Turbūt kiekvienas esame girdėję apie žmones, sulaukusius garbingo amžiaus ir spinduliuojančius džiaugsmu. Šie žmonės dažnai pabrėžia teigiamų emocijų svarbą. Geros emocijos, tokios kaip dėkingumas, džiaugsmas ir ramybė, turi didelį poveikį mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje panagrinėsime geros emocijos naudą, kaip jas puoselėti ir kaip jos veikia mūsų organizmą.
Dėkingumas: Priešnuodis Negatyvumui
Dėkingumas - tai ne tik maloni emocija, bet ir galingas įrankis, padedantis kovoti su negatyviomis emocijomis. Dėkingumas užkerta kelią pavydui, pasipiktinimui, savigraužai ir kitoms neigiamoms emocijoms, kurios gali nuodyti mūsų gyvenimą ir paskatinti ligas. Naujausiais duomenimis, dėkingi žmonės atsparesni stresui ir rečiau patiria liūdesį.
Kaip puoselėti dėkingumą? Stenkitės kasdien pastebėti ne tik malonius mažmožius („kokia skani ir kvapi kava“, „kaip puiku, kad šiandien saulėta“), bet ir pasidžiaugti daug svarbesniais dalykais (sveiki vaikai, mylintis vyras ir pan.). Stenkitės kiekvieną vakarą pagalvoti, koks gražus yra gyvenimas ir kokia esate dėkinga, kad jis dovanoja daug džiaugsmingų akimirkų.
Žmonės, kurie jaučia dėkingumą ir kasdien pastebi gražius dalykus, mažiau pavargsta ir randa laiko sportui, mankštai ar kitokiai aktyviai veiklai. Stresas atima iš mūsų be galo daug jėgų, todėl kuo mažiau dėl visko graužiatės, tuo daugiau energijos lieka.
Teigiamos Emocijos ir Klajoklinis Nervas
Tyrimais nustatyta, kad žmonių, kurie patiria beveik vien teigiamas emocijas, moka džiaugtis gyvenimu ir yra už viską jam dėkingi, yra stiprus klajoklinis nervas. Nuo šio paties ilgiausio nervo (jis išeina iš galvos smegenų ir raizgosi per visą kūną, siųsdamas signalus į smegenis) labai priklauso žmogaus nervų sistemos veikla.
Taip pat skaitykite: Sportas lauke: geresnė emocinė būklė
Žmonėms, kurie yra patenkinti gyvenimu ir dėkingi savo likimui, kur kas rečiau gresia priaugti svorio ar susirgti cukriniu diabetu. Jaučiant dėkingumą, organizme vyksta ypatingos cheminės reakcijos, kurios tiesiogiai aktyvina imuninę sistemą.
Geros Emocijos ir Imunitetas
Šveicarų mokslininkai išskiria du itin teigiamus veiksnius: gebėjimas džiaugtis tuo, ką turime, mažina streso lygį organizme, būtent dėl to stiprėja imunitetas. Amerikiečių psichologai tyrė emocinę būseną žmonių, kurie buvo priversti pasirūpinti giminaičiais, kenčiančiais nuo Alzheimerio ligos. Kalifornijos universitete buvo atliktas eksperimentas: žmonėms, sergantiems depresija ir kenčiantiems fizinius skausmus, pasiūlyta rašyti laiškus tiems, kas jiems padarė ką nors gero ar įkvėpė keisti gyvenimą.
Emocijų Universalumas ir Individualumas
Galima pamanyti, kad tas pačias emocijas mes išgyvename vienodai, nuliūstame ar supykstame dėl tų pačių dalykų. Bet kodėl tuomet kartais nevaldomai susinerviname dėl dalykų, į kuriuos kiti, regis, visai nereaguoja? Mokslininkai, tyrinėjantys emocijas, nuolat diskutuoja, kiek yra bazinių universalių emocijų. Galime rasti įvairius skaičius - nuo 5 iki 27 ar net daugiau.
Apie emocijų universalumą vienas pirmųjų (neskaitant antikos filosofų) ėmė kalbėti dar Charlesas Darwinas. Jis teigė, kad tam tikros emocijos yra universalios ir bendros visiems žmonėms, kad ir iš kokios šalies, žemyno ar tautybės jie būtų. Tačiau kodėl reakcijos ir elgesys kartais būna toks skirtingas?
