Įvadas
Šiandieninis pasaulis kupinas įvairių iššūkių, kurie neišvengiamai sukelia stresą. Straipsnyje bus aptariami streso požymiai, dažniausi streso šaltiniai, statistika ir kaip su juo susidoroti. Nagrinėsime streso poveikį įvairioms profesijoms, įskaitant žurnalistus, ir pateiksime įžvalgų, kaip atpažinti bei valdyti stresą, siekiant išsaugoti psichologinę gerovę.
Streso Poveikis Žurnalistams
Žurnalistų darbas yra susijęs su nuolatine įtampa, skubėjimu ir spaudimu, ypač atliekant žurnalistinius tyrimus, taip pat nerimu dėl informacijos ir šaltinių saugumo. Tokie rizikos veiksniai gali turėti ilgalaikių pasekmių psichologinei žurnalisto sveikatai. Nors mokslinių tyrimų šia tema atlikta nedaug, aišku, kad didžiausią psichologinių traumų riziką patiria karo žurnalistai.
Apsaugos Mechanizmai ir Streso Įveikimas
Tyrimai rodo, kad žurnalistai, susidūrę su traumuojančiais įvykiais, linkę vengti vėl į juos patekti. Taip veikia psichologinis apsaugos mechanizmas, pasireiškiantis vengimo strategija. Juodasis humoras, emocijų ir prisiminimų kontrolė, sportas ar kita fizinė veikla, susikoncentravimas į techninius žurnalistinio pasakojimo aspektus bei alkoholio ar kitų medžiagų naudojimas siekiant atsipalaiduoti - tai dažniausi žurnalistų įvardyti būdai dorotis su traumuojančia patirtimi.
Potrauminio Streso Sindromas (PTSS)
Po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų pastebėta, kad dalis karių ir civilių, nepatyrusių jokių fizinių sužalojimų, elgiasi neįprastai - tampa dirglūs, prastai miega, jiems sunku grįžti atgal į mūšio lauką. Tai paskatino specialistus pradėti tirti, kodėl jie, nors ir nesergantys depresija ar šizofrenija, vis tiek yra psichologiškai paveikti. Šių tyrimų rezultatas tas, kad 1992 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) į tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK) įtraukė potrauminio streso sindromą.
Stereotipai ir Realybė
Egzistuoja stereotipas, kad tik silpni ar psichiškai nestabilūs žmonės susiduria su potrauminiu stresu. Tačiau trauminiai įvykiai kartais yra tiek baisūs, kad paveiktų beveik bet ką. Žmogus liks paveiktas, nesvarbu, koks stiprus bebūtų - patyręs smurtinį nusikaltimą, tapęs nužudymo liudininku, buvęs karo veiksmų zonoje arba susidūręs su katastrofa.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Kreipimasis į Specialistus
Žmonės vengia kreiptis į specialistus, nes jaudinasi dėl to, ką pagalvos aplinkiniai, ir patys jaučiasi nepatogiai. Lietuvoje rinkta statistika rodo, kad iki 80 proc. žmonių bent kartą gyvenime susiduria su giliai sukrečiančiais įvykiais, tačiau potrauminio streso sindromas išsivysto palyginti nedidelei daliai - nuo vieno iki dviejų procentų visoje visuomenėje.
Objektyvumas ir Nešališkumas Traumuojančių Įvykių Akivaizdoje
Dalis žurnalistų mano, kad gali atsiriboti nuo įvykių - tarsi pasistatyti sieną. Tačiau kai žurnalistas paveikiamas traumos, jam yra labai sunku išlikti nešališkam. Istorijos įtraukia, ir dilema iškyla neišvengiamai: kaip pripažinti savo įsitraukimą, juk profesiniai standartai to nesiūlo?
Parama ir Savipagalba
Žmonėms lengviau įveikti sunkumus, kai gauna paramos iš šeimos narių ir artimųjų. Tačiau svarbu, kad artimųjų palaikymas nepadarytų žalos. Žurnalistai, ypač laisvai samdomi, nedažnai gauna socialinės ar psichologų paramos, galbūt dirba po vieną, netgi konkurencinėmis sąlygomis. Tokia savipagalbos priemone neretai tampa lengvai prieinamas alkoholis, tačiau jis turi tik laikiną pagerėjimo efektą, o ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti problemų.
