Įvadas
Studentų patiriamas stresas ir jo įtaka miego kokybei yra reikšminga problema, kurią būtina spręsti siekiant užtikrinti jų gerovę ir išvengti galimų sveikatos sutrikimų. Dideli mokymosi krūviai, socialiniai iššūkiai ir ateities perspektyvos gali sukelti didelį stresą, kuris neigiamai veikia miego kokybę ir bendrą savijautą. Šiame straipsnyje aptarsime streso ypatumus, jo sąsajas su miego kokybe ir galimas streso įveikos strategijas, remiantis atliktų tyrimų duomenimis.
Stresas ir jo įtaka miego kokybei
Stresas yra natūrali organizmo reakcija į išorinius dirgiklius, tačiau ilgalaikis ir nuolatinis stresas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Ypač pažeidžiami yra medicinos ir sveikatos mokslus studijuojantys studentai, kurie patiria didelius mokymosi krūvius ir nuolatinį spaudimą. Stresas formaliai medicinos sistemai yra sveikatai žalinga arba rizikinga elgsena, susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais, tokiais kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, neracionali mityba ir kt.
Dėl patiriamo streso pablogėja miego kokybė - universitete studijuojančių studentų miego kokybė yra prastesnė negu kolegijos studentų.
Tyrimai ir metodai
Siekiant įvertinti ir palyginti studentų patiriamą stresą ir jo įtaką miego kokybei, buvo atlikti įvairūs tyrimai, naudojant skirtingus metodus. Vienas tokių tyrimų buvo atliktas Vilniaus universitete ir Panevėžio kolegijoje, kuriame dalyvavo 240 studentų, kurių amžius svyravo nuo 19 iki 24 metų. Tyrime buvo naudojama Reeder streso vertinimo skalė, Pitsburgo miego kokybės indekso klausimynas ir bendrų duomenų apie tiriamąjį anketa.
Reeder streso vertinimo skalė
Reeder streso vertinimo skalė yra įrankis, skirtas įvertinti asmens patiriamo streso lygį. Ši skalė padeda nustatyti streso šaltinius ir jų intensyvumą, leidžiant specialistams geriau suprasti asmens psichologinę būklę.
Taip pat skaitykite: Kaip studentams maitintis sveikai ir įveikti stresą
Tyrimo rezultatai
Tyrimų rezultatai parodė, kad dažniausias stresą sukeliantis veiksnys yra dideli mokymosi krūviai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai stresą patiria dažniau nei kolegijoje studijuojantys medicinos studentai. Dėl patiriamo streso pablogėja miego kokybė - universitete studijuojančių studentų miego kokybė yra prastesnė negu kolegijos studentų.
Streso įveikos strategijos
Tyrimai taip pat atskleidė skirtumus tarp streso įveikos technikų. VU medicinos studentai dažniau bando įveikti stresą sportuodami, vartodami alkoholį, miegodami ir ieškodami draugų bei artimųjų paramos. Stresas taip pat daro įtaką miego trukmei. Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo nustatyti tarp Vilniaus universiteto ir kolegijos medicinos studentų. Dauguma VU medicinos studentų miega šešias valandas ar mažiau.
Psichosocialinio streso ypatumai
Biomedicinos mokslų studentų patiriamo psichosocialinio streso ypatumai ir sąsajos su miego kokybe yra svarbios sritys, kurias būtina toliau tirti. Visuomenės sveikata (2020) atkreipia dėmesį į šių sąsajų svarbą. Taip pat, kolegijos studentų psichoemocinė savijauta (Taikomieji tyrimai studijose ir praktikoje, 2018) yra reikšmingas aspektas, kurį reikia įvertinti.
Stresas darbe
Streso darbe problemos aktualumą Lietuvoje patvirtina Higienos instituto Darbo medicinos centre streso darbe moksliniai tyrimai, vykdomi nuo 1994 metų. Medicinos personalo darbe stresoriai yra didelis darbo krūvis, konfliktai darbe, aptarnaujamo personalo nuotaikos ir įgeidžiai. Mediko profesija, visais laikais kėlė žmonėms didžiausią pagarbą dėl vidinio altruizmo ir mokėjimo pasiaukoti. Šiandienos slaugytojos savarankiškos specialistės, kurių darbas vienodai svarbus tiek padedant pacientams pasveikti, tiek mokant sveikos gyvensenos bei ligų prevencijos.
