Tamsos baimė, arba noktofobija, yra vienas iš labiausiai paplitusių nerimo sutrikimų, galinčių užklupti bet kuriame amžiuje. Tai normali žmogiška emocija, kurią tam tikru gyvenimo laikotarpiu jaučia beveik visi žmonės. Nors sąvoka „tamsos baimė" dažnai vartojama pakaitomis su sąvoka „nakties baimė”, pastaroji sąvoka yra daug platesnis terminas, apibūdinantis bet kokį nerimą, kurį žmogus gali jausti bet kuriuo paros metu ar net miegodamas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra tamsos baimė, kokios jos priežastys, kaip ji pasireiškia ir kokios yra veiksmingos strategijos jai įveikti.
Kas Yra Tamsos Baimė (Noktofobija)?
Tamsos baimė - tai šviesos nebuvimo baimė. Mokslinėje literatūroje tikroji tamsos nulemta fobija yra vadinama noktofobija. Vaikams augant, plečiasi jų vaizduotė, o pradiniais vaizduotės vystymosi etapais vaikams neretai sunku atskirti, kas yra tikra, o kas - vien vaizduotės vaisius. Taip susiformuoja daugumos baimių pagrindas.
Priežastys ir Formavimosi Etapai
Vaikystėje patiriama daug naujos patirties, kuri gali sukelti natūralią baimės reakciją. Apskritai maži vaikai sunkiai išgyvena atsiskyrimą nuo tėvų, nes jie jaučiasi saugesni, kai žino, kur visada yra mama ir tėtis. Augdami vaikai patiria daug naujų ir bauginančių dalykų, dėl kurių gali atsirasti naujų baimių. Kai kurios iš jų yra susijusios su natūralia vis didėjančio vaiko savarankiškumo raida. Pavyzdžiui, kai mažylis pirmą kartą pradeda vaikščioti ir tik pradeda ugdyti didelio vaiko įgūdžius, jis gali bijoti nukristi ar susižeisti. Tai labai normali baimė, nes taip vaikas bando apsisaugoti nuo žalos.
Pavyzdžiui, kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, jis gali pradėti bijoti tamsos, nes ji jam asocijuojasi su buvimu vienam. Tai normali reakcija, nes vaikai, ypač mažesni, natūraliai nori, kad tėvai būtų šalia. Būkite šalia savo vaiko, kol jis bus pakankamai suaugęs ir jausis pakankamai patogiai, kad galėtų būti vienas.
Genetiniai ir Aplinkos Veiksniai
Mokslininkai nesutaria, kam dėl to tenka daugiau kaltės - mūsų patirčiai, auklėjimui ar genetikai? Naujausi tyrimai patvirtina, kad nemaža dalis fobijų yra įgimtos, o ne įgytos. Tačiau peržiūrėjus dešimtis mokslinių studijų, susijusių su šia problema, nustatyta, kad genetinių veiksnių įtaka taip pat yra reikšminga.
Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti viešojo kalbėjimo baimės?
Kanados Jorko universiteto klinikinė psichologė Pillai Riddell atkreipė dėmesį, kad kai kurios vaikų fobijos susiformuoja ne dėl neigiamos patirties ir nemalonių situacijų, bet dėl tam tikro aplinkinių elgesio ar matomo pavyzdžio. Pasak tyrėjos, suaugusiųjų nerimas vienu ar kitu klausimu dažnai tampa kibirkštimi, kuri įžiebia vaikų fobijas. Galima sakyti, kad jų išmokstama atžaloms stebint, kaip elgiasi tėvai vienoje ar kitoje situacijoje. Įtakos tam, ar baimė taps fobija, turi ir charakterio savybės, asmenybės bruožai.
Kaip Pasireiškia Tamsos Baimė?
„Noktofobija yra viena dažniausių vaikystėje išgyvenamų fobijų. Manoma, kad ši baimė atsiranda dėl tamsos nulemto vizualiai suvokiamos aplinkos ribotumo ir automatiškai padidėjančio kitų juslių, pavyzdžiui, klausos ir lytėjimo, aktyvumo - pajautrėjimo“, - aiškina specialistė. Šitokia būsena yra labai palanki vaizduotės suaktyvėjimui, na, o priklausomai nuo vaizduotės padarinių vaikas gali pradėti jausti nerimą ir baimę.
