Įprastas Elgesys: Psichologinis Žvilgsnis į Kasdienybę

Įvadas

Žmogaus elgesys yra sudėtingas ir įvairialypis reiškinys, kurį veikia daugybė veiksnių - nuo genetikos iki socialinės aplinkos. Vieniems žmonėms tam tikri veiksmai yra tik išimtys, o kitiems - įprastas dalykas. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius įprasto elgesio psichologinius aspektus, emocinę priklausomybę, santykių dinamiką ir psichologinio atsparumo stiprinimo būdus.

Emocinė Priklausomybė ir Jos Įveikimas

Mums labai daug pasakojama apie priklausomybę nuo narkotikų ar alkoholio, tačiau šiandien vis dažniau kalbama apie priklausomybę nuo kitų žmonių. Pernelyg didelė priklausomybė nuo svetimo emocinio palaikymo ir pritarimo ir bandymai visa tai „nusipelnyti”, galiausiai baigiasi dideliais nusivylimais. Tačiau svarbiausia, kad nuo emocijų priklausomam žmogui visada maža to pozityvaus įvertinimo, kurį jis gauna - kad ir kaip jį aplinkiniai begirtų. Jo nusivylimas pagrįstas tuo, kad išoriniai vertinimai nepavirsta vidiniais.

Žinoma, kad jaustumėmės pasitikintys ir stabilūs, mums reikia dėmesio ir pritarimo iš tų žmonių, kuriuos gerbiame, vertiname, mylime. Bet jeigu jaučiame, kad ši priklausomybė pradeda smarkiai trukdyti gyventi savo gyvenimą, reikia pabandyti nušokti nuo „emocinės adatos” ir apginti asmeninę erdvę.

Žingsniai Emocinei Priklausomybei Sumažinti

1. Atsiminimas ir analizė: Reikia prisiminti kokį nors savo poelgį, dėl kurio vėliau pradėjome gailėtis, pergyventi, pykti ir niekaip nesigavo nusiraminti, vis iš naujo ir iš naujo sukant galvoje vieną ir tą patį epizodą. Svarbu nemąstyti apie problemą globaliai ir nevertinti savo asmenybės apskritai, apibendrintai, o kiek galima labiau sukonkretinti klausimą ir paanalizuoti konkrečią situaciją. Reikia užduoti sau tikslingus, konkrečius klausimus iš esmės: „Kodėl aš taip pasielgiau? Ko tikėjausi ir ką gavau? Ką praradau? Jei atsakysime sau į šiuos ir kitus klausimus, bus aišku, kodėl tuo atveju pasielgėme būtent taip, o ne kitaip.
2. Vidiniai vertinimai: Emociškai brandaus žmogaus elgesį smarkiai įtakoja vidiniai vertinimai, o ne išoriniai. Žmogaus požiūris į save globaliai nesikeičia, net jeigu jo nepagyrė, nepritarė ar tiesiog nepastebėjo, kiek pastangų jis dėjo, kokį darbą nuveikė. O emociškai nesavarankiškas žmogus iškart save nuvertins: „Koks aš kvailys! Reikia formuoti stabilią savivertę, ji taps tuo stuburu, tuo atramos tašku, kuris leis jums vykdyti „savarankišką politiką” ir nepriklausyti nuo kitų žmonių nuotaikos.
3. Realaus pasaulio suvokimas: Malonu, kai mums pritaria, tačiau būtina suprasti, kad aplinkiniai negali visą laiką demonstruoti mums savo palankumo, pritarimo, susižavėjimo, t.y. pakrauti mūsų „akumuliatorius” teigiamomis emocijomis. Siekti šito beprasmiška. Reikia turėti galvoje, kad bet kokia priklausomybė - tai bandymas gyventi svetimų resursų sąskaita.
4. Išorinio stimuliavimo pakeitimas vidiniu: Išsiaiškinę emocinės priklausomybės mechanizmą, galite pradėti siekti, kad išorinis stimuliavimas pereitų į vidinį. Būtent taip formuojasi emocinis atsparumas, atsiranda asmeninė atsakomybė už savo emocinę būseną. Reikia ieškoti to, kas įkvepia ir leidžia vystytis, tobulėti. Tai gali būti darbas, dvasinės vertybės, pomėgiai.
5. Aukso vidurys: Tai visiškai nereiškia, kad reikia absoliučiai ignoruoti aplinkinių nuomones. Remtis vien tik savo požiūriu nenatūralu. Mes juk suprantame, kad tėvų, kaimynų, draugų, mokytojų, kolegų nuomonės persipina, „susilydo” ir suformuoja mūsų Aš, mūsų vidinį pasaulį. Čia būtina susirasti aukso vidurį.
6. Savimonė ir supratimas: Kuo aiškiau suvokiame savo emocinę priklausomybę, tuo mažiau priklausome nuo svetimų nuomonių, nuotaikų ir reakcijų ir tuo geriau suprantame savo neracionalių poelgių prigimtį. Ir nereikia savęs smerkti, be pergyvenant dėl vienos ir tos pačios priežasties. Svarbiausia - suprasti, kas mus tai paskatino ir sekantį kartą pasielgti kitaip. Suteikti sau daugiau laisvės ir savarankiškumo priimant sprendimus.
7. Ribų nustatymas: Kad sumažintume emocinę priklausomybę, reikia visą laiką turėti nusibrėžus aiškią liniją tarp savęs ir kitų: „Štai čia aš, o čia - jis. Kad ir koks reikšmingas mums būtų žmogus, mes negalime ir neturime būtinai jausti tų pačių emocijų ir norėti to paties. Žinomas psichoterapeutas F. Perlzas kartą pasakė: „Aš esu aš. Tu esi tu. Aš užimtas savais reikalais, tu - savais. Aš šiame pasaulyje esu ne tam, kad atitikčiau tavo lūkesčius, o tu ne tam, kad atitiktum maniškius. Jeigu mes susitikome - labai šaunu. Jei nesusitikome, aš negaliu tau padėti.

