Auginant vaiką, šeimos susiduria su daugybe pasirinkimų ir iššūkių. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius vaiko auginimo aspektus, pradedant šeimos laisve rinktis ir baigiant pozityvaus auklėjimo strategijomis. Lietuvoje tėvai turi išskirtinę galimybę būti su mažyliu namuose net iki 3 metų, o tai suteikia galimybę mamoms iš naujo atrasti save ir ryžtis kardinaliems pokyčiams.
Šeimos Laisvė Rinktis
Visuomenininkė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė akcentuoja šeimos laisvę rinktis. Anot jos, labai daug priklauso nuo to, kaip bus įgyvendinami įvairūs siūlymai dėl tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros. Dažniausiai ryšys formuojasi tarp mažylio ir mamos, bet vis dėlto ne visais atvejais. Yra mamų, kurios sąmoningai rinktųsi grįžimą į darbą ir patikėtų mažylio auginimą ir saugaus ryšio kūrimą tėčiui, ir yra tėčių, kurie rinktųsi tą daryti.
Klausytojas Zenonas akcentavo, kad tokių dalykų už pačius žmones niekas neturėtų spręsti, nes čia svarbios ir jų karjeros, ir norai: „Atlyginimas yra, karjera… Pvz., žmona kepa bandeles, o vyras karjeros siekia, arba atvirkščiai. Arba gal žmona nori labiau namuose būti, nes darbas jos nelabai traukia…“
Tėvų Įsitraukimas
Anot V. Pilipauskaitės-Butkienės, siūlymas kuo labiau įtraukti pačius tėčius į vaiko priežiūrą yra sveikintinas. Klausytoja Aušra pastebėjo, kad „jei tėvai nenorės, tai ir nesinaudos suteikta galimybe daugiau laiko būti su vaikais. Pasak V. Pilipauskaitės-Butkienės, „prievarta mielas nebūsi. Ir jei bus tėčių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorės dalintis tuo džiaugsmu su mamomis, tai turbūt jokie įstatymai nepadės. Tokie tėvai, net naudodamiesi tomis atostogomis, gali su mažyliu laiko neleisti.
„Tiek mama, tiek tėtis gali pasirinkti, kuris su mažyliu yra tuos metus. Jeigu ta direktyva bus priimta, linkėčiau, kad išlaikytume tas sąlygas, kurias turime, ir kad tėčiai tuos du mėnesius pasirinktų panaudoti tuo metu, kai tai palankiausia visai šeimai“, - sakė V. Pilipauskaitė-Butkienė.
Taip pat skaitykite: Elgesio formavimasis
Vaiko Priežiūra Ir Karjera
Per tą laiką, augindamos mažylius, kai kurios mamos iš naujo atranda save ir ryžtasi kardinaliems pokyčiams, pradeda verslus ar nusprendžia iš esmės keisti darbo sritį. Yra mamų, kurios po vaiko priežiūros atostogų į darbo rinką žengia pirmą kartą. Šiaip ar taip, anksčiau ar vėliau mintys apie darbą aplanko beveik visas, ypač artėjant atostogų pabaigai. Ir ne visuomet tos mintys būna šviesios bei pozityvios.
Jei turite darbo patirties, esate aktyvi ir motyvuota asmenybė, tikrai rasite savęs vertą darbą. Jei netikėsite savo jėgomis, vargu ar jumis patikės būsimas darbdavys.
Turėdama laisvą valandėlę, skirkite laiko savianalizei. Ko aš noriu? Kur norėčiau save matyti po 5 ar 10 metų? Paanalizuokite savo trūkumus. Galbūt trūksta darbo patirties, o gal kokių nors įgūdžių. Žinias gilinkite seminaruose, mokymuose internetu. Jų yra mokamų ir nemokamų. Ieškokite veiklių, įkvepiančių mamų grupių. Jei leidžia finansinės galimybės, pasinaudokite karjeros konsultantų paslaugomis. Peržvelkite turimus kontaktus savo telefone ir socialiniuose tinkluose.