Psichologas Paulas Ekmanas, emocijas tyrinėjantis daugiau nei 50 metų, teigia, kad kiekvienas jausmas turi savo istoriją, kuri slepiasi giliau. Emocijos vystosi laike. Skirtingi dirgikliai (universalūs daugumai arba išmokti iš kiekvieno asmeninės patirties) lemia, į ką sureaguojame. Tie dirgikliai gali būti tam tikri įvykiai, esamos aplinkybės ir jausmai, ankstesnių patirčių suformuota pasaulėžiūra, asmeninės istorijos ir įvairios bendros kultūrinės normos.
Taip pat skaitykite: Kaip būti doru?
Dirgikliai paskatina emocinę patirtį, kuri kyla konkrečioje situacijoje ir yra susijusi su subjektyviais jausmais bei fiziniais pojūčiais. Būtent jie suteikia formą ir spalvą tam, kaip suvokiame situaciją, kitaip tariant - apibrėžia mūsų galimų veiksmų kryptį ir intensyvumą (pavyzdžiui, kalbu su piktu kolega - supykstu pats - ginčijuosi). Kol situacijos sąmoningai neanalizuojame, sunku pasirinkti galimą reakciją, nes ji būna staigi ir spontaniška. Tokios reakcijos lemia atitinkamus veiksmus. Jei imčiau sąmoningai analizuoti padėtį, galbūt suvokčiau, kad esu pavargęs, todėl pašnekovo pyktis labai lengvai paveikia ir mane. Jei analizuočiau dar giliau, galėčiau pajusti momentą, kai pyktis mane apima ne tik emociškai, bet ir fiziškai, pavyzdžiui, įsitempia kūnas arba susigniaužia kumščiai.
Emocijos apsprendžia būsimą mūsų elgesį. Kiekviena jų koduoja savyje tam tikrą scenarijų, pagal kurį elgsis emocijos apimtas žmogus. Apžvelkime penkis scenarijus, nulemtus konkrečių emocijų.
Pyktis
Pykčio skalėje yra įvairaus intensyvumo pykčio: nuo lengvo ar stipraus susierzinimo iki įsiūčio. Pyktį lengva sukelti net kūdikiams, pavyzdžiui, suimant tvirtai už rankos ir neleidžiant atlikti tam tikro veiksmo. Scenarijus aiškus: kitas asmuo neleidžia man įvykdyti mano ketinimų. Jei asmuo trukdo ne atsitiktinai, o tikslingai, kryptingai, pyktis gali dar sustiprėti.
Pykčio išskirtinė savybė ta, kad jis skatina būsimą pyktį ir šitaip sukuriamas užburtas ratas, iš kurio gali būti sunku ištrūkti. Pagrindinis pykčio scenarijaus naratyvas - kažkas (tyčia) man trukdo, blokuoja, neleidžia, atima, skriaudžia. Pagrindinė pykčio žinutė - „traukis man iš kelio“.
Skiriasi ne tik pykčio intensyvumas, bet ir jo pobūdis. Pavyzdžiui, pasipiktinimas gali būti nukreiptas į save arba į kitus. Bloga nuotaika - pasyvaus pykčio ženklas. Stiprus pyktis rodo, kad kantrybė artėja prie ribos. O kerštas yra pykčio pastūmėtas veiksmas, kai po ilgų refleksijų apie skriaudą asmuo imasi atsakomųjų veiksmų. Pykčio scenarijui dažnai svarbus objektas, į kurį nukreipiame atsakomuosius veiksmus.
Taip pat skaitykite: Kaip išmokyti vaikus gero elgesio
Susierzinimas gali sukelti pasyvią agresiją arba lėtą „virimą“, kai ilgainiui jaučiamas pyktis kaupiasi, kol pagaliau prasiveržia. Nusivylimas, frustracija dėl pasikartojančių nesėkmių gali inspiruoti užgauliojimus, šauksmus ir ginčus. Dar intensyvesnė pykčio emocija - tendencingas bandymas nuolat įsivelti į nesantaikas ir prieštaravimus. Tai skatina užgauliojimus, rėkimą, ginčus ir pasipriešinimą, bandymus pakenkti kitam.
Kaip valdyti pyktį?