Populiariosios Psichologijos Pavojai ir Kritinis Mąstymas

XXI amžiuje psichologijos mokslui ir praktikai išėjus už akademijos ar konsultavimo kabinetų ribų, naujienų portalai, socialinės medijos ir vieši komentarai neapsieina be visiems įprastais tapusių psichologinių vertinimų. Darbe aptariame „narcistiškus klientus“, kolega „per mažai rūpinasi savimi“, darbo aplinka „trigerina traumas“, o vadovui paprašius atlikti užduotį laiku - „klesti mobingas“. Psichologijos žinios mums gali padėti orientuotis socialiniame pasaulyje, stebėti ir reflektuoti save, megzti ryšius ar brėžti ribas. Mums, kaip visuomenei, svarbus didėjantis pastabumas netinkamam, smurtiniam elgesiui ir tinkamas reagavimas, padedantis ravėti kažkada buvusias įprastas, bet žalingas elgesio schemas.

Tačiau populiarioji psichologija, nors patraukli ir prieinama, dažnai pernelyg supaprastina sudėtingas sąvokas. Greiti ar universalūs sprendimai tinka ne visada ir tikrai ne visiems. Apie reiškinius kalbama tendencingai, pernelyg apibendrinant, arba tiesiog perdėtai, rizikuojant sustiprinti su psichikos sveikata susijusias stigmas arba skatinti nerealistiškus asmeninio tobulėjimo ir laimės lūkesčius. Labai patraukliai atrodo įvairios žmonių tipologijos, charakterio pažinimo galimybės iš veido bruožų ar kiti būdai skirstyti žmones pagal tam tikrus požymius. Apibendrinant - dažnai remiamės labai ribotomis turimomis psichologijos žiniomis, ir tikrai ne visada pagrįstai įvardiname vieną ar kitą fenomeną.

Taip pat skaitykite: Įpročių įtaka gyvenimo kokybei

Kaip Apsaugoti Save Nuo Klaidingos Informacijos

• Kritinis mąstymas: Susidūrę su populiariosios psichologijos teiginiais ar idėjomis, žiūrėkite į juos su sveiku skepticizmu.
• Patikimi šaltiniai: Ieškokite kitų šaltinių - pavyzdžiui, akademinių straipsnių, knygų ir patikimų organizacijų palaikomų interneto svetainių.
• Atsargumas: Tyrinėjant psichologijos pasaulį, norisi dalytis įgytomis žiniomis su kitais. Nors dalyvavimas pokalbiuose apie psichologiją gali būti vertingas, būkite atsargūs ir nepateikite populiarių psichologijos idėjų kaip faktų.
• Profesionali pagalba: Noras žmogiškus ir sudėtingus klausimus spręsti greitai ir efektyviai, gali atvesti į dar didesnį chaosą. Todėl kažką turime palikti psichologui, kur žmogus asmeniškai aiškintųsi savo patiriamus sunkumus.

Psichologinio Atsparumo Stiprinimas

Kad būtume labiau psichologiškai atsparesni, be kita ko, turėtume išsilaisvinti nuo to, kas mus stabdo ir neleidžia tobulėti. Pirmiausia tą galime padaryti keisdami savo elgesį. Tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti. Kaip vis dėlto galime išmokti keisti savo elgesį? Kaip atsikratyti mums nenaudingų įpročių? Kaip pasiruošti tinkamą veiksmų planą? Ir kaip jį pritaikyti savo gyvenime? Psichologinį atsparumą galime stiprinti paprastose kasdienėse situacijose per savo elgesį, mintis ir emocijas.

