Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kur psichikos sveikata tampa vis labiau pripažįstama, psichoterapija atveria duris į savęs pažinimą ir emocinį gijimą. Psichologinis konsultavimas organizacijose apima konsultavimą pasirenkant karjerą, išėjimo iš darbo, išėjimo į pensiją atvejais, konsultavimą stresinėse, krizinėse ir konfliktinėse situacijose. Tačiau, susidūrus su daugybe psichoterapijos rūšių, gali būti sunku pasirinkti tinkamiausią. Onkologiniuose skyriuose dirbantiems medikams pati darbo specifika yra padidintos rizikos veiksnys išgyventi „perdegimo“ sindromą, nekalbant jau apie kasdien patiriamo streso lygį. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius psichoterapijos metodus, jų ypatumus ir kaip pasirinkti tą, kuris geriausiai atitinka jūsų poreikius.
Psichoterapijos Esmė ir Svarba
Psichoterapija, dar vadinama pokalbių terapija, yra būdas padėti žmonėms, patiriantiems įvairių psichikos ir emocinių sunkumų. Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Monika Pranauskienė pabrėžia, kad emociniai sunkumai dažnai kyla santykiuose su kitais žmonėmis, todėl gijimas taip pat vyksta santykyje su specialistu - psichologu ar psichoterapeutu.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė doc. dr. Kristina Dambrauskienė antrina, jog psichoterapija gali būti naudinga net ir sveikiems asmenims, siekiantiems savęs pažinimo, asmeninio augimo, santykių gerinimo ir gyvenimo kokybės kėlimo.
Svarbu suprasti, kad psichoterapija nėra taikoma visais atvejais, kai susiduriama su psichikos sveikatos sunkumais, kartais prireikia ir kitokios pagalbos šalia. Santykio tarp kliento ir terapeuto: Pasitikėjimu grįstas santykis yra vienas svarbiausių veiksnių terapijos procese.
Individualių kliento savybių ir poreikių: Terapija turi būti pritaikyta individualiems kliento poreikiams.
Taip pat skaitykite: Ryšių valdymas
Pritaikyto metodo: Tinkamai parinktas psichoterapijos metodas gali reikšmingai prisidėti prie terapijos sėkmės.
Psichologinė sveikata įtakoja žmogaus fizinę savijautą, tarpasmeninių santykių ir gyvenimo kokybę, profesinį sėkmingumą bei pasitenkinimo gyvenimu lygį.
Kaip Pasirinkti Tinkamą Psichoterapijos Rūšį?
Pasirinkti tinkamą psichoterapijos rūšį yra svarbu, nes skirtingi žmonės turi skirtingus poreikius, vertybes ir gyvenimo patirtis. Štai keletas žingsnių, kurie padės jums apsispręsti:
- Nustatykite savo poreikius: Apgalvokite, kokius tikslus norite pasiekti per terapiją. Ar susiduriate su depresija, nerimu, santykių sunkumais ar kitais aspektais?
- Ištyrinėkite skirtingas rūšis: Susipažinkite su skirtingomis psichoterapijos rūšimis ir jų ypatybėmis.
- Vertinkite ryšį su terapeutu: Pasitikėjimas ir geras ryšys su terapeutu yra būtini sėkmingai terapijai.
- Atkreipkite dėmesį į terapinio proceso formą: Ar jums svarbi individuali terapija, ar norite dalyvauti grupinėje terapijoje?
Skirtingos Psichoterapijos Kryptys
Šiuolaikinė psichoterapija siūlo įvairių krypčių, atsižvelgiant į individualius poreikius ir problemas. Aptarkime keletą populiariausių:
Psichoanalitinė ir Psichodinaminė Terapija
Šios terapijos kryptys padeda suprasti, kaip mūsų pasąmonė ir ankstyvosios patirtys veikia dabartinį gyvenimą. Daug dėmesio skiriama tam, kaip asmuo save suvokia, kaip kuria santykį su terapeutu, kokius jausmus jam jaučia. Terapijos tikslas - atkurti traumuojančius praeities įvykius, analizuoti asmens gynybinius mechanizmus, išlaisvinti užgniaužtus jausmus ir iš naujo apdoroti skausmingus išgyvenimus.