Stresogeniniai veiksniai ir elgesys
Žmonės, kurių profesija reikalauja rūpintis kitų asmenų gerove, per tam tikrą laiką išnaudoja savo teigiamas emocijas, be to, jų organizmas tampa neatsparus, nebesugeba priešintis stresams. Jei tokia būsena tęsiasi ilgai, galimas visiškas fizinis jėgų ir psichikos išsekimas (Schaufeli, Enzmann, 1998), o tokia būsena paveikia asmens motyvaciją, požiūrį ir elgesį daugelyje dalykų. Šiai grupei priklausančių asmenų sveikatai yra daugeriopa: didelis fizinis krūvis, kuris sąlygoja tiek fizinį, tiek emocinį išsekimą, rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis ir kt. Ilgalaikė nervinė įtampa sąlygoja konfliktus su kolegomis, psichinės sveikatos negalavimus bei piktnaudžiavimą alkoholiu ir tabaku.
Taip pat skaitykite: Sportinė veikla: studentų krepšinis
Savigarba ir stresas
Svarbus sveikatos ir geros savijautos rodikliu laikomas savęs vertinimas, savęs ir kitų gerbimas, pozityvūs santykiai su kitais žmonėmis bei teigiamos emocijos persvara prieš neigiamas, teigia Seligman ir Csikszentmihalyi (2000). Savęs vertinimas gali būti įvardijamas ir savosios vertės suvokimu, tai yra nepaprastai svarbi asmenybės charakteristika. Savigarba (angl. self-esteem) - tai palankus arba nepalankus požiūris/nuostata į save (Rosenberg, 1965 (pagal Adler, Stewart, 2004)).
Alkoholio vartojimas ir stresas
Medicinos personalo, kurie pradeda per daug gerti, gerai nesuvokia, ką jie daro. Jie susiduria su tomis pačiomis problemomis ir ligomis, kaip ir jų pacientus, nors dažnai skirtingu lygiu. Gėrimo problemos yra įprastesnės tarp gydytojų, o ne visuomenėje. Alkoholis, nors kiek ir spartina mąstymą, kartu mažina mąstymo produktyvumą. Nuo alkoholio prastėja mąstymo kokybė, daugėja klaidų. Psichologinės alkoholizmo priežastys siejamos su individo mėginimu spręsti savo asmenines problemas vartojant alkoholį. Atlikta pakankamai mokslinių tyrimų, įrodžiusių, kad geriama ir dėl to, kad ragina kiti, taip pat kai norima palengvinti emocines nuoskaudas, sumažinti psichinę įtampą.
Pamaininis darbas ir stresas
Ypatingai svarbus aspektas yra pamaininis darbas, kuris būdingas medicinos personalui. Darbas pamainomis susijęs su sunkumais užmiegant bei per ankstyvais nubudimais (Marquie ir kt., 1999). Pamaininis darbas sumažina gyvenimo kokybę (Cervinka, 1996; Costa, 1993). Yra duomenų, kad žmonės, dirbantys nestandartinėse pamainose suvartoja daugiau alkoholio bei vaistų (Gordon ir kt., 1986; Lee, 1992, pagal Labyak ir kt., 2002). Tokio grafiko pamainos pasižymi neigiamu poveikiu žmogui, pradedant miego sutrikimais ir baigiant širdies ar virškinamojo trakto problemomis. Stebimas ir padidėjęs sveikatai nepalankus elgesys (rūkymas, dažnesnis alkoholio bei vaistų vartojimas). Specifika yra ir naktinė pamaina, kuri iškreipia biologinį žmogaus miego - būdravimo režimą. Miego ir budrumo sistemos nestabilumas, jos darnios veiklos pakitimai sukelia nakties miego sutrikimus ir mieguistumą dieną (Liesienė, 2004).
Aplinkos įtaka
Aplinkos tarša taip pat turi įtakos sveikatai. PSO Europos regioninis biuras 1989 m. (Frankfurte) ir 1994 m.
Akademinio streso ir subjektyvios sveikatos sąsajos
Akademinis stresas yra neišvengiama studentų gyvenimo dalis. Akademiniai reikalavimai neretai viršija studentų prisitaikymo išteklius ir gali tapti distreso priežastimi. Šiame straipsnyje nagrinėjamos akademinio streso sąsajos su subjektyviai suvokiama sveikata tarp universiteto studentų. Subjektyvus sveikatos vertinimas atspindi fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligos ar negalios nebuvimą.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą studijų metu
Akademinis stresas siejamas su neigiamais sveikatai padariniais. Tai apima virškinimo problemas, širdies ligas, galvos ir raumenų skausmus, nemigą ir apatiją. Tyrimuose dažnai nagrinėjamos subjektyviai suvokiamo streso sąsajos su sergamumu. Subjektyviai suvokiama sveikata yra svarbus rodiklis, galintis parodyti riziką susirgti įvairiomis ligomis, net jei objektyvūs tyrimai nerodo jokių sutrikimų.
