Depresija - tai daugiau nei tiesiog bloga nuotaika. Tai rimta liga, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Svarbu suprasti, kad depresija nėra silpnumo ženklas ar laikinas liūdesys, bet liga, kurią galima gydyti. Norint sėkmingai įveikti šią ligą, būtina atpažinti jos simptomus, suprasti priežastis ir pasirinkti tinkamą gydymo būdą.
Kaip atpažinti depresiją?
Pirmiausia, susipažinkite su depresijos simptomais ir preliminariai įvertinkite savo būseną. Depresija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Dažniausi simptomai yra:
- Nuolatinis liūdesys, tuštumos arba beviltiškumo jausmas. Tai ne tik laikinas nusiminimas, bet ilgalaikis, gilus liūdesys, kuris užgožia kasdienį gyvenimą.
- Pykčio protrūkiai, dirglumas arba nusivylimas net dėl mažų dalykų. Depresija gali pasireikšti ne tik liūdesiu, bet ir padidėjusiu irzlumu bei agresija.
- Susidomėjimo arba malonumo praradimas daugumoje arba visuose įprastuose užsiėmimuose. Anksčiau mėgstamos veiklos nebedžiugina ir nebesuteikia malonumo.
- Miego sutrikimai, įskaitant nemigą arba pernelyg didelį miegą. Miego režimas sutrinka, sunku užmigti arba nuolat jaučiamas mieguistumas.
- Nuovargis ir energijos trūkumas, todėl net mažos užduotys reikalauja papildomų pastangų. Jaučiamas nuolatinis nuovargis, net ir po poilsio.
- Nerimas, jaudulys arba neramumas. Depresija gali sukelti nerimą ir neramumą, sunkumą atsipalaiduoti.
- Lėtas mąstymas, kalbėjimas arba kūno judesiai. Mąstymas sulėtėja, sunku susikaupti ir priimti sprendimus.
- Bevertiškumo arba kaltės jausmas, užstrigus praeities nesėkmėse arba savigailoje. Jaučiamas nuolatinis kaltės jausmas ir savikritika.
- Sunkumas mąstant, susikaupiant, priimant sprendimus ir prisimenant dalykus. Sunku susikaupti, atmintis suprastėja.
- Nepaaiškinami fiziniai negalavimai, tokius kaip nugaros skausmai ar galvos skausmai. Depresija gali pasireikšti fiziniais simptomais, tokiais kaip skausmai ir virškinimo problemos.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad depresija gali pasireikšti ne tik emociniais, bet ir fiziniais simptomais.
Fiziniai depresijos požymiai
Be gilaus liūdesio, depresija labai dažnai pasireiškia ir psichosomatiškai. Dažniausiai pasitaikančios fizinės depresijos apraiškos yra šios:
- Skausmas ir raumenų įtampa. Depresija gali sukelti galvos skausmus, nugaros ar raumenų skausmus be aiškios fizinės priežasties. Tai gali būti dėl nuolatinio streso, raumenų įtampos ar kūno reakcijos į emocinį disbalansą.
- Virškinimo sutrikimai. Depresija gali paveikti virškinimo sistemą, sukeldama simptomus kaip pykinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar apetito pokyčiai.
- Svorio pokyčiai. Dėl depresijos gali keistis apetitas - kai kurie žmonės pradeda valgyti daugiau, kad pabėgtų nuo nemalonių jausmų, o kiti praranda apetitą ir jų svoris nukrenta. Svorio pokyčiai gali būti susiję su hormonų disbalansu.
- Širdies ritmo ir kvėpavimo problemos. Depresija gali sukelti nerimą, kuris gali turėti fizinius simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas, krūtinės skausmai, dusulys ar sunkumas kvėpuojant. Tai gali būti dėl padidėjusio streso ir organizmo kovos su emociniais sunkumais.
- Sumažėjęs lytinis potraukis. Depresija gali sumažinti lytinį potraukį dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų ir emocinio nuovargio. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, dažnai neturi noro arba energijos užsiimti seksualine veikla.