Taip pat skaitykite: Porų tarpasmeninė psichologija
Ši terapija rekomenduojama tiems, kurie nori giliau pažinti save ir spręsti ilgalaikes emocines problemas, ypač jaučiantiems ilgalaikį nuolatinį nerimą, liūdesį, turintiems savivertės problemų, sunkumų santykiuose, turintiems trauminių patirčių su ilgalaikiais padariniais.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Ši terapijos kryptis nagrinėja ryšį tarp žmogaus minčių, jausmų ir elgesio, teigdama, kad problemos kyla iš netinkamų ar neracionalių mąstymo modelių, kurie lemia elgesį ir emocijas. KET yra geras pasirinkimas turintiems priklausomybių, nerimo sutrikimų, depresiją, sunkių psichikos sutrikimų. Tikslas - atrasti nenaudingus įsitikinimus, elgesio modelius, nepatenkintus poreikius ir išmokti elgtis, jaustis, mąstyti kitaip. Tam naudojami pratimai, socialiniai eksperimentai, dienoraščiai, minčių fiksavimo lentelės.
Egzistencinė Terapija
Ši psichoterapijos kryptis orientuojasi į egzistencinius klausimus, tokius kaip gyvenimo prasmė, laisvė, atsakomybė, vienatvė, mirtis. Terapijos metu gilinamasi į kliento vidinį pasaulį ir egzistencines baimes, siekiama padėti priimti gyvenimo paradoksus, atrasti savo asmeninę gyvenimo prasmę ir autentiškumą, prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus ir veiksmus.
Egzistencinė terapija dažniausiai taikoma suaugusiesiems asmenims, kurie yra pasirengę ilgai ir išsamiai nagrinėti savo gyvenimą, patiriantiems gyvenimo prasmės, įvairių amžiaus tarpsnių krizes, išgyvenantiems sielvartą bei netektis.
Individuali, Grupinė ir Šeimos Terapija
Psichoterapija pagal darbo formą gali būti individuali, grupinė ar šeimos terapija. Individuali psichoterapija suteikia daugiau prielaidų gilesnei analizei, sprendžiamos individualios problemos.
Taip pat skaitykite: Psichologo kompetencijos
Kitos Terapijos Kryptys
- Schemų terapija: Padeda atpažinti ir keisti neadaptyvias schemas, susiformavusias vaikystėje.
- Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness): Moko gyventi dabartyje, nevertinančiai stebėti kylančias mintis ir emocijas.
- Atjautos terapija: Lavina atjautą sau ir kitiems, padeda reguliuoti emocijas.
- Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT): Skatina gyventi pagal savo vertybes, priimant sunkumus ir iššūkius.
- Dialektinė elgesio terapija (DET): Lavina kertinius įgūdžius, tokius kaip dėmesingas įsisąmoninimas, distreso toleravimas ir tarpasmeniniai įgūdžiai.
- Į sprendimus orientuota terapija (ĮSOT): Gilinasi į teigiamus aspektus, galimybes, sprendimus, stiprybes ir norimą ateitį.
- Geštalto psichoterapija: Padeda suprasti, kaip klientas žvelgia į pasaulį ir kaip organizuoja savo gyvenimą, atkreipiant dėmesį į momentus, kuriuose klientas nuslopinami impulsai ar kitaip nutraukiamas kontaktas su psichoterapeutu.
- Humanistinė egzistencinė psichoterapija: Padeda žmogui priimti gyvenimą bei patį save, skatina rinktis, kaip gyventi susidūrus su gyvenimo keliamais reikalavimais.
- Palaikomoji terapija: Padeda kelti savivertę, sumažinti nerimą, sustiprinti įveikos mechanizmus ir pagerinti socialinį bei bendruomenės funkcionavimą.
- Kūrybinė menų terapija: Naudoja dailės, šokio, dramos, muzikos ir poezijos terapijas.
- Žaidimų terapija: Padeda vaikams atpažinti ir kalbėti apie savo emocijas ir jausmus.
- Grįžtamuoju neuroryšiu papildyta psichoterapija: Gydymas pasitelkiant grįžtamojo neurologinio ryšio technologiją (neurofeedback - angl.), papildančią įprastas psichoterapijos rūšis.
Psichoterapija - Ne Tik Sergantiems
Svarbu pabrėžti, kad psichoterapija nėra skirta tik sergantiems. Ji gali būti naudinga kiekvienam, norinčiam geriau pažinti save, pagerinti santykius, įveikti stresą ar tiesiog gyventi pilnavertį gyvenimą. Psichoterapija padeda žmonėms suprasti save, tuo pačiu metu prisideda prie visuomenės, jai dovanodama kūrybingų, inovatyvių ir gyvenime augti norinčių individų. Darbo rezultatai gali būti reikšmingi įmonės vadovams, psichologams, organizacinės/verslo psichologijos studentams.
