Šizofrenija - tai lėtinė psichikos liga, kuri paveikia žmogaus mąstymą, jausmus, suvokimą ir elgesį. Ši liga gali sukelti realybės suvokimo iškraipymus, mąstymo nenuoseklumą ir socialinį atsiribojimą. Šizofrenija sergantiems žmonėms gali atrodyti, kad jie prarado ryšį su realybe, o tai kelia nerimą tiek jiems patiems, tiek jų artimiesiems. Nors šizofrenija nėra išgydoma, tinkamas gydymas ir palaikymas gali padėti sergantiesiems gyventi pilnavertį gyvenimą.
Šizofrenijos Apibrėžimas ir Paplitimas
Šizofrenija - tai sudėtinga, lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Terminą „šizofrenija“ pirmą kartą panaudojo Eugen Bleuler, kuris jį apibrėžė kaip „proto skilimą“ (iš graikų kalbos σχίζω - „skylu“ + φρήν - „dvasia, protas“). Šizofrenija serga apie 1% pasaulio gyventojų. Manoma, kad šizofrenija tai nėra viena psichikos liga, o visa psichinių ligų ir sutrikimų grupė, todėl kalbama apie šizofrenijos spektro sutrikimus.
Statistika rodo, kad šizofrenija vienodai dažnai serga tiek vyrai, tiek moterys. Vyrams liga dažniausiai pasireiškia anksčiau, psichoziniai simptomai (haliucinacijos, kliedesiai) ima reikštis 15-25 gyvenimo metais.
Šizofrenijos Simptomai
Šizofrenijai būdingas labai platus simptomų spektras. Simptomai skirstomi į dvi pagrindines grupes: pozityvieji (arba teigiami) ir negatyvieji (arba neigiami).
Pozityvūs Simptomai
Pozityvūs simptomai yra tie, kurie atsiranda kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
- Haliucinacijos: Tai visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo. Žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus, užuosti keistus kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti. Šizofrenija sergantiems žmonėms būdinga girdėti balsus.
- Kliedesiai: Tai įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams. Asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
- Mąstymo sutrikimai: Pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas, informacijos apdorojimo greitis ir orientacija supančioje aplinkoje. Mąstymas tampa neaiškus, nenuoseklus ir miglotas, o jo kalbinė išraiška kartais nesuprantama. Dažnai mintys nutrūksta ir sustoja.
Negatyvūs Simptomai
Negatyvūs simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu:
- Emocijų išblėsimas (afekto nuskurdimas): Sunku išreikšti emocijas. Nuotaikai yra būdingas lėkštumas, kaprizingumas arba neadekvatumas.
- Motyvacijos stoka (apatija): Susidomėjimo ar malonumo kasdiene veikla praradimas. Ambivalencija ir valios sutrikimas gali pasireikšti inertiškumu, negatyvizmu arba stuporu.
- Socialinis atsiribojimas: Pasitraukimas iš socialinio gyvenimo.
- Sunkumas pasirūpinti savimi: Apsileidimas.
- Kognityviniai sutrikimai: Dėmesio, koncentracijos ir atminties sutrikimai.
Kiti Simptomai
Be pozityvių ir negatyvių simptomų, šizofrenijai būdingi ir kiti simptomai:
- Asmenybės pasikeitimas
- Judėjimo sutrikimai
- Nuotaikos (afektiniai) simptomai: depresija, nerimas, irzlumas
Šizofrenijos Priežastys
Šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ligos išsivystymui turi įtakos įvairūs genetiniai, biologiniai, aplinkos ir psichologiniai veiksniai.
Genetika
Šizofrenija kartais pasireiškia šeimose. Jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, vaiko rizika turėti šį sutrikimą yra apie 10%, palyginti su 1% rizika bendroje populiacijoje. Jei abu tėvai serga šizofrenija, rizika padidėja iki 40-50%. Asmenys, kurie turi artimų giminaičių, sergančių šizofrenija, turi didesnę tikimybę susirgti šia liga. Ligai išsivystyti įtakos turi ne vienas, o keletas genų. Šie genai nulemia polinkio susirgti šizofrenija buvimą. Tačiau tai, kad vienas šeimos narys serga šizofrenija, dar nereiškia, kad ja sirgs ir kiti šeimos nariai.
