Psichologija - mokslas apie psichiką, apimantis įvairius reiškinius, tokius kaip emocijos, jutimai, suvokimas, kalba, mąstymas, vaizduotė, dėmesys ir atmintis. Šiame straipsnyje nagrinėsime vieną iš svarbiausių psichologinių konstruktų - temperamentą, jo tipus, savybes ir įtaką žmogaus elgesiui bei bendravimui.
Psichikos Reiškiniai: Nuo Sąmonės iki Pasąmonės
Psichologijoje išskiriami įvairūs psichikos reiškiniai, tokie kaip emocijos ir jausmai, kurie atspindi betarpiškus santykius su tikrove. Taip pat svarbūs jutimai, suvokimas, kalba ir mąstymas, vaizduotė, dėmesys bei atmintis. Psichikos reiškiniai skirstomi į:
- Psichinius procesus (skausmo pojūtis).
- Psichines būsenas (įkvėpimas, įtampa).
- Psichines savybes (charakterio bruožai, jautrumas, darbštumas).
Sąmonė apima tuos reiškinius, kuriuos žmogus suvokia, o pasąmonė - tuos, apie kurių vyksmą žmogus nežino (sapnai, hipnozė, automatizmas, instinktyvūs potraukiai). Savimonė - tai savęs paties, asmenybės su aplinka atspindėjimas ir savo „Aš“ pažinimas.
Psichologijos Kryptys: Nuo Struktūralizmo iki Humanistinės Psichologijos
Psichologija kaip mokslas vystėsi įvairiomis kryptimis, kurių kiekviena turėjo savitą požiūrį į žmogaus psichiką ir elgesį:
- Struktūralizmas (Vuntas): grindė psichologiją moksline prasme, naudodami eksperimentus ir introspekciją.
- Funkcionalizmas (Džeimsas, Spenseris): teigė, kad psichologija padeda žmogui taikytis prie aplinkos.
- Biheviorizmas (Vatsonas, Trondaikas): tyrė elgesį, o ne sąmonę.
- Geštalt psichologija (Kultas Levenas, Kofka, Keleris).
- Psichoanalizė (Zigmundas Froidas): asmenybės pagrindą sudaro Id (nesąmoninga), Ego (pasąmoninė) ir Superego (sąmoninga). Žmogaus elgesį motyvuoja seksualiniai ir agresijos impulsai, o asmenybės problemas kuria išstumti vaikystės konfliktai.
- Neopsichoanalizė (Adleris, Jungas, Horni): atsiskyrė nuo Froido ir akcentavo pozityvią žmogaus prigimtį, socialinį interesą ir aplinkos įtaką.
- Kognityvinė psichologija (Elis): teigia, kad žmogus gimsta su tendencija mąstyti ne tik racionaliai, bet ir iškreiptai. Gyvenimo problemas kuria neteisingi įsitikinimai, o normaliai elgtis išmokstama taisant mąstymą ir sprendimus.
- Humanistinė psichologija (Rodžersas): akcentuoja pozityvią žmogaus prigimtį, siekį tapti pilnaverčiu. Problemos kyla išstumiant tam tikras mintis, jausmus iš sąmonės lauko ir iškraipant patyrimo vertinimus.
Poreikiai ir Motyvacija: Elgesio Variklis
Žmogaus elgesį motyvuoja poreikiai, kurie sukelia tam tikrus motyvus, nukreipiančius elgesį į tikslą. Pasiektas ar nepasiektas tikslas sukelia naujus poreikius, sukurdami nuolatinį ratą. Maslou poreikių hierarchija (1954 m.) klasifikuoja poreikius į fiziologinius, saugumo, socialinius, pagarbos ir savirealizacijos.
Taip pat skaitykite: Dresūra ir priežiūra
Temperamentas: Individualių Skirtumų Pagrindas
Temperamentas - tai įgimtų asmenybės savybių visuma, apibūdinanti žmogaus emocinio reagavimo, aktyvumo ir prisitaikymo prie aplinkos būdus. Tai pastovi asmenybės savybė, pasireiškianti psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Temperamentas savotiškai „nuspalvina“ asmenybės charakterį, valios ir sugebėjimų pasireiškimus, bendravimo manieras, veiklą.
Temperamento Tipai: Hipokrato Palikimas
Jau Hipokratas (5 a. pr. Kr.) suskirstė žmones į keturis temperamentų tipus, remdamasis vyraujančiu skysčiu organizme:
- Sangvinikas: vyrauja kraujas.