Vaiko Raida Ir Prieraišumas
Pirmieji treji metai prieraišumui susiformuoti su vienu suaugusiu žmogumi, kuris nuolat rūpinasi mažyliu, yra labai svarbūs. Motinos vaidmuo vaikui itin svarbus: ji aprūpina maistu, teikia šilumą, meilę, rūpestį, saugumą, taigi aprėpia visus mažylio fiziologinius ir psichologinius poreikius. Maitinimas krūtimi sukuria ypač artimą ryšį tarp vaiko ir mamos, ji geba jautriai reaguoti į mažojo poreikius. Mama - pirminis tiltas, jungiantis ir supažindinantis vaiką su išoriniu pasauliu, skatinantis jo savarankiškumą.
Psichologės Mary Ainsworth ir jos kolegų teigimu, vaiko poreikių patenkinimas lemia patikimą ir saugų vaiko bei jį prižiūrinčio asmens tarpusavio ryšį, kitaip tariant, formuoja saugų vaiko prieraišumą. Norėdama užtikrinti sveiką vaiko psichologinį vystymąsi, mama mažylį turėtų auginti bent iki metų, geriausia - iki 3-ejų. Suprantama, kartais to padaryti neįmanoma, dėl to nereikėtų savęs smerkti - verčiau ieškoti geriausių alternatyvų.
Taip pat skaitykite: Pasitikintis vaikas
Tėtis taip pat gali būti tas pirminis prieraišumą formuojantis asmuo, su kuriuo mažylį sieja saugus ir patikimas ryšys. Jis ne mažiau nei mama gali rūpintis vaiku, suteikti jam meilės, patenkinti jo poreikius, supažindinti su išoriniu pasauliu. Vaikui svarbiausia turėti vieną patikimą, visuomet šalia esantį žmogų, bendraujantį, suprantantį, prireikus reaguojantį ir suteikiantį saugumo.
Remiantis prieraišumo raidos etapais, 3-4 m. vaikas, likęs ne su savo tėvais (pvz., aukle, seneliais ar darželyje), geba ištverti ilgesnius išsiskyrimo laikotarpius, žinodamas, kad tėvų išvykimas dar nereiškia jų visiško praradimo. Be to, tokio amžiaus vaikai paprasčiau priima kitų suaugusiųjų požiūrį ir taisykles. Todėl galima daryti išvadą, kad 3-4 m. vaikai geba lengviau prisitaikyti prie kito jį prižiūrinčio žmogaus ar vaikų darželio.
Net ir to paties amžiaus vaikai gali skirtis temperamentu, asmeninėmis savybėmis, charakterio ypatumais. Todėl išvardyti aspektai gana sąlygiški.
Ne mažiau svarbus, gal net svarbiausias aspektas - ar tėveliai pasiruošę paleisti vaiką ir juo tiki. Pirmiausia turėtų savęs paklausti, ar nusiteikę leisti vaiką į darželį, kiek tiki jo adaptavimosi sėkme, gebėjimu užmegzti santykius su draugais ir auklėtojomis, įgyti naujų žinių ir gerai jaustis.
Bendraujant apie 70 procentų informacijos perduodama neverbaline kalba, tad svarbu kreipti dėmesį ne tik į tai, kas sakoma, bet ir kaip tai daroma. Jausdamas pozityvų tėvelių nusiteikimą, vidinę ramybę, vaikas taps ramus ir drąsus.
Taip pat skaitykite: Psichologo konsultacijos paaugliams
Vaiko Adaptacija Naujoje Aplinkoje
Apie vaiko adaptaciją darželyje ar auklę namuose reikėtų pradėti galvoti iš anksto. Paprastai mažylis jaučiasi daug ramiau jam žinomoje aplinkoje. Pavyzdžiui, prieš darželio lankymo pradžią nueiti kartu su juo į būsimą ugdymo įstaigą, kartu apžiūrėti patalpas, pakalbinti kitus vaikus. Namuose pavartyti ir paskaityti knygučių, paaiškinti, kas yra darželis, ką jame veikia vaikai, kiek laiko būna. Pirmomis dienomis nereikėtų palikti vaiko vieno darželyje. Iš pradžių pabūti kartu su juo, galbūt ne visą dieną, pamažu ilginant buvimo laiką. Galima pasiūlyti į darželį nusinešti žaislą, mylimuką. Tokie daiktai mažajam pažįstami, primena namus, todėl gali padėti nusiraminti.
