Pastaraisiais metais Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas psichologų vaidmeniui teismų sistemoje, ypač kai tai susiję su vaikų apklausomis. Šie specialistai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad teismo procesas būtų kuo mažiau traumuojantis vaikams, o teisėjai gautų patikimą ir tikslią informaciją.
Psichologų Darbo Specifika Teismuose
Psichologai teismuose yra palyginti naujas reiškinys, tačiau jų svarba vis labiau pripažįstama. Jų pagrindinis tikslas - padėti vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar kitų nusikaltimų, duoti parodymus teisme kuo saugesnėje ir palankesnėje aplinkoje. Psichologai taip pat padeda teisėjams suprasti vaiko psichologinę būseną, įvertinti jo parodymų patikimumą ir priimti sprendimus, atitinkančius geriausius vaiko interesus.
Šiaulių apygardos teisme dirbanti psichologė Vaida Šarauskienė teigia, kad psichologui parinkus efektyvią apklausos strategiją ir užmezgus abipusiu pasitikėjimu grįstą ryšį su nukentėjusiu vaiku, teisėjui pavyksta surinkti bylai reikšmingų duomenų. Ji džiaugiasi, kad nepilnamečių ir mažamečių apklausos vyksta vis sklandžiau, jaučiamas progresas ne tik psichologams, tačiau ir teisėjams, prokurorams. Per apklausas stengiamasi didelį dėmesį skirti tinkamoms klausimų formuluotėms, vaiko emocinei būsenai. Pasitaiko atvejų, kada prieš apklausą reikiamą informaciją suteikiama ne tik vaikams, bet ir jų tėvams.
Iššūkiai Darbo Pradžioje
Pradėjus dirbti teismo psichologu, susidurta su įvairiais iššūkiais. Vienas didžiausių - savęs kaip psichologės ir savo darbinių funkcijų pristatymas teismo bendruomenei. Psichologai teisme buvo naujovė, todėl pasitaikė ir skeptiškų nuomonių, požiūrių, klausimų. Tačiau praėjus beveik dvejiems metams po darbo pradžios, abejonių dėl psichologo darbo tikslingumo teisme nebekyla.
V. Šarauskienė pastebėjo, kad pradėjus dirbti nebuvo bendros sistemos apklausiant nepilnamečius ikiteisminio tyrimo metu. Skirtinguose Šiaulių apygardos teritorijoje esančiuose teismuose apklausos, taip pat ir psichologo vaidmuo jose skyrėsi. Taip pat pastebėta, kad kol nebuvo psichologų, nebuvo užtikrintas tinkamas vaiko paruošimas iki apklausos. Darbo pradžioje sunkumų kėlė tai, jog savo teisme nebuvo specializuoto apklausos kambario. Iki šiol susiduriama su problema, kad ne visuose apylinkių teismuose yra galimybė vaikus apklausti specialioje, tam pritaikytoje, draugiškoje jiems patalpoje.
Taip pat skaitykite: Psichologinė ekspertizė teismuose
Teismo Psichologų Kuravimas ir Veiklos Sferos
Nuo šių metų Lietuvos teismuose dirbančių teismo psichologų veiklą kuruos ilgametę profesinę patirtį turinčios Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentės, mokslų daktarės - Neringa Grigutytė ir Ilona Laurinaitytė. Esminės Lietuvos teismų psichologų kuratorių užduotys yra teismo psichologo veiklos dalyvaujant vaikui baudžiamajame ir civiliniame procesuose gerosios praktikos vadovo rengimas bei ekspertinių paslaugų, susijusių su teismo psichologų veiklos modelio tobulinimu, teikimas. Planuojama organizuoti susitikimus, kuriuose dalyvautų Lietuvos teismuose dirbantys teismo psichologai.
Šiuo metu Lietuvos teismuose dirba 15 aukštos kvalifikacijos teismo psichologų, kurie pasitelkiami ne tik baudžiamosiose bylose. Pastaraisiais metais skatinamas aktyvus teismo psichologų dalyvavimas ir civiliniame procese (pvz., bylose dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar tarptautinio įvaikinimo).