- Sumažėjęs dėmesys ir koncentracija. Dėl depresijos gali sumažėti gebėjimas susikaupti ir orientuotis aplinkoje, todėl gali pasireikšti koordinacijos problemos ir suprastėjusi pusiausvyra.
- Kvėpavimo sunkumai ir dusulys. Depresija gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, tokius kaip dusulys. Emocinis stresas ir įtampa gali paveikti kvėpavimo raumenis, ypač diafragmą, sukeldami jausmą, kad sunku gauti oro. Tai gali būti fiziškai nemalonu ir dar labiau sustiprinti depresijos simptomus.
Socialiniai depresijos požymiai
Socialiniai depresijos požymiai apima atsitraukimą nuo socialinių veiklų, pomėgių ignoravimą ir sunkumus namų ar darbo gyvenime. Asmenys taip pat gali parodyti padidėjusį socialinį vengimą, sumažėjusį susidomėjimą draugais ir sumažėjusią motyvaciją prosocialiniam elgesiui. Kai kurie asmenys gali taip pat patirti pyktį arba dirglumą, kas gali turėti įtakos jų santykiams.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Sumažėjęs socialinis įsitraukimas. Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, dažnai vengia socialinių sąveikų, nori likti vieni ir mažiau dalyvauja socialinėse veiklose.
- Pomėgių ir interesų ignoravimas. Susidomėjimo anksčiau mėgstamais užsiėmimais ir pomėgiais praradimas.
- Sunkumai santykiuose. Depresija gali neigiamai paveikti santykius su šeima, draugais ir kolegomis, todėl tampa sunku palaikyti sveikus socialinius ryšius.
- Pokyčiai elgesyje. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, gali patirti pokyčius savo socialiniame elgesyje, pavyzdžiui, padidėjusį tikėjimąsi paguodos, neteisybės jausmą ir problemišką socialinių tinklų ar išmaniųjų telefonų naudojimą.
- Padidėjusi reakcija į neigiamas socialines sąveikas. Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, gali būti jautresni neigiamiems komentarams ir socialinėms sąveikoms.
- Emocijų reguliavimo sunkumai. Depresija sergantys žmonės gali turėti sunkumų teisingai interpretuoti socialinius ženklus, reguliuoti savo emocijas ir suprasti kitų emocijas, kas lemia sutrikusią socialinę funkciją.
Depresijos tipai ir priežastys
Depresija gali būti įvairių tipų, kurių kiekvienas turi savų ypatumų:
- Didžioji depresija (klinikinė depresija): ilgalaikė ir sekinanti depresijos forma, kai žmonės nuolat jaučiasi praradę susidomėjimą įvairiais dalykais ir gali susidurti su dideliais sunkumais atliekant įprastas kasdieninio gyvenimo veiklas.
- Bipolinis sutrikimas: ilgalaikė depresijos forma, kuriai būdingi intensyvūs nuotaikų svyravimai, nuo pakilios nuotaikos ir energijos (manijos ar hipomanijos) iki prislėgtos nuotaikos ir energijos (depresijos).
- Sezoninis afektinis sutrikimas: laikinos depresijos forma, pasireiškianti tam tikru metų laiku, dažniausiai rudenį ir žiemą.
- Pogimdyvinė depresija: laikina depresijos forma, pasireiškianti neseniai pagimdžiusioms moterims (ir kartais tėčiams).
- Psichozinė depresija: klinikinės depresijos forma, kurią apsunkina psichozės simptomai, tokie kaip haliucinacijos ar kliedesiai.
- Užmaskuota depresija: gali pasireikšti fiziniais nusiskundimais ir pasikeitusiu elgesiu, pvz., žalingų medžiagų vartojimu, lošimais, persidirbimu.
- Senyvo amžiaus žmonių depresija: darbinės veiklos pabaiga, pensinis amžius, artimųjų netektis, socialinė izoliacija, fizinės būklės pablogėjimas ir ligos gali prisidėti prie depresijos vystymosi. Svarbu pabrėžti, kad depresija nėra įprastas senėjimo požymis.
