Emocinis intelektas yra esminis vaiko vystymosi aspektas, lemiantis jo gebėjimą suprasti, valdyti ir reikšti emocijas. Tai yra svarbu ne tik vaiko gerovei čia ir dabar, bet ir jo sėkmei ateityje. Straipsnyje aptarsime, kaip ugdyti teigiamas vaiko emocijas, remdamiesi specialistų įžvalgomis ir praktiniais patarimais.
Emocijos - svarbi žmogaus gyvenimo dalis
Justina Žemgulienė, dviejų vaikų mama, pedagogė, kūrėja, menininkė ir versli moteris, domėjimąsi vaikų emocijomis aiškina asmeniniu poreikiu. Jos teigimu, emocijos ir jausmai atlieka svarbų vaidmenį mūsų gyvenime - saugo, padeda susidoroti su aplinkos veiksniais ir socialiniame gyvenime.
Vaikų emocijos - iššūkis tėvams
Anot Justinos, vaikai stipriai jaučia ne tik sunkias emocijas, bet ir meilę, rūpestį, džiaugsmą bei įkvėpimą. Svarbu suprasti, kad emocijos nėra teigiamos ar neigiamos, geros ar blogos. Visi jausmai svarbūs ir reikalingi. Kaip vaikas susitvarkys su jausmais ir emocijomis, priklauso nuo jo amžiaus, socialinių įgūdžių ir asmenybės.
Suaugusiojo vaidmuo padedant vaikui
Vienu metu mes jaučiame septynis skirtingus jausmus, o garsiai išreikštas pyktis dažniausiai eina paskutinis. Pyktis yra gynybinis mechanizmas, o susidoroti vaikui su sunkiomis emocijomis pirmiausia padeda šalia esantis suaugusysis. Vien buvimas šalia, neatstumiant, parodant dėmesį jau padeda vaikui. Jausmas, jog esu priimamas su visomis emocijomis, jau yra pagalba.
Emocijų išreiškimas - ne visada ramybė
Emocinė savireguliacija tikrai nėra lygi atrodymui ramiam - priešingai. Vienas iš būdų susitvarkyti su sunkiais jausmais yra popieriaus glamžymas, plėšymas, konstrukcijų griovimas, net rėkimas ar boksavimas į pagalvę. Ir tai yra gerai, tai ženklas, kad vaikas labai stengiasi.
Taip pat skaitykite: Teigiamų emocijų sąrašas
Emocinio intelekto ugdymas
Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas suprasti, valdyti ir reikšti savo emocijas bei atpažinti ir suprasti kitų žmonių emocijas. Tai svarbus įgūdis, padedantis vaikams sėkmingai bendrauti, spręsti problemas ir adaptuotis prie įvairių situacijų.
Kaip ugdyti emocinį intelektą?
- Kalbėkite apie emocijas. Padėkite vaikui įvardinti ir suprasti savo ir kitų žmonių emocijas. Aptarkite, kaip skirtingos emocijos veikia mūsų elgesį ir savijautą.
- Mokykite empatijos. Skatinkite vaiką įsijausti į kitų žmonių padėtį, suprasti jų jausmus ir perspektyvas.
- Skatinkite saviraišką. Leiskite vaikui laisvai reikšti savo emocijas, net jei jos yra neigiamos. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus ir priimtas su visomis savo emocijomis.
- Būkite pavyzdžiu. Vaikai mokosi iš tėvų ir kitų suaugusiųjų. Rodykite vaikui, kaip jūs valdote savo emocijas, sprendžiate konfliktus ir bendraujate su kitais žmonėmis.