Kalbėjimas apie Traumą
Aplinkiniai dažnai bijo kalbinti traumą patyrusį žmogų, nes mano, jog tai gali dar labiau sužeisti. Bet tuomet žmogus atsiduria tokioje situacijoje, kad nebeturi kam išsipasakoti. Kita vertus, spausti žmogų išsipasakoti irgi nėra gera išeitis. Jeigu labai nedaug laiko praėjo po įvykio, gerai yra paklausti, kas įvyko, bet jeigu žmogus nenori pasakoti, gerai yra leisti jam ir nepasakoti.
Žurnalistika ir Traumos: Dvi Pusės
Šioje temoje yra du aktualūs aspektai: kaip sukrečiantys įvykiai paveikia pačius žurnalistus ir kaip teisingai kalbėtis su traumas patyrusiais žmonėmis, kaip korektiškai pranešti apie įvykį. Žmonės, patyrę sukrečiančių įvykių, kelias dienas gali būti šoko būsenos ir jiems gali būti labai sunku kalbėti apie savo jausmus ir tai, ką patyrė. Jie gali būti jautresni, dirglesni ir jaustis pikti dėl to, kas įvyko, gali kaltinti kitus.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Žiniasklaidos Bendravimas su Nukentėjusiaisiais
Konferencijoje buvo aptartas atvejis, kai po žudynių Utiojos saloje praktiškai visi išgyvenę jaunuoliai davė interviu žurnalistams. Paprastai siekiama apsaugoti nukentėjusiuosius, ir įprasta, kad vietoje aukų su žiniasklaida kalba atstovai spaudai. Tačiau anas atvejis buvo unikalus, nes Utiojoje nukentėję jaunieji politikai buvo pratę bendrauti su žiniasklaida ir anksčiau.
Kada Kreiptis į Psichologą?
Jeigu praėjus mėnesiui po trauminio įvykio vis dar nuolat apie jį galvojama, sapnuojama arba sunku miegoti, tai ženklas, jog verta susitikti su specialistu. Psichologinių traumų atveju labiau padeda psichologiniai gydymo metodai, o ne medikamentiniai būdai. Gali prireikti nuo 8 iki 20 apsilankymų. Pokalbiai būna gana nelengvi, nes grįžtama prie sukrėtusio įvykio. Tai yra savotiška „psichologinė chirurgija“, nes yra žaizda, kurią reikia vėl atverti.
Ar Įmanoma Visiškai Pasveikti?
Tai sudėtingas klausimas. Žmonės ir po 50 metų vis dar patiria košmarų, susijusių su tremtimi. Kartais pasekmės gali išlikti labai ilgai ir gana smarkiai pakeisti žmogų. Tačiau sukurti pagalbos būdai yra veiksmingi ir priklausomai nuo traumų, apie 70-80 procentų žmonių gali padėti.
Trauminiai Įvykiai ir Auditorija
Negatyvios informacijos srautas medijose yra toks didelis, kad galėtume sakyti, jog visi esame traumuoti. Tačiau Amerikos psichiatrų asociacijos teigimu, jeigu žmonės su trauminiais įvykiais susiduria tarpininkaujami žiniasklaidos, auditorijos atžvilgiu jie nėra traktuojami kaip trauminiai įvykiai. Be to, traumuoti gali tik tai, kas vyksta čia ir dabar.
Istorijos Poveikis
Žinoma, kad prisiskaičius kraupių istorijų iš archyvų, žmonės grįžta namo ir apie tai galvoja. Tačiau nepastebėta, kad tai lemtų potrauminio streso sindromo išsivystymą.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Įtampa Kriminalinių Naujienų Rubrikoje
Dirbant kriminalinių naujienų rubrikoje, susiduriama ne tik su skaudžiomis istorijomis. Kartais „herojai“ teisme bando gąsdinti, grasinti, apstumdo operatorių. Su tokia įtampa ir stresu žurnalistei susidoroti labiausiai padeda artimi ir mylimi žmonės. Taip pat svarbu turėti daug įvairios veiklos: knygos, filmai, fotografija, muzika, tapyba.
Patarimai Būsimiems Kolegoms
Nėra specialaus recepto, kaip susidoroti su stresu. Yra dalis žmonių, kurie iš karto reaguoja patyrę traumą, ir reakcijos būna stiprios, tačiau praėjus keliems mėnesiams įtampa nuslūgsta. Ir egzistuoja tik labai nedidelė dalis žmonių, kuriuos trauminiai įvykiai veikia mažai.
