Įvadas
Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (VLIK) - svarbi lietuvių organizacija, įkurta Antrojo pasaulinio karo metais, siekiant atkurti prarastą Lietuvos nepriklausomybę. Šiame straipsnyje išnagrinėsime VLIK įkūrimo aplinkybes, veiklos principus, svarbiausius etapus ir asmenybes, prisidėjusias prie organizacijos tikslų įgyvendinimo.
VLIK Įkūrimas ir Tikslai
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) buvo įkurtas 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune, hitlerinės okupacijos metais. Iniciatyvą įkuriant VLIK parodė politinių partijų ir rezistencinių organizacijų atstovai. Pagrindinis VLIK tikslas buvo kovoti už prarastos nepriklausomybės atgavimą. Daugumą komiteto narių sudarė tautininkai, krikščionys demokratai, liaudininkai, socialdemokratai ir kitų partijų atstovai. VLIK vadovai ir eiliniai nariai tikėjosi, kad karui baigiantis tarp SSRS ir Vakarų sąjungininkų kils konfliktas dėl Europos ateities, ir Lietuvai pavyks atgauti laisvę. Taip pat buvo tikima Atlanto chartos pažadais.
VLIK Veiklos Principai ir Bendradarbiavimas
Siekdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, VLIK nariai bendradarbiavo su JAV ir Jungtinės Karalystės valdžia. Organizacija aktyviai siekė atkreipti pasaulio dėmesį į Lietuvos okupaciją ir būtinybę atkurti jos nepriklausomybę. VLIK veikė kaip politinė organizacija, atstovaujanti lietuvių interesams tarptautinėje arenoje.
VLIK Veiklos Etapai
Pirmasis etapas (1943-1944 m.)
Šiuo laikotarpiu VLIK veikė Lietuvoje, tačiau 1944 m. pavasarį gestapas iššifravo VLIK veiklą, suėmė daugelį vadovų, ir organizacija buvo išblaškyta.
Antrasis etapas (1945-1990 m.)
VLIK buvo atkurtas Vokietijoje, kur tarp pabėgėlių buvo daug politinių veikėjų. 1945 m. balandžio mėn. Viurcburge įvyko pirmasis atkurto VLIK posėdis, kuriame buvo susitarta dėl tolesnės veiklos krypčių. VLIK į išeivijos gyvenimą įsiveržė audringai kaip ambicinga ir pakankamai agresyvi visuomeninė organizacija, sujungusi įvairios politinės orientacijos veikėjus. Po Potsdamo konferencijos, 1945 m. liepos 10 d., VLIK pasiuntė memorandumą JAV prezidentui ir Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui. Jame buvo prašoma nepripažinti prievartinio Lietuvos įjungimo į SSRS ir pareikalauti, kad SSRS išvestų savo kariuomenę iš Lietuvos, ir lietuvių tauta galėtų atkurti nepriklausomą valstybę.
Taip pat skaitykite: Psichologo etikos principai
VLIK Užsienio Delegatūra
Iš į užsienį pasitraukusių VLIK narių 1944 m. gegužės 25 d. Vokietijoje sudaryta užsienio delegatūra. Ją sudarė Vaclovas Sidzikauskas, Rapolas Skipitis ir Mykolas Krupavičius.
VLIK Vadovai
1945 m. birželio 15 d. VLIK pirmininku išrinktas Mykolas Krupavičius, kuris juo išbuvo iki 1955 m. lapkričio 27 d.
Lietuvių Charta
Visuotinai pripažintas vienas svarbiausių VLIK darbų - 1949 m. birželio 14 d. priimta Lietuvių charta, kurią sudaro trylika punktų.
VLIK Reikšmė ir Pabaiga
VLIK atliko svarbų vaidmenį išsaugant lietuvių tautinę savimonę ir siekiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Per tą laiką Lietuvos teisė į laisvę buvo primenama kiekviena proga, kada tik pasaulio galingieji susirinkdavo spręsti įvairias problemas. 1955 m. Komiteto įsteigta Pasaulio Lietuvių Bendruomenė palaipsniui užgožė VLIK'ą. Tačiau visą savo gyvavimo istoriją prisiėmė sunkią pareigą vadovauti tautos laisvės kovai ir ją vykdė pusę amžiaus - iki 1990 m. kovo 11 d.
VLIK Atsišaukimai ir Deklaracijos
1944 m. vasario 16 d. VLIK išplatino atsišaukimą su deklaracija, kurioje skelbiama: "Išlaisvinta Lietuva turi būti demokratinė respublika. Kol bus sušauktas demokratiniu būdu išrinktas Lietuvos seimas, išlaisvintoji Lietuva bus valdoma pagal Laikinosios valstybės konstitucijos nuostatus". Laikinosios valstybės konstitucijos nuostatus priima VLIK pagal 1922 m. Lietuvos konstitucijos principus.
Taip pat skaitykite: Vaikų savigarba: svarba ir ugdymas
Taip pat skaitykite: Reikalavimai psichologo individualiai veiklai