Smegenų Struktūra ir Funkcija
Tyrimai rodo, kad šizofrenija sergantiems žmonėms dažniau gali būti būdingi tam tikrų smegenų sričių dydžio ir jungčių tarp smegenų sričių skirtumai. Kai kurie iš šių smegenų skirtumų gali atsirasti dar iki gimimo. Įvairiais sergančiųjų šizofrenija galvos smegenų vaizdiniais tyrimais buvo rasta tam tikrų smegenų struktūros (padidėję smegenų viduje esančios skysčiu pripildytos ertmės, vadinamos smegenų skilveliais, sumažėję tam tikri smegenų regionai) ir funkcijos (sumažėjęs metabolinis tam tikrų smegenų aktyvumas) pokyčių. Taip pat egzistuoja tyrimų, kurie teigia, kad šizofreniją gali įtakoti ir vaisiaus smegenų vystymosi sutrikimai. Anot jų, formuojantis smegenims, susidaro netaisyklingos jungtys tarp neuronų.
Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija
Neurotransmiterių Pusiausvyra
Neurotransmiteriai - medžiagos, išsiskiriančios sklindant nerviniam impulsui neuronuose. Šios cheminės medžiagos užtikrina tolygų nervinio impulso sklidimą. Manoma, kad šizofrenija sergantiems žmonėms gali būti sutrikusi tam tikrų cheminių medžiagų (neurotransmiterių) pusiausvyra smegenyse.
Aplinkos Veiksniai
Tyrimai rodo, kad šizofrenijai išsivystyti gali turėti įtakos genetinių veiksnių ir asmens aplinkos bei gyvenimo patirties derinys. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, infekcijos nėštumo metu, narkotikų vartojimas ir socialinis kontekstas, taip pat gali turėti įtakos šizofrenijos vystymuisi. Yra nustatyta, kad ypatingai riziką susirgti šizofrenija ar šizofreninio registro sutrikimais didina emocinis tėvų šaltumas.
Šizofrenijos Tipai
Šizofrenija gali pasireikšti skirtingomis formomis, kurioms būdingi specifiniai simptomai:
- Paranoidinė šizofrenija (F20.0): Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai.
- Heberfeninė šizofrenija (F20.1): Afektiniai pakitimai yra ryškūs, kliedesiai ir haliucinacijos trumpalaikiai ir fragmentiški, elgesys neatsakingas ir neprognozuojamas, būdingas manieringumas. Nuotaika yra lėkšta ir neadekvati, ją dažnai lydi kikenimas ir savimi patenkinta, į save nukreipta šypsena arba išdidžios manieros, grimasos, manieringumas, pokštavimas, hipochondriniai nusiskundimai ir pasikartojančios, vienodos frazės.
- Katatoninė šizofrenija (F20.2): Pagrindiniai ir dominuojantys bruožai - ryškūs psichomotorikos sutrikimai, kurie gali svyruoti nuo hiperkinezės (psichomotorinio sujaudinimo) iki stuporo, arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo. Nenatūraliose pozose išbūnama ilgą laiką.
- Nediferencijuota šizofrenija (F20.3): Turi atitikti bendruosius schizofrenijos kriterijus, bet ne išvardintas formas (F20.0 -F20.2) arba vyrauja daugiau nei vienas schizofrenijos diagnostikos kriterijų kompleksas.
- Rezidualinė šizofrenija (F20.4): Depresijos epizodas, kuris gali būti ilgalaikis, atsiradęs po schizofrenijos epizodo. Būdingi “negatyvūs” rezidualinės schizofrenijos požymiai (pvz.: afekto nuskurdimas, valios praradimas) atsiranda be aktyviųjų psichozinių simptomų.
- Paprastoji šizofrenija (F20.6): Retai pasitaikantis sutrikimas, kuris atsiranda nepastebimai, progresuojant elgesio keistumams, nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų ir bendro darbingumo sumažėjimu. Kliedesiai ir haliucinacijos nežymūs, ir sutrikimas ne toks aiškiai psichozinis kaip hebefreninės, paranoidinės ir katatoninės šizofrenijos atveju.
