Įvadas
Apie smurtą artimoje aplinkoje dažnai girdime žiniasklaidoje. Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir linija, skirta smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Straipsnyje aptarsime psichologinio smurto apibrėžimą, jo formas, rizikos veiksnius, galimą poveikį ir būdus, kaip atpažinti auką bei suteikti jai pagalbą. Taip pat pateiksime informaciją apie tai, kur kreiptis pagalbos.
Psichologinio Smurto Apibrėžimas ir Specifika
Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis. Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį.
Psichologinio Smurto Formos
Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, turinti savo sisteminius pagrindus. Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų.
Mobingas Darbe
Atliekant gyvūnų būdo tyrimus dar prieš pusšimtį metų gyvūnų psichologijos ekspertas Konrad Lorenz pastebėjo, kad gyvūnų būrys gali susivienyti ir savo elgesiu išvyti ne tik grėsmę keliančius priešus, tačiau ir saviškius. Toks fenomenas, kai grupė narių su pavieniu individu elgiasi sistemingai iškirtinai, o tas individas savo ruožtu palieka savo būrį, vadinamas mobingu. Šis terminas buvo pritaikytas ir psichologinio smurto formai, taikomai darbe, apibrėžti.
Mobingu darbo vietoje yra laikomas ilgą laiką (pusmetį ir daugiau) trunkantis nuoseklus planingas teroras nukreiptas prieš pavienius asmenis ar nedideles jų grupes. Tyrimų duomenimis, psichologiniais smurtautojais darbo aplinkoje neretai tampa klientai ir (ar) kiti įstaigose nedirbantys asmenys, tačiau labiausiai šokiruoja faktas, kad dažniausiai darbe darbuotojai yra ujami ir žeminami savo bendradarbių, o dar dažniau - vadovų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos psichikos sveikatos teisė
Mobingo Tipai
- Organizacinis mobingas: būdingas organizacijoms, kuriose stinga bendradarbiavimo kultūros, vientisos vertybių sistemos, vyrauja abejotina lyderiavimo kokybė, dviprasmiškumas, vaidmenų konfliktai, nekreipiama dėmesio ar net palaikomos intrigos bei apkalbos, kur puolėjui sudaromas palankus klimatas, nes nėra atsakomybės už netoleruojamą elgesį (nes jis toleruojamas). Dažna darbuotojų kaita, neapibrėžtos, neaiškios pareigos, per didelė sprendimų priėmimo laisvė, kontrolės trūkumas arba, priešingai, perdėta kontrolė ir autonomijos trūkumas - dažnai tai įvardijama, kaip blogas organizacijos mikroklimatas yra palankūs ženklai formuotis mobingui.
- Socialinis mobingas: atsiranda dėl ignoruojamų konfliktų (pvz., kai nepastebimi jokie konfliktai ir neįsitraukiama į jų sprendimą), vadovų grįžtamojo ryšio darbuotojams apie jų darbą nebuvimas, giminystės ar intymūs ryšiai kolektyve, netolygus darbo krūvio paskirstymas. Socialinio lygmens mobingas gali atsirasti, kai darbuotojai pastebi, kad karjeros galimybes nulemia santykis su vadovu, o ne darbiniai sugebėjimai, kai vyrauja spontaniški ir dvigubų standartų sprendimai, t. y.
Mobingo Požymiai
Išskyrimas, psichologinis teroras, gąsdinimai ar priekabiavimas yra vieni ryškiausių mobingo skiriamųjų ženklų. Mobingas dažniausiai taikomas pavieniams asmenims, kartais iš pirmo žvilgsnio yra sunkiai pastebimas, neretai tai reiškiasi stipresniojo valdžia silpnesniajam, psichologiniu ar jėgos, galios demonstravimu atstumiant, išskiriant, pažeidžiant.