- Vaikų depresija: dažnai pasireiškia kaip užmaskuota depresija su nuotaikų kaita, lengvu dirglumu ir elgesio sutrikimais.
- Gydymui atspari depresija: būklė, kai depresijos epizodą gydant mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais žmogaus savijauta ir fiziniai negalavimai nelengvėja.
Depresijos atsiradimą gali paskatinti įvairūs veiksniai:
- Genetiniai veiksniai: depresija gali būti paveldima, todėl žmonės, kurių šeimoje buvo sergančių depresija, turi didesnę riziką susirgti šia liga.
- Biologiniai veiksniai: neurotransmiterių (serotonino, dopamino) disbalansas smegenyse gali sutrikdyti nuotaiką ir elgesį.
- Vaikystės traumos: fiziniai, emociniai ar seksualiniai smurtai, tėvų praradimas, atsiskyrimas ar kitos traumuojančios patirtys gali sutrikdyti vaiko emocinį vystymąsi ir padidinti depresijos riziką suaugus.
- Aplinkos faktoriai: gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai gali provokuoti depresiją.
- Kai kurie vartojami vaistai: kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
- Socialiniai, psichologiniai ir biologiniai faktoriai: žmogus, išgyvenęs sunkias gyvenimo akimirkas, tokias kaip nedarbas ar artimo žmogaus mirtis, gali jausti vienatvę (socialinis faktorius), o tai gali nuvesti į sunkią depresiją. Taip pat depresiją gali sukelti psichologinės traumos: darbo netekimas, apgavystė, neišlaikyti egzaminai, skyrybos, seksualinė prievarta ir kiti gyvenimą sukrėtę įvykiai.
Kaip sužinoti, ar sergate depresija?
Patikimą diagnozę visada nustato specialistas, atlikdamas psichologinius testus. Dažniausiai tai būna klinikinis psichologas, psichiatras, bet taip pat ir bendrosios praktikos gydytojas. Remdamiesi psichologiniais testais ir pokalbiu, gydytojai nustato diagnozę ir aptaria su pacientu tinkamą gydymą. Ši procedūra dažniausiai taikoma sunkesnėms depresijos formoms. Esant lengvesniems sunkumams, terapeutas taip pat gali padėti konsultacijų metu.
Depresijos gydymo būdai
Depresijos gydymas yra individualus procesas. Priklausomai nuo depresijos sunkumo, taikoma psichoterapija, medikamentinis gydymas (paprastai antidepresantais) arba abiejų šių būdų derinys.
Savipagalbos būdai
Jei jaučiate pirmuosius depresijos požymius, ieškokite būdų, kaip palengvinti sau gyvenimą, bent jau tol, kol turėsite galimybę kreiptis į specialistą. Rekomenduojama išbandyti keletą patikrintų būdų depresijai palengvinti:
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
- Sureguliuokite savo dienos režimą ir miego grafiką. Susikurkite reguliarią dienotvarkę, prie kurios gali prireikti priprasti, bet kuri galiausiai turės teigiamą poveikį hormonų lygiui, kuris yra atsakingas už depresines būsenas. Pradėkite sveiką gyvenimo būdą, jei įmanoma, venkite alkoholio ir kofeino.
- Pasitikėkite artimu žmogumi. Konfidencialus pokalbis gali išvaduoti nuo slegiančio vienatvės jausmo. Be palaikymo kitas žmogus taip pat tikrai suteiks jums erdvės išreikšti savo mintis, kurios gali atrodyti nepakeliamos jūsų proto tyloje. Internetinis terapeutas suteiks panašias paslaugas ir gali būti jums prieinamas tikrai per trumpą laiką, be to, bendrausite su specialistu, kuris specializuojasi būtent šių specifinių psichikos sveikatos sutrikimų srityje.
