Šiame straipsnyje aptariama psichologinė pagalba, kurią teikia psichologai ir psichoterapeutai, ypač atsižvelgiant į traumas ir krizes. Straipsnyje pateikiama informacija apie psichologinių konsultacijų pobūdį, psichoterapijos metodus, dažniausias kreipimosi priežastis ir specialistų teikiamas paslaugas. Taip pat aptariami trauminiai išgyvenimai, jų poveikis ir įveikimo būdai, psichologinės krizės, jų požymiai ir pagalbos galimybės.
Psichologinės konsultacijos: pagalba ieškant sprendimų
Psichologinės konsultacijos - tai individualūs susitikimai, kurių metu klientas kartu su psichologu stengiasi suprasti sunkumų priežastis ir numatyti tinkamus jų sprendimų būdus. Pirmų konsultacijų metu siekiama išsiaiškinti sunkumų priežastis ir geriausius jų sprendimų būdus. Konsultacijos metu psichologas gali pasiūlyti įvairias technikas ir metodus, padedančius klientui geriau suprasti save, savo jausmus ir elgesį, bei rasti būdus, kaip įveikti sunkumus.
Dažniausios kreipimosi priežastys
Žmonės kreipiasi į psichologus ir psichoterapeutus dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Santykių problemas (artimi santykiai, santykiai su šeimos nariais, socialinis nerimas).
- Sunkumus savęs vertinime.
- Stresą, nerimą, įkyrias mintis.
- Psichologines krizes, traumas, netektis.
- Prislėgtumą ir nuotaikos sutrikimus (depresija), mintis apie savižudybę, savęs žalojimą.
- Asmenybės sutrikimus.
- Žalingą psichoaktyvių medžiagų vartojimą ar kitas priklausomybes.
Psichodinaminė psichoterapija
Psichodinaminė psichoterapija remiasi prielaida, kad dalis mūsų norų, išgyvenimų, patirčių, motyvų yra mums patiems gerai nežinomi ar nesuprantami („nesąmoningi”) ir gali sukelti įvairių sunkumų. Šios terapijos metu siekiama atskleisti ir suprasti nesąmoningus procesus, kad klientas galėtų geriau suprasti savo elgesį ir jausmus, bei rasti būdus, kaip juos valdyti.
Konsultacijų kaina ir trukmė
Konsultacijos kaina svyruoja nuo 35 iki 50 eurų už valandą, o susitikimai paprastai vyksta kartą per savaitę po 50 minučių.
Taip pat skaitykite: Psichoterapija internetu
Specialistų, teikiančių psichologinę pagalbą, apžvalga
Lietuvoje dirba daug kvalifikuotų psichologų ir psichoterapeutų, siūlančių įvairias paslaugas. Toliau pateikiami keli specialistai ir jų specializacijos sritys:
- Geštalto psichoterapeutas: Padeda klientams atrasti ir suprasti esminius poreikius, ieško naujų būdų gyventi pilniau.
- Dailės terapeutė: Naudoja dailės terapijos metodus, siekiant padėti klientams išreikšti savo jausmus ir išgyvenimus.
- Gydytojas psichiatras: Diagnozuoja ir gydo psichikos sutrikimus, palaiko psichikos sveikatą. Specializuojasi afektinių, neurozinių, miego, asmenybės bei psichozinio spektro sutrikimų srityse.
- Psichoanalitinės krypties psichoterapeutas: Taiko individualios psichoanalitinės krypties psichoterapiją, konsultuoja žmones, išgyvenančius santykių sunkumus, asmenines krizes.
- Individualios psichodinaminės psichoterapijos specialistas: Specializuojasi valgymo sutrikimų, nuotaikos sutrikimų, nerimo sutrikimų srityse.
- Egzistencinės psichoterapijos specialistas: Dirba su psichosomatika, tarpasmeniniais sunkumais, emocijų reguliavimo sunkumais, tapatumo klausimais.
- Klinikinis psichologas, taikantis Kognityvinę elgesio terapiją (KET): Specializuojasi savireguliacijos problemų, nerimo, depresijos, adaptacijos naujoje aplinkoje, tarpasmeninių santykių sunkumų, traumų srityse.
