Psichologijos įvadas: Laurinaitiškas žvilgsnis

Šis straipsnis skirtas supažindinti su psichologijos pagrindais, remiantis įvairiais šaltiniais ir autoriais, kurių darbai svarbūs šios srities supratimui. Straipsnyje aptariamos psichoanalizės teorijos, asmenybės struktūra, psichoseksualinė raida ir kitos svarbios temos.

Psichoanalizės pradžia ir teorija

Psichoanalizės ištakos siejamos su 1886-1897 metais, kai buvo sukurtas „traumos-afekto modelis“, o vėliau, 1938 metais, iškilo „Baigtinė ir nesibaigianti analizė“ idėjos. Vienas iš svarbių ankstyvosios psichoanalizės veikėjų buvo Anna O.

Pagrindinės sąvokos

Vara - hipotetinė energija, skatinanti žmogų patenkinti savo poreikius. Nepatenkintas poreikis sukelia įtampą, o šis jausmas yra nemalonus. Tai vadinama „malonumo principu“. Išskiriamos dvi varos:

• Libido
• Agresyvioji vara

Abiem atvejais kyla problemų atsiskiriant ir (ar) išsiskiriant.

Topografinis sąmonės modelis

Psichoanalizėje naudojami du topografiniai sąmonės modeliai, padedantys suprasti žmogaus psichikos struktūrą.

Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera

Psichoseksualinė raida

Psichoseksualinėje raidoje išskiriami keli charakterio tipai, susiję su skirtingais raidos etapais:

• Oralinis charakteris
• Analinis charakteris
• Falinis charakteris

Analinis charakteris

Analinis charakteris susiformuoja, kai neišspręsti ar išstumti konfliktai analiniu periodu. Žmogus pasižymi išskirtiniu tvarkingumu, pedantiškumu, aistros pomėgiu, užsispyrimu, aklumu, pašaipumu, pagiežingumu, o kartu - nesąmoningu troškimu susitepti, dažniausiai netiesiogine, bet kartais ir tiesiogine prasme. Tai taip pat siejama su tuštybe ir narcizmu (žavėjimusi savimi).

Struktūrinė asmenybės teorija (1923)

1923 m. buvo sukurta struktūrinė asmenybės teorija, padedanti geriau suprasti asmenybės sandarą.

Pirmieji psichoanalizės „atskalūnai“

Psichoanalizės istorijoje buvo keletas autorių, kurie nukrypo nuo tradicinės psichoanalizės ir sukūrė savo teorijas. Tai buvo K. Horney ir E. Frommas.

K. Horney ir kultūrinė psichoanalizė

K. Horney priklausė kitai kartai - XX a. pradžioje gimusiems, kurie turėjo kitokias vertybes ir galimybes, nei S. Freudas.

Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą

E. Frommas

E. Frommas teigė, kad visuomenė ne tik slopina, bet ir kuria bei skatina žmogaus prigimtį.

Literatūra, aktuali analitinei psichologijai

Knygynų lentynose nuolat atsiranda naujos analitinės psichologijos literatūros - tiek į lietuvių kalbą išverstų užsienio autorių, tiek lietuvių autorių parašytų knygų ar straipsnių. Čia pateikiamas atnaujintas literatūros, kuri gali būti aktuali specialistams ir visiems besidomintiems jungiškomis idėjomis, sąrašas.

Knygos

• Bair, D. JUNG. Biografija /Margi raštai, 2019
• Bly, Robert. Geležinis Džonas: Knyga apie vyrus / Kaunas: Mijalba, 2004
• Bolen, Jean Shinoda.
• Bosnak, Robert. Trumpas sapnų kursas. Elementarus jungiškojo sapnų interpretavimo vadovas /Kaunas, Meridianus, 2013
• Campbell Joseph. Mitai, kuriais gyvename. Tyto alba, 2022
• Campbell Joseph. DEIVĖS.
• Estes, Clarisa Pinkola. Bėgančios su vilkais / Vilnius: Alma Littera, 2005
• Estes, Clarissa Pinkola. Išlaisvinti stiprią moterį /Alma littera, 2017
• Gudaitė, Gražina. Santykis su autoritetu ir asmeninės galios pajauta/ Vilnius: Vilniaus Universitetas, 2016
• Gudaitė, Gražina. Įvadas į analitinę psichologiją / Vilnius: VU leidykla, 2002
• Gudaitė, Gražina. Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose / Vilnius: Tyto Alba, 2001
• Sud. Gudaitė G. Psichoterapijos veiksmingumas: terapiniai veiksniai ir subjektyviai išgyvenami pokyčiai. /Vilniaus Universitetas, Vilnius, 2014
• Johnson, Robert A. Vidinis darbas: kaip panaudoti sapnus ir aktyviąją vaizduotę asmeniniam tobulėjimui /Vaga, 2018
• Jung, Carl Gustav. Virsmo simboliai/ Vilnius: Margi raštai, 2023
• Jung, Carl Gustav.
• Du traktatai apie analitinę psichologiją: Apie pasąmonės psichologiją.
• Kalsched, Donald. Vidinis traumos pasaulis.
• Kast, Verena.
• Miller, Alice.
• Allice. Kūno maištas / Vilnius: Vaga, 2012
• Šeputytė-Vaitulevičienė E., Skruibienė I. Valevičienė S. Motinystės kelias: apie svarbiausias moters gyvenimo transformacijas /Alma littera, 2018
• Valevičienė S. Motinystės šešėliai. Ko nelaukei, kai laukeisi.
• Zoja, Luigi. Tėvas. Istorinė, psichologinė ir kultūrinė perspektyva / Vilnius: UAB Ciklonas, 2006