- Stenkitės judėti, atsipalaiduoti ar išbandykite masažą. Kaip protas veikia kūną, taip ir kūnas veikia protą. Maloniai stimuliuodami savo pojūčius taip pat galite sumažinti depresiją lydinčią protinę įtampą. Internete galite rasti įvairių atsipalaidavimo ar autogeninės treniruotės seansų, pasimėgaukite aromaterapija ar nedidelio intensyvumo fizine veikla.
Profesionalus gydymas
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Psichologas ar psichoterapeutas Jums padės geriau suprasti save, savo sunkius jausmus ir būsenas bei jų kilmę. Tai yra viena svarbiausių ir pirminių užduočių. Tik supratus, kas ir kodėl su Jumis vyksta, bus aiškiau, kokios pagalbos reikės toliau.
- Medikamentinis gydymas: Depresiją diagnozuoja psichiatrai, kurie ir skiria medikamentinį gydymą. Depresijos atveju dažniausiai skiriami antidepresantai.
Kiti gydymo būdai
Kai kuriais atvejais gali būti taikomi ir kiti gydymo būdai, tokie kaip:
- Elektrokonvulsinė terapija (ECT): gali būti veiksminga sunkių atvejų atveju, kai kiti gydymo metodai neduoda rezultatų.
- Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS): dažniau naudojama tiems pacientams, kurie negali arba nenori vartoti vaistų.
Kaip padėti depresija sergančiam žmogui?
Jei įtariate, kad artimas žmogus serga depresija, į situaciją žiūrėkite jautriai. Taip yra todėl, kad tokiam žmogui labiausiai reikia paramos ir empatijos. Jei galite, padėkite jam ar jai laikytis dienos režimo ir sukurkite saugią erdvę, kurioje jis ar ji nebijotų kalbėti apie savo jausmus. Atverkite ir profesionalios pagalbos temą ir pasistenkite apie ją kalbėti taip, kad būtų aišku, jog jos nesmerkiate, o veikiau manote, kad ji naudinga.
Taip pat pravartu atsižvelgti į tai, kad depresija sergančio artimo žmogaus elgesys gali būti kitoks, nei esate įpratę. Nesijaudinkite, kad iš visų jėgų stengiatės padėti savo artimajam, o jis, atrodo, to neįvertina. Gali būti, kad jis ar ji yra tokios depresijos stadijos, kai tiesiog negali to įvertinti, ir tam prireiks laiko. Tačiau tikėkite, kad galite palengvinti jo kelionę iš depresijos.
Kai kurie depresija sergantys žmonės gali nesuvokti, kad serga depresija - jie tai gali vadinti bloga nuotaika ir laukti, kol ji praeis. Arba jie nenori pripažinti savo problemų arba bijo prašyti pagalbos.
Gyvenimas su depresija
Net, kai diagnozė yra nustatyta ir žmogus ją priima, gali kilti daugybė klausimų ir rūpesčių dėl to, kaip reikės toliau gyventi su šia liga: kokia jos eiga ir pasekmės, kaip tai suderinti su darbu, kaip kalbėti apie sunkias būsenas šeimoje, kyla nerimas dėl išgyvenamų emocinių ir fiziologinių apribojimų. Šis susirūpinimas dažnai pasireiškia pykčiu, suirzimu ir gali dar labiau apsunkinti Jūsų savijautą.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Žmogus, kenčiantis nuolatinį nuovargį ar silpnumą, du įprastus depresijos požymius, gali atrodyti visiškai sveikas. Artimieji ir draugai nesuprasdami situacijos gali iš Jūsų tikėtis daugiau nei iš tiesų galite tuo metu. O sunkios būsenos požymiai gali būti matomi, kaip charakterio trūkumas. Nuovargis dažnai suvokiamas kaip tingumas ir iniciatyvos stoka; depresiška nuotaika matoma, kaip savęs gailėjimas. Šios reakcijos gali sustiprinti ir taip klibantį pasitikėjimą savimi… Tai galite aptarti su psichologu ir rasti būdų, kaip su tuo tvarkytis.