Šizofrenijos Diagnostika
Šizofrenija neturėtų būti diagnozuojama, kai yra žymesnių depresijos ar manijos simptomų, nebent jeigu yra aišku, kad schizofrenijos simptomai pasireiškė anksčiau už afektinius. Jei schizofrenijos ir afektinių simptomų atsiranda vienu metu ir jie yra vienodai išreikšti, turėtų būti diagnozuojamas schizoafektinis sutrikimas (F25.-), net jeigu schizofrenijos simptomais būtų galima patvirtinti schizofrenijos diagnozę. Šizofrenija neturėtų būti diagnozuojama esant aiškiai smegenų ligai arba narkotinės intoksikacijos ar abstinencijos metu.
Diagnozuojant šizofreniją, psichiatras atlieka šiuos veiksmus:
Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje
- Apklausia pacientą apie jo nuotaikų svyravimus, elgesio pokyčius, energijos lygį, miego įpročius ir kitus simptomus.
- Analizuojama paciento ir jo šeimos ligos istorija.
- Gali būti atliekami psichometriniai testai.
- Atliekama diferencinė diagnostika, siekiant atmesti kitas galimas ligas.
Gydymas
Šizofrenijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Paprastai derinami keli gydymo metodai: vaistai, psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba, reabilitacija. Svarbu kuo galima anksčiau pradėti gydymą.
Medikamentinis Gydymas
Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra antipsichotikai (neuroleptikai). Jie padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, bei stabilizuoti nuotaiką.
- Tradiciniai neuroleptikai: Haloperidolis, cisordinolis, chlorpromazinas ir kt.
- Atipiniai neuroleptikai: Klozapinas, risperidonas, olanzapinas, amisulpiridas ir kt.
Neuroleptikai turi būti vartojami gana ilgai, nes daugelio jų poveikis atsiskleidžia tik per kelias savaites. Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptiko dozės. Esant nemaloniems šalutiniams šių vaistų reiškiniams papildomai yra skiriami juos malšinantys vaistai: parkopanas, ciklodolis. Jei vartojant įprastus antipsichozinius vaistus asmens simptomai nepagerėja, jam gali būti paskirtas klozapinas. Vartojant šį vaistą būtina periodiškai tirti kraują, nes jis gali sukelti agranuliocitozę (baltųjų kraujo kūnelių, kurie kovoja su infekcija, skaičiaus sumažėjimą).
Praktikoje pasiteisina ilgo veikimo neuroleptikai: Paliperidonas - Xeplionas (tereikia vienos injekcijos per mėnesį), Rispolept Consta (ilgo veikimo Risperidonas), Zuklopentiksolis depo (Cisordinolis) ir kiti.
Psichoterapija
Tik tinkamai subalansavus medikamentinį gydymą ir suvaldžius psichozės reiškinius, yra galimas psichoterapinis gydymas. Priešingu atveju psichologinės intervencijos ar psichoterapija gali tik pabloginti būklę.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su liga. Individualios psichoterapijos metu bandoma išmokti būdų, kaip susitvarkyti su nerimą keliančiomis mintimis, situacijomis ir sumažinti atkryčių riziką.
- Grupinė ir šeimos terapija: Gali būti naudingos, padedant pacientams ir jų artimiesiems geriau suprasti savo ligą ir rasti socialinę paramą. Šeimos terapijos metu teikiama parama šeimai ir informacija apie ligą.
Socialinė Reabilitacija
Reabilitacijos programos padeda pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi kuo savarankiškiau. Tai apima veiklas, kuomet mokomasi valdyti kasdienines užduotis, ieškoti darbo ir gerinti socialinius įgūdžius.
Gyvenimo Būdas ir Prevencija
Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią:
- Subalansuota mityba: Mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką.
- Fizinis aktyvumas: Reguliari mankšta gali padėti mažinti depresijos ir nerimo simptomus, kurie dažnai lydi šizofreniją.
- Streso valdymas: Technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę.
- Socialinė parama: Stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą.
- Miego higiena: Svarbu užtikrinti gerą miego higieną, kuri apima reguliarų miego grafiką, ramų ir patogų miegamąjį, vengimą kofeino ir alkoholio prieš miegą bei atsipalaidavimo technikas prieš einant miegoti.