Kai kurie spausdinti straipsniai

• Bulotienė G. Esminis momentas įveikiant vėžį - suvokimas, kad gyvenimas tęsiasi/Bernardinai.lt, 2016 07 21
• Ilgiuvienė E. (Lovčikienė E.) Instinktai, archetipai ir pasaulio pabaiga// Šiaurės Atėnai, 2012
• Grigutytė N. Vaikystėje patirtos seksualinės prievartos įveika ir sąsajos su motinos kompleksu/Santykis ir pokytis: tarpasmeninių ryšių gelminės prielaidos ir psichoterapija.
• Gudaitė G. Lozovskaja J. Moterų agresijos ir tėvo komplekso sąsajos// Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris, 2010,6,p.
• Gudaitė G. C.G. Jungo psichologija // Psichoterapija: Knyga profesionalams ir smalsiems. Straipsnių rinkinys. Red. E. Laurinaitis ir R. Milašiūnas.
• Gudaitė G. Psichoterapinių santykių savitumas ir jų sklaida // Santykis ir pokytis: gelminės psichoterapinių ryšių prielaidos. Kolektyvinė monografija. Sudarė G. Gudaitė. Vilniaus universiteto leidykla, 2008
• Gudaitė G. Butkus G. Gudaitė G. Sovietinių traumų padariniai ir analitinis procesas // Sunkių traumų psichologija: politinių represijų padariniai. Sudarė D.Gailienė.
• Gudaitė G. C.G. Jungo samprata apie sapnus ir psichoterapinį procesą/ Lietuvos dinaminės psichiatrijos žurnalas; 2000 Nr. 1 p.18-30;
• Lovčikienė E. Laisvės kovotojų sapnų pasakojimai analitinės psichologijos požiūriu / Būdas, Nr. 6, 2020, p. 47-63
• Lovčikienė. Didieji sapnai Lietuvos asmenybių dienoraščiuose ir prisiminimuose / Būdas, Nr. 2, 2019, p. 49-58
• Minelgaitė-Beinorienė E. "Lino alchemija", žurnalas "Liaudies kultūra" 2018m. Nr.5;
• Minelgaitė-Beinorienė E. "Sužeistas gyduolis istorijoje, mituose ir mumyse", žurnalas "Būdas" 2020m. Nr.1;
• Minelgaitė-Beinorienė E. "Elenytė ir jos upės: psichoanalitinis žvilgsnis į pasaką", žurnalas "Būdas" 2021m. Nr.4;
• Minelgaitė-Beinorienė E. "Šilkelio plonumo kelias. Apie gydantį pasakos dalyvavimą", žurnalas "Būdas" 2022m. Nr.6;
• Minelgaitė-Beinorienė E. "Laumių suvystyta siela: priklausomybių analizė", žurnalas "Būdas" 2024m. Nr.2.
• Rukšaitė G. Santykio su tėvu svarba moters individuacijai // Santykis ir pokytis: tarpasmeninių ryšių gelminės prielaidos ir psichoterapija.
• Rukšaitė G., Gudaitė G. Gelminio tapatumo pokyčiai ir asmenybės santykių sklaida ilgalaikėje psichoterapijoje // Santykis ir pokytis: tarpasmeninių ryšių gelminės prielaidos ir psichoterapija. Vilniaus universiteto leidykla, 2008
• Šeputytė-Vaitulevičienė E. Kaip būti blogio akivaizdoje? Psichologinis pjūvis/ Bernardinai 2022 04 03
• Zbarauskaitė A. Globojamų paauglių mergaičių gėdos jausmo išgyvenimas// Santykis ir pokytis: tarpasmeninių ryšių gelminės prielaidos ir psichoterapija.

