Įvadas
Vandens virimo temperatūra yra esminis parametras daugelyje procesų, vykstančių gamtoje, pramonėje ir laboratorijose. Ji glaudžiai susijusi su aplinkos slėgiu: kuo mažesnis slėgis, tuo žemesnė virimo temperatūra. Ši savybė ypač svarbi vakuumo sąlygomis, kur galima išgarinti medžiagas žemesnėje temperatūroje, išvengiant jų skilimo ar nepageidaujamų reakcijų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime vandens virimo temperatūros priklausomybę nuo slėgio, temperatūros skales, matavimo metodus ir kitus svarbius aspektus, turinčius įtakos šiam procesui.
Temperatūros Skalės ir Jų Reikšmė
Temperatūra yra fizinis dydis, apibūdinantis kūno šiluminę būseną. Temperatūros skalės naudojamos temperatūrai matuoti ir palyginti. Skalės sudaromos remiantis nuo temperatūros priklausančiais kūno parametrais, tokiais kaip tūris, slėgis ar elektrinė varža. Dažniausiai nustatomi du pastovūs temperatūros atskaitos taškai, o tarpas tarp jų padalinamas į lygius intervalus - laipsnius.
Populiariausios temperatūros skalės:
- Celsijaus skalė: Atskaitos taškai - ledo tirpimo (0 °C) ir vandens virimo normaliame slėgyje (100 °C) temperatūros. Pagrindinis intervalas padalytas į 100 lygių dalių.
- Farenheito skalė: Naudojama JAV ir kai kuriose kitose šalyse. Ledo tirpimo temperatūra yra 32 °F, o vandens virimo - 212 °F.
- Kelvino skalė: Termodinaminė temperatūros skalė, kurios atskaitos taškas yra absoliutusis nulis (0 K), atitinkantis -273,15 °C. Kelvino skalė siejama su Celsijaus skale: T (K) = t (°C) + 273,15.
Virimo Temperatūros Priklausomybė nuo Slėgio
Virimo temperatūra apibrėžiama kaip temperatūra, kurioje skysčio garų slėgis tampa lygus aplinkos slėgiui. Normaliomis sąlygomis (101325 Pa slėgyje), vandens virimo temperatūra yra 100 °C (373,15 K). Tačiau, sumažinus slėgį, virimo temperatūra atitinkamai sumažėja. Šią priklausomybę matematiškai išreiškia Clausius-Clapeyron lygtis:
d(lnP)/dT = ΔHvap / (R * T^2)kur:
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
- P - slėgis
- T - temperatūra (Kelvinais)
- ΔHvap - garinimo entalpija (energija, reikalinga išgarinti vieną molį skysčio)
- R - universalioji dujų konstanta (8,314 J/(mol·K))
Iš šios lygties matyti, kad slėgio pokytis eksponentiškai susijęs su temperatūros pokyčiu. Tai reiškia, kad mažėjant slėgiui, virimo temperatūra mažėja, ir atvirkščiai.
Clausius-Clapeyron Lygties Praktinis Taikymas
Clausius-Clapeyron lygtis leidžia tiksliai apskaičiuoti virimo temperatūrą esant skirtingiems slėgiams, jei žinoma garinimo entalpija ir molinis tūrio skirtumas. Tačiau praktikoje dažnai naudojamos supaprastintos formos arba empiriniai duomenys, ypač kai medžiaga yra sudėtinga arba kai tikslūs termodinaminiai duomenys nėra prieinami.
Everesto Kalno Viršūnės Pavyzdys
Aukščiausias Žemės taškas yra Everesto kalno viršūnė (8849 metrai virš jūros lygio). Ten atmosferos slėgis yra žymiai mažesnis nei jūros lygyje, todėl vandens virimo temperatūra yra žemesnė - apie 68 °C. Tai reiškia, kad norint išvirti kiaušinį Everesto viršūnėje, reikės žymiai ilgesnio laiko nei jūros lygyje. Mėnulio ir Planetų instituto (JAV) duomenimis, aukščiausioje Žemės vietoje - Everesto viršūnėje, 8849 metrų aukštyje - vandens užvirimo temperatūra yra žemiausias: vos 68 C°. Tai būtų visai karštas vanduo, tačiau juo užplikyta kava būtų baisi, nes kavai reikia bent 87 C° temperatūros.
