Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko paskirtis - suteikti mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros (kultūros) pagrindus, padėti ugdytis kalbėjimo, klausymo, skaitymo, teksto analizės ir interpretacijos bei rašymo įgūdžius, gebėjimą reikšti mintis raštu ir žodžiu taisyklinga lietuvių kalba, supažindinti mokinius su Lietuvos, Europos ir pasaulio literatūra bei kultūra. Vienas iš svarbių kūrinių, su kuriuo susiduria mokiniai, yra Astridos Lindgren „Broliai Liūtaširdžiai“. Šiame straipsnyje nagrinėsime šio kūrinio suvokimo aspektus, jo reikšmę ugdymo procese ir jo sąsajas su mokinių kompetencijų ugdymu.
Literatūrinio ugdymo svarba
Literatūrinis ugdymas padeda mokiniams suprasti literatūrą kaip žodžio meną, savęs ir pasaulio pažinimo priemonę, ugdytis savarankiško skaitymo įgūdžius ir pomėgį skaityti, gebėjimą analizuoti ir interpretuoti įvairių žanrų tekstus, formuotis estetinį skonį. Nagrinėdami lietuvių ir kitų tautų literatūrinį bei kultūrinį palikimą, pažindami kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį, mokiniai suvokia istorinės atminties, tradicijų, kalbos vertę, asmeninio indėlio į kultūros kūrimą prasmę, ugdosi dialogu, atsakomybe, kūrybiškumu pagrįstą santykį su savosios kultūros tradicija, pagarbą bei atvirumą kitoms kalboms ir kultūroms.
Literatūrinio ugdymo metu mokiniai įgyja emocinės patirties, pažįsta Lietuvos ir pasaulio literatūros (kultūros) tradiciją, lietuvių literatūros, tautosakos savitumą ir sąveiką su kitų tautų literatūra bei kultūra, literatūros rūšių ir žanrų specifiką. Lietuvių kalbos ir literatūros pamokose ugdomas gebėjimas tinkamai dalyvauti diskusijoje, argumentuotai išsakyti savo nuomonę, išklausyti ir gerbti kitus, apginti savo požiūrį, nepažeidžiant kitų ir savo paties orumo, prisiimti atsakomybę už savo tekstus. Analizuojant ir interpretuojant bei kuriant sakytinius ir rašytinius tekstus, ugdomas kūrybiškumas, vaizduotė, lavinami analitiniai įgūdžiai, kritinis mąstymas. Lietuvių kalbos ir literatūros dalykas atveria įvairių integracijos su kitais dalykais - istorija, daile, muzika, etika, užsienio kalbomis, pilietiškumo pagrindais ir kt. - galimybių.
„Broliai Liūtaširdžiai“: temos ir problemos
Astridos Lindgren knyga „Broliai Liūtaširdžiai“ nagrinėja sudėtingas temas, tokias kaip mirtis, baimė, drąsa, meilė ir pasiaukojimas. Knyga pasakoja apie du brolius, Jonataną ir Karlą (Skrebutį), kurie po mirties patenka į Nangijalą, paslaptingą šalį, kurioje laukia nuotykiai ir kova su blogiu. Knyga paliečia egzistencinius klausimus ir skatina vaikus mąstyti apie gyvenimo prasmę, vertybes ir atsakomybę.
Mirties tema
Vienas dalykų, apie kuriuos vengiama kalbėti ne tik su vaikais, bet ir apskritai, yra mirtis. Mirtis kelia liūdesį, žadina baimę dėl kito ir, žinoma, dėl paties savęs. Bijoma to, ko nežinoma. „Mirtis - natūraliausias dalykas pasaulyje“ - sako vienas personažas (Robertas Šusteris) Thomo Bernhardo pjesėje „Didvyrių aikštė“.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Astridos Lindgren knygoje tai perteikiama būtimi kitoje šalyje - Nangijaloje. Ten gyvenimas, rodos, visiškai toks pat. Vaikystėje patikėti pomirtiniu gyvenimu yra lengviau nei suaugus. Vaikai turi vaizduotę. Sakoma, kad mes visi gimstame labai kūrybingi, o su amžiumi tą kūrybingumą prarandame. Vaizduotę įvardijame kaip nereikalingą ir svarbiausia - nenaudingą (nepraktišką) dalyką. Tad vaikystėje, įsivaizduojant, kad po mirties tikrai yra ta nuostabi Nangijala, Rožių ir Erškėtrožių slėniai ir kitos šalys, tampa ne taip skaudu laidoti ir išsiskirti, pavyzdžiui, su savo mirusiais augintiniais: šuneliais, katėmis, žiurkėnais, žuvelėmis. Suaugus vaizduotę ir fantaziją daug kam pakeičia tikėjimas į Dievą.
