Įvadas
Teisėjo profesija yra neatsiejama nuo didelės atsakomybės ir nuolatinio spaudimo. Šiame straipsnyje nagrinėjami streso šaltiniai, su kuriais susiduria teisėjai, ir įveikos strategijos, kurias jie naudoja, siekdami sumažinti neigiamą streso poveikį jų sprendimams, justicijos sistemos efektyvumui ir teisingumo įgyvendinimui.
Streso priežastys teisėjų darbe
Streso priežastys gali būti įvairios, tačiau pagrindinė jo atsiradimo priežastis yra įtampa ir nuolatinis spaudimas. Įtemptas darbas yra viena iš pagrindinių streso atsiradimo priežasčių. Mūsų šalyje dar nėra atlikta tyrimų, siekiant įvertinti, kiek streso patiria teisėjai, kokios situacijos jiems sukelia daugiausia streso, kokias įveikos strategijas jie taiko dažniausiai. Tai yra svarbu, norint sumažinti neigiamą streso poveikį teisėjų priimamiems sprendimams, justicijos sistemos darbo efektyvumui ir teisingumo įgyvendinimui.
Tyrimai rodo, kad didžiausią stresą teisėjams sukelia sąveika su politikais, žiniasklaida ir piliečiais. Kitos situacijų grupės, tokios kaip didelis darbo krūvis, sudėtingos bylos ir atsakomybė už teisingų sprendimų priėmimą, taip pat sukelia vidutinį stresą.
Streso poveikis teisėjų veiklai
Stresas gali turėti neigiamą poveikį teisėjų priimamiems sprendimams, emocinei būklei ir bendram pasitenkinimui darbu. Nuolatinė įtampa gali lemti klaidų priimant sprendimus, perdegimą ir net psichologines problemas. Todėl svarbu suprasti streso šaltinius ir taikyti veiksmingas įveikos strategijas.
Teisėjų streso tyrimas Lietuvoje
Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 98 įvairių mūsų šalies teismų teisėjai (65 moterys ir 33 vyrai), siekė išsiaiškinti teisėjų dėl darbo specifikos patiriamą stresą, jo šaltinius ir taikomas įveikos strategijas. Patiriamas stresas buvo matuojamas mūsų sukurtu teisėjų patiriamo streso klausimynu. Viena jo dalis vertino įvairių stresorių sukeliamą įtampą, kita - susidūrimo su šiais stresoriais dažnumą. Remiantis tiriančiąja faktorine analize, klausimyno teiginiai buvo suskirstyti į penkias skales, kurių Cronbacho α svyravo nuo 0,875 iki 0,961.
Taip pat skaitykite: Streso valdymas slaugoje
Tyrimo rezultatai parodė, kad teisėjų patiriamas stresas yra susijęs su lytimi, teismo tipu, taip pat amžiumi ir darbo stažu. Tyrime dalyvavę teisėjai dažniausiai taiko problemos sprendimo, rečiausiai - vengimo įveikos strategiją, be to, kuo daugiau streso jie patiria, tuo labiau yra linkę taikyti socialinės paramos įveikos strategiją.
Įveikos strategijos
Teisėjai naudoja įvairias įveikos strategijas, kad sumažintų streso poveikį jų veiklai. Tai gali būti problemos sprendimo strategijos, tokios kaip planavimas ir organizavimas, emocijų reguliavimo strategijos, tokios kaip atsipalaidavimas ir meditacija, ir socialinės paramos strategijos, tokios kaip bendravimas su kolegomis ir šeima.
Tyrimai rodo, kad problemos sprendimo strategijos yra veiksmingiausios mažinant stresą ir gerinant teisėjų gerovę. Tačiau svarbu pabrėžti, kad kiekvienas teisėjas yra unikalus ir jam gali būti veiksmingiausios skirtingos įveikos strategijos.
Krepšinio teisėjų patiriamas stresas
Apžvelgus literatūros šaltinius aiškėja, kad krepšinio teisėjai patiria pakankamai didelį stresą rungtynių metu. Visame pasaulyje vis dažniau atsižvelgiama į teisėjų streso rodiklius rungtynių metu. Dėl to atsiranda daugiau galimybių ruošiant būsimus teisėjus, juos mokant kaip susidoroti su nuolatine įtampa ir stresu per rungtynes.
Lietuvos sporto mokslo darbuose teisėjų patiriamas stresas rungtynių metu dar mažai yra tyrinėjamas. Tyrimo objektas - skirtingo amžiaus Lietuvos krepšinio teisėjų streso lygis, patiriamas rungtynių metu. Tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos krepšinio teisėjų, turinčių galiojančią 2019-2020 m. sezono licenciją, rungtynių metu patiriamo streso lygį dėl užgauliojimų ir ginčų su treneriais ir žaidėjais, užgauliojimų ir negatyvių žiūrovų replikų, dėl nesutarimų su kolegomis aikštės teisėjais ir nustatyti jų patiriamo streso rodiklius, kurios lemia kiti veiksniai (tiesioginė transliacija, patirtos traumos ir kt.).