Valdant pyktį, mums labai svarbu mokėti nusiraminti, mokėti nuslūgti. Nepasiduoti tam, kad kažkas mus skatina pasielgti blogai ir dar paskui jaustis blogai dėl savo blogo elgesio. Jei jaučiame, kad pyktis kyla, kunkuliuojame, pirmiausia būtų gerai, kad pasitelktume savo sugebėjimus nuslūgti ir nurimti. Pirmiausia reikėtų ramiai pakvėpuoti, nuslūgti, pasistengti šiek tiek atlėgti. O tada jau galvoti, kas taip žeidžia, kas vyksta, kodėl yra taip. Reikia susivokti ir suprasti.
Liūdesys
Liūdesys yra atsakas į svarbią netektį. Jis padeda mums šiek tiek atsitraukti ir parodyti kitiems, kad mums reikalinga parama. Liūdesio emocijų intensyvumas taip pat skiriasi: nuo nusivylimo, kad neatitinka lūkesčiai, drąsos praradimo, nuolat patiriant nesėkmes, iki beviltiškumo, tikėjimo, kad nieko gero ir gražaus neįvyks, desperacijos, kai nelieka jokios vilties. Toliausiai liūdesio skalėje rikiuojasi gedulas, netekus kažko labai svarbaus, didžiulis sielvartas, kai liūdesys ir kančia yra itin stiprūs.
Liūdesio scenarijus apima du esminius dalykus: nusivylimą ir beviltiškumą. Galime jausti nedidelį ar stiprų nusivylimą arba labai stiprų beviltiškumą, desperaciją. Visos liūdesio situacijos susijusios su netekties jausmu. Didžiausia ir stipriausia netektis, kokią gali patirti žmogus, yra artimo žmogaus netektis. Tokiose situacijose patiriamas ne tik sielvartas, bet ir agonija. Pats sielvartas yra labiau pasyvi emocija, kurios metu jaučiamas stiprus beviltiškumas. Na, o agonija yra protestas, bandymas susigrąžinti tai, kas prarasta.
Liūdesio scenarijaus naratyvas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti panašus į pykčio - ir vienu, ir kitu atveju kažko netenkame. Tačiau pykstant objektas yra gana aiškus - jis mums trukdo, neleidžia, atima. Liūdint tokio aiškaus objekto dažniausiai nėra.
Elgesys, apėmus liūdesiui, gali būti skirtingas - nuo atjautos ir paramos ieškojimo iki protesto ar atsitraukimo. Pavyzdžiui, nusivylimas gali skatinti ieškoti paramos, gedėti ir raudoti, atsitraukti, išprovokuoti gėdos jausmą ar nuolatinį grįžimą mintimis prie įvykusios nesėkmės ar netekties (ruminavimą). Bejėgiškumas gali priversti ieškoti paramos, jausti gėdą, atsitraukti arba norėti ir bandyti protestuoti.
Svarbu paminėti, kad karts nuo karto jausti neigiamas emocijas yra naudinga. Mūsų pasaulis daugiausia dėmesio skiria laimei, o nelaimę laiko nereikalingu ar nenaudingu jausmu. Tačiau liūdesys gali jus sulėtinti ir priversti iš tikrųjų susimąstyti apie savo gyvenimą, jausmus ir jus supančius žmones. Jis gali padėti nepamiršti savo santykių ir svajonių. Kitaip tariant, liūdesys nereiškia, kad nesusitvarkote su situacija. Atvirkščiai, jis padeda jums susitaikyti su ta situacija ir judėti toliau. Tai svarbi emocija, kuri gali padėti prisitaikyti, susitaikyti, susitelkti, ištverti ir augti. Tiesa, svarbu paminėti, kad neigiamos emocijos ir jausmai neturėtų užsitęsti pernelyg ilgai. Nors neigiamas emocijas, kaip ir visas kitas, vertėtų išjausti iki galo, praėjus liūdesio akimirkai visgi naudinga šiek tiek prasiblaškyti ir rasti būdų nuotaiką pagerinti.
Baimė
Baimė skirta apsaugoti mus nuo galimų pavojų. Ji apima spektrą nuo nerimo ar susirūpinimo iki didelio, viską užvaldančio siaubo. Nerimas ar jaudulys gali būti įvairaus intensyvumo - tiek silpnas, tiek stiprus, o siaubas paprastai būna tik didelis ir intensyvus. Baimė taip pat priklauso nuo pavojaus pobūdžio - ar jis staigus ir netikėtas, ar numanomas ir gresiantis kurį laiką.
