Įvadas
Šiame straipsnyje gilinamės į tinklinio nerimo metodo esmę, jo poveikį žmogaus psichologinei būsenai ir pateikiame praktinių patarimų, kaip suvaldyti stresą. Straipsnyje remiamasi meno terapijos specialistės Jurgitos Valiulienės įžvalgomis ir patarimais.
Kas yra tinklinis nerimas?
Tinklinis nerimas - tai būsena, kai žmogus jaučia nuolatinį nerimą, kuris nėra susijęs su konkrečiu įvykiu ar situacija. Tai tarsi nuolatinis foninis triukšmas, kuris trukdo susikaupti, atsipalaiduoti ir mėgautis gyvenimu. Šis nerimas gali pasireikšti įvairiais fiziniais ir psichologiniais simptomais, tokiais kaip galvos skausmai, miego sutrikimai, dirglumas ir koncentracijos problemos.
Streso poveikis organizmui
Net ir nedidelis stresas gali turėti įtakos mūsų organizmui. Dažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis, prasideda galvos skausmai, sutrinka miegas. Tai gana stiprūs požymiai, ypač suaktyvėjantys pavasarį. Šiuo laikotarpiu organizmas pradeda atgimti, atsiranda daugiau emocijų, daugiau vidinių konfliktų, streso. Kai jau stresas ima viršų, gali nepavykti užmigti. Todėl kartais žmogus ryte atsikelia nepailsėjęs, dar labiau pavargęs. Kai tokia situacija tęsiasi ilgai, pradeda atsirasti net fizinės problemos - skrandžio skausmai ir pan. Tam panaikinti reikalingas atsipalaidavimas, judėjimas, pasivaikščiojimas, miegas.
Meno terapija kaip priemonė įveikti stresą
Meno terapija - tai psichoterapijos forma, kuri naudoja kūrybines priemones, tokias kaip piešimas, tapyba, lipdymas ar koliažas, siekiant padėti žmonėms išreikšti savo jausmus, mintis ir emocijas. Tai nėra meno pamoka, kurioje vertinamas rezultatas. Svarbiausia - pats procesas ir galimybė atsiskleisti. Meno terapija gali būti veiksminga priemonė mažinant stresą, nerimą ir kitas psichologines problemas.
Jurgita Valiulienė, diplomuota meno terapijos specialistė bei psichologė, teigia: „Meno terapija - tai ne menas. Čia nėra vertinama gražu ar negražu, gerai ar ne. Meno terapijos užsiėmimų metu žmogus atsiskleidžia kaip visuma. Tai ir svarbiausia. Todėl šis metodas taikomas ne tik sunkioms ligoms gydyti, bet ir stresui mažinti“.
Taip pat skaitykite: Vadovas: Tinklo nerimo metodas
Sankt Peterburgo praktinės psichologijos institute meno terapeutės kvalifikaciją įgijusi psichologė įsitikinusi - meno terapija gali išgydyti net įsisenėjusias psichologines problemas. Tai specialistės darbo rezultatai parodė jau ne kartą. Kai meno terapija atveria žmogaus skaudulius, jis išsivaduoja. Tada lieka energija, reikalinga gyventi čia ir dabar, todėl nesiblaškoma gręžiojantis į skaudžią praeitį. Tik tuomet galima rasti vidinių resursų augti, tobulėti ar kurti verslą dabartyje. Kai žmonės užsisuka veiklos rate ir persitempia, per vėlu lengvai to jausmo atsisakyti. Tokiu atveju prasideda depresija, prasideda gydymas vaistais ir pan. Todėl svarbu tinkamai eikvoti resursus ir pajusti, kada reikia kovoti su stresu.
Praktiniai patarimai, kaip sumažinti stresą
Štai keletas paprastų, bet veiksmingų būdų, kaip sumažinti stresą ir nerimą kasdieniame gyvenime:
- Pozityvus nusiteikimas: Kiekvieną rytą reikia sau ir pasauliui nusišypsoti. Tuomet tas pozityvas skleidžiasi. Reikia palinkėti sau geros dienos, ypač kai laukia įtempta. Reikia tiesiog gerai nusiteikti iš ryto ir tos emocijos lydės visą dieną.