Ankstyvieji Šizofrenijos Požymiai
Ankstyvieji šizofrenijos požymiai gali būti subtilūs, tačiau juos atpažinus laiku, galima greičiau suteikti reikiamą pagalbą:
- Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
- Draugų ar socialinio rato keitimas
- Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai
- Miego problemos
- Irzlumas ir emocinis susijaudinimas
- Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis
Šizofrenijos Mitas ir Realybė
Šizofrenija yra viena labiausiai stigmatizuojamų ir mistifikuojamų psichikos ligų. Svarbu atskirti mitus nuo realybės:
- Mitas: Šizofrenija reiškia asmenybės skilimą ar daugialypę asmenybę.
- Realybė: Šizofrenija sutrikdo mąstymą, jausmus ir elgesį, bet nesukelia asmenybės skilimo.
- Mitas: Dauguma šizofrenija sergančių žmonių yra pavojingi ir linkę į smurtą.
- Realybė: Dauguma šizofrenija sergančių žmonių nėra pavojingesni ar turintys didesnį polinkį į smurtą, nei bendrosios populiacijos žmonės. Savęs žalojimo ir smurto prieš kitus rizika yra didžiausia, kai liga negydoma.
- Mitas: Šizofrenija sergantys žmonės tampa benamiais arba gyvena ligoninėse.
- Realybė: Nors dėl ribotų psichikos sveikatos priežiūros išteklių bendruomenėje gali atsirasti benamių ir dažnų hospitalizacijų, šizofrenija sergantys žmonės gali gyventi pilnavertį gyvenimą bendruomenėje, jei gauna tinkamą gydymą ir paramą.
Šizoafektinis ir Šizotipinis Sutrikimai
Be šizofrenijos, egzistuoja ir kiti susiję sutrikimai:
- Šizoafektinis sutrikimas: Turi šizofrenijos (mažiau išreikštų) ir nuotaikos sutrikimų (depresijos, manijos arba bipolinio sutrikimo) simptomų. Šis gydymas dažniausiai apima antipsichotikus kartu su nuotaikos stabilizatoriais arba antidepresantais, priklausomai nuo paciento nuotaikos epizodų tipo.
- Šizotipinis sutrikimas: Asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi socialiniai ir tarpasmeniniai sunkumai, ekscentriškas elgesys ir kognityviniai ar suvokimo iškraipymai. Nors šis sutrikimas dažniausiai nereikalauja antipsichotikų, gali būti skiriami vaistai nerimui ar depresijai gydyti. Psichoterapija, ypač socialinių įgūdžių mokymas, gali būti labai veiksminga kasdienio funkcionavimo ir tarpasmeninių santykių gerinimui.
Naujausi Tyrimai ir Gydymo Pažanga
Per pastaruosius du dešimtmečius šizofrenijos, šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų tyrimai labai pažengė į priekį.
- Genetiniai tyrimai: Identifikavo kelis genetinius variantus, susijusius su padidėjusia šizofrenijos rizika. Šie atradimai gali padėti kurti naujus gydymo metodus, skirtus tiksliai pataikyti į šiuos genetinius taikinius.
- Neurologiniai tyrimai: Naudojant magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir kitus vaizdavimo metodus, padeda mokslininkams geriau suprasti smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius, susijusius su šizofrenija ir kitais sutrikimais.
- Farmakologiniai tyrimai: Kuriami nauji antipsichotiniai vaistai, kuriais siekiama sumažinti šalutinį poveikį ir pagerinti simptomų kontrolę.
- Psichosocialiniai tyrimai: Tobulinami ir plėtojami psichosocialiniai metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), šeimos intervencijos ir socialinė reabilitacija, siekiant pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus.
Pagalba ir Parama
Jei manote, jog jūsų artimasis gali turėti šizofrenijos simptomų, pasikalbėkite su juo apie savo susirūpinimą. Galite jį padrąsinti bei padėti susirasti kvalifikuotą gydytoją. Jei nesate tikri, kur ieškoti pagalbos, gera pradžia - sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas - medicinos specialistas, pradėkite nuo šeimos daktaro. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali nukreipti Jus pas kvalifikuotą psichikos sveikatos specialistą, pavyzdžiui, psichiatrą ar psichologą, turintį patirties gydant šizofreniją.
Kaune, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos miestų, yra specializuotos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios teikia pagalbą šizofrenija sergantiems pacientams. „Harmonijos klinika“ siūlo platų paslaugų spektrą.
tags: #sizofrenija #tai #vaidanimasis