Teismo Psichologų Trūkumas ir Finansavimo Problemos
Nepaisant didėjančio poreikio, teismo psichologų skaičius Lietuvoje mažėja. Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotoja, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Egidija Tamošiūnienė tikino, kad psichologų, kurie padeda atlikti nuo smurto, seksualinės prievartos nukentėjusių vaikų apklausas, skaičius teismuose mažėja.
Pagrindinė to priežastis - nepakankamas finansavimas ir mažas atlyginimas. Anot teisėjų, šiuo metu psichologai verčiau renkasi darbą privačiai, arba darbą kitose valstybės institucijose ar tarnybose, mat ten, palyginti su teismais, siūlomos didesnės algos. Nacionalinės teismų administracijos (NTA) duomenimis, Lietuvos teismuose dirbančių psichologų skaičius ėmė mažėti. NTA nurodo, kad 2020 m. teismuose dirbo 16 psichologų, 2021 m. - 17, 2022 m. - 14. Anot NTA, nors į atsilaisvinusias teismo psichologų vietas buvo skelbiami konkursai, tačiau daugeliu atvejų jie nebuvo sėkmingi.
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė teigia, kad dėl psichologų trūkumo tenka didelis krūvis esamiems specialistams, o vaikai kartais mėnesį laukia apklausos teisme.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę Vilniuje
Teisės Psichologijos Specialistų Poreikis
VU Filosofijos fakultete suorganizuotas Teisės psichologų forumas sulaukė didelio susidomėjimo, vyko aktyvios diskusijos. Pasak VU FsF teisės psichologijos studijų programos vadovės profesorės dr. ILONOS LAURINAITYTĖS, teisės psichologijos specialistų poreikis yra didžiulis ir jis tik auga. Vis dėlto visuomenės supratimas, ką veikia psichologai teisėsaugos ar kitose su teisės taikymo praktika susijusiose įstaigose, galbūt dažniau yra suformuotas populiariosios kultūros - detektyvinių filmų, serialų ar knygų.
Psichologų Darbas Kitose Teisėsaugos Institucijose
Psichologai dirba ne tik teismuose, bet ir kitose teisėsaugos institucijose, tokiose kaip Kriminalinės policijos biuras (KPB), Valstybės saugumo departamentas (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Policijos departamentas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
KPB psichologas dr. Aleksandras Izotovas pasakoja, kad biure dirbantys keturi psichologai talkina kriminalinės policijos pareigūnams. Pavyzdžiui, pasak A. Izotovo, tokioms pareigybėms būtinos tam tikros psichologinės kompetencijos. Pačių pareigūnų darbe taip pat gali kilti pavojų sveikatai ir gyvybei, susiduriama su iššūkiu po užduoties sugrįžti į kasdienybę. Psichologai padeda aptikti tinkamus žmones pagal charakteristikas ir savybes, kiek žmogus norėtų ir gebėtų dirbti tokį darbą. Būna, kad psichologai talkina bylose - tiek kriminalinės žvalgybos, tiek baudžiamojo proceso. Psichologų misija yra stebėti, kad rekomendacijų įgyvendinimas atitiktų griežtus etikos standartus ir žmogaus teisių apsaugos principus.
Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje dirbanti psichologė Elžbieta Malūnavičienė teigia, kad tarnyboje dirba trys psichologai. Viena pozicija yra labiau klasikinė: viskas, kas susiję su atrankomis, vertinimais, mokymais, konsultavimu. Taip pat psichologai atlieka grėsmės, galinčios kilti iš tokių žmonių, vertinimą. Analizuojama informacija apie aktualius rizikos ir apsauginius veiksnius, prognozuojama, kiek tas žmogus turi realių galimybių suplanuoti ir įvykdyti išpuolį, kas jį gali paskatinti. Priklausomai nuo to imamasi atitinkamų žingsnių, yra bendradarbiaujama su psichinės sveikatos specialistais, socialinės paramos centrais, policijos pareigūnais, licencijavimo skyriumi, jeigu žmogus turi ginklą.