Iškilus staigiam pavojui, reaguojame žaibiškais atsakomaisiais veiksmais (pavyzdžiui, sustingstame arba bėgame). Kai nerimaujame dėl būsimo, numanomo pavojaus, dažniausiai nuolat būdraujame ir jaučiame įtampą kūne. Be to, reakcijos į staigų pavojų paprastai veikia kaip analgetikai - sumažina skausmą, o nuolatinis nerimas dėl būsimo pavojaus skausmą didina.
Laukdamas tokio pavojaus, pavyzdžiui, chirurginės operacijos, žmogus gali išgyventi labai stiprią baimę ir net panikos atakas. Baimė dar sustiprėja, jei žmogus turi nelabai sėkmingos ankstesnės patirties, susijusios su chirurginėmis intervencijomis. Šis baimės jausmas gali stipriai sumažėti ar apskritai išnykti atvykus į ligoninę. Kitaip tariant, baimė mažėja, kai imamasi konkrečių veiksmų ir priemonių grėsmei įveikti.
Baimė yra labai stiprus jausmas. Bijant sunku tuo pat metu dar ką nors jausti ar netgi mąstyti. Regis, protas susikoncentruoja vien tik į šią emociją. Baimės scenarijuje svarbiausi yra nerimas ir siaubas. Tačiau po tuo slypi kur kas daugiau - kiekviena baimė yra susijusi su skausmo - tiek fizinio, tiek psichologinio - tikimybe.
Kokie galimi atsakomieji veiksmai jaučiant baimę? Jei stipriai nerimaujame ar jaudinamės, galime bandyti pabėgti ar nuolat grįžti mintimis prie galimo baimės šaltinio. Kai šis nerimas sustiprėja, galime lyg sustingti - nepajėgiame pratarti žodžio ar pajudėti. Kai baimė labai stipri, staigi ir nekontroliuojama, prasideda panika.
Pasibjaurėjimas
Pasibjaurėjimas yra mūsų reakcija į tai, kas gali būti nuodinga, toksiška tiek fiziškai, tiek ir socialine prasme. Pasibjaurėti galime ne tik kvapu, skoniu, vaizdu ar garsu, bet ir nepatinkančia, bjauria kito asmens išvaizda ar net idėjomis. Emocijas tyrinėjantys mokslininkai pastebėjo, kad universalus pasibjaurėjimą keliantis dirgiklis yra žmogaus kūno išskyros - kraujas, fekalijos, šlapimas.
1955-aisiais amerikiečių psichologas Gordonas Allportas pasiūlė įsivaizduoti mintyse pasibjaurėjimo eksperimentą: pirmiausia pagalvokite apie seiles savo burnoje ar jas nurykite. Tada įsivaizduokite, kad išspjaunate jas į stiklinę ir išgeriate. Įdomu tai, kad pasibjaurėjimo, kaip atskiros emocijos, nejaučia maži vaikai. Jis susiformuoja maždaug tarp ketvirtų ir aštuntų gyvenimo metų. Maži vaikai gali atsisakyti maisto dėl to, kad jiems nepatinka skonis, tačiau tai nėra tas pat, kas pasibjaurėjimas.
Pasibjaurėjimo scenarijuje visuomet yra du „veikėjai“ - nepatinka ir šlykštu. Galime jausti silpną ir stiprų jausmą, kad kažkas nepatinka, tačiau šleikštulys dažniausiai būna tik intensyvus. Visos pasibjaurėjimo būsenos susijusios su toksiškumu, nuodingumu. Pagrindinė pasibjaurėjimo žinutė - „dink iš čia“.
Kaip elgiamės jausdami pasibjaurėjimą? Jei emocija silpna, galime tiesiog vengti, atsitraukti nuo situacijos. Jei stipresnė - kyla antipatija, tuomet ne tik vengiame ar atsitraukiame, bet ir „nužmogėjame“ - elgiamės mechaniškai.