Simptomai
- Nerimas ir baimė, susijusi su tamsa.
- Širdies plakimas.
- Prakaitavimas.
- Drebulys.
- Dusulys.
- Galvos svaigimas.
- Pykinimas.
- Panikos priepuoliai.
Kaip Padėti Vaikui Įveikti Tamsos Baimę?
Sprendimas? Žinoti, kaip padėti vaikui įveikti tamsos baimę, ir suteikti jam strategijų, kurios padėtų lengviau atsipalaiduoti ir kiekvieną vakarą užmigti savarankiškai.
- Būkite šalia savo vaiko: Būkite šalia savo vaiko, kol jis bus pakankamai suaugęs ir jausis pakankamai patogiai, kad galėtų būti vienas.
- Mokykite vaiką savarankiškumo: Svarbu išmokyti vaikus pasikliauti savimi, taip pat kaip ir tėvais, kad jie galėtų susidoroti su savo baimėmis ir problemomis.
- Leiskite vaikui išreikšti savo jausmus: Padėti vaikui suprasti, ką jis jaučia ir kodėl, gali būti labai naudinga kontroliuojant jo baimes.
- Būkite kantrūs:
- Suteikite vaikui draugą: Pasirūpinkite, kad vaikas turėtų draugą, kurio draugijoje jis gerai jaustūsi. Tai gali būti pliušinis žaisliukas ar kažkas jam mielo ir brangaus.
Tėvų Rolė
Psichologė V. Platkevičiūtė sako, kad bus lengviau įveikti šią baimę, jei ją apibrėšime: „Kai daugiau žinome apie jo baimės turinį, svarbu pripažinti, kad jis tikrai turi teisę išsigąsti. O tada jau galimi įvairūs būdai: patalpą apšviesti bent maža šviesa, apieškoti atokius kampelius, ar tikrai nieko nėra besislepiančio, galbūt sugalvoti, ko bijo baubai, kurie atsiranda tamsoje, atrasti, kaip gali savimi pasirūpinti pats vaikas, o kokios pagalbos jam reikia iš mamos, tėčio ar kito jį auginančio suaugusiojo. Taigi dažniausiai vaikas pasijunta saugesnis, kai suaugę jam padeda atrasti, kaip būti su tuo, kas glūdi tamsoje: nugalint ar susidraugaujant.“
- Aptarkite baimę demonstruodami rimtą nusiteikimą. Pamėginkite išsiaiškinti, ko vaikas bijo atsitiksiant tamsoje, kodėl jam sukyla baimė ir t. t.
- Pasistenkite kalbėti vaikui suprantama kalba, išlikite ramūs ir pozityvūs. Jokiu būdu neverskite vaiko jausti gėdą ar nesmagumą dėl savo nerimo ir baimių.
- Patikinkite, kad vaikas saugus. Jokiu būdu nesiūlykite imti ir patikrinti, ar po lova nesislepia pabaisa. Verčiau sakykite, kad po lova tikrai nieko nėra, o vaiko kambarys - tikrai saugi vieta.
Kaip Suaugusieji Gali Kovoti Su Tamsos Baime?
Anot M. Sorensen, tėvai, suprantantys, kad jų baimė neigiamai veikia vaiką (t. y. skatina jį jausti analogišką baimę), turėtų kreiptis pagalbos į specialistus ir taip pasistengti padėti tiek sau, tiek vaikui. Adelaidėje dirbanti klinikinė psichologė Tamara Cavenett, šiuo metu vadovaujanti Australijos psichologų bendruomenei, nurodo, kad su profesionalų pagalba pavyksta daug efektyviau įveikti baimes arba fobijas bet kurio amžiaus žmonėms.
Taip pat skaitykite: Smegenų baimė ir nerimas: sprendimai
Gydymo Metodai
- Psichoterapija: Pirmiausia, mes nustatome, kas su žmogumi darosi ir ar tai, kas vyksta, - klinikinė problema ar kokios nors frustracijos padarinys. Tai konstatuojame, atsižvelgdami į žmogaus juntamos baimės laipsnį, t. y. kiek baimė žmogų sekina. Mes aiškinamės, ar žmogus sugeba užmigti, ar išdrįsta naktį vaikščioti po namus, tarkim, prireikus nueiti į tualetą arba į virtuvę, ar problema jį kankina net ir dieną.
