Mokymosi Motyvacija: Vidinė Jėga Siekiant Sėkmės

Moksleivių motyvacija mokytis yra vidinė jėga, kuri skatina juos mokytis ir siekti aukštų rezultatų. Motyvuoti mokiniai yra aktyvūs, susidomėję ir įsitraukę į mokymosi procesą. Jie tiki savo gebėjimais ir yra pasiryžę siekti sėkmės bei savo tikslų. Šis straipsnis nagrinėja, kodėl mokinio motyvacija mokytis yra vienas iš svarbiausių švietimo proceso komponentų ir kaip ją skatinti efektyviais būdais.

Motyvacijos Samprata ir Jos Svarba

Motyvacija - tai veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas. Veiksmų, elgesio skatuliai yra motyvai, visada susiję su kuriuo nors stipriu poreikiu. Motyvas žmogaus psichikoje reiškiasi vaizdo ar minties pavidalu ir skatina patenkinti tam tikrą poreikį. Mokinys įsivaizduoja, kaip jį pagirs mokytojas, ir dar stropiau atlieka namų darbus.

Mokymosi motyvacija orientuoja mokinį į tikslą, padeda suvokti, kiek laiko reikės tikslui pasiekti, ar bus reikalingas pastiprinimas ir koks, aktualizuoja būtinas mokinio žinias, gebėjimus ir įgūdžius, pažadina jo jautrumą pagalbai iš išorės, lemia mokymosi kokybę ir mokymosi pasekmes. Kuo labiau mokinys bus motyvuotas, tuo sėkmingesnis jis bus ir tuo ilgiau tęsis jo sėkmingo mokymosi kelias.

Motyvacijos Rūšys: Vidinė ir Išorinė

Yra keturios sąlygos, kurioms esant, vaiko noras mokytis stiprėja ir mokymosi motyvacija bręsta. Skiriamos dvi mokymosi motyvacijos rūšys: vidinė ir išorinė.

Kai motyvai kyla iš paties subjekto, kai yra poreikis suvokti, pažinti, tyrinėti, kalbame apie vidinę motyvaciją. Vidinė motyvacija ryški ankstyvosios vaikystės metais. Tuomet vaikai ieško vis naujų potyrių, susidomi naujais dalykais, su malonumu sprendžia kryžiažodžius, galvosūkius, šaradas ir kt. Vidinė motyvacija kyla iš paties subjekto. Mokinių elgsena demonstruoja poreikį suvokti, pažinti, tyrinėti. Vidinė motyvacija ryškiausia ankstyvoje vaikystėje, kuomet net 75 proc.

Taip pat skaitykite: Praktiniai Aspektai

Kai vadovaujamasi motyvais, kurių pradžia priklauso nuo kitų žmonių bei tarpusavio santykių, kalbame apie išorinę motyvaciją. Ja paremtas daugelio mokinių visas formalusis ugdymasis. Šiuo atveju mokiniai mokosi, nes „reikia“: „Einu į mokyklą, nes tėvai to nori“, „Reikia išmokti eilėraštį, nes mokytoja liepė“, „Paruošiu namų darbus, nes kitaip mama neleis žaisti kompiuteriu“ ir pan. Išorinei motyvacijai būdingas bruožas yra vadovavimasis motyvais, kuriuos lemia kiti asmenys, jų tarpusavio santykiai.

Neformalusis ugdymas paremtas 25 procentais vidinės motyvacijos. Daugelis vaikų būrelius pasirenka pagal saviraiškos poreikį, pomėgį ar pagal norą įgyti naujų gebėjimų ir rasti draugų. Tiesa, vaikų norai ir poreikiai keičiasi, jie ieško savasties ir tame kelyje savęs link būna įvairių posūkių.

Veiksniai, Skatinantys ir Slopinantys Mokymosi Motyvaciją

Mokytojams dažnai keliamas uždavinys - visapusiškai ugdyti asmenybę. Ypač svarbu ugdymo procese sužadinti mokinių poreikį veikti, kadangi mokymosi sėkmė glaudžiai susijusi su mokymosi motyvacija. Motyvacija apima žmogaus poreikius, polinkius, troškimus, pažiūras, vertybes, netgi jausmus ir charakterio bruožus. Mokymosi motyvacija - tai mokymosi aplinkos veiksniai, skatinantys moksleivių aktyvumą ugdymosi procese. Ugdymo procese situacija yra sudėtinga ne tik suaugusiems, bet ir vaikams bei mokytojams. Tad tenka ieškoti naujų būdų, kaip patraukti mokinių dėmesį ir išlaikyti jų norą mokytis. Skirtingus mokinius motyvuoja skirtingi dalykai, tad kyla klausimas, kaip atrasti metodus, patrauklius visiems klasės mokiniams.