Dar keli gana veiksmingi vaiko adaptacijos darželyje ar kitoje naujoje aplinkoje būdai - aiškaus veiksmų plano pateikimas ir ritualų sukūrimas. Vaikas turėtų labai aiškiai žinoti, ką veiks naujoje vietoje, kada tiksliai tėveliai ateis jo pasiimti. Ritualai suteikia aiškumo, kas po ko vyksta. Pavyzdžiui, prieš atsisveikinant su vaiku galima sugalvoti kokį nors ritualą - 5 bučinukai, paplekšnojimas per petį ar pan.
Prieš leidžiant vaiką į ugdymo įstaigą reikėtų pasidomėti jos dienotvarke, galiojančiomis taisyklėmis. Tos pačios rutinos bei taisyklių laikytis ir namuose, prieš pradedant lankyti darželį. Juk vaikui tikrai bus sunku, kai reikės taikytis prie naujos vietos, kurioje galioja visai kitos taisyklės nei namuose.
Vaiko adaptacija gali trukti nuo savaitės ar dviejų iki kelių mėnesių, pusės metų. Labai svarbu stebėti ir suprasti kiekvieną vaiką individualiai.
Jei mažylis blogai miega, valgo, skundžiasi įvairiais negalavimais (pilvo, galvos skausmai, pykinimas, tuštinimosi problemos ir kt.), pakito jo elgesys (tapo itin judrus ar pernelyg ramus, apatiškas ar irzlus, prieštarauja, netinkamai elgiasi), reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, vaikų pagalbos specialistais, gal imtis papildomų priemonių, padėsiančių jam greičiau adaptuotis ir geriau jaustis. Galbūt net naudinga kurį laiką pabūti namuose ir atsigauti nuo įtampos.
Alternatyvūs Vaiko Priežiūros Būdai
Šeimoms, auginančioms vaikus, yra keletas alternatyvių priežiūros būdų, kiekvienas iš jų turi savų privalumų ir trūkumų:
Nedirbanti Mama
Privalumai: Kuria atvirą, nuoširdų ir individualų santykį su vaiku, geriausiai jį pažįsta, geba greitai reaguoti į jo poreikius. Gali savo atžalai skirti daug dėmesio, bendrauti, padėti suprasti ir patirti emocijas. Suteikia daug galimybių laisvai žaisti ir mokytis, užtikrina saugų vaiko vystymąsi namuose ir už jų ribų. Remiantis prieraišumo teorija, patikimas ir saugus ryšys su mama ar kitu jį prižiūrinčiu žmogumi formuoja saugų prieraišumą, o tai turi didelės įtakos vaiko laimei ir sėkmei.
Galimi trūkumai: Atsižvelgiant į vaiko ir mamos santykį, namuose auginamas mažylis kartais pernelyg apgaubiamas globa, netikima, kad pats gali kažką atlikti savarankiškai. Tokiu būdu griaunamas jo pasitikėjimas savimi, atsakomybė, savarankiškumas. Vaiko auginimas nėra paprastas procesas, todėl ilgą laiką būdama viena su vaiku mama pavargsta, patiria stresą ir įtampą. Žinoma, situaciją galima švelninti vaiko priežiūra dalijantis su tėčiu, seneliais ar kitais artimaisiais. Mama turi rasti laiko poilsiui, atsipalaidavimui. Tik būdama laiminga ir sveika gali padėti vaikui jaustis laimingam.
Auklė
Privalumai: Paprastai dirba su vienu, kartais keliais vaikais. Taigi gali skirti nemažai dėmesio vaikui - padėti ugdyti jo socialinius, emocinius ir pažintinius gebėjimus. Ji mažyliui nėra tokia artima kaip tėvai ar seneliai, taigi tam tikrose situacijose įgyja pranašumų ugdymo procese, nepaskęsta emocijų lavinoje. Tėvams su ja taip pat gali būti lengviau ir paprasčiau susitarti dėl vaiko auklėjimo ypatumų. Mažyliui paaugus auklė gali padėti jam adaptuotis naujoje darželio aplinkoje. Ji nėra tokia artima kaip tėvai, tačiau su ja vaikas jaučiasi saugus, todėl atsiskyrimas turėtų būti lengvesnis.
Galimi trūkumai: Būdamas vien su aukle vaikas mokosi bendrauti labiau su vienu suaugusiu žmogumi. Žinoma, auklė gali būti itin aktyvi, vesti mažylį į kitų vaikų susibūrimo vietas, leisti žaisti su bendraamžiais. Į namus ateinanti auklė - geras pasirinkimas, kai vaikas labai mažas ir jam darželio aplinka pernelyg skiriasi nuo namų.