- Ekspozicijos terapija: Ekspozicijos terapijos tikslas - įtikinti kūną, kad jis saugus, leidžiant žmogui susidurti su baimę keliančiomis aplinkybėmis ir palaipsniui jas stiprinant, kol žmogus psichologiškai prie jų pripranta ir nebejaučia baimės.
- Kognityvinė elgesio terapija: Šios terapijos metu daugiausia dėmesio skiriama baimes sukeliančių iracionalių minčių (kognityvinių) ir šių minčių sukeliamo elgesio keitimui.
- Relaksacinės Technikos: Fobiją turinčius žmones dažniausiai kamuoja ir dėl kitų priežasčių užeinantis nerimas, todėl gali pagelbėti ir bendrą įtampą mažinantys atsipalaidavimo metodai.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Jei jūsų vaiko baimė tampa didelė ir daro įtaką jo gyvenimo kokybei, verta kreiptis pagalbos. Priklausomai nuo jūsų vaiko amžiaus, baimės priežasties ir baimės intensyvumo, yra daug įvairių gydymo būdų.
Fobijų Įvairovė
Esate tikras, kad nieko nebijote? Gerai pagalvokite, nes įvairiausių fobijų suskaičiuojama daugiau nei 700, o nuo jų kenčia kas dešimtas pasaulio gyventojas. Labiausiai paplitusios yra aukščio ir tam tikrų gyvūnų rūšių (pelių, vorų, gyvačių) fobijos.
Štai keletas kitų fobijų pavyzdžių:
- Socialinė Fobija: Apibrėžiamos kaip nuolatinė ar pasikartojanti svetimų asmenų baimė, jų vengimas, įvairių socialinių situacijų ir veiksmų baimė, nerimas, kad bus pažemintas ar sutrikęs.
- Specifinės Fobijos: Jas kelia konkreti fobinė situacija, pvz., tam tikrų gyvūnų (gyvačių, šunų, kačių, paukščių,), vabzdžių, voragyvių (arachnofobija) baimė, erdvės baimė (agorafobija, klaustrofobija, kenofobija - tuščių patalpų baimė, heterofobija - baimė eiti per tiltą, amaksofobija - transporto baimė, aukščio, griaustinio, tamsos ir kita), baimė susirgti - nozofobija (pvz., kancerofobija - baimė susirgti vėžiu, kardiofobija - baimė numirti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, infarkto ir kita), dantų gydymo, tam tikro maisto, kraujo ar žaizdos, mokyklos, egzaminų baimė.
Kaip Veikia Baimės Mechanizmas?
Tam tikros mūsų smegenų zonos išsaugo informaciją apie pavojingus ar grėsmingus įvykius. Vėliau susidūrus su panašia situacija, jos atkuria skausmingus prisiminimus ir kūnas į juos reaguoja taip pat, kaip ir tada, kai jie vyko. Jei žmogus kenčia nuo fobijos, smegenų, kurios valdo baimę ir stresą, dalys nuolatos atgamina gąsdinančias patirtis.
Ką Daryti, Jei Jaučiate Fobiją?
Kenčiantiems nuo fobijų būdinga tai, kad jie supranta, jog tai yra neracionalu, perdėta, tačiau negali kontroliuoti savo reakcijos. Jaučia nuolatinį nerimą, susijusį su fobijos šaltiniu, bet kokia kaina stengiasi vengti susidūrimo, kontakto su juo. Jei nepavyksta, gali ištikti panikos priepuolis.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti baimę
Kentėti neverta, nes pagalba yra ir ji gana efektyvi. Geriausiai padeda specifinė psichoterapijos forma - ekspozicinė terapija, kai saugioje aplinkoje imituojamos su fobija susijusios situacijos, taip pat kognityvinė elgesio terapija, įvairios relaksacinės technikos, negatyvių minčių keitimas ir pan. Teigiama, kad beveik 90 proc.