Gordono Allporto asmenybės teorija: pagrindiniai bruožai

Šiame straipsnyje nagrinėjama Gordono Allporto asmenybės teorija, pabrėžianti individo unikalumą ir dinamiškumą. Aptariami pagrindiniai teorijos aspektai, tokie kaip bendri ir individualūs bruožai, dispozicijų tipai ir propriumas, kaip asmenybės organizuojanti jėga. Taip pat nagrinėjama funkcinės autonomijos koncepcija ir brandžios asmenybės charakteristikos.

Asmenybės apibrėžimas ir bruožų svarba

G. W. Allportas asmenybę apibrėžė kaip vidinę dinaminę individo psichofizinių sistemų organizaciją, lemiančią jo unikalų elgesį ir mąstymą. Šis apibrėžimas pabrėžia, kad žmogus ne tik prisitaiko prie aplinkos, bet ir aktyviai ją įprasmina bei sąveikauja su ja, o tai rodo asmenybės dinamiškumą ir aktyvų vaidmenį. Dinaminę organizaciją reikia suprasti kaip nuolat kintančią struktūrą.

Allportas teigė, kad asmenybę sudaro bruožai - polinkiai elgtis panašiai plačiame situacijų diapazone. Pavyzdžiui, drovus žmogus droviai elgsis daugelyje situacijų. Daugybė situacijų žmogaus yra suvokiamos kaip lygiavertės ir todėl išsivysto bruožas, kuris reguliuoja elgesį tose situacijose. Svarbu pažymėti, kad bruožas yra labiau apibendrinta savybė nei įprotis. Žmogus ieško situacijų, kur galėtų pasireikšti jo bruožai. Nėra aiškios ribos, skiriančios vieną bruožą nuo kito. Jei įpročiai prieštarauja asmenybės bruožui, tai dar neįrodo, kad tokio bruožo asmenybėje nėra.

Bendri ir individualūs bruožai

Allportas išskyrė du pagrindinius bruožų tipus:

  1. Bendri bruožai: būdingi visiems tam tikros kultūros asmenims. Kaip adaptacija jiems išsivysto panašūs elgesio modeliai. Pagal tas savybes vienus žmones galima palyginti su kitais.
  2. Individualūs bruožai: unikalūs kiekvieno žmogaus bruožai. Tik šiuos bruožus tyrinėjant, galima suprasti asmenybės unikalumą ir elgesio motyvus. Pavyzdžiui, drovumas kaip bendras bruožas reiškia, kad visi žmonės daugiau ar mažiau drovūs, o drovumas kaip individualus bruožas reiškia, kad kiekvieno žmogaus drovumas yra kitoks.

Dispozicijų tipai

Individualūs bruožai dar skirstomi į tris tipus pagal jų įtaką asmenybei:

Taip pat skaitykite: Allporto asmenybės teorija

  1. Kardinalinės dispozicijos: dominuojančios žmogaus dispozicijos, užvaldančios asmenybę. Beveik visą žmogaus elgesį galima paaiškinti jos įtaka. Allportas manė, kad šią dispoziciją turi tik nedaugelis. Pavyzdžiui, tokie žmonės kaip Don Kichotas ar Žana d‘Ark turėjo tokias ryškias kardinalines dispozicijas, kad ilgainiui jų vardai tapo bendriniais. Dispozicija yra unikali ir būdinga tik vieninteliam žmogui - taigi tik Don Kichotas elgėsi donkichotiškai.
  2. Centrinės dispozicijos: elgesio tendencijos, kurias lengvai pastebi aplinkiniai. Jei jūs pagalvotumėte apie savo pažįstamą ir pamėgintumėte apibūdinti pagrindinius jo bruožus, tai ir būtų centrinės dispozicijos. Jų gali būti 5-10.
  3. Antrinės dispozicijos: mažiau pastebimos, apibendrintos ir stabilios. Tai pirmenybės teikimas pasirenkant maistą, drabužius ar situacijos nulemtas elgesys.

Dispozicijos asmenybėje yra susijusios ir sudaro visumą, suteikiančią asmenybei unikalumą.

Propriumas: asmenybės organizuojanti jėga

Allporto nuomone, visas asmenybės dalis į visumą organizuojanti jėga yra propriumas. Propriumas - tai pozityvi, kūrybinga ir besivystanti žmogaus prigimties savybė. Tai asmenybės charakteristikos ir elgesio savybės, kurios suvokiamos kaip pačios reikšmingiausios ir centrinės. Tai, apie ką kiekvienas gali pasakyti - „mano“. Nuo propriumo priklauso asmenybės unikalumas.

Allportas išskyrė septynis propriumo aspektus:

  1. Savo kūno suvokimas: pirmais gyvenimo metais kūdikis pradeda suvokti jutimus, einančius iš jo kūno, kurie formuoja kūno savastį.
  2. Asmeninis identitetas: vystantis kalbai, vaikas suvokia save kaip tam tikrą, nekintantį asmenį. Išmokęs savo vardą vaikas pradeda suprasti, kad jis lieka tuo pačiu žmogumi įvairiose kintančiose situacijose.
  3. Savigarba: kai vaikui 3 m., savigarba - tai išdidumas, kad jis kažką padaro savarankiškai. Tuo metu vaikas gali priešintis bet kokiai suaugusiojo pagalbai. 4 - 5 metais savigarba įgauna rungtyniavimo atspalvį.
  4. Savasties plėtra: 4 - 6 m. vaikas pradeda suprasti, kad jam priklauso ne tik jo fizinis kūnas, bet ir tam tikri aplinkos daiktai bei žmonės.
  5. Savęs vaizdas: 5 - 6 metais pradeda vystytis savęs vaizdas. Tuo laiku vaikas pradeda suprasti, ko iš jo tikisi tėvai, giminaičiai, mokytojai ir kiti žmonės. Ima suprasti skirtumus tarp „aš blogas“ ir „aš geras“. Formuojasi supratimas, koks tu esi, būsi ar norėtum būti.
  6. Racionalus savęs valdymas: 6 - 12 m.
  7. Veržimasis į savastį: prasideda paauglystėje. Pagrindinė problema - išsirinkti karjerą ir gyvenimo tikslus.