Būtent tokia mintis atsispindi ir A. Lindgren knygoje „Broliai Liūtaširdžiai“. Pati apie mirtį negalvoju. Kai jos pavidalas priartėja artimų ar tolimų žmonių praradimais ar kai susiduri su rimtomis sveikatos problemomis, tada ir taip supranti, kad ji visada šalia. Kaip ir gyvenimas.
Meilės ir pasiaukojimo svarba
Žymus dailininkas Van Gogas yra pasakęs, kad meilėje slypi tikroji, vidinė žmogaus jėga. Knygoje „Broliai Liūtaširdžiai“ meilė ir pasiaukojimas yra pagrindinės vertybės, kurios padeda broliams įveikti sunkumus ir kovoti su blogiu. Jonatanas, vyresnysis brolis, pasiaukoja dėl Karlo, parodydamas didelę meilę ir atsidavimą. Šis pasiaukojimas įkvepia Karlą tapti stipresniu ir drąsesniu.
Gėrio ir blogio kova
Knygoje vaizduojama gėrio ir blogio kova, kurioje broliai Liūtaširdžiai stoja į kovą su tironu Tengilu ir jo valdomu drakonu Katla. Ši kova simbolizuoja žmogaus vidinę kovą su savo baimėmis ir silpnybėmis. Knyga moko, kad net ir silpniausias gali tapti stipriu, jei turi drąsos ir tikėjimo.
Kompetencijų ugdymas
„Brolių Liūtaširdžių“ analizė ir interpretacija lietuvių kalbos ir literatūros pamokose padeda ugdyti įvairias mokinių kompetencijas.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
Kultūrinė kompetencija
Mokiniai ugdosi kultūrinį išprusimą, skaitydami, nagrinėdami, interpretuodami ir vertindami šį kūrinį. Jie susipažįsta su svarbiomis temomis ir reiškiniais, atpažįsta kultūrinius simbolius ir stereotipus, lygina įvairius literatūros ir kultūros reiškinius, įžvelgdami jų tarpusavio sąsajas. Kultūrinę raišką mokiniai ugdosi, reikšdami mintis, kurdami įvairių žanrų tekstus žodžiu ir raštu taisyklinga, aiškia bei turininga kalba, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką. Kultūrinį sąmoningumą mokiniai ugdosi, suvokdami kalbos reikšmę asmens tapatybei ir pasaulėvaizdžiui, bendruomenei ir valstybei, suprasdami ir vertindami lietuvių kalbos ir literatūros reikšmę bendresniame Lietuvos ir pasaulio kultūros kontekste.
Pažinimo kompetencija
Analizuodami teksto turinį ir kalbą, mokiniai ugdosi kritinį mąstymą, suvokia ryšius tarp vaizduojamų įvykių, daro išvadas. Geba remtis kūrinio turiniu, formuluodami savo idėjas apie gyvenimą, vertybes ir tikėjimą. Vertina kūrinių herojų charakterius ir paaiškina, kodėl rašytojas kuria konkretų charakterį, apibūdina rašymo stilių, ieško jungčių tarp kultūros reiškinių, kūrinių, idėjų ir raiškos, kritiškai vertina alternatyvius požiūrius ir medijų informacijos patikimumą. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai įvairiuose pokalbiuose, rašiniuose kelia aktualias problemas, svarsto, pritaria arba prieštarauja pateikdami argumentų, priima pagrįstą sprendimą, analizuoja kūrinių problemas, vertina teksto idėjas ir intencijas, susieja jas su kitais tekstais, savo patirtimi ir nuostatomis.