Džiaugsmas
Džiaugsmas susijęs su maloniais jausmais, kurie kyla tiek naujose, tiek pažįstamose situacijose. Pagrindiniai džiaugsmo scenarijaus elementai - taika ir ekstazė. Šių dviejų komponentų intensyvumas skiriasi. Taikingumas gali būti tiek silpnas, tiek intensyvus, tačiau ekstazė paprastai būna itin stipri ir intensyvi. Džiaugsmo žinutė yra „tai nuostabu!“.
Įdomu tai, kad apie malonumo ir pasitenkinimo emocijas žinome kur kas mažiau nei apie nemaloniąsias. Kai jaučiame džiaugsmą, pasitenkinimą, galimi veiksmai taip pat priklauso emocijos intensyvumo. Pavyzdžiui, sensoriniai malonumai gali skatinti mėgautis jais ir ieškoti daugiau. Pramogos, pasilinksminimai padeda įsitraukti, pajusti tarpusavio ryšį, skatina garsiai reikšti savo pasitenkinimą kitiems, kartoti tai, kas linksma ar malonu. Būdami apimti ekstazės dažniausiai siekiame išlaikyti, t. y. kartoti, tai, kas sukėlė šį malonumą.
Kaip Puoselėti Geras Emocijas?
Yra daug būdų, kaip puoselėti geras emocijas savo gyvenime. Štai keletas patarimų:
Fizinė veikla: Neturime omenyje kiekvienąkart pasijutus liūdnai bėgti pirkti brangiausių sporto klubo abonementų ar asmeninių trenerių treniruočių. Tiesa, jei jau esate sporto klubo narys, treniruotė, žinoma, bus į naudą. Tačiau jei ne, tuomet užteks įšokti į sportbačius ir pabėgioti ar pasivaikščioti po parką. Jei norite likti namuose, išbandykite savarankišką jogą ar mankštą, kurią galite atlikti kambaryje. Teigiama, kad fiziniai pratimai padeda smegenims geriau susidoroti su stresu. Taip pat, mankštinantis smegenyse keičiasi cheminių medžiagų, tokių kaip serotoninas, streso hormonai ir endorfinai, kiekis. Reguliari mankšta gali padėti turėti kokybišką miegą, o geras miegas padeda valdyti nuotaiką.
Kokybiškas miegas: Miegas ir nuotaika yra glaudžiai susiję. Prastas arba nepakankamas miegas gali sukelti dirglumą ir stresą, o kokybiškas miegas gali pagerinti savijautą. Lėtinė nemiga gali padidinti riziką susirgti nuotaikos sutrikimais, pavyzdžiui, nerimu ar depresija. Kol miegate, jūsų kūnas dirba, kad palaikytų sveiką smegenų veiklą ir fizinę sveikatą. Tiesa, trumpas pogulis dienos eigoje gali ne tik sumažinti mieguistumą, bet ir pagerinti kognityvines funkcijas ir psichomotorinį darbingumą.
Šypsena: Kai esate laimingi, žinoma, šypsotės, bet ar žinojote, kad šypsena iš tikrųjų gali padaryti jus laimingus? Pasak mokslininkų, emocijų mėgdžiojimas kūnu, pavyzdžiui, šypsena, gali priversti smegenis iš tikrųjų jaustis geriau. Tai vadinama “veido grįžtamuoju ryšiu”, kuris yra užkrečiamas ir gerina ne tik mūsų, bet ir aplinkinių nuotaiką. Tyrimai taip pat parodė, kad šypsantis išsiskiria endorfinai ir serotoninas.
Bendravimas: Nesvarbu ar susitinkate akis į akį, kalbate telefonu, ar bendraujate internetu, bendravimas su kitais žmonėmis padeda neužsisklęsti savyje.
Sveika mityba: Kai jaučiamės prislėgti, neretai jaučiame poreikį maistui, turinčiam daug kalorijų ir cukraus, pvz., ledų, sausainių, traškučių ir t.t. Nors tai išties gali suteikti cukraus (ir energijos bei geresnės nuotaikos) antplūdį, tai nėra ilgalaikis sprendimas ir netgi gali sukelti priešingą poveikį, staigiai nukritus cukraus lygiui. Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau tyrimų apie mitybos ir psichikos sveikatos ryšį. Teigiama, kad rūpinantis pilnavertiška kasdiene mityba gali mažiau svyruoti nuotaika, galime dažniau ir ilgiau jaustis laimingi, taip pat galime lengviau susikaupti. Tyrimais netgi nustatyta, kad maistinga mityba gali padėti kovojant su depresijos ir nerimo simptomais.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Riebioje žuvyje, pavyzdžiui, lašišoje ir tunuose, gausu dviejų rūšių omega-3 rūgščių, kurios siejamos su mažesniu depresijos lygiu. Omega-3 prisideda prie smegenų ląstelių membranos skystumo ir atlieka svarbų vaidmenį smegenų vystymuisi ir ląstelių signalų perdavimui.