Subjektyvi sveikata ir jos reikšmė
Subjektyviai suvokiama sveikata gali būti ne mažiau vertinga nei objektyviais metodais nustatyti sveikatos rodikliai. Prasčiau įvertinta subjektyviai suvokiama sveikata yra susijusi su didesne rizika susirgti įvairiomis ligomis net jei objektyvūs tyrimai jokių sutrikimų nerodo. Subjektyvus sveikatos vertinimas tiksliau atspindi Pasaulinės sveikatos organizacijos apibūdintą sveikatos apibrėžimą: „Sveikata - tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“
Akademinio streso aspektai
Akademinio streso tyrimuose labiau koncentruojamasi ties streso sąsajomis su laiko planavimu, nerimu, pasitenkinimu laisvalaikiu ir apeinama jo reikšmė subjektyviam sveikatos vertinimui. Tačiau svarbu pažvelgti į akademinio streso išraiškas (elgesio, emocines, kognityvines ir fiziologines) ir jų sąsajas su subjektyviai įvertinta sveikata.
Tyrimas: Akademinio streso ir subjektyvios sveikatos sąsajos
Šiame darbe akademinio streso išraiškos (elgesio, emocinės, kognityvinės ir fiziologinės) siejamos su subjektyviai įvertinta sveikata, kas leidžia specifiškiau pažvelgti į akademinio streso pasekmes. Tyrimo tikslas - nustatyti universiteto studentų patiriamo akademinio streso sąsajas su subjektyviai suvokiama sveikata.
Emocinis intelektas ir streso įveika
Psichikos ligomis sergančių pacientų emocinis intelektas yra pakankamai aukšto lygmens. Vertinant psichikos negalią turinčių asmenų streso patyrimą, gauti rezultatai rodo, kad pacientų patiriamo streso išreikštumas yra vidutiniškas. Analizuojant psichikos ligomis sergančių pacientų emocinio intelekto ir streso įveikos sąsajų rezultatus nustatyta, kad emocinis intelektas ir jo subskalės tarpusavyje koreliuoja, bei stebimi statistiškai reikšmingi skirtumai tarp emocinio intelekto ir jo subskalių, taip pat streso įveikos subskalių, išskyrus - emocinės iškrovos subskalę.
Trauminių įvykių ir potrauminio streso sąsajos
Tyrimai rodo, kad studentų patiriamas potrauminis stresas yra susijęs su valgymo sutrikimais. 66,7 proc. studentų yra patyrę bent vieną traumuojantį įvykį. Iš visų apklaustųjų 21 proc. patiria PTSS. Iš studentų patyrusių nors vieną traumuojantį įvykį 27,9 proc. patiria PTSS (potrauminio streso sindromą). Didėjant patirtų sukrečiančių įvykių skaičiui didėja ir PTSS simptomai. Kiekvienas patirtas sukrečiantis įvykis padidina PTSS atsiradimo galimybę 1,21 karto. Įvertinus studentų mitybos įpročius, rasta, jog 9,1 proc. respondentų pasireiškia valgymo sutrikimų simptomai.
Išvados
LSMU medicinos studentų patiriamas potrauminis stresas ir valgymo sutrikimai yra susiję.
Universiteto studentų streso įveikimo strategijos
Tyrimo tikslas - nustatyti universiteto studentų naudojamų streso įveikimo strategijų, nusiskundimų sveikata ir jų pokyčio per semestrą sąsajas. Medžiaga ir metodai. Tyrimas vyko dviem etapais - semestro pradžioje ir pabaigoje. Pirmajame etape dalyvavo 714 Vytauto Didžiojo universiteto studentų (154 vaikinai ir 560 merginų). Po trijų mėnesių tyrimas buvo atliktas pakartotinai. Abiejuose tyrimo etapuose dalyvavo 359 tiriamieji (90 vaikinų ir 265 merginos). Tiriamųjų amžius 18-42 metai (20 ± 2,1). Streso įveikimo strategijoms tirti naudotas „Stresogeninių situacijų įveikimo klausimynas“ (Coping Inventory for Stressful Situations, CISS), kurio į problemą, į emocijas ir į vengimą orientuotos streso įveikimo skalės pasižymi aukštu vidiniu suderinamumu. Nusiskundimai sveikata tirti autorių sudarytu klausimynu, kuris apima 16 su stresu labiausiai sietinų psichosomatinių simptomų. Rezultatai ir išvados. Nustatyta, kad dažniausiai universiteto studentai stresogeninėse situacijose naudoja į problemą orientuotą streso įveikimo strategiją. Labiausiai studentams būdingi nusiskundimai sveikata: nuovargis, galvos skausmai, nugaros skausmai, kurie gali būti susiję su stresogeninėmis situacijomis. Dažnesnis studentų į problemą orientuotos įveikimo strategijos naudojimas ir retesnis į emocijas orientuotos įveikimo strategijos taikymas yra susijęs su mažesniu nusiskundimų sveikata skaičiumi semestro pradžioje, kontroliuojant sociodemografinius veiksnius. Į vengimą orientuota streso įveikimo strategija su nusiskundimų sveikata skaičiumi semestro pradžioje nesisiejo.