Seneliai
Privalumai: Seneliai vaikui artimi ir pažįstami, todėl jis nelieka nepažįstamoje aplinkoje, kurioje galėtų patirti daugiau streso. Ne kartą teko girdėti pusiau juokais sakant, kad anūkus seneliai myli labiau nei vaikus. Taigi šiuo atveju atsiskyręs nuo tėvų vaikas patenka į jam pažįstamą aplinką (senelių ar jo paties namus), kurioje, tikėtina, jausis saugesnis ir ramesnis. Seneliai, dažniausiai auginantys vieną ar kelis anūkus, turi galimybių skirti vaikui daug dėmesio, meilės, patenkinti mažylio poreikius. Gali lavinti vaiko socialinius įgūdžius, vesdami į kitų vaikų susibūrimų vietas, pasikviesdami svečių ir pan.
Galimi trūkumai: Kartų konfliktas gali būti vienas veiksnių, darančių įtaką senelių nuostatoms, įsitikinimams, taikomiems auklėjimo metodams ir pan., galbūt net fiziniam pajėgumui. Senelių bendravimo su vaiku ir auklėjimo būdai gali skirtis, kartais net prieštarauti vaiko bendravimui su tėvais, todėl kartais bijoma, kad anūką išlepins ar - priešingai - auklės bausmėmis ir pan. Neretai tėvai ir seneliai ima pyktis dėl anūkų auklėjimo, santykiai tampa įtempti, kartais labai pablogėja. Anūkai taip pat gali tapti nerimastingi, prastėti jų elgesys ir emocinė savijauta, mat tenka taikytis prie dviejų skirtingų pasaulių, kuriuose skiriasi rutina, taisyklės, atsakomybė, pareigos, paskatos ir pan.
Vaikų Darželis
Privalumai: Suteikia vaikui galimybę susitikti su naujais žmonėmis - kitais vaikais ir suaugusiaisiais, užmegzti su jais ryšius. Taigi daugiau lavinami vaiko socialiniai įgūdžiai. Taip pat darželyje vaikas supažindinamas su įvairesniais dalykais: žaidimais, ugdomąja veikla pagal amžių, išvykomis ir kt. Darželyje neretai labiau skatinamas vaiko savarankiškumas, pareigingumas, bendradarbiavimo įgūdžiai, gebėjimas būti grupės dalimi. Vaikas mokosi spręsti konfliktus, suprasti save kaip grupės narį, savo svarbą, suprasti kitą. Dar vienas gana svarbus teigiamas darželio lankymo aspektas - tėvai turi galimybę bent šiek tiek pailsėti ir daugiau laiko skirti vienas kitam. Vaikui svarbu, kad jį prižiūrėtų laimingi tėvai.
Galimi trūkumai: Labai svarbu stebėti, kaip vaikas, ypač jaunesnio amžiaus, reaguoja į naują darželio aplinką, atsiskyrimą nuo tėvų, kitus vaikus bei suaugusiuosius, kiek jais domisi, ar mezga ryšį su auklėtojomis, kaip jaučiasi išėjęs iš darželio ir ten būdamas. Dar nepasirengęs lankyti darželio mažylis gali patirti daugybę stiprių ilgalaikių išgyvenimų, kurie gali turėti neigiamos įtakos jo emocinei būsenai ir elgesiui. Darželio grupę sudaro 10-25, kartais ir daugiau vaikų, tad mažylis gali justi asmeninio dėmesio stoką. To padėtų išvengti supratingos, nuoširdžiai besidominčios visais vaikais auklėtojos.
Vienturtis Šeimoje: Mitai Ir Realybė
Visuomenėje paplitę mitai apie vienturčius vaikus dažnai sustiprina tėvų dvejones dėl vaikų skaičiaus šeimoje. Tačiau ar iš tiesų vieno vaiko padėtis šeimoje yra tokia nepalanki, kokia mes kartais ją laikome? Šiame skyriuje apžvelgsime pagrindinius socialinės psichologijos mokslų daktarės Susan Newman pastebėjimus, sukauptus per didžiulę metų patirtį ir išdėstytus knygoje „Vienturtis: vaiko auginimo džiaugsmai ir sunkumai“.
Mitas Ar Realybė?
- Vienturčiai mieliau renkasi individualią veiklą ir vengia varžytis - MITAS.