"Boomogi" emocijų monstrai - pagalba vaikams ir tėvams
Justina Žemgulienė sukūrė "Boomogi" emocijų monstrus, kurie yra edukacinė, ugdanti terapinė priemonė, sukurta padėti, susikalbėti, būti suprastiems, palengvinti suaugusiųjų ir vaikų komunikaciją. Monstrai sukurti autistiškų ir kitų neuroįvairovę patiriančių vaikų poreikiams, nors tinka visiems vaikams ir tėvams. Specialistai juos naudoja ne tik nuraminimui, sensorinei stimuliacijai, bet ir veidrodiniu perkėlimo principu padėti vaikams išsipasakoti, pavyzdžiui, lankantis pas psichologą. Ugdymo įstaigose monstrus naudoja pasakojant istorijas socialinių įgūdžių ugdymui, sensoriniuose kambariuose - įvairioms nusiraminimo taktikoms.
Praktiniai patarimai, kaip ugdyti teigiamas emocijas
- Sukurkite saugią ir palaikančią aplinką. Vaikas turi jaustis saugus reikšti savo emocijas be baimės būti nubaustas ar atstumtas.
- Būkite atidūs vaiko emocijoms. Stebėkite vaiko elgesį, kūno kalbą ir veido išraiškas, kad suprastumėte, ką jis jaučia.
- Atsiprašykite, jei suklydote. Jei neteisingai sureagavote į vaiko emocijas, atsiprašykite ir paaiškinkite, kodėl taip pasielgėte.
- Mokykite vaiką spręsti problemas. Padėkite vaikui rasti konstruktyvius būdus, kaip susidoroti su sunkiomis emocijomis ir spręsti konfliktus.
- Skatinkite fizinį aktyvumą. Fizinis aktyvumas padeda vaikams sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
- Ribokite laiką, praleidžiamą prie ekranų. Per didelis laikas, praleidžiamas prie televizoriaus, kompiuterio ar telefono, gali neigiamai paveikti vaiko emocinę būseną.
- Skaitykite pasakas ir istorijas. Pasakos ir istorijos padeda vaikams suprasti emocijas, įsijausti į kitų žmonių padėtį ir mokytis spręsti problemas.
Valios ugdymas
Valia - viena svarbiausių žmogaus savybių, todėl visi tėvai nori, kad jų vaikai užaugtų valingi ir tvirti. Ugdyti valią galima nuo tada, kai jūsų vaikas ima suprasti, ką jam sakote.
- Nedarykite už vaiką to, ką jis pats gali padaryti. Savarankiškumas yra labai svarbus valios ugdymo komponentas. Štai vaikas pamatė naują žaislą, kurį specialiai padėjote ten, kur pasiekti reikia pastangų. Vaikas ima prašyti paduoti žaislą, tačiau neskubėkite, neatimkite iš mažylio galimybės pasistengti. Vaikas labai džiaugsis, jei tikslą pasieks pats. Be abejo, daug kur vaiko galimybės ribotos ir gana dažnai jis negali pasiekti trokštamo rezultato. Tuomet jam reikia padėti. Nuo pat mažų dienų mokykite vaikus būti savarankiškus ir siekti užsibrėžto tikslo: susitvarkyti žaislus, praustis, rengtis, šukuotis. Mažylis mokosi būti kruopštus, savarankiškas ir ugdo valią. Nepamirškite tinkamai įvertinti šias vaiko pastangas - įrodyta, kad valią ugdo ir pastiprina teigiamos emocijos, šiuo atveju - tėvų padrąsinimas, pagyrimas, apdovanojimas.
- Vaikui svarbu turėti dienos režimą. Apie tai, kad mažam vaikui labai svarbu turėti dienos režimą, kalba visi vaikų raidos specialistai. Žinodamas, kas po ko vyksta, vaikas jaučiasi saugus ir ramus, pamažu pats ima planuotis savo veiklas. Ikimokyklinio amžiaus vaikas turi turėti laiko laisvam žaidimui. Laisvas žaidimas ugdo ne tik kūrybiškumą, vaiko fantaziją, bet ir valią, leidžia užbaigti pradėtą veiklą ir pasiekti norimą rezultatą. Tam, kad vaikas ugdytų savikontrolę labai svarbus tinkamas laisvalaikio ir miego režimas. Įprotis guldyti vaiką į lovą tuo pačiu metu ir pakankamas miego laikas yra labai svarbus vaiko raidai.