- Cholerikas: vyrauja geltonoji tulžis.
- Melancholikas: vyrauja juodoji tulžis.
- Flegmatikas: vyrauja gleivės.
Šiandien ši teorija yra pasenusi, tačiau šie pavadinimai vis dar vartojami apibūdinant skirtingus temperamentus.
Temperamento Savybės: Sensityvumas, Reaktyvumas ir Kitos
Temperamento savybės nekinta ilgą laiką žmogaus gyvenimo arba net visą gyvenimą ir pasireiškia ne atsietai, o yra dėsningai tarpusavy susijusios ir sudaro atitinkamą struktūrą, būdingą tam tikram tipui. Svarbiausios temperamento savybės:
- Sensityvumas (jautrumas): sprendžiame iš silpniausių nervinių reakcijų.
- Reaktyvumas: kaip stipriai žmogus reaguoja į išorinius dirgiklius.
- Aktyvumas: kiek žmogus yra linkęs veikti ir siekti tikslų.
- Emocinis jaudrumas: kaip lengvai žmogus patiria emocijas.
- Reakcijų tempas: psichinių reakcijų ir procesų greitis.
- Plastiškumas ir frigidiškumas: kaip lanksčiai ir lengvai žmogus prisitaiko prie išorinio poveikio.
- Ekstravertiškumas ir intravertiškumas: veiklos krypties rodiklis.
Temperamento Tipų Charakteristikos
Kiekvienas temperamento tipas pasižymi specifinėmis savybėmis, kurios nulemia žmogaus elgesį ir bendravimą:
Taip pat skaitykite: Vidurinės Azijos aviganiai: charakteristikos
- Cholerikas: jaudinimo persvara prieš slopinimą, būdingos greitai kylančios stiprios ir pastovios emocijos. Emocijų išraiška labai ryški išorėje. Siekia pirmauti ir stipriai priešinasi viskam, kas jam trukdo.
- Sangvinikas: karštas produktyvus veikėjas, bet tik tada, kai yra daug ir įdomių reikalų. Būdinga pastovi nuotaikų kaita, gyvumas, judrumas, karštumas. Jie greitai ir karštai visko imasi, bet taip pat greitai ir atvėsta. Nelinkę ilgai ir kryptingai veikti. Mėgsta bendrauti, juokauti, matyti kaip kiti žmonės šypsosi, moka išjudinti aplinkinius, įkvėpti motyvacijos judėti į priekį, dažnai prisitaiko prie aplinkos.
- Flegmatikas: ramus individas, kurį silpnai veikia išorinė aplinka, retai juokiasi arba pyksta, tas emocijas „perskaityti“ iš viso neįmanoma. Darbe ištvermingi, tačiau dirba be entuziazmo. Būdingos palengva kylančios, silpnos ir trumpalaikės emocinės reakcijos. Ramūs, lygių poelgių, nelinkę į bendravimą, į triukšmingus žaidimus. Jie nieko neužkalbina, stengiasi išvengti ir konfliktų.
- Melancholikas: silpni, būdinga jaudinimo ir slopinimo procesų silpnumas, kuris neleidžia pakankamai gerai prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų. Greitai palūžta ir suserga, kai susiduria su sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis. Sunkiai paklūsta disciplinai. Aiškiai slopinamos nervinės veiklos tipas. Iš aplinkos tikisi tik blogiausio. Ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai silpni. Nepakeičiami jautruoliai. Linkę į pastovias, ilgai trunkančias emocijas, bet išorėje to neparodo.
Temperamentas ir Aukštoji Nervinė Veikla
XX amžiaus pradžioje rusų fiziologas Ivanas Pavlovas teigė, kad žmogaus temperamentas priklauso nuo nervų sistemos tipo (silpnos arba stiprios). Jis išskyrė pagrindines nervinių procesų savybes: jėgą, pusiausvyros išlaikymą ir paslankumą. Pagal šias savybes I. Pavlovas suskirstė žmones į keturis tipus:
- Stiprus, neišlaikantis pusiausvyros, vyrauja jaudinimo procesai (cholerikas).
- Stiprus, pusiausvyrą išlaikantis, paslankus (sangvinikas).
- Stiprus, pusiausvyrą išlaikantis, nepaslankus (flegmatikas).
- Silpnas (melancholikas).