- Vienturčiai - socialinių įgūdžių stokojantys vienišiai - MITAS.
- Vienturčiai yra ekscentriški vunderkindai, intelektualai - MITAS.
- Vienturčiai vaikai jaučiasi vieniši, susikuria įsivaizduojamų draugų - MITAS.
- Vienturčiai yra išlepinti - MITAS.
- Vienturčiai - savanaudžiai - MITAS.
- Vienturčiai įpratę, kad visada būtų jų viršus - MITAS.
- Vienturčiai nesavarankiški - MITAS.
- Vienturčiai turi daugiau emocinių problemų - MITAS.
Vienturčiai Iš Arčiau
Kaip priešprieša aukščiau išvardytiems stereotipams, amerikiečių atlikti tyrimai rodo, kad vienturčių, kaip ir vyriausiųjų vaikų, yra neproporcingai daug tarp garbės stipendijas gavusių koledžų studentų, įvairių sričių profesionalų. Autorė pastebi, kad vienturčiai neretai surenka aukštesnius testų balus, mokosi geresniais pažymiais, yra ambicingi, labiau linkę siekti karjeros aukštumų, neretai apdovanoti vadovo talentu.
Įdomu yra tai, kad įvairių apklausų duomenimis, vertindami patys save, vienturčiai vaikai patvirtina esantys arba tokie patys laimingi ir patenkinti, arba laimingesni ir netgi labiau patenkinti savo gyvenimu negu vaikai iš daugiavaikių šeimų.
Auklėjimo Spąstai
Gera žinia vienturčių tėvams - vaiko elgesį ir jo pasekmes vėlesniame gyvenime kur kas labiau lemia tėvų požiūris į vaiko auginimą nei vaikų, augusių toje šeimoje, skaičius. Dauguma auklėjimo klaidų būdingos visiems, tačiau jos akivaizdesnės ir reikalauja daugiau budrumo auginant vieną vaiką.
Keli patarimai vienturčių tėvams:
- Pasiskirstykite pareigas.
- Venkite perdėtos globos.
- Gavimą derinkite su davimu.
- Mokykite dalytis ir gerbti kitus.
- Nubrėžkite ribas, aiškiai įvardykite, kokio elgesio tikitės.
- Venkite supervaiko sindromo.
Pozityvus Auklėjimas: Kaip Kurti Palaikančią Aplinką
Šiandieniniai tėvai susiduria su iššūkiais, kurie yra labai skirtingi nei tie, su kuriais susidūrė jų tėvai. Technologijos, socialiniai pokyčiai ir daugybė kitų veiksnių lemia, kad auginti vaikus šiuolaikiniame pasaulyje reikalauja nuolatinio mokymosi ir prisitaikymo. Vienas iš požiūrių, kuris padeda tėvams šiame procese, yra pozityvaus auklėjimo strategijos. Pozityvus auklėjimas - tai ugdymo metodas, grindžiamas pagarbos, empatijos ir supratimo principais. Šis metodas siekia kurti teigiamą, palaikančią aplinką, kur vaikai jaučiasi priimti ir vertinami.
- Vaikams svarbu jaustis, kad jų nuomonė yra vertinama ir suprantama. Bendravimas turėtų būti abipusis, svarbu klausyti, ką vaikas sako, ir reaguoti jį palaikant.
- Tėvai turi nustatyti aiškias ribas ir taisykles, kurias vaikai turi suprasti ir vykdyti. Tačiau bausmės neturėtų būti pagrindinė priemonė.
- Empatija yra labai svarbi pozityvaus auklėjimo dalis. Vaikai turi jausti, kad jų jausmai yra suprantami ir gerbiami.
- Svarbu suteikti vaikams galimybę prisiimti atsakomybę už savo veiksmus - pavyzdžiui, leisti patiems spręsti, kokią veiklą rinktis laisvalaikiu ar kaip organizuoti savo namų darbus. Daug žmonių mano, kad toks auklėjimas leidžia vaikams daryti, ką nori, ir neužtikrina jokių ribų. Skamba kaip sudėtinga ir ilgalaikė strategija? Pokyčiai socialinėje aplinkoje ir technologijų pasaulyje suteikia naujų galimybių ir iššūkių tėvams. Technologijos gali būti naudingos šeimos gyvenimui, tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp realaus pasaulio veiklų ir technologinių pramogų. Bendruomenės vaidmuo auga - socialinės grupės, internetiniai forumai ir tėvų klubai gali būti puikus būdas dalytis patirtimi ir gauti paramą. Ateities pozityvaus auklėjimo metodai ir toliau plėsis ir tobulės, pritaikydami naujausius tyrimus ir įžvalgas.