STT atstovė Ignė Mamedovė pasakoja, kad konsultuoja, teikia grįžtamąjį ryšį. Žinias teikia proaktyviai. Kartais žmonės nesikreipia į ją, nes nežino, kuo gali padėti. Psichologai STT dalyvauja pareigūnų atrankose, kurios užtrunka gana ilgai. Taip pat psichologo vaidmuo svarbus tuo, jog teikiame grįžtamąjį ryšį su pasiūlymais.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams su autizmu
Policijos departamente dirba 17 policijos psichologų. Psichologai dirba teritoriniu principu (didžiuosiuose Lietuvos miestuose, iš viso 10 apskričių) ir šiuo metu intensyviai ieško naujų kolegų Vilniuje, Kaune, Telšiuose ir Marijampolėje. Psichologai teikia pareigūnams pirmą psichologinę pagalbą po kritinių įvykių, konsultuoja įvairiais klausimais darbuotojus ir jų šeimos narius. Tačiau tuo psichologų darbas neapsiriboja. Psichologai rengia ir įgyvendina įvairias prevencines ir mokymų programas, susijusias su streso valdymu, bendravimo įgūdžiais, savižudybių prevencija ir t. t. Psichologai atlieka pretendentų į Lietuvos policijos mokyklą psichologinį vertinimą, būna įtraukiami į įvairias darbo grupes ir komisijas - Etikos komisiją, Smurto ir priekabiavimo prevencijos komisiją ir kt. Kartais pareigūnai kreipiasi į psichologus labai konkrečių patarimų ar rekomendacijų, pavyzdžiui, kaip bendrauti su sukčiavimo aukomis, KET pažeidėjais ir pan.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente dirbančios keturios psichologės konsultuoja, reaguoja į kritinius įvykius, teikia pagalbą nukentėjusiajam įvykio metu. Pagrindinis dalykas - nuolatinis ryšys su pareigūnais, daug prevencinės veiklos.
Psichologų Darbas Su Vaikais ir Nuteistaisiais
Su vaikais - pažeidžiamiausia visuomenės grupe - dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos psichologai. Tarnyboje yra 12 teritorinių padalinių, kiekviename iš jų yra mobilios komandos, kuriose dirba psichologas ir socialinis darbuotojas arba krizių valdymo specialistas. Dabar teisės psichologas dirba komandoje su teisininku, bendrauja su vaiku, atlieka geriausių vaiko interesų vertinimą ir kartu parengia dokumentą teismui. Nuo lapkričio 1 d. tarnybos struktūroje atsirado naujas padalinys - Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius, anksčiau veikęs kaip atskira institucija - globos namai „Užuovėja“. Jis teikia pagalbą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto. Po vienu stogu dirba baigę specialius mokymus psichologai bei teisės psichologai, kurie yra pasirengę padėti apklausti vaikus baudžiamajame procese vaikams draugiškoje aplinkoje. Psichologo darbas šitame skyriuje yra įvairiapusiškas: padedama apklausti nukentėjusį vaiką arba vaiką liudytoją baudžiamajame procese, atliekamas psichologinis vaiko įvertinimas dėl galimai patirto seksualinio smurto, rengiamos rekomendacijos tolesnei ilgalaikei pagalbai, teikiamos konsultacijos vaiko atstovams.
Psichologo paslaugos labai reikalingos kalėjimuose. Psichologas yra vienas pirmųjų, kuris su tuo žmogumi susitinka, pabendrauja ir įvertina jo būseną, kaip jam galima padėti apsiprasti ir stabilizuotis. Psichologas turi įvertinti rizikas, ar žmogus nieko sau nepasidarys, kokia tuo momentu yra jo psichologinė būsena. Po šių pirminių vertinimų pereinama prie kriminalinės rizikos vertinimo. Anot psichologės, Lietuvos kalėjimai keičiasi, tampa civilizuotesni: vedami mokymai, kaip planuoti resocializaciją, kaip elgtis konkrečiu atveju. Dažnai važiuojama pas darbuotojus, bet dirbama ir su nuteistaisiais. Be to, organizuojami moksliniai renginiai, inicijuojami tyrimai, bendradarbiaujama su VU FsF Psichologijos institutu.
