Įvadas
Animacija užima svarbią vietą šiuolaikinėje vaikų kultūroje. Straipsnyje nagrinėjama animacijos įtaka ikimokyklinio amžiaus vaikų emociniam ir muzikiniam vystymuisi, remiantis Vytauto Didžiojo Universiteto Muzikos Akademijos muzikos pedagogikos IV kurso studento Ovidijaus Miniausko įžvalgomis.
Muzikinio ugdymo nauda ikimokyklinio amžiaus vaikams
Muzikinis ugdymas ikimokyklinio amžiaus vaikams yra labai naudingas. Jis praplečia vaiko pasaulėžiūrą. Klausydami muzikos vaikai gali laisviau išreikšti savo jausmus ir mintis. Šokdami ir dainuodami jie ne tik linksminasi, bet ir stiprina emocinę bei fizinę sveikatą. Muzika yra kultūra, kurią vaikai turi pažinti nuo mažų dienų.
Muzika animacijoje
Animacijoje skamba įvairių stilių muzika, kuri supažindina vaikus su įvairia muzika.
Animacinių filmų svarba ugdymo procese
Animaciniai filmai yra svarbūs ugdant vaikų emocinį ir muzikinį vystymąsi. Dauguma žaidimų, poelgių ir kalbų dažnai būna apie matytus filmukus. Dainuojamos ir mėgstamos dainelės dažniausiai būna iš animacinių filmukų, kuriuos vaikai žiūri ir namuose, ir darželyje.
Edukacinė animacija
Edukacinė animacija kuriama vieninteliam tikslui - skatinti vaikų mokymąsi. Tačiau ji ne tik skatina mokymąsi, bet ir domėjimąsi matytais dalykais. Žiūrint filmukus vaikams kyla daug klausimų apie tai, ką jie pamatė ar išgirdo. Jie nori atkartoti viską, ką mato: šokti, dainuoti ir daryti taip, kaip matė. Animacinė edukacija turi būti tikslingai nukreipta.
Taip pat skaitykite: Žingsnis į suvokimą su „Akmenų knyga“
Teigiamas ir neigiamas animacijos poveikis
Animacija gali ir padėti, ir kenkti vaikų emociniam ir muzikiniam vystymuisi. Viskas priklauso nuo pačios rodomos animacijos. Kiekviena detalė yra užfiksuojama. Jeigu vaikas matė filmuką, kaip mušasi, skriaudžia vieni kitus, tai būtent taip ir patys elgiasi: stumdosi, pykstasi, kandžiojasi. Tačiau, jei matė, kaip šoka, dainuoja, padeda vieni kitiems, taip elgiasi ir vaikai.
Auklėtojo vaidmuo atpažįstant animacijos poveikį
Auklėtojas mato poveikį iš paties vaiko elgesio: ar jis geras, ar jis piktas ir kaip tai paveikia patį vaiką. Pedagogai turėtų rodyti edukacinius animacinius filmus ikimokyklinio amžiaus vaikams. Mokomuosius filmukus ir mankštelių filmukus reikėtų rodyti norint pamokyti ir paaiškinti, kaip tinkamai reikia elgtis.
Tėvų ir auklėtojų bendradarbiavimas
Reikalingas tėvų (globėjų) ir auklėtojų bendradarbiavimas siekiant kokybiškų ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo rezultatų. Trūksta abipusio bendravimo. Bendraujant ir bendradarbiaujant galima kažkurioje vietoje, kur reikia, padirbėti ir namuose, kad, pavyzdžiui, vaikas pasivytų bendraamžius, gal kažkurioje vietoje reikia įdėti daugiau pastangų, tad pasidalinus ir kartu pasistengus tikrai galima išgauti maksimalų rezultatą. Labai svarbu, kad tėvai tęstų mokytojų darbus.
Animacija kaip emocijų išraiškos priemonė
Nuostabus animacinis filmas „Inside Out“ pasakoja apie vienuolikmetę mergaitę Riley, kuri bando susitaikyti su savo emocijomis. Filme tikrieji herojai yra jos pagrindinės emocijos: liūdesys, džiaugsmas, pyktis, baimė ir pasibjaurėjimas. Jie padeda mergaitei gyventi ir reaguoti į aplinkybes. Tačiau kai pačios emocijos negali susitarti tarpusavyje, jų šeimininkės galvoje įvyksta tikra netvarka.
Emocijų įtaka elgesiui
Brendimas kartais primena duobėtą kelią - būtent taip atrodo vienuolikmetei Riley Anderson, kurios tėtis gavo naują darbą ir iš jaukaus gimtojo miesto šeima persikelia į niekad nepailstantį San Francisko didmiestį. Kaip ir visus žmones, Riley per gyvenimą lydi penkios emocijos: Laimė, Nelaimė, Baisulys, Pyktis ir Bjaurastis. Mieli ir spalvingi nuotaikų žmogučiai yra įsikūrę mergaitės galvoje - moderniame emocijų valdymo centre ir kasdien jai pataria sprendžiant kasdienes problemas mokykloje bei namie. Persikrausčius į naują miestą, Riley emocijų būstinėje kyla sąmyšis - mergaitei nepatinka naujoji mokykla ir ją kankina senųjų draugų ilgesys. Nors Riley galvoje tūnanti Laimė kaip įmanydama stengiasi jai įpūsti pozityvių minčių, likusios emocijos nesutaria, kaip mergaitė turėtų priimti naująjį savo gyvenimą. Ar pavyks Laimei įkalbėti Nelaimę ir Baisulį padėti mergaitei į pasaulį pažvelgti šviesesnėmis spalvomis?