Kas Yra Pozityvus Ugdymas?
Tradiciniame auklėjime yra skatinamas geras elgesys ir yra baudžiama už blogą elgesį. Pozityviame ugdyme akcentuojama geras elgesys ir kuo mažiau dėmesio skiriama blogam. Vaikas mokosi iš pavyzdžių. Jei susitikę su draugais aptarinėjame, koks blogas yra vaiko elgesys, vaikas tai užfiksuoja. Jis tai suvokia kaip dėmesio parodymą. Nesvarbu, kad manimi skundžiasi, bet mane aptarinėja, vadinasi, aš esu svarbus, gaunu dėmesio. Jei aptarinėsime gerą elgesį, taip pat pasieksime rezultatą, tik kitokį.
Anksčiau, Esant Autoritariniam Auklėjimui, Tėvai Labiau Pasitikėdavo Savimi
Vyravo požiūris: „Aš geriausiai žinau, kaip auklėti savo vaikus“. Ar šiais laikais daug pasimetusių tėvų, kurie nežino, kaip elgtis liberalioje visuomenėje? Dabar pasaulis kintantis, laikas pagreitėjęs, jaučiamas informacijos perteklius, todėl natūralu, kad mes pasimetę. Anksčiau buvo viena teorija, viena tiesa. Ar ji veikė? Tai − jau kitas klausimas. Kiekvienas auklėjimas turi turėti savo ribas. Ribos turi būti griežtos. Man patiko Editos Čekuolienės citata iš jos naujausios knygos: „Poreikiai turi būti tenkinami, o norai - svarstomi“. Poreikiai turi būti tenkinami ir nubrėžiamos griežtos ribos norams. Šeimoje reikia diskutuoti dėl norų ir derinti galimybes. Pažadų turi būti laikomasi, jei nori, kad ir vaikas taip elgtųsi. Labai svarbu pastebėti savo elgesio pasekmes. Kartais tėvai klysta galvodami, kad vaikas mažas ir nesupras. Jie stebi ir mokosi, jie supranta, nes apdoroja visą informaciją daug geriau nei mes. Galime to nefiksuoti, bet vaikai pastebi ir išmoksta.
Su Kokiomis Problemomis Susiduria Šiuolaikiniai Tėvai?
Kartu su tėvyste įgaunami nauji vaidmenys. Mamos arba tėčio, kažkas tampa seneliais. Darbe esi ne tik darbuotojas, bet ir tėvas, gal todėl rečiau būsi darbe. Dar yra broliai, seserys, jie tampa dėdėmis ir tetomis. Kaip suskirstyti laiką, kad jo užtektų visiems? Užgriūva daug vaidmenų ir atsakomybių, todėl tai svarbu aptarti tarpusavyje. Dažniausiai pasitaiko stereotipų, atsineštų iš savo tėvų šeimų. Pavyzdžiui, kad mama vaiku turi rūpintis labiau nei tėtis. Arba mama net neleidžia tėvui prisiliesti prie vaiko, nes nepasitiki juo. Ne todėl, kad jis nepatikimas vyras, o todėl, kad tos moters šeimoje viską darė mama. Gal tėčio net nebuvo. Partneriai turi susitarti, kaip dalysis naujus vaidmenis. Jei tai natūralu - nekyla problemų. Bet taip būna retai. Žmonės ateina iš skirtingų šeimų, su skirtingais požiūriais, skirtingais stereotipais. Nors susiderinti sunku, reikėtų siekti, kad šeimos variklis veiktų darniai, kad visi būtų patenkinti ir visų vaidmenys būtų gerbiami.
Ar Įmanoma Pozityviai Reaguoti Į Visus Vaiko Erzelius: „Ožius“, Kritimus Ant Žemės Ir Pan.?