Barometrinė Formulė
Baromètrinė fòrmulė nusako atmosferos slėgio kaitos vertikalia kryptimi priklausomybę nuo aukščio ir oro temperatūros. ; čia p2 - slėgis aukštyje z2, p1 - slėgis aukštyje z1, µ - oro molinė masė, g - laisvojo kritimo pagreitis, R - molinė dujų konstanta, T - oro sluoksnio vidutinė temperatūra (drėgnoje atmosferoje - sluoksnio virtualioji temperatūra). Žinant slėgį viename aukštyje, aukščių skirtumą ir oro sluoksnio vidutinę temperatūrą pagal barometrinę formulę, galima apskaičiuoti slėgį kitame aukštyje. Dažniausiai šiuo būdu vietovės atmosferos slėgis perskaičiuojamas į jūros lygio slėgį. Tai daroma norint palyginti ir analizuoti atmosferos slėgio lauką didelėje teritorijoje, kurios aukštis nevienodas. Žinant slėgį dviejų lygių aukštyje ir tarp jų esančio oro sluoksnio vidutinę temperatūrą, galima nustatyti aukščių skirtumą (barometrinė niveliacija).
Vakuumo Taikymas Virimo Temperatūros Sumažinimui
Vakuumas - tai erdvė, kurioje slėgis yra žymiai mažesnis už atmosferos slėgį. Vakuumo technologijos plačiai naudojamos įvairiose srityse:
Taip pat skaitykite: Psichikos pokyčiai dėl karščio
- Maisto pramonėje: Vakuumo sąlygomis galima džiovinti vaisius ir daržoves žemoje temperatūroje, išsaugant maistines medžiagas ir skonį.
- Farmacijoje: Vakuumo džiovinimas naudojamas gaminant termiškai jautrius vaistus.
- Chemijos pramonėje: Vakuumas naudojamas distiliuojant aukštai verdančius skysčius, taip pat reaguojant su medžiagomis, kurios ore oksiduojasi.
- Moksliniuose tyrimuose: Vakuumas būtinas daugeliui eksperimentų, ypač paviršiaus moksle ir medžiagų tyrimuose. Vakuuminiuose distiliavimo įrenginiuose: Leidžia atskirti skysčius, kurių virimo temperatūros yra labai aukštos arba kurie skyla aukštoje temperatūroje.Liofilizacijoje (džiovinimas šaldant): Produktas užšaldomas, o po to vanduo pašalinamas sublimacijos būdu (iš kietos būsenos tiesiogiai į dujinę), esant žemam slėgiui.
Vandens Užšalimo Temperatūra ir Slėgis
Gryno vandens užšalimo temperatūra priklauso nuo slėgio, tačiau šis pokytis nėra didelis. Normaliomis sąlygomis vanduo užšąla esant 0 °C. Padidinus slėgį, užšalimo temperatūra šiek tiek sumažėja. Tačiau slėgis, kuris natūraliai susidaro Žemės paviršiuje, nėra pakankamas, kad reikšmingai paveiktų užšalimo temperatūrą. Net Marianų įduboje, kur slėgis yra daugiau nei 1000 kartų didesnis nei jūros lygyje, vandens temperatūra turi būti žemesnė nei 0 °C, kad jis užšaltų.
Kiti Faktoriai, Įtakojantys Virimo Temperatūrą
Be slėgio, vandens virimo temperatūrai įtakos gali turėti ir kiti faktoriai:
- Drėgmė: Vandens virimo temperatūra šiek tiek priklauso nuo aplinkos drėgmės. Kuo didesnė drėgmė, tuo aukštesnė virimo temperatūra.
- Priemaišos: Vandenyje esančios priemaišos (druskos, mineralai ir kt.) padidina virimo temperatūrą. Šis reiškinys vadinamas virimo temperatūros pakilimu. Tyrėjai pažymi, kad vandenyje esančios priemaišos turi įtakos vandens molekulių tarpusavio sąveikai, galiausiai pakeičia viso tirpalo virimo tašką.
- Indo medžiaga ir paviršius: Indo medžiaga ir paviršiaus šiurkštumas gali turėti įtakos virimo procesui, tačiau neturi įtakos pačiai virimo temperatūrai.
Vandens Virimas Žemesnėje Nei 100 °C Temperatūroje
Kaip jau minėta, vanduo gali virti žemesnėje nei 100 °C temperatūroje, sumažinus slėgį. Šis reiškinys naudojamas:
- Vakuuminiuose distiliavimo įrenginiuose: Leidžia atskirti skysčius, kurių virimo temperatūros yra labai aukštos arba kurie skyla aukštoje temperatūroje.