Psichoterapijos kryptys ir metodikos

Vyraujanti psichoterapijos kryptis ir metodikos - kognityvinė ir elgesio terapija. Išmokoma kognityvinės ir elgesio psichoterapijos technikų, reikalingų savarankiškam darbui.

Papildoma literatūra

• Andrikienė L., Laurinaitis E., Milašiūnas R. (2013) Psichoanalitinė psichoterapija.
• Beck A. (2005) Kognityvinė terapija ir emociniai sutrikimai.
• Beck J. (2008) Kognityvinės terapijos pagrindai.
• Dembinskas A. (mokslinis redaktorius) (2003) Psichiatrija.
• E.Laurinaitis, R.Milašiūnas (redaktoriai) (2007) Psichoterapija knyga profesionalams ir visiems smalsiems.
• Nancy Mc Williams (2014). Psichoanalitinė diagnostika.
• Gražina Gudaitė (sudarytoja). Psichoterapijos veiksmingumas: terapiniai veiksniai ir subjektyviai išgyvenami pokyčiai.
• Raymond J. Corsini (2011), Danny Wedding.
• Raimundas Milašiūnas (2014). Psichoanalizė.
• TLK-10.
• DSM-5. (2014) Vertimas į lietuvių kalbą.
• Аарон Бек, А. Раш, Боб Шоу, Г. Эмери. (2003) Когнитивная терапия депрессии. Белорусский магазин.
• Джудит Бек (2006) Когнитивная терапия: полное руководство.
• Марша М. Лайнен (2007) Когнитивно-поведенческая терапия пограничного расстройства личности.
• Andrews G., et al. (2003) The treatment of anxiety disorders. Clinician guides and patient manuals.
• Cognitive behavioral therapy for psychiatric problems. A practical guide.(2002). Ed by Hawton K.
• Freeman A, et al.(2004) Clinical applications of cognitive therapy.
• Handbook of cognitive behavioral therapies (2001). Ed. Keith S.Dobson.
• Heimberg, R. G., Becker R.E. (2002). Cognitive-behavioral group treatment for social phobia: Basic mechanisms and clinical strategies.
• Leahy R. (2003) Cognitive therapy techniques.
• Ledley D.R., Marx B.P., Heimberg R.G. (2005) Making cognitive-behavioral therapy work.
• Neenan M., Dryden W. (2004) Cognitive therapy. 100 key points & techniques. Routlege.
• Oxford textbook of psychotherapy (2005). Ed. Gabbard G., Beck J., Holmes J.
• Oxford guide to behavioral experiments in cognitive therapy (2004). Ed. Bennet-Levy J. et al.
• Practitioner’s guide to evidence-based psychotherapy (2006). Ed. Fisher J.E., O’Donohue W.T.
• Roadblocks in cognitive-behavioral therapy. Transforming challenges into opportunities for change (2003). Ed. Leahy R.L.
• Sanders D., Wills F.(2005) Cognitive therapy. An introduction.
• Cory F.
• David Westbrook, Helen Kennerley, Joan Kirk.
• Linda Carter Sobell and Mark B.
• Melanie Fennell. Įveikite menką savigarbą (Overcoming low self-esteem).
• Holly Hazlet - Stevens. Moterys, kurios nerimauja per stipriai.
• Christophe Andre. Netobuli, laisvi ir laimingi. Tyto alba.
• Raimundas Milašiūnas. Psichoanalizė. 100 klausimų ir atsakymų.

Psichoanalizės įvadas

Psichoanalizė yra psichologijos kryptis, kuri nagrinėja nesąmoningus procesus ir jų įtaką žmogaus elgesiui. Ši teorija remiasi prielaida, kad didžioji dalis mūsų minčių, jausmų ir motyvų yra paslėpti nuo sąmonės ir gali būti atskleisti per įvairias technikas, tokias kaip sapnų analizė, laisvųjų asociacijų metodas ir kt. Psichoanalizė siekia padėti žmogui suvokti šiuos nesąmoningus procesus ir taip pagerinti jo psichologinę savijautą.