- Nuoseklus vaiko auklėjimas. Taip pat labai svarbu, kad visi šeimos nariai vienodai auklėtų vaiką. Jei mama ko nors neleidžia, o tėtis ar močiutė numoja ranka į draudimą, vaikas sutrinka, o vėliau išmoksta gudrauti: vienaip elgiasi namie, kitaip - darželyje ar pas senelius. Šį taisyklė yra labai svarbi tėvams sutariant šeimoje, kokias pareigas turi vaikas. Kuo anksčiau mažylis turės pareigų, kurias įpras atlikti, tuo labiau tvirtės jo valia. Neteisinga vieną dieną liepti vaikui susitvarkyti žaislus, o kitą dieną, „kad būtų greičiau“, tą daro mama. Tam, kad vystytųsi vaiko valia, svarbu sukurti veiklų, kuriose mažylis galėtų atsiskleisti. Tai ir plastilino lipdymas, ir piešinio piešimas, ir kitos kūrybinės veiklos, kurias pradėjus norisi siekti galutinio rezultato ir juo pasidžiaugti.
- Niekada neapgaudinėkite vaiko. Tik taip galėsite reikalauti iš jo to paties. Dažnai norėdami nuraminti vaiką suaugusieji ką nors pažada: žaislą, saldainį. Vaikas nusiramina, o suaugusieji pamiršta ką sakę. Bet jis viską atsimena! Jei patys nesilaikysite duoto žodžio, vaikas pripras, kad pažadų galima netesėti, ir pats taip elgsis. Ikimokyklinio amžiaus vaikų valia dar nėra stipriai išreikšta, tačiau jos lavinimas turėti tapti įpročiu.
Santykiai šeimoje ir emocijų ugdymas
Svarbu suvokti, kad vaikai "skolinasi" emocijas iš tėvų. Vaikystė ir paauglystė yra kritiškiausias laikotarpis vertybių, nuostatų, įsitikinimų, požiūrio formavimuisi. Pati stipriausia įtakos darymo forma kitam žmogui - daryti įtaką savo pavyzdžiu. Jeigu tėvai yra nusivylę, kupini blogų emocijų po darbo, grįžęs vaikas, nors ir būdamas puikios nuotaikos, perima tėvų skleidžiamas emocijas - tai žinoma kaip „skolintų emocijų“ fenomenas.
Emociniai poreikiai
Emocinis lygmuo visuomet yra stipresnis už racionalų, o norint, kad emocinis lygmuo būtų subalansuotas, turi būti patenkinami visi penki žmogaus emociniai poreikiai:
Taip pat skaitykite: Šeimos ir sveikata: teigiamų emocijų įtaka
- Pripažinimas. Tai yra poreikis būti suprastu, išklausytu ir noras jaustis svarbiu.
- Autonomija. Tai laisvė daryti sprendimus be kitų įtakos.
- Statusas. Leiskime vaikams patirti, kad jie yra pranašesni tam tikroje skalėje, pavyzdžiui kompiuteriniame raštingume, daugelis vaikų šioje sferoje yra pranokę savo tėvus.
- Vaidmuo. Tai jausmas, kad mano veiksmai gali sukurti pokytį.
- Priklausymo grupei. Būnant grupėje kuriamas emocinis ryšys, kuris padeda pasiekti abipusę naudą konfliktinėje situacijoje. Vaikui pojūtis, kad jis priklauso šeimai, yra labai galingas.
Klaidos ugdant emocijas
Svarbu vengti per didelio supratimo ir užuojautos, nes tai gali kenkti vaikui. Taip pat nereikėtų skirstyti emocijų į geras ir blogas, o mokyti jas tinkamai priimti ir reikšti. Gėdinti vaiką dėl jo antisocialaus elgesio yra teisingas būdas siekiant keisti jo elgesį. Vaiką suprasti gėdos jausmą būtina. Tačiau gėda neturi būti nei pykčio, nei keršto išraiška. Ji turi sukelti deramą atgailą prasižengus.
Taip pat skaitykite: Sportas ir savijauta