- Liofilizacijoje (džiovinimas šaldant): Produktas užšaldomas, o po to vanduo pašalinamas sublimacijos būdu (iš kietos būsenos tiesiogiai į dujinę), esant žemam slėgiui.
Ledo Susidarymas Esant Aukštesnei Nei 0 °C Temperatūrai
Nors skamba paradoksaliai, ledas gali susidaryti, kai oro temperatūra yra aukštesnė už užšalimo temperatūrą. Tai įmanoma dėl spinduliavimo šaldymo. Jei oras virš vandens yra labai sausas, vanduo garuoja, o garuojant vanduo atima šilumą iš likusio skysčio, jį atvėsindamas. Be to, vanduo lėtai skleidžia šilumą į dangų. Jei atmosfera virš vandens yra labai šalta (pvz., giedrą naktį), šilumos energija iš vandens pereina į šaltą aplinką. Šie du mechanizmai kartu gali sumažinti vandens temperatūrą iki 0 °C, net jei aplinkinio oro temperatūra yra aukštesnė. Šis reiškinys buvo naudojamas dykumų gyventojų ištisas kartas, kad pasigamintų ledo be elektros energijos. Dabartinio Irako ir Afganistano gyventojai prieš debesuotą naktį pripildydavo negilius baseinus vandens ir pabusdavo su ledu, nors oro temperatūra būdavo keliais laipsniais aukštesnė už nulį.
Tirpalo Virimo Temperatūros Nustatymo Metodai Vakuumo Sąlygomis
Yra keletas metodų, kuriais galima nustatyti tirpalo virimo temperatūrą vakuumo sąlygomis:
Taip pat skaitykite: Karščiavimas ir Xanax vartojimas
- Distiliavimas vakuumo sąlygomis: Skystis kaitinamas vakuumo sąlygomis, kol jis pradeda virti. Garai kondensuojasi atskirai ir surenkami. Virimo temperatūra fiksuojama termometru.
- Ebulliometriniai metodai: Pagrįsti virimo temperatūros matavimu, siekiant nustatyti tirpalo savybes, tokias kaip molekulinė masė. Ebulliometrai yra specializuoti prietaisai, skirti tiksliai matuoti virimo temperatūrą esant įvairiems slėgiams.
- Termogravimetrinė analizė (TGA): Matuoja medžiagos masės pokyčius, kai ji kaitinama arba vėsinama kontroliuojamoje aplinkoje. TGA gali būti naudojama nustatyti virimo temperatūrą vakuumo sąlygomis, stebint masės mažėjimą dėl garavimo.
- Diferencinė skenavimo kalorimetrija (DSC): Matuoja šilumos srautą, reikalingą palaikyti medžiagos ir etalono temperatūrą vienodą, kai jie kaitinami arba vėsinami.
- Vakuumo sistema: Aukštos kokybės vakuumo siurblys ir sandari sistema yra būtini norint pasiekti reikiamą slėgį.
- Slėgio matavimas: Tikslus slėgio matavimas yra labai svarbus. Tam naudojami įvairūs manometrai ir vakuumetrai.
- Temperatūros kontrolė: Tiksli temperatūros kontrolė užtikrina, kad virimo temperatūra būtų nustatyta teisingai.
- Termometrai ir davikliai: Aukštos kokybės termometrai ir temperatūros davikliai yra būtini tiksliems matavimams.
- Indo medžiagos: Indo medžiagos turi būti inertiškos ir atsparios korozijai, kad nebūtų teršiami mėginiai.
Klaidų Šaltiniai ir Jų Mažinimas
Nustatant tirpalo virimo temperatūrą vakuumo sąlygomis, gali atsirasti įvairių klaidų:
- Slėgio netikslumai: Netikslus slėgio matavimas gali lemti klaidingus virimo temperatūros rezultatus. Reguliariai kalibruokite slėgio matavimo prietaisus.
- Temperatūros gradientas: Temperatūros gradientas mėginyje gali lemti netikslius matavimus. Užtikrinkite vienodą temperatūros pasiskirstymą.
- Oro nutekėjimas: Oro nutekėjimas į vakuumo sistemą gali padidinti slėgį ir paveikti virimo temperatūrą. Reguliariai tikrinkite ir sandarinkite sistemą.