Temperamento Įtaka Elgesiui ir Bendraujant
Nuo temperamento tipo priklauso žmogaus elgesys dirbant, mokantis, sportuojant ir kitais atvejais. Tai yra individualus žmogaus darbo stilius, kuris yra bendrų ir specifinių darbo būdų visuma, kuomet maksimaliai panaudojamos žmogaus teigiamos savybės ir kompensuojami jų trūkumai.
- Sangvinikas: lengvai bendrauja, geba ilgai išlaikyti gerus santykius, lyderis, lengvai imasi atsakomybės, geri santykiai su aplinkiniais yra svarbesni už smulkias asmenines ambicijas.
- Flegmatikas: linkęs daugiau klausytis nei kalbėti, patikimas, tačiau lėtas.
- Melancholikas: jautrus, atsargus, apsisvarstantis, tačiau linkęs nuolat nerimauti dėl pavojų.
- Cholerikas: dažnai išsišoka, neatsargiu žodžiu lengvai įskaudina, energingai imasi vadovauti aplinkiniams, tačiau jo dėmesys ir entuziazmas greitai atšąla.
Ar Galima Pakeisti Temperamentą?
Temperamentų pakeisti neįmanoma, tačiau galima siekti sumažinti neigiamus kiekvieno temperamento pasireiškimus. Idealu būtų, jei sangvinikas taptų pastovesnis, cholerikas - santūresnis, flegmatikas - energingesnis, o melancholikas - drąsesnis.
Emocijos: Subjektyvus Santykis su Pasauliu
Emocijos - tai betarpiški santykiai su tikrove ar jos atspindžiai, pasireiškiantys tam tikrais išgyvenimais. Emocijos atlieka svarbias funkcijas:
- Komunikacinė: emocijos yra viena iš svarbiausių komunikacinių priemonių.
- Reguliacinė: reguliuoja psichinę veiklą, kelia arba slopina psichinį tonusą, reguliuoja mąstymą, dėmesį, atmintį ir kitus kognityvinius dalykus.
Aleksetimija - nesugebėjimas įsisąmoninti ir verbalizuoti savo jausmus.
Taip pat skaitykite: Erdelio terjero temperamento apžvalga
Emocijų Rūšys: Nuo Afekto iki Streso
Psichologijoje išskiriamos įvairios emocijų rūšys:
- Afektas: trumpalaikis, stiprus, teigiamas arba neigiamas emocinis išgyvenimas, kurį lydi organizmo išoriniai ar vidiniai pokyčiai.
- Aistra: labai stiprus išgyvenimas, tačiau labiau pastovus, sąmoningesnis ir ramesnis jausmas. Dominuoja visų kitų jausmų atžvilgiu.
- Baimė: kyla susidūrus su pavojumi. Visada turi objektą (konkretų). Būdinga: įtampa, nerimas, susijaudinimas, pakitęs sumanumas. Siejama su nežinia.
- Depresija: liūdnai prislėgta nuotaika, susijusi su poreikių sumažėjimu, motoriniu slopinimu, bei psichinio aktyvumo sumažėjimu. Ilgai trunkanti nelaimingumo būsena, kai žmogaus niekas nebedžiugina, dingsta prisirišimas prie mylimų žmonių, kankina bejėgiškumo jausmas, nuolatinis nuovargis, kai kurie kūno funkcijų sutrikimai (nemiga).
- Empatija: kito žmogaus emocinės būsenos pajautimas, įsijautimas į jo emocinius išgyvenimus, poreikius, tarsi persikėlimas vaizduotėje į jo pasaulio supratimą.
- Frustracija: psichinė būsena sukelta objektyviai neįveikiamų arba žmogaus manymu neįveikiamų sunkumų ir kliūčių atsirandančių siekiant tikslo ir sprendžiant problemas (aukščiausia streso forma).
- Nerimas: būsena kylanti dėl gresiančio pavojaus, įtampos ar nelaimės. Atsiradimo priežastys panašios į baimės, bet konkretaus objekto dažnai nežinome.
- Nuotaika: sąlyginai ilgalaikė, gana pastovi psichinė būsena, pasireiškianti kaip teigiamas ar neigiamas žmogaus veiklos fonas, kuriame pasireiškia daugiau ar mažiau ryškūs, atskiri išgyvenimai. Priklauso nuo reikšmingų įvykių, žmonių, savijautos, narkotikų, alkoholio, vaistų, saldainių.
- Stresas: ilgai trunkanti, stipraus nerimo ir įtampos būsena. Priežasčių daug (dažniausia tam tikri ekstremalūs pokyčiai).