- Šokoladas: Jame esantis cukrus gali pagerinti nuotaiką, nes tai greitas degalų šaltinis smegenims. Be to, iš jo gali išsiskirti gerą savijautą skatinančių junginių, tokių kaip kofeinas, teobrominas ir N-acyletanolaminas - chemiškai į kanabinoidus panaši medžiaga, kuri siejama su geresne nuotaika. Taip pat, šokoladas gausus sveikatai naudingų flavonoidų, kurie, kaip įrodyta, didina kraujotaką į smegenis, mažina uždegimą ir gerina smegenų sveikatą, o visa tai gali padėti reguliuoti nuotaiką. Kadangi pieniškame šokolade yra pridėtinių ingredientų, tokių kaip cukrus ir riebalai, geriausia rinktis juodąjį šokoladą, kuriame yra daugiau flavonoidų ir mažiau pridėtinio cukraus.
- Rauginti maisto produktai: Rauginti maisto produktai, įskaitant kimči, jogurtą, kefyrą, kombučą ir raugintus kopūstus, gali pagerinti žarnyno sveikatą ir mūsų bendrą nuotaiką. Fermentacijos proceso metu maisto produktuose veši gyvos bakterijos, kurios vėliau cukrų gali paversti alkoholiu ir rūgštimis. Šio proceso metu susidaro probiotikai. Šie gyvi mikroorganizmai palaiko sveikų bakterijų augimą žarnyne ir gali padidinti serotonino kiekį. Serotoninas yra neuromediatorius, turintis įtakos daugeliui žmogaus elgesio aspektų, pavyzdžiui, nuotaikai, reakcijai į stresą, apetitui ir lytiniam potraukiui. Iki 90% organizme esančio serotonino gamina žarnyno mikrobioma, t. y. sveikų bakterijų rinkinys žarnyne. Be to, žarnyno mikrobioma atlieka svarbų vaidmenį smegenų sveikatai.
- Bananai: Juose yra triptofano - baltymo, kuris organizme virsta nuotaiką keliančiu serotoninu. Bananuose taip pat yra vitamino B6, kuris padeda sintetinti geros savijautos neurotransmiterius, tokius kaip dopaminas ir serotoninas, natūraliai pagerina nuotaiką ir palengvina PMS simptomus. Be to, viename dideliame banane (136g) yra 16 g cukraus ir 3,5 g skaidulinių medžiagų. Kartu su skaidulomis cukrus į kraują patenka lėtai, todėl cukraus kiekis kraujyje yra stabilus, o nuotaika geriau kontroliuojama. Per mažas cukraus kiekis kraujyje gali sukelti dirglumą ir nuotaikų svyravimus. Šis tropinis vaisius, ypač kai žievelė dar žalia, yra puikus prebiotikų - skaidulinių medžiagų, padedančių maitinti sveikąsias žarnyno bakterijas - šaltinis.
- Avižos: Tai yra neskaldyti grūdai, kurie gali palaikyti gerą nuotaiką visą rytą. Avižomis galite mėgautis įvairiais pavidalais, pavyzdžiui, košėse, kokteiliuose, įvairiuose desertuose. Jos yra puikus skaidulinių medžiagų šaltinis. Skaidulos padeda sulėtinti angliavandenių virškinimą, todėl cukrus į kraują patenka palaipsniui ir išlaiko stabilų energijos lygį. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad pusryčių metu suvalgiusieji 1,5-6 g skaidulinių medžiagų buvo geresnės nuotaikos ir energijos. Tai lėmė stabilesnis cukraus kiekis kraujyje, kuris svarbus kontroliuojant nuotaikų svyravimus ir dirglumą. Nors tokį poveikį gali turėti ir kiti neskaldytų grūdų šaltiniai, avižos gali būti ypač naudingos, nes jos taip pat yra ir puikus geležies šaltinis. Geležies stokos anemija, vienas iš labiausiai paplitusių maistinių medžiagų trūkumų, yra susijusi su mažu geležies suvartojimu.