Psichoanalitinė psichoterapija

Psichoanalitinė psichoterapija yra terapijos forma, kuri remiasi psichoanalizės principais. Šios terapijos metu siekiama padėti pacientui suprasti savo nesąmoningus konfliktus ir modelius, kurie lemia jo problemas. Terapeutas padeda pacientui tyrinėti savo praeitį, santykius ir emocijas, kad jis galėtų geriau suprasti save ir savo elgesį. Psichoanalitinė psichoterapija gali būti veiksminga gydant įvairius psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimas, asmenybės sutrikimai ir kt.

Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai

Įrodymais pagrįsta medicina ir psichoterapija

Įrodymais pagrįsta medicina ir psichoterapija yra požiūris į mediciną ir psichoterapiją, kuris remiasi moksliniais tyrimais ir įrodymais. Šis požiūris pabrėžia, kad gydymo metodai turi būti pagrįsti patikimais moksliniais tyrimais, kurie įrodo jų veiksmingumą. Įrodymais pagrįsta psichoterapija siekia naudoti tik tuos terapijos metodus, kurie yra įrodyti kaip veiksmingi gydant tam tikrus psichologinius sutrikimus.

Kognityvinė asmenybės teorija

Kognityvinė asmenybės teorija teigia, kad mūsų asmenybę formuoja mūsų mintys, įsitikinimai ir požiūriai. Ši teorija remiasi prielaida, kad mūsų elgesys yra nulemtas to, kaip mes suvokiame ir interpretuojame pasaulį. Kognityvinė asmenybės teorija pabrėžia, kad mes galime pakeisti savo asmenybę pakeisdami savo mąstymo būdą.

Bihevioristinė asmenybės teorija

Bihevioristinė asmenybės teorija teigia, kad mūsų asmenybę formuoja mūsų išmoktas elgesys. Ši teorija remiasi prielaida, kad mes mokomės elgesio per sąlygojimą ir pastiprinimą. Bihevioristinė asmenybės teorija pabrėžia, kad mes galime pakeisti savo asmenybę pakeisdami savo elgesį.

Kognityvinės ir bihevioristinės asmenybės teorijų vieta tarp kitų asmenybės teorijų

Kognityvinės ir bihevioristinės asmenybės teorijos yra tik vienos iš daugelio asmenybės teorijų. Kitos asmenybės teorijos, tokios kaip psichoanalitinė teorija, humanistinė teorija ir kt., taip pat turi savo požiūrį į tai, kas formuoja mūsų asmenybę. Svarbu suprasti, kad nėra vienos teisingos asmenybės teorijos, ir kiekviena teorija gali padėti mums geriau suprasti žmogaus elgesį.

Kognityvinės ir elgesio psichoterapijos technikos ir įgūdžiai

Kognityvinė ir elgesio psichoterapija (KET) yra terapijos forma, kuri remiasi kognityvinės ir bihevioristinės asmenybės teorijomis. KET naudoja įvairias technikas ir įgūdžius, kad padėtų pacientams pakeisti savo mąstymo būdą ir elgesį. Kai kurios iš šių technikų yra:

• Kognityvinis restruktūravimas
• Elgesio eksperimentai
• Atsipalaidavimo technikos
• Įgūdžių ugdymas

Psichoterapijos tikslas

Psichoterapijos tikslas yra padėti žmogui pagerinti jo psichologinę savijautą ir gyvenimo kokybę. Psichoterapijos metu siekiama padėti žmogui suprasti savo problemas, išmokti naujų įgūdžių ir pakeisti savo elgesį, kad jis galėtų geriau susidoroti su gyvenimo iššūkiais.

Psichologijos studijos

Psichologijos studijos suteikia studentams teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų dirbti psichologijos srityje. Studijų metu studentai mokosi apie žmogaus elgesį, mąstymą, emocijas ir motyvaciją. Jie taip pat mokosi apie įvairius psichologinius sutrikimus ir jų gydymo metodus. Psichologijos studijos gali būti naudingos ne tik tiems, kurie nori dirbti psichologijos srityje, bet ir tiems, kurie nori geriau suprasti save ir kitus.

Specialistų rengimas

Svarbu rengti specialistus, turinčius pakankamai teorinių žinių bei praktinių įgūdžių savarankiškai teikti psichoterapines paslaugas ir taikyti psichoterapijos metodą.

Psichoterapijos kryptys ir metodikos

Vyraujanti psichoterapijos kryptis ir metodikos - kognityvinė ir elgesio terapija. Išmokoma kognityvinės ir elgesio psichoterapijos technikų, reikalingų savarankiškam darbui.

tags: #psichologijos #ivadas #laurinavicius