Įvadas
Oro kokybė yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos mūsų sveikatai ir gerovei. Šiame straipsnyje aptariama oro kokybės svarba, pagrindiniai oro taršos šaltiniai, poveikis sveikatai bei galimi sprendimo būdai Lietuvoje. Straipsnyje remiamasi įvairiais tyrimais, duomenimis ir ekspertų nuomonėmis, siekiant pateikti išsamią ir objektyvią informaciją apie oro kokybės situaciją Lietuvoje.
Oro kokybės svarba
Oro kokybė tiesiogiai veikia mūsų sveikatą. Oro tarša gali sukelti įvairias kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, alergijas, vėžį ir kitus sveikatos sutrikimus. Ypač pažeidžiami yra vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, oro tarša yra viena iš pagrindinių aplinkos rizikos veiksnių, lemiančių ankstyvą mirtį ir ligas visame pasaulyje.
Patalpų oro kokybė
Ne tik lauko, bet ir patalpų oro kokybė yra labai svarbi. CO2 yra įprastas oro komponentas, tačiau kai šios medžiagos kiekis vidaus patalpose padidėja, gali atsirasti labai didelių pasekmių žmogaus sveikatai. Perpildytose, prastai vėdinamose, ne ekologiškomis statybinėmis medžiagomis statytuose pastatuose nustatomas didesnis nei 1 000 ppm CO2 kiekis sukelia galvos svaigimą, skausmą, lėtines kvėpavimo takų ligas, alergijas ir, tam tikrais atvejais, vėžį. Patalpų oro kokybė senuose namuose yra viena iš didžiausių problemų, kuri gali sukelti įvairias kvėpavimo takų problemas - plaučių vėžį, astmą ar net krūties vėžį. Net 90 % visų krūties vėžio atvejų yra susiję su aplinkos veiksniais - alkoholio vartojimu, kūno svorio pokyčiais, radiacija bei oro tarša.
Projektu sveikasoras.lt siekiama atkreipti dėmesį į patalpų oro kokybę, jo svarbą žmogaus sveikatai bei pateikti sprendimus, kurie padėtų kvėpuoti sveiku oru. 2019 m. gruodžio mėnesį organizavome tyrimą, kurio metu 11-oje Vilniaus mokyklų buvo palikti specialūs oro matuokliai, fiksuojantis oro užterštumą. Siekiant kuo didesnio objektyvumo, tyrimui buvo pasirinktos atsitiktinės sostinės mokyklos, oro matuokliai paliekami skirtingose mokyklos patalpose. Viena iš misijų - padėti vartotojams suprasti, kokią įtaką medžiagų, kurias naudojame statybai ir remontui, pasirinkimas, gali turėti mūsų sveikatai bei gyvenimo kokybei. Sveikasoras.lt projektas - mūsų indėlis į gyvenimo kokybės gerinimą kiekvieno žmogaus aplinkoje.
Pagrindiniai oro taršos šaltiniai
Oro tarša susidaro dviem būdais: dėl natūralios kilmės priežasčių ir antropogeninės žmonių veiklos. Pirmu, natūralios kilmės, pavyzdžiu gali būti pavasarinis žiedadulkių kiekio padidėjimas ar dėl gamtinių priežasčių, pavyzdžiui, dirvos erozijos, tačiau vis dėlto didžiąją dalimi aplinkos oro taršą (tiesiogine ir netiesiogine įtaka) sukelia antropogeninė žmonių veikla (transportas, kieto kuro kūrenimas, netinkama kelių ir statybviečių priežiūra, ar net per mažas žmonių sąmoningumas ir netinkamas elgesys, pvz.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Pagrindiniai oro taršos šaltiniai Lietuvoje:
- Transportas: Kelių transportas Lietuvoje sudaro beveik 60 proc. visų azoto oksidų emisijų. Didžiausia transporto sukeliama tarša stebima ties labiausiai apkrautomis miesto gatvėmis, tokiomis kaip Gariūnų, Oslo, Tūkstantmečio, Geležinio Vilko, Kirtimų, ties Vilniaus Vakariniu aplinkkeliu, taip pat Konstitucijos pr. Labiausiai apkrauti gatvių ruožai transporto piko metu yra pagrindinės arterijos susisiekimui su miegamaisiais rajonais, taip pat gatvėse, šalia kurių yra didelė darbo vietų koncentracija: Konstitucijos pr., Ukmergės, T. Narbuto, Geležinio Vilko gatvės, Senamiesčio gatvės ir kt. Intensyviausias eismas fiksuojamas žiedinėse dviejų lygių Geležinio Vilko - T. Narbuto - Konstitucijos ir Geležinio Vilko - Savanorių - Tūkstantmečio gatvių sankryžose, skirtingų lygių Laisvės - T. Narbuto - Pilaitės, Geležinio Vilko - Ukmergės, Oslo - Gariūnų - Vakarinio aplinkkelio, Tūkstantmečio - Žirnių - Dariaus ir Girėno gatvių sankryžose, reguliuojamose Ozo - Kalvarijų - Kareivių ir Žirnių - Liepkalnio - Minsko pl.