- vengimas bendrauti, lydimas demonstratyvių, paniekinančių gestų, kalbėjimas užuominomis, tiesiogiai nieko nepasakant;
- ignoravimas ar uždraudimas bendrauti su auka kitiems kolektyvo nariams;
- nepagrįstas aukos darbo vietos perkėlimas atskiriant jį nuo bendradarbių;
- liguistas neigimas ir abejojimas teigiamais aukos darbo rezultatais, darbo įnašu, priimtais sprendimais ir t.
Diskriminacijos sąvoka keičia mobingo terminą, kai psichologinis smurtas yra orientuotas ne į pavienį asmenį, o į grupes, bei apima fizinius išpuolius. Čia jau kalbama ne tik apie ilgalaikio streso sukeliamus sveikatos sutrikimus, tačiau ir realius fizinius sužalojimus. Ne kiekvienas patyręs diskriminaciją patyrė ir mobingą, tačiau mobingo be diskriminacijos patirti neįmanoma.
Aukos Portretas
Išsiskiriantis (pvz., darbinėmis ar asmeninėmis savybėmis, kompetencijomis, gebėjimais, vertybėmis ar jų laikymusi), sąžiningas, itin orientuotas į darbą ir jo rezultatus asmuo. Pagal Dieter Zapt ir jo kolegas, tai dažniau moteris nei vyras.
Psichologinio Smurto Rizikos Veiksniai ir Smurto Ratas
Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje. Dažnai galime išgirsti klausimą: kodėl auka negali tiesiog palikti savo smurtautojo? Tyrimai rodo, kad dažniausiai moterys aukos nėra pasyvios, jos dažnai randa strategijas, kurios didintų jų ir jų vaikų saugumą. Taip pat kalbant apie aukos pasitraukimą iš santykių, svarbu paminėti smurto ratą. Šis susiformavęs ir santykiuose įsisenėjęs smurtinis ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku.
Psichologinio Smurto Poveikis
Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai. Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Draudžiamas elgesys su žmonėmis
Mobingas, be abejonės, turi neigiamos įtakos psichologinei ir fizinei asmens sveikatai. Ši patirtis keičia įsitikinimus apie save, kitus žmones ir pasaulį, susijusius su pasitikėjimu, teisingumu. Mobingas pažeidžia asmens profesinį tapatumą, iškreipia darbo patirties ir jo tęstinumo suvokimą, turi įtaką asmeninei ir darbo reputacijai, asmens funkcionavimui šeimoje ir kitose asmeninio gyvenimo sferose. Tokia psichologinio smurto patyrimo trauma gali turėti įtakos naujų susirgimų atsiradimui ar esamų paūmėjimui. Moksliškai pagrįsta, kad mobingas susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis (Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, tai laikoma viena iš dažniausių mirties priežasčių), virškinamojo trakto, miego sutrikimais, galvos skausmu, nuovargiu, išsekimu, imuniteto nusilpimu. Potrauminiam stresui, depresijai, kurie taip pat gali būti susijęs su mobingo patirtimi praeityje, tikriausiai tektų paskirti visą straipsnį.
Pagalba Psichologinio Smurto Aukoms
Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų. Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas.
- Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti.
- Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje.
- Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė?
- Mobingo prevencija, visuomenės ir ypač vadovų švietimas šia tema atlieka esminį vaidmenį kovojant su mobingo reiškinio atsiradimu. Atpažinus esamą mobingą ir norint jį sustabdyti, gali prireikti objektyvaus trečiosios šalies įsikišimo sprendžiant „nematomus“ konfliktus ir, be abejonės, pagalbos nukentėjusiajai šaliai.
Išvados
Psichologinis smurtas santykiuose yra opi problema, sukelianti daug fizinių ir psichologinių pasekmių aukai ir jos artimiesiems. Psichologinis smurtas turi aiškius rizikos veiksnius, juos žinant galime atpažinti auką, suteikti pagalbą ir taip apsaugoti auką nuo intensyvesnio smurto ateityje.
Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat žemiau nurodyti kontaktai, kuriais susisiekus galima gauti pagalbos.
Taip pat skaitykite: Teisinis statusas ir veiklos perspektyvos
tags: #teisinis #psichologinis #skatinimas