Tyrėjai aiškinasi, kaip mokinių motyvacija mokytis keičiasi priklausomai nuo aplinkos. Dörnyei (2020) teigia, kad mokinių motyvaciją mokytis teigiamai lemia palankus klasės mikroklimatas, pagarbūs vienas kitam klasės draugų santykiai. Mokytojo, korepetitoriaus vaidmuo formuojant klasės mikroklimatą yra itin svarbus. Žaismingas informacijos, pamokos turinio pateikimas pamokoje (Wong, 2020), tikslingai naudojamos skaitmeninės priemonės skatina mokinius mokytis, didina jų mokymosi motyvaciją (Lee ir kt., 2021). Mokinių mokymosi motyvacija užtikrina jų aktyvų įsitraukimą į mokymosi procesą.

Kada Krenta Motyvacija?

Išlaikyti moksleivį motyvuotą ilgą laiką yra nemenkas iššūkis ne tik mokytojams, bet ir tėvams, todėl nenuostabu, kad yra tam tikrų periodų, kai susiduriama su motyvacijos stygiumi. Ši problema itin dažnai pasireiškia paauglystėje, kuomet susiduriama ir su kitais sunkumais, susijusiais su šiuo gyvenimo tarpsniu - įtampa šeimoje, atsiradę psichologiniai barjerai, nepasitikėjimo savimi ir nesaugumo jausmas.

Taip pat skaitykite: Teksto suvokimas ir mirties baimės analizė

Jungtinių Amerikos Valstijų paauglių psichologijos specialistė Judy Schepps Battle teigia, kad dauguma ugdymo metu kylančių problemų yra siejama su žemu motyvacijos lygiu. Moksleiviai, kuriems trūksta motyvacijos, dažnu atveju demonstruoja nemenką atotrūkį tarp savo gebėjimų ir akademinių rezultatų. Praradus motyvaciją jauname amžiuje susiduriama su sunkumais ir iššūkiais vėlesniuose mokymosi etapuose. Itin svarbu, kad moksleivių motyvacija būtų suinteresuoti ne tik mokytojai, bet ir tėvai.

Motyvacija mokytis krenta, kai:

• Moksleivis nemato prasmės ir realios vertės mokomajame dalyke. Tokiu atveju svarbu įvardinti realias naudas, kurias teikia vieno ar kito mokomojo dalyko žinios. Pavyzdžiui, norint padidinti motyvaciją mokytis užsienio kalbų vertėtų akcentuoti ateities perspektyvas siejant tai su karjeros galimybėmis.
• Moksleivis yra įsitraukęs į kitas veiklas ir akademinėms žinioms nelieka laiko. Svarbu ugdyti laiko planavimo įgūdžius ir prioritetiškai paskirstyti skirtingiems užsiėmimams skiriamą dėmesį.
• Moksleivis jaučia, kad mokymo metodas jam yra netinkamas, neįtraukiantis. Kitaip tariant, stengiamasi prisiversti mokytis. Mokykloje mokiniams trūksta individualaus dėmesio, taip pat pedagogų parinkti ir visuotinai pripažinti ugdymo metodai tinka ne visiems. Norint patenkinti specifinius mokinių poreikius stiprinant jų esamus gebėjimus ir formuojant naujus, patartina pagrindinį mokymo modelį derinti su alternatyvomis - užklasinėmis veiklomis ar papildomo ugdymo užsiėmimais, kuriuose vaikas gautų ne tik daugiau praktinių žinių, bet ir susilauktų asmeninio dėmesio.
• Moksleivis nesupranta mokomojo dalyko. Dažnu atveju tai sukelia daug streso ir didina nepasitikėjimą savimi, kuris dar labiau mažina motyvaciją ir norą mokytis. Šiuo atveju rekomenduotina kuo greičiau taisyti turimas spragas, kurios ilgainiui tapo prastų akademinių rezultatų priežastimi.
• Moksleivis mano, kad mokomasis dalykas jam yra per lengvas. Pasikartojanti sėkmė ir geri rezultatai yra puiki išorinė motyvacija trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje iššūkių nebuvimas kelia nuobodulį.
• Pats moksleivis ar jo artima aplinka kelia per aukštus reikalavimus, kurių negali išpildyti dėl gebėjimų trūkumo ar kitų priežasčių. Svarbu rasti pusiausvyrą ir išsikelti realius tikslus bei lūkesčius, kurie motyvuotų, tačiau būtų pasiekiami.