- Energetika ir pramonė: Kietojo kuro deginimas, ypač individualiuose namuose, taip pat pramonės įmonių veikla. Prieš prasidedant šildymo sezonui bei per šalčius didmiesčiuose ypatingai padidėja kietųjų dalelių oro tarša dėl suintensyvėjusio kūrenimo šildant patalpas. Ši tarša ypač jaučiasi, kuomet yra deginamas kietasis kuras individualiuose senuose ir neefektyviuose kuro katiluose. Pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai vietoje ekologiškesnio ir švaresnio biokuro, deginimui naudoja taršesnį kietąjį kurą - anglis ir/ar durpes, o neretais atvejais ir buitines atliekas.
- Žemės ūkis: Trąšų naudojimas ir gyvulininkystė.
- Gaisrai: Dauguma miškų ir durpynų gaisrų yra antropogeninės kilmės, nes apie 80% jų kyla dėl žmonių kaltės, tame skaičiuje ir dėl tyčinių padegimų. Vien dėl sausos žolės deginimo kyla apie 50% miškų, durpingų pievų ir durpynų gaisrų. Ypač pavojingi durpynų gaisrai, nes po gaisro pradžios liepsnos įsismelkia į gilesnius durpių sluoksnius ir durpės pradeda degti kelių metrų gylyje, todėl jas sunkiau užgesinti. Šio tipo gaisrų dūmuose yra kenksmingų kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, metano, angliavandenilių ir kt.
- Statybos ir remonto darbai: Viena iš misijų - padėti vartotojams suprasti, kokią įtaką medžiagų, kurias naudojame statybai ir remontui, pasirinkimas, gali turėti mūsų sveikatai bei gyvenimo kokybei.
Pagrindiniai oro teršalai
Oro tarša - tai atmosferoje esančių kenksmingų medžiagų (tokių kaip smulkiosios kietosios dalelės, azoto dioksidas, ozonas, sieros dioksidas) kiekio viršijimas, kuris gali pakenkti sveikatai.
Pagrindiniai oro teršalai:
- Kietosios dalelės (KD10 ir KD2.5): Tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai - dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai, rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai ir kita. • kietąsias daleles KD10- tai dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 10 mikrometrų. Pagal Lietuvos teisės aktų ir Europos Sąjungos kriterijus KD10 paros koncentracija ore neturi viršyti 50 µg/m3. Didžiausią žalą gyventojų sveikatai gali padaryti dūmuose esančių kietųjų dalelių smulkioji frakcija KD2,5. Šios dalelės dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdę gilesniuose kvėpavimo takuose, juose gali išbūti ilgą laiką. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas.
- Azoto dioksidas (NO2): Tai rausvai rudos, turinčios aštrų kvapą dujos.
- Sieros dioksidas (SO2): Tai bespalvės, aštraus, erzinančio kvapo dujos. Šios dujos yra pagrindinis sieros junginių turinčių medžiagų degimo Kadangi akmens anglis ir naftos produktai turi įvairių sieros junginių, jų degimo metu išsiskiria sieros dioksidas.
- Anglies monoksidas (CO): Tai bespalvės, bekvapės, lengvesnės už orą ir labai toksiškos dujos.
- Ozonas (O3): Didelis ozono kiekis troposferoje (prie žemės paviršiaus) yra kenksmingas žmogaus sveikatai ir augalijai.
Oro taršos poveikis sveikatai
Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Miesto rūkų ar smogo atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai - peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas ypač silpnesnės sveikatos žmonėms.
