Šiandieniniame pasaulyje, kuriame nuolat patiriame permainas, ekonominius ir politinius neramumus, nepasitikėjimą valdžia bei karinius konfliktus, ypač svarbu atkreipti dėmesį į teigiamas emocijas šeimose. Šie išoriniai veiksniai neišvengiamai paliečia kiekvieną žmogų, įskaitant ir Lietuvos gyventojus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip neigiamos emocijos, tokios kaip įtampa, stresas, priešiškumas, pyktis, depresija, nerimas ir pavydas, veikia sveikatą ir kaip teigiamos emocijos gali padėti sušvelninti šį poveikį. Taip pat nagrinėsime psichosocialinių veiksnių įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms bei būdus, kaip valdyti emocijas ir stiprinti šeimos ryšius.
Neigiamų Emocijų Poveikis Sveikatai
Neigiamos emocijos gali turėti didelį poveikį žmogaus sveikatai. Jos ne tik pakursto biocheminius procesus, bet ir neleidžia žmogui atsipalaiduoti. Žmogaus savijauta ir gyvybinės organizmo funkcijos priklauso nuo širdies raumenį maitinančių ir visų kitų kraujagyslių būklės. Sutrikus kraujotakai, sutrinka ir organų - jų ląstelių - aprūpinimas deguonimi.
Širdies ir Kraujagyslių Ligų Rizikos Veiksniai
Kasmet rugsėjo 29-oji minima kaip Pasaulinė širdies diena, kurios tikslas - atkreipti dėmesį į širdies infarkto bei smegenų insulto rizikos veiksnius. Geopolitiniai įvykiai sustiprina vidines neigiamas emocijas, tokias kaip stresas, priešiškumas, pyktis, depresija, nerimas ir pavydas. Europos kardiologų draugijos išleistose Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse pabrėžiama, kad psichosocialiniai veiksniai, susiję su elgsena, emocijomis, gyvenimo bei darbo sąlygomis, yra ypač svarbūs rizikos veiksniai, kurių vis dar retai tepaisoma.
Socialiniai-Ekonominiai Veiksniai
Prasta žmogaus socialinė-ekonominė būklė, įskaitant menką išsilavinimą, pinigų stygių, sunkų fizinį darbą, blogas darbo sąlygas ir gyvenimą skurdžiame būste, taip pat daro neigiamą įtaką sveikatai. Pastebėta, kad žmonėms, kurie jaučiasi vieniši ir atskirti nuo kitų visuomenės narių, rizika susirgti arba anksti numirti nuo koronarinės širdies ligos yra didesnė. Socialinė atskirtis ir socialinės paramos stoka taip pat neigiamai veikia širdies būklę.
Psichologiniai Sukrėtimai ir Stresas
Staigūs, sunkūs psichikos sukrėtimai gali tapti vainikinių širdies arterijų kraujotakos sutrikimo priežastimi. Patirtos gamtos katastrofos, asmeniniai sukrėtimai - pralaimėjimas, praradimas, netektis ar kiti sunkūs asmeninio gyvenimo įvykiai - sukelia stiprias neigiamas emocijas. Žmogaus mirtis praradusiems artimiesiems pirmąją parą po netekties net 20 kartų padidina ūmaus miokardo infarkto tikimybę.
Taip pat skaitykite: Vaikų emocinė stiprybė
Lėtinis stresas darbe smarkiai padidina ankstyvos, staigios mirties nuo KŠL riziką, ypač vyrams. Ilgos darbo valandos, dažni viršvalandžiai, dideli psichologiniai reikalavimai, neobjektyvumas, šališkumas ir įtampa prisideda prie šios rizikos. Ilgalaikės, neįveiktos šeimyninio gyvenimo krizės - skyrybų situacijos - taip pat padidina KŠL riziką.
Depresija ir Priešiškumas
Išsekimas, energijos stoka yra vieni dažniausių depresijos požymių, kurie širdies kraujotakai daro didelę neigiamą įtaką. Besikartojančios panikos atakos taip pat įspėja apie padidėjusią KŠL riziką, nes šios atakos dažnai lydi nerimo sutrikimus. Priešiškumas kitiems, kaip asmenybės bruožas, rodo nesugebėjimą prisitaikyti prie aplinkos ir sutrikusią socialinę adaptaciją. Tokie žmonės nuolat nepasitiki kitais, yra įniršę, pikti ir dažnai įsitraukia į agresyvius socialinius santykius.
Vadinamasis „D“ tipo asmenybės (Distress) nuolat jaučia daugybę neigiamų emocijų, bet bando jas nuslopinti ir neparodyti kitiems žmonėms. Pastebėta, kad vargų prislėgtiems žmonėms dažniausiai būdingi kelių psichosocialinių rizikos veiksnių deriniai (klasteriai).