Streso Įveikimas: Adaptacija ir Atsigavimas
Seljė (1936 m.) aprašė streso įtaką organizmui bendru adaptaciniu sindromu, kurį sudaro 3 fazės:
- Nerimo fazė: organizmas turi kovoti arba bėgti, kinta visi jo parametrai, fiziologiniai poveikiai.
- Pasipriešinimo fazė: nerimo požymiai išnyksta ir pasipriešinimas pakyla aukščiau normalaus.
- Išsekimo fazė: adaptacinės jėgos senka ir organizmas nebesusidoroja.
Streso įveikimo būdai:
- Problemos sprendimas.
- Emocijų valdymas.
- Racionalus laiko paskirstymas.
Socialinė Psichologija: Žmogus Grupėje
Socialinė psichologija tiria žmogaus elgesį socialinėje aplinkoje, grupių dinamiką ir tarpasmeninius santykius.
Grupių Tipai: Nuo Diados iki Klikų
Grupės skirstomos į:
- Realios (nariai veikia tuo pačiu metu, bendroje erdvėje ir turi kažkokių tarpusavio santykių).
- Didelės (nėra realių tarpusavio kontaktų, nors gali būti realios ir nesąlyginės).
- Mažos (nedaug narių, turi daug bendrų tikslų ir tiesioginius kontaktus).
Mažos grupės požymiai:
- Diada (iš mažiausiai dviejų žmonių), didžiausia 20-30 žmonių, turi tiesioginį kontaktą. Jos skyla į dar mažesnes grupes (mikrogrupes 2-7 žmonės).
- Savanoriškumas.
- Konformizmas.
- Homogeniškumas.
- Santykių intymumas.
- Stabilumas.
- Grupės savivalda.
Ypatingos rūšies grupės - klikos (mafija, sektos, teroristai, kontrabandininkai) - izoliuotos mikrogrupės, neturinčios tikslaus visuomeninio tikslo, padėties visuomenėje, oficialių veikimo taisyklių, tačiau griežtai reglamentuojančių savo narių elgseną, grupės viduje susidariusiais papročiais ir tam tikromis moralės normomis.
Referentinė grupė - reikšmingiausia asmenybės grupė, kurios vertybės žmogui svarbiausios, į kurią žiūrimą, kai vertini savo padėtį, grupė, kurios nariu žmogus norėtų tapti (ta grupė gali būti menama), ta grupė, kurios vertybės priimtiniausios.
Grupių Vystymosi Fazės
Grupės vystosi per kelias fazes:
- Orientacinė fazė: kas yra kiti, metas skirtas orientuotis grupėje. Santykiai neryžtingi, dažnai laikosi distancijos, tam , kad jaustųsi saugus. Rodo pačias geriausias savo savybes. Linkimas kategorizuoti, vyksta grupės normų užuomazgos. Nesudaro tvirtų grupės normų užuomazgos. Nesudaro tvirtų grupės ryšių.
- Kovos dėl valdžios fazė: kur yra mano vieta, grupė susipažįsta, bet kyla įtampa. Grupės nariai kuo nors nepatenkinti. kryžminę ugnį. Grupę palieka dalis narių ar grasina palikti. Kiekvienas narys turi įtakos, tačiau suabejoja tuo, kas vyko iki šiol, dar kartą tariasi dėl tvarkos, vadovavimo, normos. kovoja dėl valdžios. Neformalus lyderis atsiranda, apie jį vienijasi koalicija. Kovą formalus lyderis turi pripažinti. Viską dėstyti atvirom kortom.
- Pasitikėjimo fazė: taip, mes esame drauge. Susitikimais džiaugiamasi, net bijo kažkur nesudalyvauti. Tarpusavy atvirai bendrauja. Generuojamos idėjos, jų daug. Auga pasitikėjimas grupės nariais. Išmokstama vertinti ir toleruoti vienas kitą. Santykių aiškinimasis, smulkūs konfliktai gali kilti. Veiklos rezultatai ne tokie kokių norima, nes šioje stadijoje svarbiausia - santykiai. Vadovas turi skatinti pasitikėjimą, idėjų įgyvendinimą. Grupė nesugeba priimti naujų narių. Vadovas turi deleguoti atsakomybę.
- Diferenciacijos fazė: mes esame skirtingi, bet mums reikia kiekvieno mūsų. Nariai vieningi, įvairioje veikloje dalyvauja, noras veikti didelis.
tags: #temperamentas #psichologijos #konspektai