Kaip Skatinti Mokymosi Motyvaciją?

Svarbu pabrėžti kad mokytis svarbu ne vien tam, kad įstotų į universitetą ir susirastų darbą, tačiau paaiškinti, kokia vaikui prasmė mokytis iš šiandieninės jo perspektyvos. Mokytis reikia ne tam, kad tėtis, mama ar mokytojas taip pasakė, bet dėl to, jog tai svarbu jam pačiam. Vis dėlto svarbu parodyti vaikui, kad bus visko, kad bus iššūkių, įvairiausių situacijų, tačiau patikinti, kad būsite šalia, palaikysite ir padėsite su tuo susitvarkyti.

Tad mokymų metu bandysime atsakyti į tokius klausimus:

1. Kokia mokytojo vaidmens reikšmė ugdymo procese keliant mokinių mokymosi motyvaciją?
2. Kokie yra vaikų motyvaciją skatinantys ir slopinantys veiksniai?
3. Kaip palaikyti kiekvieno mokinio motyvaciją?
4. Kokie yra universaliausi mokinių motyvacijos stiprinimo metodai?
5. Kokia kritikos įtaka vaikų motyvacijai?

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvieno mokytojo kompetencijai keliamas uždavinys - gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais (globėjais), teikti konstruktyvų kiekvieno ugdytinio pažangą skatinantį grįžtamąjį ryšį, užtikrinti pozityvų, pasitikėjimu ir pagarba grįstą, tikslingą vaikų, tėvų bei ugdymo įstaigos bendradarbiavimą.

Taip pat skaitykite: Vaistas Nuo Visų Ligos: Išsami Analizė

Tad dar keli klausimai, į kuriuos reiktų atsakyti mokymų metu, tai:

1. Kodėl svarbus bendradarbiavimo kultūros mokykloje kūrimas?
2. Partnerystė - mokyklos kaip besimokančios organizacijos prielaida;
3. Kokie tėvų - mokinių - mokytojų partnerystės ypatumai?

Patarimai Tėvams ir Mokytojams

Kaip motyvuoti savo vaiką labiau stengtis mokykloje? Tai dažnas tėvų ir pedagogų rūpestis. Kai vaikui trūksta motyvacijos, tai dažniausiai turi neigiamos įtakos jo rezultatams ir bendrai psichologinei savijautai. Tėvams ar globėjams svarbu suprasti, kad motyvacija nėra pastovus faktorius. Ji kinta ir ją galima ugdyti bei lavinti. Motyvacija dažnai neatsiejama nuo gerų akademinių rezultatų. Ji yra tarsi varomoji jėga, lemianti mokinio veiksmus, tikslus ir pasiekimus. Vidinė motyvacija, kaip ir sako pats pavadinimas, užgimsta ir gyvuoja mokinio viduje. Tai noras užsiimti veikla dėl jos teikiamo pasitenkinimo ir asmeninio malonumo. Šios motyvacijos požymiai - iniciatyvumas, žingeidumas, proaktyvus žinių siekimas. Na, o išorinė motyvacija, tai apdovanojimų, pagyrimų ar pripažinimo siekis.

Štai keletas būdų, kaip galite padėti vaikui ugdyti motyvaciją:

1. Padėkite vaikui išsikelti realius ir pasiekiamus tikslus.
2. Sukurkite palankią aplinką, skatinančią mokytis. Dažniausiai kalba eina apie mokymosi erdvę, kurioje jūsų vaikas galėtų susikaupti ir sutelkti dėmesį į mokyklinius darbus. Užtikrinkite, kad jiems būtų lengvai prieinama reikiama medžiaga ir ištekliai. Čia jau gali reikėti ir papildomos pagalbos. Ją suteiks lietuvių kalbos, chemijos, matematikos ar biologijos korepetitorius.
3. Pažadinkite vaiko smalsumą, supažindindami jį su įvairiais būreliais ir veiklomis.
4. Naudingas grįžtamasis ryšys gali būti tas dalykas, kuris sustiprina arba visiškai atima motyaciją iš vaiko. Jūsų dėmesys turėtų būti sutelktas į jo pastangas ir pažangą, o ne tik į rezultatą.
5. Savo veiksmais, ne tik žodžiais parodykite vaikui išsilavinimo ir mokymosi vertę gyvenime. Pasidalykite istorijomis apie savo mokymosi patirtį, įveiktus iššūkius ir atlygį už sunkų darbą.
6. Tinkamo mokymosi būdo pasirinkimas sudominant moksleivį mokomuoju dalyku. Kiekvienas turime skirtingą informacijos įsisąmoninimo būdą - regimąją, girdimąją, kinestezinę, motorinę atmintį. Parinkus efektyviausią mokymosi metodą moksleiviui ims labiau sektis ir tai didins jo motyvaciją mokytis.
7. Nustatymas realistiškų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų, kuriuos pasiekęs moksleivis patirtų aiškią naudą ir jaustųsi apdovanotas už pasiekimus. Čia svarbiu aspektu tampa pripažinimas ir didžiavimosi savimi jausmas. Rekomenduotina taikyti ir „apdovanojimo“ už pasiektus rezultatus sistemą, kuri motyvuotų išsikelti ir įgyvendinti naujus tikslus.
8. Kreipimasis pagalbos į papildomo ugdymo mokyklas, galinčias suteikti profesionalią pagalbą sprendžiant kasdienes mokyklines užduotis ar ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams. Aukštesni rezultatai motyvuos nesustoti ir siekti dar didesnių tikslų. Papildomo ugdymo mokytojai sudaro aiškų mokymo planą, kurio laikomasi visų užsiėmimų metu, o užduotys ir klausimai sprendžiami pasitelkiant interaktyvias ugdymo priemones. Tokiu būdu įprasta teorinė medžiaga paverčiama įtraukiančia praktinių užsiėmimų dalimi.
9. Kreipimasis pagalbos į psichologus, kurie padėtų identifikuoti motyvacijos trūkumo priežastis ir jas šalinti. Vaikų ir paauglių psichologas teikia emocinę paramą ne tik pačiam vaikui, bet ir tėvams, suteikdamas patarimų ir rekomendacijų, kaip tinkamai skatinti vaiką. Esant gretutinėms žemos motyvacijos priežastims - nepasitikėjimui savimi, užslopintai emocinei raiškai ar žemai savivertei, psichologas padeda pamatyti vaiko stipriąsias puses ir įveikti vidinius barjerus.
10. Visų pirma, kurkite saugią ir palankią emocinę atmosferą klasėje, svarbu, kad vaikas nebijotų išsakyti nuomonės, nesibaimintų klysti.
11. Antra, draugaukite su savo mokiniais. Mokinių mokymosi motyvacija ir požiūris į mokslą yra glaudžiai susiję su mokinio ir mokytojo santykiu. Tie mokiniai, kurie užmezga šiltus santykius su mokytoju, labiau pasitiki savimi ir siekia didesnės asmeninės bei akademinės sėkmės nei tie, kuriems su mokytoju tokio santykio susikurti nepavyksta.
12. Penkta, atkreipkite dėmesį į mokiniui aktualius dalykus bei į jų prigimtines kompetencijas.
13. Šešta, didinkite mokinių autonomiją mokymosi procese. Vidinę motyvaciją labai stimuliuoja galimybė gana autonomiškai priimti įvairius sprendimus. Kitaip tariant, kitų nuolatiniai nurodymai ir patarimai, ką ir kaip daryti, dažnai neskatina geriau dirbti ar mokytis.
14. Septinta, nuolatos žadinkite vaiko smalsumą, parodykite, kad jūsų dėstomas dalykas gali būti įdomus, nešantis džiaugsmą, optimizmą, pozityvias emocijas.
15. Aštunta, raskite, už ką pagirti mokinį, kad viena kita nesėkmė neatimtų džiaugsmo mokytis, įvairiais būdais demonstruokite mokinių pasiekimus, įteikite įvairių pažymėjimų, pasidalinkite rezultatais su bendramoksliais, tiesiog pagirkite. Viešas pripažinimas ir pagyrimas suteikia mokiniams teigiamų emocijų, kurios skatina mokytis ir tobulėti. Kiekvieną kartą megzkite pozityvų grįžtamąjį ryšį, pastebėję mokinių vidinės motyvacijos apraiškas (įsitraukimą, susidomėjimą). Jei nebus „pergalių“ bet kokioje veikloje, tai gana greitai gali sumažėti vidinė motyvacija.