- Mėginio užteršimas: Mėginio užteršimas gali pakeisti jo virimo temperatūrą.
Meteorologiniai Prietaisai ir Matavimai Lietuvoje
Lietuvoje nuoseklūs ir ilgalaikiai matavimai atliekami daugiau nei 250 metų. Per šį laikotarpį meteorologijos stotys nuolat kito - nuo gybsidabrinių oro temperatūros termometrų iki mažulyčio jutiklio, galinčio kartu išmatuoti ne tik oro temperatūrą, tačiau ir santykinį drėgnį.
- Psichrometrinis narvelis: Vienas pagrindinių įrenginių, naudotų meteorologijos stotyse. Psichrometrinį narvelį dar galima pamatyti kai kuriose Tarnybos meteorologijos stotyse.
- Barografas: Prietaisas, skirtas nenutrūkstamam oro atmosferos slėgio registravimui. Prietaiso jutiklis - vakuuminių aneroidinių dėžučių baroblokas. Jutiklis yra sujungtas su rodykle, ant kurios esanti rašalu pripildyta plunksna specialioje barogramoje (savaitės arba, daug rečiau, paros), veleną sukant laikrodžio mechanizmui, brėžia liniją, atitinkančią atmosferos slėgio reikšmes. Šis prietaisas buvo laikomas meteorologijos stoties patalpose. Su barografais meteorologijos stotyse buvo atsisveikinta dar 2011 m.
- Oro temperatūra ir santykinės drėgmės jutiklis: Oro temperatūra matuojama platininiu varžos termometru, o santykinis oro drėgnis matuojamas polimeriniu jutikliu. Varžos termometrų veikimas grindžiamas metalų ir puslaidininkių varžos priklausomybe nuo jų temperatūros. Šis vienas jutiklis matuoja vidutinę, maksimalią ir minimalią oro temperatūrą, santykinį drėgnį, fiksuoti minimalią santykinio drėgnio reikšmę ir taip pat išskaičiuoti rasos taško temperatūrą, bei minimalią rasos taško temperatūrą!
- Radiozondas: Tai prietaisas, skirtas matuoti meteorologinius vertikaliųjų atmosferos sluoksnių parametrus, tokius kaip oro temperatūra, santykinis drėgnis, atmosferos slėgis, vėjo greitis ir kryptis, nuo žemės paviršiaus iki apatinio stratosferos sluoksnio (maždaug 30 km aukščio). Lietuvoje meteorologiniai balionai su radiozondais reguliariai paleidžiami kiekvieną naktį (00:00 UTC laiku - žiemos laiku 2 val. nakties, vasaros laiku - 3 val. nakties) iš Kauno meteorologijos stoties. Vandeniliu užpildytas meteorologinis balionas iškelia pritvirtintą nedidelę baltą dėžutę - radiozondą, kuri sveria beveik kaip išmanusis telefonas. Kildamas į viršų, radiozondas matuoja atmosferos parametrus ir automatiškai sudaro aerologinę diagramą. Šie duomenys suteikia vertingos informacijos apie atmosferos sąlygas įvairiuose aukščiuose ir yra itin svarbi dalis orų prognozių, ypač skaitmeninių, sudarymui bei aviacijai.
- Anemorumbometras: Vienoje pusėje ant skersinio yra sumontuotas kaušelinis anemometras matuoja vėjo greitį, o kitoje pusėje esanti vėjarodė - automatiškai fiksuoja vėjo kryptį. Prietaisas atlieka matavimus kas 1 s, iš kurių apskaičiuojami 10 min. vidurkiai arba išrenkamos vėjo greičio ir krypties maksimalios reikšmės bei vėjo gūsis.
- Rankinis anemometras: Skirtas matuoti vidutiniam vėjo greičiui, turi keturis taurelių malūnėlius. Vėjas, veikdamas kaušelių arba sparnelių formos metalinius ar plastikinius jutiklius, verčia juos suktis apie savo ašį, o sukimosi greitis yra proporcingas vėjo greičiui. Matavimų metu prietaisas turi būti vertikalus: pritvirtintas ar laikomas rankoje. Laikant rankoje, vėjas turi pūsti matuotojui į veidą.