Papildydamas 7 pagrindinius aspektus, sudarančius propriumą, Allportas išskyrė dar vieną, aštuntą, propriumo aspektą - tai savęs pažinimas. Jo teigimu, šis aspektas valdo visus kitus.

Motyvacija ir funkcinė autonomija

Allporto asmenybės teorija remiasi prielaida, kad egzistuoja dvi motyvacinės sistemos. Žmonių elgesį motyvuoja tiek poreikis prisitaikyti prie aplinkos, tiek poreikis augti ir siekti vis didesnės savęs aktualizacijos. Kadangi Allportas iš kitų propriumo aspektų išskyrė veržimąsi į sąvastį, tai ir motyvacija yra pagrįsta savęs aktualizacija (propriumu), t.y. centrine žmogaus dispozicija. Savęs aktualizacijos motyvai yra pagrįsti įtampos didinimo poreikiu, tačiau galimi ir kiti, periferiniai motyvai, pagrįsti įtampos sumažinimo poreikiu. Brandi asmenybė ne tik ieško malonumų ar stengiasi sumažinti skausmą, bet taip pat siekia įgyti naujas motyvacines sistemas, funkciškai nepriklausančias nuo pradinių motyvų.

Taip pat skaitykite: Allporto asmenybės bruožai

Allportas sukūrė motyvacijos koncepciją, besiremiančią šiais kriterijais:

  1. Teorija turėtų pripažinti įvairius motyvus. Allportas nesutiko su autoriais, visą žmogaus elgesį aiškinančiais vieno tipo motyvais, pvz., saviaktualizacija. Jo teigimu, suaugusių žmonių motyvai skiriasi nuo vaikų; neurotiškų žmonių nuo sveikų.
  2. Žmogaus elgesį palaiko mąstymo procesai, t.y.
  3. Adekvati asmenybės teorija sutinka su konkrečių unikalių motyvų buvimu. Abstraktus apibendrintas motyvas remiasi išankstinėmis teorinėmis prielaidomis, o ne realaus žmogaus tikra motyvacija. Pavyzdžiui, žmogus nori išmokti žaisti kėgliais. Vieni teoretikai šį jo norą paaiškins paslėpta agresija, kiti - seksualiniais potraukiais ar kt. kad nori išmokti žaisti.

Funkcinė autonomija yra svarbi Allporto teorijos dalis. Asmenybė yra dinamiška ir besivystanti sistema. Dinamiką jai suteikia motyvai. Vienas motyvas gali peraugti į kitą, kuris istoriškai bus susijęs su pirmuoju, bet funkciškai nepriklausomas. Pavyzdžiui, jaunuolis įstoja į universitetą, nes to norėjo jo tėvai. Tačiau toliau jis mokosi ne dėl to, kad to norėjo jo tėvai, o todėl, kad tai jam pradėjo patikti. Taigi elgesys, kuris iš pradžių kažkam tarnavo, vėliau pats savaime gali tapti tikslu, t.y. autonomišku elgesiu.

Allportas išskyrė du funkcinės autonomijos lygius:

  1. Nuolatinė (perseverantinė): tai nekintantys neurofiziologiniai mechanizmai, padedantys palaikyti organizmo funkcionavimą. Allportas panaudojo „uždelsto veikimo“, t.y. perseveracijos, sąvoką, kuri reiškia, jog įspūdis gali daryti įtaką vėlesniems išgyvenimams. Prie perseverantinės funkcinės autonomijos Allportas priskiria polinkį tenkinti savo poreikius jiems įprastu būdu, pvz., valgyti, eiti miegoti tuo pačiu metu.
  2. Nuosava (propriumo): tai motyvacija, palaikanti nuolatinį žmogaus siekį atitikti savo vidinį vaizdą, pasiekti aukštesnį brandumo lygį. Tai tikslų ir vertybių siekis bei pasaulio suvokimas per tuos tikslus ir vertybes, atsakomybės už savo gyvenimą prisiėmimas.

Tačiau funkcine autonomija negalima paaiškinti visų žmogaus motyvų. Pvz., sublimacija, kuri gali būti atsiradusi dėl vaikiškų seksualinių norų.

Brandi asmenybė pagal Allportą

Allportas teigė, kad žmogaus brendimas yra visą gyvenimą trunkantis procesas. Nebrandžių žmonių elgesys kyla dėl neįsisąmonintų motyvų, dažniausiai ateinančių dar iš vaikystės. Psichologiškai brandi asmenybė apibūdinama šiais bruožais:

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

  • Žmonės, kurie gyvena pilnavertį gyvenimą, geriausiu būdu daro tai, ką jie sugeba daryti, apibūdinami kaip sveiki, pilnaverčiai.

tags: #allportas #asmenybes #teorija #serdiniai #centriniai