16. Devinta, seniai pastebėta, kad daugumą žmonių traukia naujumo troškimas, tame tarpe ir naujų žinių įgijimas. Naujumas sukelia nustebimą, o nustebimas - tai milžiniškas pliūpsnis dopamino galvos smegenyse. Naujas suolas, nauja klasė, naujas žaidimas, naujas mokymosi dalykas, nauja originali pamoka gali prigaminti labai daug dopamino ir suteikti labai daug džiaugsmo. Kitaip tariant, originali patraukli žinia, netikėtumas stimuliuoja mokinį, žadina smalsumą, stimuliuoja motyvaciją.
17. Dešimtoji rekomendacija - nepraraskite entuziazmo, nes tai galingas emocinis užtaisas. Mokytojo entuziazmas, neformalus domėjimasis dėstomu dalyku maitina mokinių susidomėjimą ir kuria jaudulį mokantis. Entuziastingi mokytojai skatinta mokinius labiau įsitraukti į mokymosi procesą, didina susidomėjimą pateiktos medžiagos įvairove, naujumu ir aktualumu.
18. Puoselėkite vaiko pomėgius. Leiskite vaikui tyrinėti dominančią sritį. Jei vaikas domisi dinozaurais, nupirkite jam knygų apie dinozaurus, nuveskite į gamtos muziejų. Jei vaikui patinka muzika, nupirkite muzikinį instrumentą (žaislą) ar užrašykite į muzikos būrelį. Jei auginate mažą mokslininką, padovanokite jam knygų apie mokslą ir atitinkamų žaidimų. Vaikai, kuriems sudaromos galimybės ištyrinėti savo pomėgius, yra smalsesni ir geriau mokosi.
19. Sudominkite naujais dalykais. Kartais vaikas neturi motyvacijos, nes dar neatrado to, kas jam patinka. Jei tikroji vaiko aistra yra muzika, bet jis neturėjo galimybės su ja iš arčiau susipažinti, ši aistra liks neatskleista. Jei auginate berniuką, nenumokite ranka į „mergaitiškus“ būrelius, pavyzdžiui, šokius ar gimnastiką.
20. Suskaidykite didelę užduotį į keletą mažesnių. Kartais didelė užduotis vaikui atrodo neįveikiama. Gal ji ir nėra sunki, bet vaikas tiesiog nesugeba įžiūrėti šviesos tunelio gale. Tikriausiai jis pasiduos net nepabandęs. Padėkite jam suskaidyti šią užduotį į keletą mažesnių užduotėlių.
21. Mokykite planuoti laiką. Kai kurie vaikai mokosi greitai ir lengvai. Ir nors tai skamba kaip privalumas, ateityje jiems gali kilti problemų. Pavyzdžiui, šie vaikai ne visada išmoksta planuoti savo laiką taip, kad viską suspėtų, ir vyresnėse klasėse ar universitete nebesugeba susidoroti su didžiuliais krūviais. Todėl mokykite vaiką planuoti ir laikytis plano.
22. Girkite už pastangas. Kartais gabiems vaikams sunku susieti asmenines pastangas ir pasiekimus, nes jie naujų dalykų išmoksta lengvai, be didelių pastangų. Jei norite, kad vaikui sektųsi, girkite jį už pastangas. Šie pagyrimai turi būti konkretūs. Vietoj „Šauniai atlikta“ pasakykite „Ilgai mokeisi, tad tikrai nusipelnei geriausio įvertinimo“.
23. Mokykite kontroliuoti situaciją. Kartais gabiems, bet nelabai gerai besimokantiems vaikams atrodo, kad jų pasiekimai priklauso nuo kažko kito, bet ne nuo jų pačių. Jei jiems pasisekė, vadinasi, taip įvyko dėl išorinių veiksnių. Toks požiūris verčia manyti, kad stengtis yra beprasmiška. Vienas būdų to išvengti - girti vaiką už pastangas. Jūsų sūnus ar dukra turi suprasti, kokį vaidmenį siekiant savo tikslų vaidina asmeninė atsakomybė. Labai svarbu ir tai, kokį pavyzdį rodote. Jei nuolat skundžiatės savo bosu ar kaltinate jį dėl nesėkmių, jūsų vaikas susidaro klaidingą nuomonę.
24. Apie mokyklą kalbėkite tik teigiamai. Vaikai turi žinoti, kad jų tėvai vertina mokymąsi. Atsargiai kalbėkite apie mokyklą ir mokytojus, nes jūsų neigiamas požiūris netruks persiduoti ir vaikui. Paaiškinkite jam, kad mokslas, nepaisant visų su mokykla susijusių problemų, yra labai vertingas, o pastangas galiausiai vainikuos sėkmė.
25. Padėkite suvokti ryšį tarp mokymosi ir pomėgių. Kartais vaikams trūksta motyvacijos, nes jie nemato ryšio tarp užduočių ir savo tikslų bei pomėgių. Vaikas, kuris svajoja būti astronautu, turi žinoti, kad jam labai svarbu išmanyti matematiką ir fiziką. Kartu pagalvokite, kokie reikalavimai keliami įvairių profesijų žmonėms. Turėkite omenyje, kad vaikai dažniausiai būna „čia ir dabar“. Jiems sunku įsivaizduoti net tai, kas įvyks po kelių savaičių, jau nekalbant apie tolimą ateitį.
26. Namų darbus paverskite smagiu žaidimu. Vaikai mėgsta iššūkius, tad jei nuobodžius namų darbus paversite žaidimu su iššūkiu, jūsų vaikas juos atliks kur kas greičiau. Kai kuriems vaikams patinka varžytis, tad galite paklausti, per kiek laiko jis viską atliks - be klaidų. Kitas kūrybiškas būdas - susieti namų darbus su pomėgiu. Pavyzdžiui, matematinės lygtys gali būti užkoduota užduotis į Marsą skrendančiam astronautui. Misija nepasiseks, jei į darbą įsivels bent mažiausia klaidelė.