Tarptautiniai Tyrimai
Tarptautinis „INTERHEART“ tyrimas paliudijo, kad psichosocialinių rizikos veiksnių visuma - depresijos, socialinės būsenos, streso darbe ir šeimyniniame gyvenime - yra smarkiai susijusi su didele miokardo infarkto rizika. Be kenksmingų įpročių (rūkymo, prasto maisto, mažo fizinio aktyvumo), depresija bei lėtinis stresas organizme sukelia įvairių pakitimų - autonominės nervų sistemos, smegenų pagumburio-kankorėžinės liaukos ašies, endokrininės sistemos pokyčių.
Rizikos Vertinimas
Prognozuojant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, labai svarbu įvertinti ir psichosocialinių veiksnių daromą įtaką. Tuomet, kai konkrečiam žmogui apskaičiuotas „SCORE“ balas papildomas dar ir psichosocialiniais (elgesio, emocijų) veiksniais, rizika smarkiai pakinta.
Taip pat skaitykite: Teigiamų emocijų sąrašas
Emocijų Valdymas ir Gyvenimo Būdas
Nors daugelis tikime, kad mūsų emocijas lemia aplinkybės, akivaizdu, kad galime valdyti savo emocijas. Emocinei būsenai ypač didelį poveikį daro kasdienis gyvenimo būdo pasirinkimas.
Mityba ir Alkoholis
Tyrimai su gyvūnais atskleidė, kad nesveika mityba sutrikdo smegenų emocinės raiškos grandinės raidą - tiek vystymosi metu, tiek subrendus. Alkoholis turi trumpalaikį poveikį, skatinantį pyktį, įniršį ir smurtą, nes nujautrina smegenų kontroliuojančias ląsteles. Ilgalaikis alkoholio vartojimo poveikis yra dar rimtesnis, nes kontroliuojančios ląstelės žūva, paliekant apatinius emocinius centrus nevaržomus.
Fizinis Aktyvumas ir Muzika
Visos emocinės sveikatos optimizavimo programos turėtų įtraukti ir reguliarų fizinį krūvį. Fizinis aktyvumas turėtų tapti kasdienybės dalimi. Muzika daro veiksmingą poveikį emocinei smegenų sričiai, vadinamai limbine sistema. Priklausomai nuo muzikos tipo, gali būti skatinamos tiek teigiamos, tiek neigiamos emocijos. Tiesioginiai limbinių struktūrų matavimai rodo, kad harmoningi fortepijono kūriniai gali sukelti malonias emocijas, o disonansiniai sąskambiai - neigiamas emocijas. Dėl šių priežasčių turėtume itin atsargiai rinktis muziką.
Vaizdinė Medžiaga ir Šeimos Ryšys
Tai, ką renkatės žiūrėti, taip pat veikia emocijas. Pasinėrimas į išmaniąsias technologijas gali susilpninti šeimos ryšį. Pasitikėjimo santykiai su vienu ar daugiau asmenų gali uždaryti ir net išjungti baimės sistemą, tekančią per mūsų apatinius smegenų centrus. Šeimos nariai gali sukurti pasitikėjimo santykius, kai jaučia tikrą susidomėjimą jų gerove ir išgyvena bendrus išgyvenimus.
Dvasinis Ryšys
Biblijos skaitymas gali padėti patirti, koks geras Viešpats. Dievas yra žymiai patikimesnis nei daugelis žmonių, net ir tų, kurie tvirtina esą Jo sekėjai.
Taip pat skaitykite: Sportas ir savijauta
Emocinis Intelektas ir Emocijų Valdymas
Emocijų pažinimas bei valdymas yra vieni iš reikšmingiausių žmogaus psichosocialinio prisitaikymo aspektų. Vaikai yra mokomi valdyti savo pirminius reagavimus ir reaguoti alternatyviais būdais, kad rastų pusiausvyrą tarp asmeninių poreikių ir visuomenės reikalavimų. Paaugliams ypač svarbu pažinti savo ir kitų žmonių emocijas, mokėti jas atpažinti, įvertinti, verbalizuoti, atskleisti bei išreikšti patiriamas emocijas. Manoma, kad paauglių emocijų pažinimą ir valdymą gali įtakoti demografinės (lytis, gyvenamoji vieta) bei socialinės charakteristikos (paauglio aktyvumas, socialinė kompetencija, mokymosi pasiekimai).
Emocijų Pažinimas ir Valdymas: Kas Tai Yra?
Emocijos - tai biologinės reakcijos, kurios koordinuoja adaptyvius atsakymus į svarbias galimybes bei iššūkius. Emocijų pažinimas arba emocijų suvokimas apibrėžiamas kaip gebėjimas atpažinti emocijas savyje ir kituose. Tai ne tik paprastas gebėjimas suvokti emocijas, bet ir žinojimas ar atpažinimas, kad emocija yra, bei emocinio patyrimo apsvarstymas.