- Egzistencinės terapijos specialistas: Konsultuoja nerimo, santykių, skyrybų, netekčių, emocinių sunkumų, pogimdyvinės depresijos, prasmės temomis, taip pat egzistencinių krizių bei krizinių gyvenimo situacijų išgyvenimo klausimais, porų santykių klausimais.
- Specialistas, dirbantis su sunkiais potyriais: Specializuojasi psichologinių krizių ir traumų, suicidologijos, psichikos sutrikimų srityse.
- Specialistas, taikantis dialektinės elgesio terapijos principus: Dirba su nuotaikos, nerimo, šizofrenijos spektro, asmenybės ir kitais psichikos sveikatos sutrikimais.
- Specialistas, dirbantis su LGBTQIA+: Konsultuoja psichologinių krizių ir traumų, emocinių ir santykių sunkumų, nerimo ir nuotaikos sutrikimų klausimais.
- Geštalto psichoterapijos specialistas: Dirba su suicidologija, gedulu, psichikos sutrikimais, krizėmis, įstrigimo jausmu, tarpasmeniniais sunkumais.
Šie specialistai dirba įvairiose vietose, įskaitant privačias praktikas, psichikos sveikatos centrus ir ligonines.
Psichologinė trauma: pasekmės ir įveikimas
Psichologinė trauma - netikėtas, žmogaus psichiką žalojantis sukrėtimas, pažeidžiantis asmenybės vientisumą, tapatumą ir pasitikėjimą. Kai nutinka kas nors nelaukto ir netikėto - kažkas, ko norėjote išvengti, ar net neįsivaizdavote nutinkant, psichinės reakcijos gali būti tokios stiprios, kad atrodo nekontroliuojamos. Tai gali būti avarija, užpuolimas, netektys ir praradimai, prievarta ir smurtas.
Traumos padariniai
Traumą lydi įvairūs jausmai, tokie kaip bejėgiškumas, liūdesys, neviltis, kaltė ir gėda, pasikartojantys prisiminimai, įkyrios mintys apie įvykį. Gali iškilti nerimas ir baimė, nesaugumo jausmas, susvyruoja pasitikėjimas savimi ir savo vertės pajutimas. Trauminis įvykis pažeidžia santykį su pačiu savimi ir kitais žmonėmis: galite jaustis atskirtas nuo kitų, prakeiktas ir pasmerktas, izoliuotas, nepajėgus eiti į ryšį, bendrauti, megzti ir palaikyti santykius. Traumos sukelti padariniai gali tęstis ilgus metus ar net dešimtmečius, net tada, kai prisiminimai apie trauminį įvykį išblėsę.
Kaip sau padėti patyrus traumą?
- Leiskite sau jausti: Nesvarbu, kokie jausmai užplūsta, svarbu leisti sau juos išgyventi. Nėra „teisingų“ ar „klaidingų“ reakcijų.
- Būkite dėmesingi kūnui: Judėkite, atlikite „įsižeminimo“ pratimą - jauskite žemę po kojomis.
- Rūpinkitės savimi: Gerai išsimiegokite, laiku valgykite, venkite psichoaktyvių medžiagų.
- Bendraukite: Net jei jausite impulsą užsisklęsti, neužsidarykite, kalbėkite. Pasistenkite palaikyti santykius, būkite su kitais žmonėmis visais jums prieinamais būdais: gyvai ir virtualiai.
- Melskitės, medituokite: Meditacija, maldos, kitos dvasinės praktikos teikia nusiraminimą ir stabilumą.
- Ieškokite vaizdinių: Vartykite tapybos ar foto albumus, eikite į parodas, skaitykite knygas, žiūrėkite filmus - ieškokite vaizdinių ir siužetų, kurie palaiko, ramina, simboliškai atspindi ir padeda įveikti tai, kas jau išgyventa.
Kada kreiptis į specialistą?
Išgyti nuo traumos reikia laiko, tačiau jei trauminiai simptomai nesilpnėja, bet stiprėja, jei patiriate sunkumų atlikdamas kasdienes veiklas darbe ar namuose, jaučiate itin stiprią įtampą, baimę, nerimą, liūdesį, patiriate apetito ir miego sutrikimus, darosi sunku palaikyti santykius, ieškokite profesionalios pagalbos.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Specializuota potrauminio streso pagalba
Yra daug specialistų, teikiančių specializuotą potrauminio streso pagalbą. Tai psichologai, psichoterapeutai ir psichiatrai, turintys specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų padėti žmonėms įveikti traumas. Kai kurie specialistai taiko EMDR terapiją, trumpalaikę eklektinę potrauminio streso terapiją BEPP, ASIST savižudybių intervenciją.