Kaip Vyksta Vaiko Apklausa Teisme?
Kauno apylinkės teisme dirbanti teismo psichologė Justina Valantinė pasakoja, kad pagrindinis darbas yra susijęs su nepilnamečių apklausomis baudžiamosiose bei civilinėse bylose, ikiteisminiame tyrime ir kartais administracinių nusižengimų bylose. Tad tenka išmanyti ne tik psichologiją, bet ir baudžiamąją bei civilinę teisę, šeimos bylas.
Apklausa vyksta naudojant Thomo D. Lyono NICHD apklausos protokolą (10 žingsnių metodiką). Prieš teismo posėdį gaunama nemažai teorinės informacijos apie vaikus - susipažįstama su byla, kuo vaikas ypatingas, gal jis turi specialiųjų poreikių. Vėliau teisme susipažįstama su vaiku tiesiogiai: keliaujama į specialią patalpą - kiekvienas teismas turi įrengtus nepilnamečių apklausos kambarius, juose būnama tik dviese - teismo psichologas ir vaikas. Jose įrengta vaizdo filmavimo ir garso įrašymo įranga, o viskas, kas vyksta, transliuojama į teismo posėdžių salę, kurioje mus tiesiogiai stebi visi kiti proceso dalyviai: teisėjas, advokatai, prokuroras, vaikų teisių specialistai, vaiko atstovai, įtariamieji. Psichologai visos apklausos metu turi siųstuvėlį ir ausinę - mes visą laiką girdime teisėją. Apklausa prasideda nuo įžanginio etapo - susipažinimo su vaiku. Jo metu labai svarbu užmegzti ryšį, nuo to priklauso apklausos sėkmė. Pokalbis su vaiku prasideda aptariant jam neutralias, saugias temas. Psichologai turi žinoti, kokie žaidimai dabar populiariausi, pavyzdžiui „Minecraft“ ar „Roblox“, turime suprasti kiekvieną vaiko žodelį - anglicizmą ir žargoną, nes jei jis pamatys, kad tu nesigaudai jo pasaulyje, apklausos metu gali psichologui neatsiverti ir nieko nepasakoti. Įžanginis etapas dažniausiai trunka nuo 15 iki 30 minučių: susidraugaujama ir tik tada pradedama oficialiąją dalį - susijungiama su teismo posėdžių sale. Vaikas visada būna informuojamas, kad mus filmuoja, stebi ir kad visi kiti proceso dalyviai mus matys. Apklausos metu pirmiau psichologas yra aktyviausias - paskatina vaiką laisvai papasakoti apie įvykį, užduoda papildomus klausimus, o paskui į ausinę mums pateikiami klausimai iš teismo posėdžių salės. Psichologas juos paverčia tinkamais, kad jie būtų suprantami vaikui. Turima teisė pasakyti, kad vieno ar kito klausimo mes nerekomenduojame užduoti.
Teismo psichologo darbe yra svarbus teorinis bei praktinis pasirengimas - psichologijos bakalauro ir magistro laipsnis, praktinio darbo patirtis su nepilnamečiais, raidos ir vaikų psichologijos žinios, teisės pagrindai, vaikų apklausų specifikos išmanymas. Be to, psichologai turi turėti puikius profesinius įgūdžius, dirbant ne tik su įvairaus amžiaus vaikais ir šeimomis, bet ir su prokurorais, advokatais, teisėjais. Teismo psichologai turi gebėti apibendrinti informaciją ir pateikti išvadas. Išklausius vaiko nuomonę civilinėse bylose prašoma pateikti išvadą ir rekomendacijas. Po gana intensyvaus laiko apklausoje turima kompetentingai pateikti svarbiausią informaciją ir įžvalgas, kurias gali pastebėti tik specialiųjų psichologinių žinių turintys specialistai. Tačiau tai turima pateikti suprantamai, rišliai ir argumentuoti faktais. Kitaip sakant, į teisininkams ir suaugusiems suprantamą kalbą išverčiama tai, ką sakė vaikas.
