichologiniu konsultavimu suteikti jam antrą šansą. Psichoterapijoje labai svarbus geras santykis su psichologu, o toks užsimezga ne su kiekvienu, kaip ir apskritai ne su kiekvienu žmogumi atrandame ryšį. Rūpintis emocine sveikata gali būti sunku pradėti.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa Lietuvoje
Lietuvoje veikia nemokama prevencinė programa, finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), kuri skirta 40-60 metų amžiaus asmenims. Ši programa padeda nustatyti rizikos veiksnius ir laiku užkirsti kelią rimtoms ligoms, tokioms kaip miokardo infarktas, insultas ar krūtinės angina.
Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai išsivysto dėl netinkamo gyvenimo būdo: nesveikos mitybos, rūkymo, mažo fizinio aktyvumo, antsvorio, negydomo aukšto kraujospūdžio ar cukrinio diabeto. Šie rizikos veiksniai gali tyliai kenkti jūsų organizmui, kol galiausiai pasireiškia rimtos sveikatos problemos.
Programa orientuota į ankstyvą rizikos veiksnių nustatymą, ypač tiems, kurie nejaučia jokių sveikatos sutrikimų. Patikros metu jūsų šeimos gydytojas įvertins pagrindinius rizikos veiksnius: cholesterolio kiekį kraujyje, kraujospūdį, gliukozės lygį, kūno masės indeksą ir kitus svarbius rodiklius. Jei bus nustatyti pokyčiai, galintys signalizuoti apie galimas problemas, jums bus pasiūlytos rekomendacijos ar gydymas, padedantis užkirsti kelią ligų vystymuisi.
Kaip dalyvauti prevencinėje programoje?
Jei esate 40-60 metų amžiaus ir atitinkate tikslinės grupės kriterijus, kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jis atsakys į visus jūsų klausimus, atliks reikiamus tyrimus ir, jei reikia, paskirs gydymą ar papildomus tyrimus.
Kiti būdai rūpintis savo sveikata
- Sveika mityba: Rinkitės maistą, kuriame gausu daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, liesos mėsos ir žuvies.
- Fizinis aktyvumas:
- Rūkymo atsisakymas:
- Streso valdymas:
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai:
Medicinos psichologo konsultacija
Medicinos psichologas - tai kvalifikuotas specialistas, teikiantis profesionalią emocinę ir psichologinę pagalbą įvairaus amžiaus žmonėms, susiduriantiems su sveikatos problemomis ar iššūkiais. Daugelis pacientų susiduria su įvairiomis problemomis, kurios tiesiogiai veikia jų bendrą sveikatą - nuo lėtinio streso iki psichosomatinių sutrikimų. Medicinos psichologas šeimos medicinos klinikoje gali padėti įvertinti ir spręsti su sveikata susijusius emocinius bei psichologinius sunkumus, pagerinti bendrą gyvenimo kokybę ir sveikatos būklę.
Po traumų ar sudėtingų sveikatos sutrikimų reabilitacija dažnai tampa ne tik fiziniu, bet ir emociniu išbandymu. Psichologinė pagalba padeda pacientams išlaikyti motyvaciją, priimti ilgalaikio gydymo procesą ir efektyviau bendradarbiauti su specialistais.
Neurologiniai sutrikimai, tokie kaip insultas, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga ar neuropatiniai skausmai, dažnai turi didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei ir gyvenimo kokybei. Psichologas gali padėti pacientams įveikti nerimą, stresą, depresiją, kuriuos sukelia neurologinės ligos. Profesionali psichologinė pagalba yra neatsiejama gydymo dalis, leidžianti pacientams lengviau ir efektyviau tvarkytis su savo sveikatos problemomis. Kviečiame kreiptis esant įvairiems psichologiniams sunkumams - susiduriant su pablogėjusia nuotaika, padidėjusiu nerimu, panikos atakomis, perdegimu. Taip pat jeigu Jus ištiko krizė gyvenime, netektis, iškilo santykių problemos, o galbūt tiesiog kamuoja jausmas, jog esate pasimetęs savo gyvenime ar kyla kiti kasdieninio gyvenimo klausimai, kurių pačiam išspręsti vis nepavyksta. Kreiptis pagalbos į medicinos psichologą yra visiškai natūralus ir atsakingas žingsnis, rūpinantis savo sveikata.
Klinikose ypatingai vertinamas pacientų privatumas ir garantuojama, kad kiekviena konsultacija vyksta laikantis griežtų konfidencialumo principų. Visi paciento duomenys ir pasidalinta informacija lieka tik tarp paciento ir psichologo, taip užtikrinant visišką saugumą ir diskretiškumą. Psichologinės konsultacijos - tai ne tik normali, bet ir vis labiau pripažįstama pagalbos forma, skirta kiekvienam, siekiančiam sustiprinti savo emocinę gerovę. Psichologo paslaugos yra skirtos tiems, kurie nori geriau suprasti savo emocijas, įveikti kasdienio gyvenimo sunkumus ir pagerinti bendrą psichologinę sveikatą. Klinikoje dirbantys psichologai - kvalifikuoti specialistai, pasirengę padėti įvairaus amžiaus žmonėms spręsti tiek asmeninius, tiek santykių, profesinius ar sveikatos iššūkius. Psichologo pagalba gali būti naudinga ne tik esant akivaizdiems psichologiniams sunkumams, bet ir norint geriau pažinti save ar tobulinti emocinio valdymo įgūdžius. Psichologas gali padėti susidoroti su nerimo, streso, depresijos, perdegimo ar kitomis sudėtingomis emocinėmis būsenomis, kurios dažnai trikdo kasdienybę ir sveikatą. Konsultacijos su psichologu - tai galimybė ne tik pasidalinti savo išgyvenimais, bet ir gauti moksliniais metodais paremtų patarimų bei įgūdžių, kurie padeda susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Kreipimasis į psichologą yra atsakingas sprendimas, rodantis rūpestį savo emocine gerove ir norą gyventi pilnavertį, subalansuotą gyvenimą. Net jei sunkumai nėra aiškiai įvardijami, profesionali konsultacija gali padėti suprasti gilumines problemas, jų priežastis ir parodyti kelią, kaip jas įveikti.
Išplėstinės kraujo tyrimų programos
Šios išplėstinės kraujo tyrimų programos sukurtos siekiant įvertinti biologinius veiksnius, galinčius daryti įtaką psichinei ir emocinei žmogaus savijautai. Tyrimų metu vertinami svarbūs kraujo rodikliai, kurie padeda nustatyti galimus vitaminų ir mikroelementų trūkumus, hormoninius disbalansus ar uždegiminius procesus.
Klinikos darbuotojų atsiliepimai
Pacientai palieka nuoširdžius atsiliepimus apie klinikos darbuotojus, pabrėždami jų profesionalumą, dėmesingumą ir rūpestį. Slaugytojos Tatjana, Paulina ir Vita, akušerė Jurgita, registratorė Aistė ir kraują ėmusi darbuotoja Gedvilė yra vertinamos už jų kompetenciją, šiltą bendravimą ir gebėjimą nuraminti pacientus.
tags: #sveikatos #psichologija #nerimo #prevencine #programa