- Uogos: Jose yra daug antioksidantų ir fenolinių junginių, kurie atlieka svarbų vaidmenį kovojant su oksidaciniu stresu - žalingų junginių disbalansu organizme. Avietėse, mėlynėse ir gervuogėse esančios tam tikros cheminės medžiagos imituoja valproinę rūgštį, kuri teigiamai veikia nuotaiką. Taip pat, mėlynės, turinčios daug jau minėtų antioksidantų - flavonoidų - padeda suaktyvinti smegenų takus, susijusius su geresniu pažinimu ir mažesniu ląstelių senėjimu.
- Riešutai ir sėklos: Juose gausu augalinės kilmės baltymų, sveikų riebalų ir skaidulų. Be to, juose yra triptofano - aminorūgšties, atsakingos už nuotaiką gerinančio serotonino gamybą. Migdolai, anakardžiai, žemės riešutai ir graikiniai riešutai, taip pat moliūgų, sezamo ir saulėgrąžų sėklos yra puikūs šių medžiagų šaltiniai. Be to, riešutai ir sėklos yra svarbi Viduržemio jūros regiono dietos, kuri gali palaikyti sveikas smegenis, sudedamoji dalis. Ši dieta skatina vartoti šviežius, sveikus maisto produktus ir riboja perdirbtų produktų vartojimą. Beje, tam tikri riešutai ir sėklos, pavyzdžiui, braziliški riešutai, migdolai ir kedro riešutai, yra geras cinko ir seleno šaltinis.
Juoko Terapija
Juokas sumažina skausmą, suteikia teigiamų emocijų, gerina emocinę savijautą, moderuoja streso poveikį, apsaugodamas organizmą nuo distreso, pagerina tarpasmeninius santykius. Europoje bei kitose šalyse juoko terapija sėkmingai taikoma gydymo įstaigose, kur dažniausiai ji naudojama kaip papildoma gydymo priemonė.
Gydytojai Klounai
„RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ jau šeštus metus reguliariai lankosi Lietuvos ligoninėse bei kitose gydymo įstaigose. Gydytojai klounai - visai ne gydytojai, o profesionaliai paruošti aktoriai. Jie lanko vaikus palatose ir pasitelkdami triukus, muziką, mimikas dovanoja juoką bei šypsenas. Tuo metu patirtos geros emocijos mažina stresą, nerimą, leidžia atsipalaiduoti vaikams bei jų artimiesiems. Pagrindinis klouno terapijos principas - individualus improvizuotas bendravimas su mažaisiais pacientais, kuris kas kartą būna skirtingas ir adaptuojamas situacijai. Klouno personažas pasirinktas ne atsitiktinai. Vaikai į klounus žiūri ne kaip į suaugusius, o kaip į sau lygius draugus, nes tai personažas netelpantis į socialinių normų rėmus.
Normanas Kazinsas ir Juoko Galia
Prieš daugiau nei kelis dešimtmečius Normanas Kazinsas (Normanas Cousinsas) ilgus metus dirbęs Amerikos politikos žurnalistu, po itin varginančios ir įtemptos komandiruotės Rusijoje sužinojo, jog serga itin reta ir nepagydoma liga ankiloziniu spondilitu. Dėl šios ligos vyras kentė neapsakomai stiprų stuburo skausmą, o po kelių mėnesių nebegalėjo judėti ir valgyti. Kai gydytojai konstatavo faktą, kad pasveikti yra tik viena galimybė iš penkių šimtų, N. Kazinsas nusprendė, kad jo kelionė žemėje taip greitai nesibaigs.
N. Kazinsas pagalvojo, kad jei neigiamos emocijos prisidėjo prie jo ligos atsiradimo, tai teigiamos turėtų padėti jam jaustis geriau. Jis išėjo iš ligoninės ir pradėjo vartoti labai dideles vitamino C dozes. Po daugiau nei penkias valandas per dieną šis žmogus praleisdavo žiūrėdamas įvairias komedijas arba klausydamasis linksmų istorijų ir anekdotų. Jis pastebėjo, jog po 10 minučių juoko praeidavo skausmai.