Komunikavimo kompetencija
Mokiniai ugdosi pranešimo kūrimo gebėjimus, taisyklingai kalbėdami ir rašydami, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką ir komunikavimo strategijas; žodžiu ir raštu atpasakodami tekstus, atmintinai mokydamiesi įvairių žanrų kūrinius ar jų fragmentus; apibūdindami verbalinio ir neverbalinio teksto temą, turinį ir paskirtį; samprotaudami apie įvykius ir reiškinius, pagrįsdami savo nuomonę, naudodamiesi įvairiais šaltiniais; sakydami kalbas, rašydami kūrybinius darbus; išsiaiškindami nežinomų žodžių reikšmes ir išmokdami juos vartoti; taikydami įvairias kalbėjimo, skaitymo ir rašymo strategijas. Pranešimo perteikimo ir komunikacinės sąveikos gebėjimus mokiniai ugdosi, realiai ir virtualiai bendraudami poromis ar grupėje, pasirinkdami taisyklingą ir tinkamą kalbinę raišką; kalbėdami apie skaitymo metu patirtus jausmus ir pažintas vertybes, pristatydami savarankiškai perskaitytą knygą, kalbos, literatūros tyrimus.
Kūrybiškumo kompetencija
Tyrinėjimo gebėjimus mokiniai ugdosi ieškodami reikiamos informacijos įvairiuose šaltiniuose, kritiškai vertindami rastą informaciją ir jos patikimumą; analizuodami, interpretuodami ir lygindami Programoje numatytus poezijos, prozos ir dramos kūrinius, aptardami Programoje numatytus Lietuvos kultūros reiškinius ir asmenybes; stebėdami, gretindami ir vertindami kalbos reiškinius daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje; rinkdami, siedami ir kritiškai vertindami kūrybai reikalingą informaciją, kurdami įvairias istorijas, pasakojimus. Generavimo gebėjimus mokiniai ugdosi, keldami originalias idėjas ar problemų sprendimus, rašydami įvairius kūrybinius darbus, argumentuotai reikšdami savo požiūrį į kalbamus dalykus, pagrįsdami jį asmenine patirtimi, grožiniais ir negrožiniais tekstais, dalydamiesi kūrybinėmis idėjomis ar sprendimais analizuojant programinius kūrinius, argumentuotai įvertindami istorinį kultūrinį kontekstą. Kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, savarankiškai žodžiu ir raštu kurdami įvairių žanrų ir tipų tekstus, išbandydami skirtingas kalbinės raiškos priemones ir būdus, taikydami pagrindines akademinio ir kūrybinio rašymo strategijas, tobulindami ir pristatydami savo darbus, susijusius su analizuojamais kūriniais, samprotaujamojo pobūdžio darbais.
Pilietiškumo kompetencija
Pilietinį tapatumą ir pilietinę galią mokiniai ugdosi, vertindami skaitomo, klausomo ir audiovizualinio teksto turinį, raišką, intenciją, poveikį klausytojui, interpretuodami ir apibendrindami; kritiškai vertindami įvairių šaltinių informaciją ir tinkamai ją panaudodami; reikšdami mintis ir jausmus sklandžia, aiškia, turtinga kalba; reikšdami argumentuotą asmeninį požiūrį į įvykius, reiškinius ar tekstus; rašydami įvairių tipų rašinius, įvairius pasakojamuosius, informacinius, aiškinamuosius ir argumentavimo tekstus. Gebėjimą sugyventi bendruomenėje mokiniai ugdosi, kurdami ir puoselėdami teigiamus tarpusavio santykius įvairiose komunikavimo situacijose; kultūringai keldami problemas, atsakingai priimdami sprendimus; sąmoningai stebėdami kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, gretindami skirtingų kalbų elementus; apibūdindami įvykius ir reiškinius, apie juos pasakodami ir samprotaudami. Pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms mokiniai ugdosi, laikydamiesi bendrinės lietuvių kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos; pasirinkdami tinkamą komunikavimo būdą; aptardami savo amžiui aktualias problemas; tinkamai dalydamiesi patirtimi, nuomone ir informacija; kartu priimdami pagrįstus sprendimus; atitinkamais aspektais analizuodami Programoje numatytus kūrinius.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimas: aspektai