Teismo psichologo darbe ypač svarbios asmeninės kompetencijos. Apklausų metu reikia būti labai kūrybiškam ir lanksčiam - piešiama, žaidžiama, jei reikia, lendama kartu su vaiku po stalu. Taip pat reikia gebėti bendrauti ir priimti bet kokį vaiką. Neretai su tuo pačiu vaiku susitinkama kaip su įtariamuoju arba liudytoju, nes dar nėra to amžiaus, kad būtų įtariamasis, o vėliau civilinės bylos rėmuose pamatoma jo visą šeimos situaciją.
Pirmosios Teismo Psichologės Patirtis
Apie šios pareigybės atsiradimą, darbo specifiką, iššūkius, su kuriais tenka susidurti apklausiant vaikus bei teikiant jiems psichologinę pagalbą, žurnalui TEISMAI.LT pasakojo pirmoji į šias pareigas priimta Klaipėdos apygardos teismo psichologė Aušra Augaitienė.
Jau nuo 2010 m. vis pasigirsdavo svarstymų, ar tikslinga steigti psichologų etatus teismuose. Buvo klausiama, ar teismo psichologo pagalbos teikimas apskritai gali būti laikomas teismams būdinga funkcija. Teisėjų taryba tokiose diskusijose laikėsi tvirtos pozicijos, teigdama, kad tokie etatai būtini ir jie galėtų būti steigiami apygardų teismuose, kuriuose jau veikė vaiko apklausos kambariai, o į aukštesnįjį teismą galima pritraukti kvalifikuotesnius specialistus, taigi efektyvus jų darbas atneštų teigiamų rezultatų. Dar 2011 m. Teisėjų taryba nusprendė, kad nuo 2012-ųjų teismuose pradės dirbti teismo psichologai, tačiau šis sprendimas įgyvendintas tik 2014 m. gavus finansavimą.
A. Augaitienė teigia, kad visada domėjosi kriminologija, viktimologija, įvairiomis teisės psichologijos kryptimis. Prireikė 10 metų, kad jos karjeros vizija išsipildytų. Praėjusią vasarą atsitiktinai pamačiusi darbo skelbimą sudalyvavo konkurse ir nuo tada eina Klaipėdos apygardos teismo psichologo pareigas.
Apygardų teismų vadovams pavyko surinkti kvalifikuotų, aktyvių ir iniciatyvių psichologų komandą, kurie aktyviai bendradarbiauja, konsultuojasi su psichologais profesionalais ir akademikais. Nuo šių metų stengiamasi kas mėnesį organizuoti bendrus darbo susitikimus, kurių metu aptariamos aktualios psichologinės pagalbos teikimo formos ir metodai, didelis dėmesys skiriamas požiūriui į bendrą psichologinės pagalbos teikimo teismuose praktiką suvienodinti.
Teismo Psichologo Funkcijos ir Iššūkiai
Paprašyta prisiminti iššūkius, su kuriais teko susidurti per pirmąjį darbo teisme pusmetį, psichologė sako, kad kiekviena apklausa, kaip kiekvienas vaikas ir kiekviena byla, yra savita ir sudėtinga. Galbūt sunkiausias momentas - pats traumuojamasis įvykis ir vaiko emocinė, psichologinė būsena teisinės procedūros metu. Sunku atsiriboti nuo traumuojamojo įvykio, vaiko skausmo, neigiamų išgyvenimų ir negatyvių emocijų, tačiau įgijus daugiau praktikos, manau, sustiprės ir šiam darbui būtinos kompetencijos. Teismo psichologas, kitaip nei įprastas psichologas ar psichoterapeutas, turi ne tik gebėti išlikti nešališkas ir neutralus, bet kartu ir talkinti teisėjui, kitiems teisininkams, padėdamas surinkti reikiamą informaciją.