Taip pat skaitykite: Regioninės ligoninės tyrimas
Tyrime dalyvavo 19 krepšinio teisėjų, kurių amžius buvo nuo 22 iki 41 metų. Mūsų naudota krepšinio teisėjų patiriamo streso lygio rungtynių metu anketa yra savianalizės priemonė, sukurta būtent krepšinio arbitrų stresui įvertinti. BOSSI (Basketball Official‘s Sources of Stress Inventory) M. Anshel, R. Weinberg (1995). Respondentams buvo pateikta įvertinti pagrindines rungtynėse vykstančias stresines situacijas (trenerių / žaidėjų ginčai / užgauliojimai, žiūrovų negatyvios replikos, konfliktai / nesutarimai su partneriu (kitu teisėju) bei kiti veiksniai (inspektoriaus / mentoriaus dalyvavimas rungtynėse, trauma, diskvalifikacinės pražangos skyrimas), kurias jie turėjo įvertinti balais nuo 1 iki 10.
Tyrimai parodė, kad Lietuvos krepšinio teisėjai, treneriams užgauliojant ir nekorektiškai replikuojant patiria vidutinio stiprumo, treneriams ginčijantis dėl teisėjų priimtų sprendimų - mažesnį nei vidutinio stiprumo stresą, o žaidėjams užgauliojant ir nekorektiškai replikuojant arba ginčijantis dėl jų priimtų sprendimų patiria mažesnį nei vidutinio stiprumo stresą.
Lietuvos krepšinio teisėjai, turintys galiojančią licenciją 2019-2020 m. sezonui ir teisėjaujantys įvairiose varžybose, patiria mažesnį nei vidutinio stiprumo stresą dėl negatyvių jiems skirtų žiūrovų replikų ir vidutinio stiprumo stresą, kai atsiranda konfliktas su kitu kolega teisėju arba kai pastarasis bando pataisyti jo sprendimą, priimtą atsižvelgiant į savo kompetencijos ribas, manant, kad pastarasis yra teisus, o mažesnį nei vidutinio stiprumo stresą - kai kolega teisėjas bando pataisyti teisėjo priimtą sprendimą, nors jis priimtas atsižvelgiant į savo kompetencijos ribas, ir mano, kad kolega yra neteisus. Įvertinant teisėjų patiriamo streso rodiklius, kuriuos lemia kiti veiksniai (tiesioginė transliacija, traumos patyrimas ir kt.), nustatyta, kad dauguma šių veiksnių sukėlė vidutinio stiprumo stresą, o rungtynių filmavimas įrašui ir techninės pražangos skyrimas - mažesnį nei vidutinio stiprumo stresą.
Pavyzdys iš teismų praktikos: Seimo nario R. Žemaitaičio atvejis
Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį pripažino kaltu dėl dviejų nusikaltimų - neapykantos kurstymo žydų tautos atžvilgiu ir SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimo - ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Vis dėlto pats nuosprendis dar nereiškia nei teistumo atsiradimo, nei automatinio Seimo nario mandato praradimo.
Apkaltinamasis teismo nuosprendis dažnai suvokiamas kaip savaime sukuriantis teistumą, tačiau teisiškai tai nėra tikslu. Ž. Rudys aiškina, jog pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalį, teistumą turi tik tie asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šiuo atveju nuosprendį priėmė pirmosios instancijos teismas, todėl jis dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo paskelbimo. Jei per šį terminą apeliacija nepateikiama, nuosprendis įsiteisėja, o jei apeliacinis skundas pateikiamas - nuosprendis neįsiteisėja tol, kol apeliacinės instancijos teismas nepaskelbia savo sprendimo.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir sprendimai: slaugytojų stresas
Net ir įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo sprendimui, byla dar gali būti peržiūrima kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme per tris mėnesius. Tačiau, skirtingai nei apeliaciniai skundai, kasaciniai skundai nėra priimami automatiškai ir turi pereiti atrankos procedūrą. Be to, kasacinis teismas nagrinėja tik teisės taikymo klausimus, o ne faktines bylos aplinkybes - jis sprendžia, ar baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, bet nevertina, ar konkretūs pasisakymai buvo padaryti ir kokį faktinį poveikį jie turėjo.
Nors teistumas sukelia neigiamas teisines pasekmes, jis nėra nuolatinis. Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalis numato, kad teistumo išnykimo terminai priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo. „Vis dėlto kalbant apie Seimo nario statusą, svarbus ne pats teistumas, o bausmės atlikimas. Konstitucijos 56 straipsnis numato, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį. Viešojoje erdvėje bausmė dažnai tapatinama su laisvės atėmimu, tačiau Baudžiamasis kodeksas numato ir kitas bausmių rūšis - viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ar areštą. Baudos atveju bausmė laikoma atlikta tuomet, kai paskirta suma yra sumokėta. Tačiau net ir atlikus bausmę, teistumas dar galioja nustatytą terminą, priklausomai nuo nusikalstamos veikos pobūdžio“, - teigia Ž.
Pasak jo, teisinės pasekmės Seimo nario statusui gali atsirasti tik tuomet, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja. Tokiu atveju taikoma Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkto nuostata, pagal kurią Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka. Seimo statuto 239 straipsnio 2 dalis numato, kad Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl nusikaltimo, padaryto einant Seimo nario pareigas, privalo priimti nutarimą pradėti apkaltos procesą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. Statutas nenumato galimybės tokios procedūros nepradėti, nors aiškiai nereglamentuoja, kokia balsų dauguma reikalinga sprendimui dėl apkaltos inicijavimo priimti.
„Galutiniam sprendimui dėl Seimo nario mandato panaikinimo taikoma griežta taisyklė - nutarimas laikomas priimtu tik tuomet, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių. Jei toks balsų skaičius nesurenkamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė, o mandatas lieka galioti. Jei sprendimas priimamas, Seimo narys mandato netenka nuo nutarimo oficialaus paskelbimo momento.
tags: #teiseju #patiriamas #stresas