- Kvėpavimo pratimai: Kai užklumpa stresas, reikia giliai pakvėpuoti - įkvėpti ateitį ir iškvėpti praeitį. Įkvepiant pagalvoti apie tai, kas gero mūsų laukia, o iškvepiant, kas buvo negera, ir tai paleisti. Dar kvėpuojat svarbu prisiminti save erdvėje, kurioje kada nors buvo labai gera. Tai labai padeda.
- Minties sustabdymas: Kai užeina depresinė būsena dėl neramių minčių, reikia uždėti ranką ant kaktos ir susikaupti. Kai pradėsime atsekti tas mintis, kurios neduoda ramybės, jos nurims ir pradės lengvėti. Po tokio pratimo mes išeiname iš minčių ir pradedame jausti tai, kas yra čia ir dabar.
- Kūrybinis išsiliejimas: Kai užklumpa blogos emocijos, imkite lapą, tušinuką ir pabūkite vaikais. Lapą padalykite į dvi dalis, tuomet dešinėje jo pusėje imkite intensyviai braižyti taip, kaip vaikai piešia pirmus piešinius, vadinamus keverzonėmis. Emociškai pripieškite kuo stipriau ir ryškiau pilną lapą, koncentruodamiesi įjaučiamą stresą. Kai blogas emocijas išpiešite, pajusite atokvėpį. Tada kairėje lapo pusėje nupieškite save laimingą, pozityvios emocinės būsenos - tai, kas jums yra laimė, blogąją pusę nukirpkite ir išmeskite.
- Atsipalaidavimas: Kai jaučiate, kad kyla blogos emocijos, atsisėskite, užsimerkite ir pasakykite „stop“ sau. Suglebkite, atpalaiduokite kiekvieną raumenį. Po tokio atsipalaidavimo kūnas atsigauna. Taip pat padeda judėjimas pagal mėgstamą muziką, susiliejimas su ja.
- Išsikalbėjimas: Jei tai ilgalaikė būsena dėl įtampos darbe ar kitų svarbių veiksnių, vienas iš būdų yra išsikalbėti, paaiškinti savo jausmus. Priešingu atveju situacija gali prieiti net iki sveikatos sutrikimų.
- Požiūrio keitimas: Emocijos ir jausmai dažnai priklauso nuo požiūrio į situaciją. Kai jis keičiasi vienoje gyvenimo dalyje, gali keistis ir kitoje. Esą jei dėl tam tikrų nesklandumų, užuot kaltinę save, pasvarstytume, kodėl kitas žmogus vienaip ar kitaip pasielgė, ir tai taikytume daugelyje sričių, bloga savijauta ir nerimas pamažu praeitų.
Tinklinis nerimas ir meno terapija: ryšys
Meno terapija gali būti ypač naudinga žmonėms, kenčiantiems nuo tinklinio nerimo, nes ji suteikia galimybę išreikšti savo jausmus ir mintis be žodžių. Tai gali būti ypač svarbu, jei sunku įvardinti, kas sukelia nerimą, arba jei jaučiamasi nepatogiai kalbant apie savo emocijas.
Kūrybinis procesas gali padėti atpalaiduoti protą, sumažinti įtampą ir susikaupti į dabartį. Be to, meno kūrinio sukūrimas gali suteikti pasitenkinimo ir pasididžiavimo jausmą, kuris gali padidinti savivertę ir sumažinti nerimą.
Kaip atpažinti stresą?
Pasak J. Vailiulienės, jei stresas yra vienkartinis, kai žmogus gauna dozę emocijų, tačiau greitai sureaguoja ir problemą išsprendžia, tai greitai pasimiršta.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie žvejybinio tinklo nerimą
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai: nauda ir pavojai