Virimo Temperatūros Lentelės ir Diagramos
Praktiniam naudojimui dažnai naudojamos virimo temperatūros lentelės ir diagramos, kurios pateikia virimo temperatūros reikšmes esant skirtingiems slėgiams. Šios lentelės yra ypač naudingos inžinieriams, chemikams ir kitiems specialistams, kuriems reikia greitai ir tiksliai nustatyti virimo temperatūrą tam tikromis sąlygomis.
Pavyzdžiui, vandens virimo temperatūros lentelė gali atrodyti taip:
| Slėgis (kPa) | Virimo temperatūra (°C) |
|---|---|
| 6 | 36 |
| 12 | 49 |
| 20 | 60 |
| 40 | 76 |
| 60 | 86 |
| 80 | 93 |
| 101.325 | 100 |
| 200 | 120 |
| 400 | 143 |
| 600 | 158 |
| 800 | 170 |
| 1000 | 179 |
Ši lentelė rodo, kad didėjant slėgiui, vandens virimo temperatūra taip pat didėja.
Saugos Aspektai ir Reguliavimas
Darbas su slėgiu ir virimo temperatūra reikalauja griežtų saugos priemonių. Aukštas slėgis gali sukelti sprogimus, o aukšta temperatūra - nudegimus ir gaisrus. Todėl svarbu laikytis šių saugos taisyklių:
- Įrangos patikra: Reguliariai tikrinkite slėgio indus, vožtuvus ir kitą įrangą, kad įsitikintumėte, jog jie yra tinkami naudoti ir atitinka saugos standartus.
- Apsauginės priemonės: Naudokite asmenines apsaugos priemones, tokias kaip akiniai, pirštinės ir apsauginiai drabužiai, dirbdami su aukšta temperatūra ir slėgiu.
- Apmokymas: Užtikrinkite, kad darbuotojai būtų tinkamai apmokyti dirbti su slėgio įranga ir žinotų saugos procedūras.
- Avarinės procedūros: Parengkite avarines procedūras, kaip elgtis įvykus nelaimingam atsitikimui, pvz., sprogimui ar nuotėkiui.
Reguliavimo aspektai taip pat yra svarbūs. Daugelis šalių turi įstatymus ir standartus, reglamentuojančius slėgio indų ir įrangos naudojimą. Lietuvoje, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija priėmė teisės aktus, reglamentuojančius pavojingų cheminių medžiagų naudojimą ir aplinkosaugos reikalavimus. Šie teisės aktai, tokie kaip Valstybės žinios, 2004-05-28, Nr. 86-3153, atitinka ES direktyvas (pvz., Direktyva Nr. 1999/45, Celex Nr.; Direktyva Nr.
Meteorologinių Sąlygų Poveikis Žmogaus Sveikatai
Kardinalūs oro sąlygų pokyčiai per gana trumpą laiką neišvengiamai veikia mūsų sveikatą. Visiems žinomas faktas, jog, keičiantis meteorologinėms sąlygoms, tenka dažniau kviesti greitąją medicinos pagalbą, padaugėja norinčiųjų patekti pas savo šeimos gydytoją. Ir nors oficialiai priklausomybė nuo orų kaitos nelaikoma liga, medikai pripažįsta: mūsų sveikata ir savijauta tikrai priklauso nuo oro sąlygų. Paplitęs įsitikinimas: kuo daugiau chroniškų ligų žmogų kankina ir juo silpnesnė jo imuninė sistema, tuo stipriau organizmas reaguoja į meteorologinių sąlygų pokyčius.
Remiantis specialistų surinktais statistiniais duomenimis, 10 proc. priklausomybės nuo oro sąlygų atvejų yra paveldimi (dažniausiai tam įtakos turi motinos linijos genai), 40 proc. atvejų susiję su rimtomis kraujagyslių ir širdies ligomis, o likę 50 proc. atvejų - gyvenant sukauptų sveikatos problemų rezultatas (nuo antsvorio iki lūžių). Ligos, dažniausiai pritraukiančios priklausomybę nuo oro sąlygų, yra chroniškos kvėpavimų takų ligos (tonzilitas, angina, pasikartojantis plaučių uždegimas), aterosklerozė, autoimuninės ligos (pavyzdžiui, cukrinis diabetas), pernelyg žemas ar pernelyg aukštas kraujospūdis. Vaikams pasireiškianti priklausomybė nuo oro dažniausiai išsivysto dėl jų motinų išgyvento sunkaus nėštumo ir komplikacijų gimdymo metu. Gimimo metu patirtos traumos dažniausiai žmogų lydi visą likusį gyvenimą.