Taip pat skaitykite: Pacientų patirtis su Tomu Grigoniu
Animacijos raida ir įtaka
Nuo seno žmonės norėjo nuotraukose pavaizduoti judėjimą. Tobulėjant technikai, buvo sukurtas pirmasis animacinis filmas. Charles Emile Reynaud buvo šios idėjos autorius, taip pat optinio teatro pradininkas. Tuo laikotarpiu mokslininkas buvo pirmasis, panaudojęs seką dvylikai nuotraukų, kad parodytų judėjimo momentus ekrane.
Animacijos plėtra Lietuvoje
Nagrinėjant animaciją Lietuvos istoriniuose horizontuose, animacija pradėjo formuotis pakankamai seniai - 1909 metais, kuomet jos pradžia laikyti eksperimentiniai kino pionierius bandymai. Pirmieji animatoriai buvo daugiausia savamoksliai, neriboję savęs nei technikos pasirinkime, nei idėjose. Atėjus sovietiniams laikams, kūrybinę animaciją pakeitė profesionalioji. Dabartiniu laikotarpiu Lietuvoje kuriantys animatoriai dažnai yra sovietinės kartos atstovai. Pagrindiniais jų kūrybos bruožais galima laikyti pasaka ar mitu pagrįstus filmus, skirtus jaunesnei žiūrovų auditorijai.
Televizija ir animacija
Televizija ir kinas smarkiai pakeitė žmogaus dvasinį gyvenimą. Buvo sukurta tarsi nauja laisvalaikio rūšis. Ši priemonė užėmė svarbų vaidmenį formuojant visuomenės sąmonę. Šiandien vienu svarbiausių televizijos komponentų galima laikyti animacinius filmukus, kurie išimtinai orientuoti į vaikus.
Animacijos apibrėžimas
Prieš kalbant apie sąsajas tarp vaikų mentaliteto ir animacinių filmų, reikėtų pasigilinti į „animacijos“ apibrėžimą, kilusį iš lotyniško žodžio animatio - gyvumo suteikimas, būtybė. L. Jovaiša (2007) sąvoką suvokia kaip gyvybingumą, kino projektoriumi suteikiamą pieštiems daiktams. Jis taip pat pažymi, jog šis bruožas būdingas animaciniams filmams. Tai paveikslų kūrimas kompiuteriu. Tokios apibrėžtys leidžia daryti prielaidą, jog animacija šiuolaikinės televizijos kontekste suvokiama kaip daugialypis veiksnys, formuojantis vaikų sąmonę.
Walt Disney indėlis į animaciją
Animacinio filmuko atsiradimo ir vystymosi istorijoje vieną svarbiausių vaidmenų suvaidino JAV režisierius Walt Disney (Voltas Disnėjus). Jis 3-ajame dešimtmetyje debiutavo ir įkūrė savo studiją, kuri keliasdešimt metų buvo svarbiausia animacinių filmukų gamintoja ir platintoja visame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į Tomo Lagūnavičiaus gyvenimą
Animacija kaip dehumanizacijos problemų sprendimo priemonė
D. Auseklė ir L. Šteinberga (2011) savo atliktame tyrime akcentavo animacijos svarbą - tai tinkamas būdas paveikti dehumanizacijos problemas ir spręsti XXI a. IKT gausos keliamus iššūkius: informacinės priemonės, naujosios medijos, virtualios aplinkos. Taip pat mokslininkės teigia, jog animacija gali būti naudinga ne tik skirtingose švietimo, ugdymo srityse, bet ir skirtingose amžiaus grupėse.
Laisvalaikio svarba
Laisvalaikis yra svarbus vaiko asmenybės tapsmui, nes jis sudaro palankias galimybes plėtotis jo kūrybinėms galioms, iniciatyvumui, padeda kaupti dorovinę patirtį, įgyvendinti išsikeltus gyvenimo tikslus. Nuolat veikdamas, kurdamas, bendraudamas, vaikas formuoja vidinį „aš“, save kaip asmenybę. Kuo jam pasirinkta veikla labiau patinka, tuo didesnę reikšmę ji turi asmenybės formavimuisi.
Laisvalaikio įtaka gerovei
Profesorius Linda Caldwell tyrinėjo, kokiomis sąlygomis ir kodėl laisvalaikis gali būti terapinis ir prisidėti prie individo gerovės. Michael ir Sara Leitner rašė apie laisvalaikio konsultavimą ir jo vaidmenį asmens gerovei. Mokslininkų vykdytame tyrime laisvalaikio konsultantai glaudžiai bendradarbiavo su klientais, padėdami jiems išsiaiškinti interesus ir polinkius laisvalaikio metu, taip siekdami praplėsti kliento „laisvalaikio akiratį“.
Socialinė aplinka ir laisvalaikis
Užsienio mokslininkas Cassidy vykdė tyrimą, analizuojantį šeimos, bendraamžių, mokyklos ir socialinės aplinkos vaidmenį. Ši aplinka žiūri optimistiškai nusiteikę. Mokslininkas išskyrė tris pasekmes, kurios atsispindi tyrimo rezultatuose. Visų pirma, labai svarbu plėtoti ir stiprinti nuostatas į laisvalaikį dar vaikystėje. Antra, norint tai įgyvendinti, visuomenė turėtų suprasti laisvalaikio svarbą socialiniame ir šeimos kontekstuose.
tags: #tomas #dzeris #tvarkyti #patinkarodyti #daugiau #emociju