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija
Savimonės ir savitvardos įgūdžius mokiniai ugdosi, kai nagrinėdami literatūros kūrinius mokosi atpažinti ir įvardyti paauglystei būdingas emocijas; analizuoja įvairias situacijas ir mokosi įveikti iššūkius (nepalankias situacijas, neviltį ir nusivylimą); analizuoja ir įvardija žmogiškąsias vertybes (pagarbą sau ir kitiems, geranoriškumą, atsakomybę, pagalbą, sąžiningumą, drąsą, savidrausmę, sveikatą; šeimą); geba paaiškinti, kaip sudėtingose situacijose vertybės padeda rasti sprendimus; siekia asmeninių ir akademinių tikslų, analizuoja akademinio tobulėjimo pažangą, reflektuoja sėkmę ir klaidas. Empatiškumo, socialinio sąmoningumo ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimo įgūdžius mokiniai ugdosi, kai mokosi nuspėti kitų emocijas ir savijautą skirtingose situacijose; lygina savo ir kitų požiūrius, supranta, kad vertybinės nuostatos skirtingose kultūrose gali būti skirtingos; analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones; pritaiko veiksmingo klausymosi įgūdžius kasdieniuose pokalbiuose, naudojasi pokalbio užmezgimo ir palaikymo strategijomis, kad suprastų kitų emocijas ir savijautą; net ir sunkioje situacijoje mokosi išlikti objektyvūs ir argumentuoti savo nuomonę. Atsakingo sprendimų priėmimo ir elgesio įvertinant pasekmes gebėjimus mokiniai ugdosi, kai mokosi planuoti laiką, laiku atlikti užduotis, analizuoja galimus iššūkius ir kliūtis, kurių gali kilti, atliekant užduotis, planuoja, kaip jas įveikti; apmąsto ir įsivertina, kaip sekėsi atlikti užduotis; geba apmąstyti, įvertinti savo ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes ir panaudoti jas bendruomenės gerovei.
Skaitmeninė kompetencija
Bendravimo ir bendradarbiavimo virtualioje erdvėje gebėjimus mokiniai ugdosi, kai saugiai ir etiškai bendrauja ir bendradarbiauja virtualiose socialinėse grupėse, žaidžia internetinius humanitarinio pobūdžio žaidimus ir mokosi, ugdydamiesi skaitmeninę kompetenciją, rašo asmeninius ir dalykinius elektroninius laiškus, dalijasi informacija; naudodamiesi socialiniais tinklais, dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Skaitmeninio turinio kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kurdami su lietuvių kalbos ir literatūros dalyku susijusį ir tarpdalykinį skaitmeninį turinį, pavyzdžiui, pranešimo pateiktis, įgarsindami tekstą, skelbdami savo kūrybą, rašto darbus, etiškai komentuodami knygas ir kultūros įvykius mokyklos intranete ar (ir) internete. Informacijos atrankos ir vertinimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai teisėtai ir kūrybiškai naudojasi interneto galimybėmis; savarankiškai naudojasi įvairiais elektroniniais žodynais, tekstynais ir elektroniniais mokymosi šaltiniais, kalbos ir literatūros duomenų bazėmis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banku, socialiniais tinklais ir kt. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai sumaniai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, siekdami veiksmingo ir konstruktyvaus lietuvių kalbos ir literatūros dalyko mokymosi; puoselėja savo informacine? vertybių kultūrą (atsakingai pasirenka informacijos šaltinius internete, saugo intelektinę nuosavybę, gerbia autorių teises, rūpinasi komentarų kultūra).
Skaitymo skatinimas
Į didįjį šių dienų vaikų ugdymo klausimą, neduodantį ramybės ne vieniems tėvams - kaip paskatinti vaiką daugiau skaityti? - paprasto atsakymo nėra, teigia Šiaulių universiteto literatūrologė, vaikų literatūros tyrinėtoja prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, ir pabrėžia - pomėgį skaityti geriausia mažiesiems skiepyti tiesiog savo pavyzdžiu. Laiko skaitymui turi atsirasti kiekvienoje šeimoje, o ypač toje, kurioje auga jaunieji skaitytojai.