Staigus Atšalimas
Medikai įspėja, jog staigus oro atšalimas daugiau nei 12 laipsnių pagal Celsijų (per 12-os valandų laikotarpį) gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Labai svarbu, koks tokio staigaus atšalimo diapazonas. Jeigu, pavyzdžiui, temperatūra nukrito nuo 32 laipsnių karščio iki 20 laipsnių šilumos, labai didelės grėsmės nėra. Tačiau jeigu oro temperatūra nuo nulinės temperatūros nusileido iki 12 laipsnių šalčio arba ir taip šaltas oras dar labiau atšalo (pavyzdžiui, nuo minus 17 iki minus 25 laipsnių), sveikatos problemų tikriausiai išvengti nepavyks. Kam derėtų nerimauti pirmiausia? Tiems, kurie serga galvos smegenų ir širdies kraujagyslių ligomis, taip pat žmonėms, patyrusiems insultą ar infarktą. Gydytojai tokiems pacientams rekomenduoja iki minimumo sumažinti fizinį krūvį, vartoti mažiau druskos ir visada po ranka turėtų savo receptinius vaistus.
Atmosferos Slėgis
Atmosferos slėgio padidėjimas fiksuojamas tada, kai rodmuo perkopia 755 mmHg ribą. Kam toks slėgio padidėjimas ne į sveikatą? O gi astma sergantiems ir psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, linkusiems į agresyvų elgesį. Pirmiesiems pradeda trūkti deguonies, o antrajai kategorijai priklausantiems - sustiprėja nerimo jausmas, be aiškios priežastys sukyla pyktis. Ne itin gerai jaučiasi ir širdies ligomis sergantys žmonės, ypač stenokardija sergantieji. Nuo per didelio ar per mažo kraujospūdžio kenčiančių žmonių atmosferos slėgio pokyčiai praktiškai neveikia tik tais atvejais, kai slėgis kyla po truputį, o ne per kelias valandas. Svarbiausia, kad jis nepradėtų taip pat staigiai kristi žemyn. Esant tokioms meteorologinėms sąlygoms, derėtų vengti fizinio krūvio, praplėsti kraujagysles ir praskiesti kraują padės vaistai, juoda karšta arbata.
Kai atmosferos slėgis krenta žemiau 748 mmHg ribos, problemų kyla žymiai daugiau. Itin prastai jaučiasi tik žemą kraujospūdį turintys žmonės (jiems neretai sukasi galva, jie jaučia silpnumą, nuovargį). Ne ką geresne savijauta gali pasigirti ir pernelyg didelį kraujospūdį turintys asmenys (jiems spengia ausyse, skauda galvą, gali varginti raumenų skausmai). Ne saldu ir tiems, ką vargina širdies ritmo sutrikimai - tachikardija, bradikardija, aritmija. Didžiausia žemo atmosferos slėgio sukeliama problema - smarkiai pablogėjusi depresija sergančių ir į savižudybę linkusių asmenų būklė. Tačiau neutralizuoti neigiamą žemo atmosferos slėgio poveikį žymiai paprasčiau nei aukšto, sako medikai. Pakanka užtikrinti, kad jums netrūkstų gaivaus oro (atsidarykite bent orlaidę) ir gerai išsimiegokite. Naudos duos popiečio miegas. Suvalgykite ją nors sūraus - gabalėlį silkės ar druska pagardintą pomidorą.
Sniegas
Sniegas gali kristi įvairiai - pradedant lėtu snigimu dideliais sniego kąsniais ir baigiant itin intensyviu snygiu. Šį kartą mes pasirinkite paprasčiausią variantą - kai sninga tarsi sniego dribsniais. 70 proc. žmonių toks oras netgi patinka, jų savijauta nepablogėja. Juk aplinkui taip gražu. Tačiau tiems, kas serga vegetodistonija arba somatoformine autonomine disfunkcija, grožis rūpi mažiausiai. Neteisingai savo funkcijas atliekančios galvos smegenų kraujagyslės tokiomis dienomis gali sukelti itin smarkų galvos svaigimą, mieguistumą, smarkų pykinimą. Kad taip nenutiktų, vos pradėjus snigti šia liga sergantiems žmonėms derėtų išgerti įprastų vaistų, taip pat imtis tonuso gerinimo priemonių.
tags: #temperaturos #priklausomybe #nuo #slegio #grafikas