Emocijų valdymas - tai vidinių ir išorinių emocinių reakcijų stebėjimas, vertinimas ir keitimas. Emocijų valdymo procesą sudaro tokie veiksmai: emocinių reakcijų stebėjimas, vertinimas, jų intensyvumo, trukmės ir būklės keitimas. Išskiriamos dvi pagrindinės emocijų valdymo formos: į praeitį orientuotas ir į atsaką orientuotas emocijų valdymas.
Emocijų Skyrimas ir Analizė
Svarbus emocijų pažinimo aspektas yra emocijų skyrimas. Asmens gebėjimas skirti emocijas skiriasi priklausomai nuo situacijos. Kai kurie žmonės linkę nagrinėti savo emocinę patirtį, diferencijuodami ir išskirdami įvairias emocijas. Tyrimų metu tokie asmenys pateikia daug skirtingų emocijų pavyzdžių ir moka aiškiai apibūdinti savo emocijas. Kiti žmonės sunkiai skiria savo emocijas ir gali apibūdinti jas remdamiesi tik vienu kriterijumi - maloni/nemaloni emocija.
Blogas emocijų skyrimas yra susijęs su neefektyvių emocijų valdymo strategijų taikymu bei su didesne sirgimo somatinėmis ligomis tikimybe. Gerėjant emocijų analizei su amžiumi, padeda vaikams ir paaugliams geriau suprasti savo bei kitų žmonių emocijas ir jų kontekstą.
Emocijų Išraiška ir Socialinė Komunikacija
Emocijų pažinimo sąvoka apima net tik emocijų skyrimą ir analizę, bet ir emocijų išraišką, jų atpažinimą bei įtaką. Emocijos yra skirtos socialinei komunikacijai. Emocijų kalbinio išreiškimo dėka asmenys dalinasi informacija apie savo nuotaikas, ketinimus ir santykius su kitais. Dalinimasis emocijomis su kitais įtakoja ne vien žmogaus, kuris patiria emocijas, elgesį, bet ir tų, kurie suvokia jo emocijas.
Dažniausiai pirmiausia ir geriausiai atpažįstama emocija yra laimė, antras pagal atpažinimo greitį ir kokybę yra liūdesys. Taip pat gana gerai atpažįstamos emocijos yra pyktis, baimė, nuostaba bei pasibjaurėjimas.
Emocijas išreiškiame ne tik veido mimika, bet ir kūno kalba bei tam tikrais veiksmais, nukreipdami juos į daiktus ar žmones. Emocijų įveika yra susijusi su daugeliu socialinių faktorių. Paaugliai, vaikystėje patyrę emocinį nepriežiūrą ir fizinį smurtą, pasižymi blogesniu emocijų pažinimu ir valdymu bei yra linkę į įvairius eksternalius sunkumus bei agresyvią emocijų įveiką.
Savikontrolė ir Emocijų Valdymas
Savikontrolė - tai gebėjimas keistis ir adaptuotis, kuris padeda sukurti geresnį atitikimą tarp savęs ir pasaulio. Tai gebėjimas keisti savo vidines reakcijas, taip pat nutraukti nepageidaujamas elgesio tendencijas ir susilaikyti nuo jų. Savikontrolė naudojama, kai reikia suvaldyti savo būdą, mesti rūkyti, prisiversti dirbti, susitaupyti pinigų, laikytis dietos ir panašiai.
Negatyvi emocinė būsena įtakoja savikontrolės žlugimą, nes žmonės stengiasi reguliuoti negatyvias emocijas kitos savikontrolės kaina. Kol žmonės yra užimti kontroliuojant ir taisant blogas nuotaikas, kiti savikontrolės tikslai tampa apleisti, ir savikontrolė žlunga.
Psichologinių Veiksnių Įtaka Piktybinėms Ligos
Daugkartiniai tyrimai su gyvūnais parodė, kad ilgalaikis chroniškas stresas reikšmingai padidina onkologinių susirgimų skaičių. Atlikus gyvenimo istorijų anamnezę, paaiškėjo, kad net 83% sergančiųjų 1-2 metų laikotarpyje iki diagnozės patyrė stiprią psichologinę traumą. Sunkiau netektį ar pasikeitimus išgyvena tie žmonės, kurie yra linkę save atiduoti vienam objektui (žmogui, darbui, namams).
Nemažiau svarbiu veiksniu yra nesugebėjimas arba nenoras išreikšti emocijas ir jausmus, kitaip tariant, nepakankama emocijų „ventiliacija“. Tokiu atveju emocijos kaupiamos viduje dėl vidinių nusistatymų apie gero tono elgesį arba siekiant „racionalių“ tikslų.
Rusų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad iki ligos moterys buvo nepatenkintos santykiais šeimoje (36%), išgyveno skyrybas (12%), tapo našlėmis (12,3%), lytinius santykius vertino kaip neharmoningus (46,9%) ir buvo užgniaužusios savo lytinius instinktus (32%).