Šis straipsnis nagrinėja buvusio psichologo Tomo Kelpšos atvejį, kuris buvo nuteistas už migrantų seksualinį išnaudojimą. Straipsnyje pateikiama išsami informacija apie jo nusikaltimus, teismo procesą ir visuomenės reakciją.
Įžanga
Tomas Kelpša, anksčiau dirbęs psichologu ir netgi kandidatavęs į Vilniaus miesto tarybą, tapo skandalingos bylos, susijusios su migrantų seksualiniu išnaudojimu, figūra. Šis atvejis ne tik sukrėtė visuomenę, bet ir iškėlė klausimus dėl darbuotojų patikros švietimo įstaigose ir migrantų pažeidžiamumo.
Nusikaltimai ir Tyrimas
2020 metų pabaigoje buvo pradėtas tyrimas dėl galimo ilgalaikio grupės užsieniečių seksualinio prievartavimo. Tyrimą inicijavo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. Netrukus įtarimai krito ant psichologo Tomo Kelpšos, kuris dirbo su migrantais Užsieniečių registracijos centre.
Bylos duomenimis, T. Kelpša kaltinamas tuo, kad nuo 2021 metų gruodžio iki 2022 metų kovo, pasinaudodamas psichine prievarta ir asmens priklausomumu Medininkų užsieniečių registracijos centre, kelis kartus privertė vieną migrantą tenkinti jo lytinę aistrą. Jis taip pat kaltinamas 2022 metų kovą-balandį privertęs lytiškai santykiauti kitą migrantą, o vėliau nuo jo nukentėjo dar du migrantai. Užsieniečiams buvo grasinama, kad, netenkinus užgaidų, jiems nebus suteiktas prieglobstis ir jie bus grąžinti į kilmės šalį.
Apie psichologo nederamą elgesį pranešė daugėja neteisėtų migrantų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis teigė, kad T. Kelpša į Medininkų centrą dirbti atėjo iš Raudonojo kryžiaus ir dirbo tik dvi savaites, kol buvo atleistas.
Taip pat skaitykite: Žingsnis į suvokimą su „Akmenų knyga“
Teismo Procesas ir Nuosprendis
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose teisėja Augustė Juozapavičienė šioje privertimo lytiškai santykiauti ir disponavimo pornografinio turinio dalykais byloje posėdžius rengė neviešai. Keturi nukentėjusieji irakiečiai prašė priteisti jiems po 15 tūkst. eurų.
Pirmosios instancijos teismas pripažino T. Kelpšą kaltu ir skyrė jam pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę bei 5 tūkst. eurų baudą. Jam taip pat buvo uždrausta dirbti psichologo darbą ketverius metus. Teismas 4 nukentėjusiesiems priteisė po 10 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Teismas konstatavo, kad T. Kelpšos įvykdytų nusikaltimų skaičius, jų pavojingumas, sistemingumas ir gynybinė pozicija siekiant sumenkinti savo kaltę nesuteikia pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys panašaus pobūdžio naujų nusikalstamų veikų.
Apeliacinis Skundas ir Bausmės Sušvelninimas
T. Kelpša nesutiko su nuosprendžiu ir pateikė apeliacinį skundą, teigdamas, kad migrantai jį patys suviliojo, siekdami gauti prieglobstį. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nusprendė sušvelninti bausmę.
Apeliacinis teismas pakeitė dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžio ir atidėjo bausmės vykdymą dvejiems metams. Teismas įpareigojo T. Kelpšą dalyvauti elgesio pataisos programoje, neleido išvykti iš gyvenamo miesto rajono ribų, lankytis Užsieniečių registracijos centre bei bendrauti su nukentėjusiais. Taip pat teismas sumažino iš T. Kelpšos priteistą neturtinę žalą nukentėjusiesiems iki 3 tūkst. eurų kiekvienam.
Taip pat skaitykite: Pacientų patirtis su Tomu Grigoniu
Teismas motyvavo savo sprendimą tuo, kad T. Kelpšos įvykdytas nusikaltimas yra nesunkus, jis yra neteistas, aktyvus visuomeniniame gyvenime ir turi daug diplomų.
Visuomenės Reakcija
Visuomenė nevienareikšmiškai reagavo į T. Kelpšos bylą ir teismo sprendimą. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė teigė, kad toks sprendimas yra nesuvokiamas ir pribloškiantis. Ji pabrėžė, kad T. Kelpša, naudodamasis savo padėtimi, seksualiai prievartavo pažeidžiamus asmenis.
Taip pat kilo klausimų dėl darbuotojų patikros švietimo įstaigose, nes paaiškėjo, kad T. Kelpša anksčiau dirbo psichologu ne viename Vilniaus miesto vaikų darželyje, gimnazijose ir pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Moteris, atpažinusi T. Kelpšą iš žiniasklaidos pranešimų, išreiškė susirūpinimą dėl vaikų saugumo ir klausė, kas gali garantuoti, kad jis nei vienam vaikui nepadarė nieko bloga.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigė, kad pagal Švietimo įstatymus, pedagogai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d., visi, dirbantys švietimo įstaigose ar kitose institucijose, kurios teikia paslaugas vaikams, privalo turėti galiojantį QR kodą, kuris patvirtina, kad pedagogas nebuvo teistas.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į Tomo Lagūnavičiaus gyvenimą
tags: #tomas #kelpsas #psichologas