PSO duomenimis, iš aplinkos oro taršos sukeltų išankstinių mirčių apie 68 proc. 2019 m. Maži vaikai ir kūdikiai yra ypatingai pažeidžiami - PSO skaičiuoja, kad 2021 m. PSO įvertinimu, 2019 m. išorinė oro tarša sukėlė apie 4.2 mln.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
- Kvėpavimo takų ligos: Bronchitas, astma, plaučių vėžys.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos: Infarktas, insultas.
- Alergijos: Alerginis rinitas, atopinis dermatitas.
- Vaikų sveikatos problemos: Susilpnėjusi plaučių funkcija, kvėpavimo takų infekcijos, astmos paūmėjimas.
Oro kokybės valdymas ir kontrolė Lietuvoje
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija reglamentuoja oro kokybės standartus ir kontrolę. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) vykdo valstybinį oro monitoringą ir teikia informaciją apie oro kokybę visuomenei.
Nustatant oro užterštumo indeksą (OUI), remiamasi teršalų, kuriems pagal ES ir Lietuvos teisės aktus yra nustatytos trumpo periodo ribinės vertės, koncentracijų lygiais. Šis indeksas pagrįstas kietųjų dalelių (KD10), azoto dioksido (NO2), sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3) koncentracijų įvertinimu.
Pasak Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės, šiuo metu siekiama vizualizuoti kuo daugiau su oro tarša susijusių duomenų. „Tikimės, kad interaktyvūs žemėlapiai bus aiškūs vartotojams, jie galės patogiai naudotis įvairiais oro teršalų sklaidos duomenimis, modeliavimo rezultatais“, - pranešime cituojama V.
Miestų oro taršos sklaidos žemėlapyje pateikiami didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus), taip pat - Mažeikių, Kėdainių ir Jonavos, kuriuose veikia didelės oro užterštumo rizikos pramonės objektai, duomenys. Šie 2020 - 2022 metų aplinkos oro teršalų sklaidos žemėlapiai suformuoti modeliavimo būdu naudojant ADMS - Urban (CERC) modeliavimo programinę įrangą. Atliekant modeliavimą naudota meteorologinė kalendorinių metų atitinkamo miesto meteorologijos stoties informacija, gauta iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos. Taip pat - vidutiniai metiniai paros transporto srautų duomenys gauti iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Gyventojų būstų skaičius, jų šildymo tipas bei šildymui naudojamo kuro rūšys gauti iš Valstybės duomenų agentūros.
Į aplinkos oro monitoringo vietų žemėlapį įtrauktas valstybinio oro monitoringo miestų ir kaimų oro kokybės tyrimų stočių (OKTS) tinklas. Žemėlapyje „Įrankis foninio aplinkos oro užterštumo nustatymui“ pateikiami rastriniai aplinkos oro teršalų sklaidos žemėlapiai pagal atskirus metus ir miestus (įtraukti didieji Lietuvos miestai - Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus - taip pat - Mažeikiai, Kėdainiai ir Jonava). Šiame žemėlapyje iš vidutinių metinių teršalų sklaidos koncentracijų galima nustatyti statistines reikšmes (vidurkį, maksimalią bei minimalią reikšmes) pasirinktame apskritimo plote.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimas: aspektai
Sprendimo būdai
- Transporto sektorius:
- Skatinti viešojo transporto naudojimą.
- Plėtoti dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą.
- Riboti taršių automobilių eismą miestuose (mažos taršos zonos). Tai taršai pažaboti yra mažos (ir nulinės) taršos zonos - jau daug metų taikoma priemonė visoje Europoje.
- Elektrinių ir hibridinių automobilių populiarinimas.
- Energetikos sektorius:
- Pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos).
- Modernizuoti šildymo sistemas, skatinti efektyvesnių katilų naudojimą.
- Atsisakyti kietojo kuro naudojimo individualiuose namuose.
- Pramonės sektorius:
- Įdiegti modernias oro valymo technologijas.
- Sumažinti pramonės įmonių taršą.
- Užtikrinti griežtą aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi.
- Žemės ūkis:
- Skatinti tausojantį žemės ūkį.
- Mažinti trąšų naudojimą.
- Gerinti gyvulininkystės ūkių valdymą.
- Visuomenės informavimas ir švietimas:
- Didinti visuomenės sąmoningumą apie oro taršos problemas ir jos poveikį sveikatai.
- Skatinti gyventojus prisidėti prie oro kokybės gerinimo (pvz., rinktis ekologiškas transporto priemones, taupyti energiją, rūšiuoti atliekas).
- Teisinis reguliavimas:
- Sugriežtinti oro taršos standartus.