Konfidencialumas ir Etika
Psichologo darbe konfidencialumas yra labai svarbus. Tai yra psichologų ir psichoterapeutų profesinės etikos kodekso dalis. Psichologai, pažeidžiantys paciento konfidencialumą, rizikuoja ateityje prarasti gebėjimą praktikuoti psichologiją. Kad psichoterapija būtų kuo veiksmingesnė, turite būti atviri ir nuoširdūs apie savo privačias mintis ir elgesį.
Kaip Rasti Tinkamą Psichoterapeutą?
Psichoterapiją gali teikti įvairūs specialistai, įskaitant psichiatrus, psichologus, licencijuotus socialinius darbuotojus, licencijuotus profesionalius konsultantus, licencijuotus santuokos ir šeimos terapeutus, specialistus, turinčius specializuotą psichoterapijos mokymą. Svarbu rasti psichoterapeutą, su kuriuo galėtumėte gerai dirbti. Tai turėtų būti žmogus, su kuriuo jums lengva kalbėtis, kuris supranta jūsų problemą ir gali padėti ją spręsti.
Kada Sustoti?
Psichoterapija nėra įsipareigojimas visam gyvenimui. Jūs ir jūsų psichoterapeutas kartu nuspręsite, kada būsite pasirengę baigti psichoterapiją. Vieną dieną suprasite, kad problemos, kuri atvedė jus į psichoterapiją nebeliko, arba su ja išmokote tvarkytis. Arba galbūt sulauksite teigiamų atsiliepimų iš aplinkinių. Arba ir tai, ir tai. Galite išspręsti vieną problemą, susidurti su nauja gyvenimo situacija ir pajusti, kad įgūdžius, kurių išmokote per paskutinį gydymo kursą, reikia šiek tiek pakoreguoti. Tiesiog vėl kreipkitės į savo psichologą.
Profesinio „Perdegimo“ Sindromas
Profesinio „perdegimo“ sindromas - sudėtingas reiškinys, per pastarąjį dešimtmetį susilaukęs nemažo įvairių šalių tyrinėtojų dėmesio. Atlikti tyrimai rodo, kad slaugytojos, dirbančios su onkologiniais pacientais, patiria didesnę riziką išgyventi „perdegimo“ sindromą. Profesinio „perdegimo“ sindromo pasekmės aiškiai jaučiamos ir organizaciniu lygiu. Pagrindinis sindromo rodiklis - slaugytojų kaita. „Perdegimo“ sindromas ir darbuotojų kaita sudaro „užburtą“ ratą: nepasitenkinimas darbu sukelia „perdegimo“ sindromą, kas skatina darbuotoją išeiti iš darbo, tuomet skyriuje neadekvačiai padidėja darbo krūvis kitoms slaugtojoms, pastarosios ima jausti nepasitenkinimą darbu, „perdega“ ir taipogi nusprendžia palikti darbo vietą ir t.t.
Yra du galimi „perdegimo“ sindromo prevencijos keliai: pirmas, modifikuoti darbo aplinką taip, kad būtų minimalizuotas su ja susijusių stresorių veikimas; antras, ugdyti darbuotojų kompetencijas, padedančias „neperdegti“. Kalbant apie asmeninį lygį, svarbu pabrėžti, kad pagrindinis ginklas kovoje su stresu ir „perdegimo“ sindromu - rūpinimasis savimi. Svarbu palaikyti gerą fizinę formą (būtina prisiminti, kad tarp kūno ir proto yra tamprus ryšys: netaisyklinga mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu, tabaku, sėslus gyvenimo būdas, svorio sumažėjimas ar padidėjimas skatina „perdegimo“ sindromo atsiradimą). Ne mažiau svarbus dalykas yra darbo-poilsio balansas.
Reikalinga sąmoningai nusibrėžti „ribas“ tarp darbo ir namų. Dažnai žmonės labai lengvai pereina nematomą ribą tarp asmeninio gyvenimo ir profesinės veiklos, todėl rekomenduojama nusistatyti aiškius prioritetus savo gyvenime ir stengtis jų laikytis. Patartina reguliariai užsiimti veikla, kuri niekaip nesusijusi su darbine veikla. Savireguliacijos žinių didinimas ir įgūdžių tobulinimas - tai psichohigienos esmė, tuo labiau, kad būdų minėtam tikslui pasiekti yra daug ir įvairių: relaksacija, pozityvi vidinė kalba, saviįtaiga, kvėpavimo ir vaizduotės pratimai ir pan. Taip pat rekomenduotina užsiimti savistaba, ugdyti humoro jausmą, analizuoti savo jausmus ir dalintis jais su kitais, kas ženkliai sumažina „perdegimo“ tikimybę.
tags: #tarpasmeniniai #igudziai #psichologo #darbe