Teismo psichologas turi siekti apsaugoti vaiką nuo traumuojamojo poveikio teismo procese ir kartu padėti teisėsaugos institucijai surinkti su byla ar įvykiu susijusią informaciją, būti kvalifikuotu tarpininku tarp vaiko (jo šeimos narių, artimųjų ar atstovo) ir teisininko. Svarbu pabrėžti, kad pagal privačių asmenų prašymus teismo psichologas paslaugų neteikia. Tai profesionalas, psichologinę pagalbą vaikui ikiteisminiame tyrime ar teismo procese teikiantis teismo pirmininko ar teisėjo pavedimu.
Psichologo darbas neapsiriboja tik apygardos teismu, jam tenka dirbti ir konkretaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiuose apylinkių teismuose. Dažniausiai teismo psichologas apygardos teismo pirmininko nustatyta tvarka yra kviečiamas dalyvauti baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamieji, nukentėjusieji, liudytojai yra nepilnamečiai. Posėdžiuose psichologas padeda tinkamai apklausti vaikus, atsižvelgdamas į jų socialinę, psichologinę brandą, siekia apsaugoti juos nuo menamų klausimų, žodinių kaltinimų ar kitų pašalinių veiksnių, kurie galėtų traumuoti.
Atkreipiamas dėmesys, kad veiklos prioritetas - seksualinių, smurtinių nusikaltimų ikiteisminiai tyrimai ir baudžiamosios bylos, kuriose dalyvauja ir yra apklausiami nepilnamečiai, mažamečiai asmenys, specialiųjų poreikių vaikai. Kaip rodo darbo praktika, civiliniame procese aktualesnė tampa psichologinė pagalba bylose, kuriose nagrinėjami ginčai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kai teisėjui reikalinga pagalba ir specifinės psichologinės žinios vaiko nuomonei išklausyti.
Pasiūlyti, kad reikalinga teismo specialisto pagalba procese, gali bet kuris proceso dalyvis, tačiau sprendimą dėl jo dalyvavimo visuomet priima teisėjas. Teismo psichologas ne tik padeda teisėjui apklausti nepilnametį vaiką, bet ir prieš apklausą parengia vaiką, jo artimuosius teisinėms procedūroms. Psichologas suprantamai vaikui paaiškina, kodėl jie susitinka, kaip vyks jų pokalbis, kas yra svarbu pasakojant apie tam tikrą įvykį, atsakant į užduodamus klausimus.
Dar viena psichologo darbo dalis visų kategorijų bylose - pateikti psichologo nuomones ir išvadas apie nepilnamečio raidą, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, vaiko parodymų tikslumą, išsamumą ir patikimumą. Civilinėse bylose aktualūs tampa psichologo, nepilnamečių ir jo šeimos narių individualūs susitikimai, kurių metu nustatoma vaiko psichologinė būsena, atsakoma, ar vaikas pagal savo amžių ir emocinę būklę gali tinkamai išreikšti nuomonę, įvertinama, koks vaikų ir tėvų bendravimo būdas labiausiai atitiks vaiko interesus. Šeimos nariams svarbios ir konsultacijos po skyrybų ar kito traumuojamojo įvykio, kai artimiesiems svarbu žinoti, kaip elgtis su vaiku, kokios tolesnės tęstinės psichologinės pagalbos vaikui ieškoti.