Psichologinė krizė: atpažinimas ir įveikimas
Psichologinė krizė - tai būsena, kai įprasti būdai pasijusti geriau nebepadeda, žmogus nuolat jaučia psichologinę kančią ir tai trunka jau du mėnesius ar ilgiau. Krizė nėra atskiras įvykis, o individuali, savita reakcija į emociškai reikšmingą įvykį.
Krizės požymiai
- Laikinas nuotaikos smuktelėjimas, kuris trunka ilgiau nei du mėnesius.
- Psichologinė kančia, kuri trukdo kasdieniam gyvenimui.
- Sumažėjęs darbingumas.
- Sutrikęs miegas.
- Sumenkusi gyvenimo kokybė.
- Priklausomybės.
- Mintys apie savižudybę.
Kaip įveikti krizę?
- Pripažinkite, kad jums reikia pagalbos: Nesivaržykite kreiptis į specialistus.
- Ieškokite naujų būdų, kaip susidoroti su krize: Tai gali užtrukti, tačiau svarbu nepasiduoti.
- Kreipkitės į artimuosius: Artimųjų palaikymas gali sumažinti įtampą ir vienišumą.
- Kreipkitės į profesionalų psichologą: Psichologas arba psichoterapeutas gali padėti jums suprasti savo problemas ir rasti būdus, kaip jas įveikti. Patiriant krizę gali padėti psichologas arba psichoterapeutas, o kai reikalinga medikamentinė pagalba - psichiatras.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei po dviejų mėnesių krizę patyrusio žmogaus savijauta neima gerėti, o patiriami išgyvenimai labai stiprūs, trukdo kasdieniam gyvenimui, kyla minčių apie savižudybę - neatidėliokite ir kreipkitės profesionalios pagalbos.
Individuali psichoterapija: kelias į emocinį atsparumą
Individuali psichoterapija - tai profesionalus psichologinis procesas, padedantis žmonėms spręsti emocines, psichologines ir gyvenimo problemas. Ši terapijos forma skirta ne tik simptomų mažinimui, bet ir asmeninio augimo bei emocinio atsparumo stiprinimui.
Pagrindinės psichoterapijos rūšys
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Orientuota į minčių ir elgesio keitimą, siekiant pašalinti neigiamus simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Labai veiksminga gydant nerimą, depresiją ir kitus sutrikimus.
- Psichodinaminė psichoterapija: Giluminis darbas, padedantis suprasti pasąmoninius impulsus ir jų įtaką dabartiniam gyvenimui.
Psichoterapijos nauda
Psichoterapija gali padėti spręsti šias problemas:
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
- Depresija, nerimas ir stresas.
- Santykių sunkumai.
- Žema savivertė.
- Gyvenimo pokyčiai ir krizės.
- Traumos ir praeities skauduliai.
Kaip vyksta individuali psichoterapija?
Sesijos metu psichoterapeutas padeda analizuoti ir spręsti problemas, suteikia įrankius ir metodus geresniam emociniam valdymui. Pavyzdžiui, naudojant KET, klientas mokosi atpažinti neigiamas mintis ir jas keisti pozityvesnėmis. Individualios psichoterapijos procesas pritaikomas kiekvienam klientui asmeniškai. Pirmieji susitikimai paprastai skiriami susipažinimui, kliento problemų supratimui ir tikslų išsikėlimui. Psichoterapeutas padeda klientui atpažinti pasikartojančius emocinius ir elgesio modelius, gilintis į vidinius išgyvenimus bei ieškoti veiksmingų būdų juos spręsti.
Konfidencialumas ir etika
Viena svarbiausių psichologų/psichoterapeutų profesinių ir etinių pareigų - užtikrinti konfidencialumą. Viskas, ką pasakojate per sesijas, lieka tarp jūsų ir psichologo. Psichologas negali dalintis jūsų informacija su jūsų šeimos nariais, darbdaviu ar kitais specialistais (be jūsų raštiško sutikimo). Visgi yra išimčių, kai to reikalauja teisinės aplinkybės.
tags: #psichologas #psichoterapeutas #traumos #krizes