Formuojant vaikų skaitymo įpročius, literatūra jiems turi būti parenkama pagal amžiaus tarpsnį. Tėvams kyla ir klausimas, ką vaikas turėtų skaityti bei kokio amžiaus vaikams kokia literatūra yra tinkamiausia. Į tai mokslininkė atsako pabrėždama, kad vienokios knygos skirtos ikimokyklinukui, kitokios - jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikui ar paaugliui. Žanrų yra įvairių, vieni labiau mažesniems (pavyzdžiui, didaktiniai eilėraštukai), kiti - vyresniems (pavyzdžiui, problemų proza, fakto literatūra). Kaip ir mes visi, vaikai labai skirtingi, todėl nebūtinai tai, kas patinka vienam, patiks ir kitam.
„Augdamas vaikas turėtų paskaityti kuo įvairesnės literatūros. Paaugęs jis pats pajus, kas jam arčiau širdies: fantastinė literatūra, realistinė proza ar pažintinės knygos. Blogiausia būtų, jeigu vaikas visai neskaitytų“ - pokalbį apie vaikų literatūrą pradeda Dž. Maskuliūnienė.
Anot Dž. Maskuliūnienės, skaitymas yra užkrečiamas dalykas, todėl nemažiau svarbu ir tai, ką skaito draugai, mokytojai. Pastarieji, nors ir turėtų būti skaitančio vaiko autoritetu, pasitaiko, kad, deja, nėra įkvepiantys skaitytojai, tad jiems mokslininkė pažėrė ir kritikos. „Būna, kad mokiniai paskaito naujausias knygas, o mokytojas dažnai lieka įkalintas beveik vien programinėje literatūroje. Sunku mokytojui, žinoma, viską suspėti, bet nepaisant šito, jis turi stengtis perskaityti bent jau geriausias, problemiškiausias paauglių, jaunimo knygas, kurios sukelia atgarsį, kurias visi skaito, dalijasi, - patarė Dž. Maskuliūnienė ir pridūrė, - Reikėtų nepamiršti, kad šalia Gėtės, Šekspyro, Donelaičio ir kitų kanoninių autorių vaikas turi paskaityti pasaulinės ir lietuvių vaikų literatūros klasikos. Juk vaikų ir jaunimo literatūra taip pat turi savo kanoną, kanoninius tekstus, kurie turėtų būti pamatomi laiku. Jeigu neperskaitei jų būdamas šešerių, dešimties ar penkiolikos metų, kuomet ta knyga ir yra skirta perskaityti, tai vėliau ta pati knyga prabils jau nebe taip. Vadinasi, laiko gerų knygų skaitymui nėra tiek daug. Svarbu suorientuoti mokinį laiku perskaityti pagal atitinkamą amžiaus tarpsnį knygas. Bet kaip specialistas - mokytojas, dėstytojas privalo skaityti visą gyvenimą. Deja, net tarp lituanistų pasitaiko mokytojų, kurių požiūris į literatūrinį lavinimą yra siauras ir nebeatitinkantis šių dienų filologijos specialisto sampratos.
Užuot skaitę, vaikai dažnai pirmenybę teikia filmams ar - ankstyvesniame amžiuje - animacijai. Paklausta, ką mano apie literatūros kūrinių ekranizaciją, mokslininkė sako esanti knygų šalininkė. „Visada esu už tai, kad pirmiausia vis dėlto būtų perskaityta knyga - todėl, kad ji išlaisvina vaizduotę. Žiūrėdamas filmą pamatai, koks yra tas Pinokis ar Buratinas, tokį jį jau matai net ir skaitydamas knygą, nes sąmonė jau yra užblokuota. O kai skaitai knygą, tada dirba vaizduotė ir pats mintyse susikuri personažą, peizažus, interjerus… Bet, žinoma, geriau jau tegu pirmiau pažiūri filmą, paskui paskaito, arba bent jau filmą pažiūri, negu visai būtų nieko neskaitęs ir nematęs“, - sakė profesorė.
tags: #teksto #suvokimas #broliai #liutasirdziai