Vaiko Apklausai Būtina Tinkama Aplinka
Kita svarbi teismo psichologo veiklos sritis - nepilnamečių apklausos specializuotuose vaiko apklausos kambariuose. Tai vaikui jaukesnė patalpa, pakeičianti teismo posėdžių salę. Joje vaikas bendrauja tik su psichologu, o visi rūpimi teisėjų, prokurorų, advokatų ir kitų proceso dalyvių klausimai yra perduodami vaikui per psichologą nuotoliniu būdu, t. y. per ausines. Tokioje aplinkoje vaikas gali jaustis saugus, susipažinti su būsimomis teisinėmis procedūromis, priprasti ir niekieno netrikdomas papasakoti apie tam tikrą įvykį, atsakyti į užduodamus klausimus. Dauguma vaikų, jų artimųjų, dalyvaujančių teisiniuose procesuose, nežino, kaip tinkamai elgtis, kaip apsaugoti vaikus nuo antrinio žalojančio poveikio, kokiu būdu juos tinkamai parengti būsimai teisinei apklausai. Todėl pirminiai vaiko paruošimo teisinėms procedūroms tikslai yra susipažinti su vaiku ir užmegzti tinkamą kontaktą, padėti tiksliau atsakyti į klausimus ir duoti parodymus, šitaip sumažinant psichologinį diskomfortą vaikui ir jo artimiesiems. Visą vaiko ir psichologo apklausos procesą, vaiko atsakymus proceso dalyviai gali stebėti ir girdėti per teismo posėdžių salėje sumontuotą techniką.
Lankydamasi Klaipėdos apygardos veiklos teritorijos apylinkių teismuose, psichologė pastebėjo, kad patalpas, pritaikytas specializuotai vaiko apklausai, turi šeši iš devynių Klaipėdos regiono apylinkių teismų. Deja, ne visos jos naudojamos pagal paskirtį ir atitinka keliamus reikalavimus - trūksta geros garso izoliacijos, vaikams patrauklių priemonių, kai kurie teismai apskritai neturi tokioms apklausoms atlikti skirtos techninės garso ir vaizdo įrangos. Reikia tikrai nedaug - glaudaus teismų vadovų, teisėjų ir Nacionalinės teismų administracijos bendradarbiavimo bei noro tinkamai apsaugoti vaiko interesus.
Būtinas Pareigūno, Teisėjo ir Psichologo Bendradarbiavimas
Rengdamasi apklausai, pagal tam tikrą metodiką supažindinama vaiką su būsima apklausa, stengiamasi sukurti saugią ir jam aiškią aplinką. Sunkiausia, kai nėra bendro - teismo psichologo ir teisėjo ar ikiteisminio tyrimo pareigūno - pasiruošimo, kai skirtingai suvokiamas būsimos apklausos organizavimas. Kai kiekvienas specialistas ateina su savais, skirtingais tikslais, sunku pasiekti bendrą rezultatą - surinkti byloje svarbią informaciją ir apsaugoti vaiką nuo poveikio, kuris gali traumuoti. Todėl, psichologės nuomone, jei kiekvienai apklausai pasiruošiama iš anksto, suderinama bendra apklausos strategija, tuomet procedūra vyksta sklandžiau ir paprasčiau, o apklausos sėkmė garantuota.
Teisėjai, turintys aukštą profesinę kompetenciją, nevengia tartis ir konsultuotis dėl tam tikrų nepilnamečių atvejų civilinėse bylose, vaikų apklausų specifikos ir taktikos baudžiamosiose bylose. Teisėjas vadovauja visam teismo procesui ir visada, kai jam trūksta specialiųjų psichologinių žinių, į pagalbą gali kviestis vietinį apygardos teismo psichologą. Teismo psichologas padės apklausti vaiką, pateiks prašomą nuomonę ar rekomendaciją tam tikru specialiųjų psichologinių žinių reikalaujančiu klausimu bet kurios kategorijos byloje.
Klaipėdoje praktikuojantys teisėjai aktyviai bendradarbiauja ir tariasi įvairiais vaikų apklausų klausimais nagrinėdami tiek baudžiamąsias, tiek civilines bylas, atlikdami ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Iš anksto su teisėju aptarus konkrečią situaciją, nustatomos ribos, kurių neperžengdama, turėdama specialiųjų žinių ir kompetencijų, savo veiklą vykdo psichologas, aptariama, kuriuos sudėtingus klausimus galima pateikti spręsti kompetentingiems kolegoms - vaikų psichologams, psichiatrams ekspertams.
tags: #teismose #dirbantis #psichologai #delfi