Ilgalaikis Poveikis
Policijos pareigūnas yra mokytas, kaip dirbti, ir jo tas darbas labai nepaveikia, net kai susiduria su smurtiniais įvykiais. Tačiau galų gale gali įvykti taip, kad po septynerių ar aštuonerių metų susisumuos visi trauminiai įvykiai, ir tas žmogus, kuris atrodė nepaveikiamas, vis tiek pradės jausti didesnį stresą. Taip pat ir su žurnalistais - juos trauminis įvykis nebūtinai paveiks pačią pirmąją dieną. Taigi kuo ilgiau dirbsi tokį darbą, tuo didesnė tikimybė, kad jausi didesnį stresą. Tačiau kita teorija teigia, kad kuo ilgiau dirbi, tuo lengviau išmoksti susidoroti su stresu.
Dažniausi Streso Šaltiniai
Šiuolaikiniame pasaulyje streso šaltiniai yra įvairūs ir priklauso nuo individualių aplinkybių. Dažniausi streso šaltiniai:
- Darbo krūvis ir spaudimas: Didelis darbo krūvis, griežti terminai ir nuolatinis spaudimas gali sukelti didelį stresą.
- Finansiniai sunkumai: Nesaugumas dėl finansų, skolos ir sunkumai apmokėti sąskaitas yra stiprus streso šaltinis.
- Santykių problemos: Konfliktai su partneriais, šeimos nariais ar draugais gali sukelti didelį emocinį stresą.
- Sveikatos problemos: Lėtinės ligos, traumos ar rūpinimasis sergančiu artimuoju gali būti didelis streso šaltinis.
- Socialinė izoliacija: Vienatvė ir socialinių ryšių trūkumas gali padidinti streso lygį.
- Netikrumas ir pokyčiai: Staigūs pokyčiai gyvenime, tokie kaip darbo praradimas, persikraustymas ar netikrumas dėl ateities, gali sukelti stresą.
- Informacijos perteklius: Nuolatinis naujienų srautas, ypač negatyvių, gali sukelti nerimą ir stresą.
Streso Požymiai
Stresas gali pasireikšti įvairiais fiziniais, emociniais ir elgesio požymiais. Svarbu atpažinti šiuos požymius, kad būtų galima laiku imtis priemonių.
- Fiziniai požymiai: Galvos skausmai, raumenų įtampa, nuovargis, virškinimo problemos, širdies plakimas, padidėjęs kraujospūdis, miego sutrikimai.
- Emociniai požymiai: Dirglumas, nerimas, baimė, liūdesys, depresiškumas, sunkumas susikaupti, atminties problemos, pesimizmas.
- Elgesio požymiai: Apetito pokyčiai (padidėjimas arba sumažėjimas), socialinė izoliacija, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, atidėliojimas, nervingumas (nagų kramtymas, kojos purtymas).
Streso Valdymo Strategijos
Yra daug veiksmingų būdų valdyti stresą ir pagerinti psichologinę gerovę.
- Fizinė veikla: Reguliarus sportas, pasivaikščiojimai gamtoje, joga ar kitos fizinės veiklos padeda sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
- Miego higiena: Užtikrinti pakankamą miego kiekį (7-8 valandas per naktį) ir laikytis reguliaraus miego režimo.
- Sveika mityba: Valgyti subalansuotą maistą, vengti perdirbtų produktų, cukraus ir kofeino pertekliaus.
- Atsipalaidavimo technikos: Praktikuoti meditaciją, gilus kvėpavimas, progresyvi raumenų relaksacija ar kitas atsipalaidavimo technikas.
- Socialinė parama: Bendrauti su artimaisiais, draugais ar dalyvauti bendruomenės veikloje.
- Laiko planavimas: Išmokti efektyviai planuoti laiką, nustatyti prioritetus ir deleguoti užduotis.
- Pomėgiai ir hobiai: Rasti laiko mėgstamai veiklai, kuri teikia džiaugsmą ir padeda atsipalaiduoti.
- Profesinė pagalba: Kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, jei stresas trukdo kasdieniam gyvenimui.
Streso Statistika
Streso statistika atspindi jo paplitimą ir poveikį visuomenei.
- Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, stresas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus.
- Tyrimai rodo, kad apie 75-90% visų apsilankymų pas gydytojus yra susiję su stresu.
- Europoje apie 22% darbuotojų patiria stresą darbe.
- JAV Nacionalinis psichikos sveikatos institutas (NIMH) teigia, kad stresas prisideda prie šešių pagrindinių mirties priežasčių: širdies ligų, vėžio, plaučių ligų, nelaimingų atsitikimų, kepenų cirozės ir savižudybių.
- Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, stresas yra reikšminga problema, tačiau tikslios statistikos apie streso paplitimą nėra daug. Vis dėlto, duomenys rodo, kad stresas darbe ir asmeniniame gyvenime yra dažnas reiškinys.
tags: #streso #pozymiai #dazniausi #saltiniaia