Vaikas nuo trejų metų pradeda tikrinti ribas: kiek jis gali, kiek jam leidžiama, kiek jis gali valdyti kitus, kiek kiti gali jį valdyti. Kritinis amžius svarbus, norint nubrėžti jam leidžiamas ribas. Sudėtingiau, kai vaikas dar nekalba. Pačiame užsiožiavimo įkarštyje tėvams nereikėtų labai gilintis ir aiškintis, nes vaikui sunku girdėti. Reikėtų leisti paverkti ir papykti, nes kiekviena emocija nėra bloga - ji kažką reiškia. Jei liūdime - mums kažko trūksta, jei pykstame - galbūt peržengta riba. Vėliau paklauskite vaiko, kas atsitiko. Gal kažkas įvyko, gal skauda? Gerbkite vaiko jausmus. Jis gali pykti, bet destrukcinis elgesys - spardymasis, rėkimas ir kritimas ant žemės, maskatavimas kojomis - netoleruojamas. Vaiką mylime, bet tokio elgesio nepriimame. Kai vaikas jaučiasi saugus, jis gali ir atsiverti, pasakyti ir parodyti, kas jam negerai. Jei išgirstame, galime sureaguoti ir patenkinti poreikį arba svarstyti norą. Kai tai vyksta viešoje vietoje, yra sudėtingiau. Tėvai jaučiasi teisiami, stebimi ir smerkiami, kad „nesusitvarko“ su vaiku. Tačiau tai yra toks pats mokymosi procesas vienodai tinkantis tėvams ir vaikams. Nebūna nei idealių vaikų, nei idealių tėvų. Tiesiog tokia situacija - vaikas parduotuvėje rėkdamas puola ant grindų. Jei reaguojame ramiai, vaikas irgi gali išmokti reaguoti ramiai. Aš žinau, kad tai labai sudėtinga, ypač jei daug kas stebi. Labai svarbu susitarti prieš einant į parduotuvę ir nubrėžti ribas, kas bus leidžiama. Tada ilgainiui vaikas išmoksta gerbti susitarimą.
Ar Pliusų Ir Minusų Sistema Yra Geras Būdas Vaikui Motyvuoti?
Aš, kaip pozityvaus ugdymo specialistė, sakyčiau, kad ne. Bet tai priklauso nuo šeimos. Jei šeimai tinka, kodėl gi ne? Arba gali būti tik pliusų sistema. Jei gerai atlikai užduotį, kaip paskatinimą gauni pliusą. Taip atkreipiamas dėmesys, ką vaikas daro gerai. Vaikas turi poreikį būti pripažintas.
Kuo Pozityvus Ugdymas Ypatingas Mokyklose?
Teko girdėti, kad vienoje Kauno mokykloje pagal pažymius išskirstė vaikus į klases. Nemanau, kad tai yra geras metodas. Verčiau kreipti dėmesį į tai, kaip vaikas priima informaciją. Yra audialai, kurie priima informaciją klausa. Yra vizualai, kuriems lengviausiai priimama vaizdinė informacija, ir yra kinestetikai, kurie suvokia liesdami, jiems viską reikia pačiupinėti. Mano nuomone, geriau būtų skirstyti pagal informacijos priėmimą ir tik tada žiūrėti užduotis. Žinoma, tai yra sudėtinga sistema: pateikti informaciją taip, kaip vaikai ją priima. Svarbu ugdyti tas sritis, kuriose vaikas yra stiprus. Dabar tėvai vadovaujasi tokia samprata; jei vaikui nesiseka matematika, tai jie penkerius metus du kartus per savaitę jį siunčia pas korepetitorių. Vaikas pasieks vidurkį ir… taps vidutinybe. Bet kokia iš to nauda? Neturės žemesnio pažymio. Bet jis tą laiką galėjo praleisti piešdamas ir išmokti unikalų potėpį ar pan. Visada klauskime, ką mes norime išugdyti, kokių pasekmių tikimės, ar kreipsime dėmesį į stipriąsias savybes, ar bandysime pasiekti vidutinybę ir koks yra mūsų tikslas? Dar svarbu atsižvelgti į lytį. Mergaitės dėmesį sukoncentruoja greičiau, bet ir greičiau pavargsta. Berniukai vėliau „įsijungia“ ir ilgiau išlaiko dėmesį. Jų pikas priimti ir apdoroti informaciją būna tada, kai mergaitės jau būna pavargusios ir neišlaiko dėmesio. Pritaikius mokymus pagal energijos generavimą, būtų daug naudingiau, nei lyginti vaikus pagal pažymius.
#
tags: #tevu #pozityvaus #elgesio #privalumai