- Efektyviau kontroliuoti oro taršos šaltinius.
- Užtikrinti griežtą bausmių už oro taršos pažeidimus taikymą.
- Individualios priemonės:
- Esant padidėjusiam oro užterštumui, vengti ilgo buvimo lauke, ypač šalia intensyvaus eismo gatvių.
- Naudoti oro valytuvus patalpose.
- Dėvėti apsaugines kaukes (respiratorius) esant dideliam oro užterštumui. Marlės-vatos kaukė (raištis) gaminama iš 50×100 cm dydžio marlės gabalo. Jo viduryje, 20×30 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Neapdėti vata marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30-35 cm) perkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raištelius. Jie apsiuvami. Jei nėra vatos, tokią kaukę galima pasidaryti vietoj vatos įklojant 4-6 sluoksnių marlės gabalą (20-30 cm). Marlės-vatos ar vien marlės kaukė pridedama prie veido taip, kad apatinis kraštas uždengtų smakro apačią, viršutinis siektų akių įdubas, o burna ir nosis būtų gerai uždengti. Apatiniai kaukės raišteliai surišami ant viršugalvio, viršutiniai - ant pakaušio.
- Stebėti oro kokybės duomenis ir atsižvelgti į rekomendacijas.
Oro kokybės stebėsena
Lietuvoje oro kokybės stebėseną vykdo Aplinkos apsaugos agentūra, kuri turi stacionarių ir mobilių stočių tinklą. Šios stotys nuolat matuoja oro teršalų koncentracijas ir teikia duomenis visuomenei. Informacija apie oro kokybę yra prieinama Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje ir kituose informacijos šaltiniuose.
VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto mokslininkas dr. teigia, kad informacijos apie oro taršą yra nuolatos renkama ir skelbiama. Yra 17 stočių stacionarių ir mobili stotis. Klausimas, kokius rodiklius žiūrėti ir kas turi nuspręsti, kokie rodikliai svarbiausi. Junginių ir medžiagų yra gausybė.
Situacija Vilniuje
Vilniaus miestas yra išsidėstęs tarp kalvų išilgai Neries upės, aukštis virš jūros lygio kinta nuo 100 m slėnio viduryje iki 200 m išorėje. Aplinkos oro taršą įtakoja ir priežastys, priklausančios nuo aplinkos reljefo.
Vilniuje oro kokybės pokyčiai, kad viršytų nustatytas normas, būna reguliarūs. Prasideda šildymo sezonas, pradeda iš kaminų rūkti dūmai. Daug kas priklauso ir nuo klimato sąlygų. Pavyzdžiui, nėra lietaus, nėra vėjo, Vilniaus centrinė dalis yra dauboje. Susidaro sąlygos, kad oro kokybė sostinėje reguliariai suprastėja.
2021 m. Vilniuje atlikti bandomieji matavimai parodė, kad didžiausi taršos šaltiniai yra senesni dyzeliniai automobiliai, autobusai ir sunkiasvorės transporto priemonės. Todėl buvo atlikta ir dabar baigta galimybių studija dėl nuotolinės kelių transporto priemonių taršos stebėsenos realiuoju laiku. Studijos išvada - naudoti tiek stacionarią, tiek mobilią įrangą, patikrinti apie 80 proc. viso automobilių parko, o 2 proc. Tai nėra papildoma našta tiems, kurie tvarkingi ir laikosi taisyklių - priešingai.
Visuomenės nuomonė ir elgsena
Nors informacijos apie oro kokybę Lietuvoje užtenka, didelė dalis visuomenės ja tiesiog nesidomi. Žmonės nori sveikesnės aplinkos, bet atsisakyti automobilio nenori.
Kelių žmonių kriterijų sąraše pirmoje vietoje mažesnė tarša? Žinoma, tokių žmonių atsiranda, bet jų nėra daug. Žiūrime, kad automobilis būtų nedaužtas, neskendęs, bet ne į jo taršos rodiklius.
Reikia visuomenės brandos ir suvokimo, kad sveikatos joks milijonierius nenusipirks.
Ateities perspektyvos
Nors norisi būti optimistu, situaciją reikėtų vertinti realistiškai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasirinkome išsivysčiusių vakarų šalių kryptį. Džiugina ir tai, kad Lietuvoje atsakingi valdininkai jau pradeda suprasti, kokie infrastruktūros sprendimai būtų geri ir yra reikalingi, jie tai žino.