Kiti Svarbūs Aspektai

• Suteikite laisvę pasirinkti: Leiskite vaikui pasirinkti veiklas, kurios jį domina - tai padės jam jaustis atsakingam už savo mokymąsi ir veiklų pasirinkimą.
• Palaikykite: Pagirkite ir kartu su vaiku pasidžiaukite jo pastangomis ir pasiektais rezultatais - tai gali būti žodinis palaikymas, pagyrimas ar net mažas apdovanojimas.
• Parodykite pavyzdį: Jūsų paties entuziazmas ir motyvacija gali turėti didelę įtaką vaiko požiūriui į mokymąsi ir veiklą, todėl būkite pavyzdys, kaip galima nuolat tobulėti ir siekti savo tikslų.
• Kurkite įdomias ir stimuliuojančias sąlygas: Kurkite aplinką, kurioje vaikas gali tyrinėti, kurti, eksperimentuoti ir išbandyti naujas idėjas, o kartu užtikrinkite, kad mokymosi veiklos būtų įdomios ir įkvepiančios.
• Džiaukitės pasiekimais: Stebėkite vaiko progresą ir džiaukitės jo pasiekimais; tai padeda suteikti pasitikėjimo ir skatina dėti kuo daugiau pastangų.
• Įtraukite vaiką: Leiskite vaikui dalyvauti sprendimų priėmime dėl savo mokymosi ir veiklų - tai padės jam jaustis svarbiam ir atsakingam.
• Kviesti kurti tikslus: Padėkite vaikui nustatyti realistinius, bet iššūkį keliančius tikslus, kurie skatintų jį siekti pažangos ir stebėti, kaip atsiperka jo pastangos.
• Stebėkite interesus: Sekite, kas domina vaiką, ir leiskite jam vertinti bei tyrinėti šias sritis - tai padės išlaikyti jo susidomėjimą ir pasinerimą į tai, kas domina.
• Klausti ir klausyti: Nuoširdžiai domėkitės tuo, kas vyksta vaiko gyvenime, klausykite jo minčių ir nuomonės bei skatinkite dalintis savo patirtimi.

Mokyklos vaidmuo motyvacijos skatinime

Mokymosi motyvacijos stiprinimas yra kiekvienos mokyklos prioritetinė strategija, atliepianti visuomenės, asmens, švietimo sistemos poreikius.

Kauno Rokų gimnazijos pedagogai 2019-2022 m. m. vykdė Erasmus+ programos projektą „Mokymosi motyvacija - individualios pažangos garantas“ (sutarties Nr. Nors visas projekto vykdymo laikotarpis buvo suvaržytas pasaulinės epidemiologinės pandemijos, Kauno Rokų gimnazijos pedagogams pavyko visuose projekto paraiškoje numatytuose pedagogų kvalifikacijos kursuose dalyvauti gyvai ir pasisemti tarptautinės patirties, išgyventi nepakartojamų įspūdžių bei sukurti galimybių bendradarbiauti ateityje. Tik ieškantis, kuriantis, laimingas pedagogas gali kurti sėkmingą ugdymo procesą ir padėti mokiniui atrasti save.

tags: #todel #be #visu #isvardintu #gebejimu #turiu