Elgesio Keitimas ir Pokyčių Rato Fazės

Psichologinis atsparumas stiprėja tada, kai imame keisti tam tikrą elgesį, kuris mums nenaudingas. Pirmiausia, norint pakeisti savo elgesį, svarbu suprasti, kad elgesio pokytis nevyksta savaime. Elgesio pokytis yra tam tikras procesas, turintis fazes, kurias pereiname, norėdami, kad naujas elgesys įsitvirtintų. Tai - vadinamasis pokyčių ratas.

1. Iki svarstymo stadija: Žmogus elgiasi tam tikru sau nenaudingu būdu, nesusimąstydamas, kad savo elgesį jam reikėtų keisti.
2. Svarstymo stadija: Kai elgesys pradeda trukdyti gyvenime, kasdienybėje, žmogus pradeda svarstyti, jog galbūt jam reikėtų pakeisti savo elgesį.
3. Veiksmo stadija: Imamasi tam tikrų žingsnių, planuojama ir galvojama, kaip pakeisti savo elgesį. Tą galima bandyti daryti pačiam arba kreiptis į specialistus.
4. Atkryčio stadija: Dažniausiai po tam tikro laiko grįžta ankstesnės mintys, ankstesnio malonumo poreikis, ankstesnės emocijos ir žmogus atkrenta bei grįžta prie ankstesnio žalingo elgesio. Vis dėlto taip nutikus labai svarbu savęs nespausti ir negraužti, nes tai būdinga visiems elgesio pokyčiams.

Veiksmų Planas

1. Įvardykite elgesį, kurį norite keisti.
2. Įsivardykite, kokį malonumą gaunate iš to elgesio, kad suprastumėte, kas jus skatina taip elgtis.
3. Įsivardykite situacijas, kurios jus skatina taip elgtis.
4. Įvardykite, ką darysite vietoje to. Labai svarbu susirašyti tikslius žingsnius, ką darysite vietoje žalingo elgesio.
5. Įsivardykite galimus trukdžius.

Pokyčių Baimė ir Jos Įveikimas

Daugelis savo gyvenime pereiname įvairius laikotarpius, kai tenka priimti pokyčius atnešančius sprendimus - baigus mokyklą reikia rinktis specialybę, po universiteto - darbą, o kur dar sprendimai, susiję su karjeros, asmeninio gyvenimo pokyčiais. Dažnai girdime, kad pergalės šampano negeria tie, kurie nerizikuoja. Tačiau sėkme greičiausiai džiaugtis negalės ir tie, kurie neišdrįsta savo gyvenime nieko keisti.

Mūsų smegenys uoliai stengiasi išvengti nelaimių ar problemų, numatydamos blogus dalykus, kurie gali ištikti ateityje. Šis prisitaikymo savisaugos mechanizmas, mąstymas apie įsivaizduojamas bėdas, kurias gali atnešti pokyčiai ar ateitis, dažnai ir tampa baimių priežastimi. Baiminimasis dėl ateities, apgailestavimas dėl praeities ir nuolatinis galvojimas, kaip išvengti problemų, reikalauja nemažai resursų ir skamba kaip sudėtingas darbas. Todėl kartais daug paprasčiau atrodo tiesiog nieko nedaryti, nekeisti, neinicijuoti. Tačiau šis apsisaugojimas galiausiai ima stabdyti augimą, žmogus jaučiasi įstrigęs ir netobulėjantis.

Kaip Įveikti Pokyčių Baimę

1. Suprasti savo santykį su nežinomybe: Svarbu sau nuoširdžiai atsakyti į klausimus: „Koks yra mano santykis su nežinomybe ir negalėjimu kontroliuoti ateities ar aplinkybių? Kaip reaguoju į nepastovumą, netobulumą, padarytas klaidas? Kiek daug įtakos gyvenimui turi vienas ar kitas pokytis?“
2. Aprašyti savo baimę: Paprastas būdas tą padaryti, tai tiesiog aprašyti savo baimę ant popieriaus ir pabandyti įrodyti jos pagrįstumą, o vėliau - svarbioji pratimo dalis - pabandyti tiems įrodymams paieškoti kontrargumentų, įrodyti tos baimės nelogiškumą, nepagrįstumą.
3. Žengti mažus žingsnelius: Žmogus gali pasiryžti ir bandyti žengti nors ir mažus žingsnelius po truputį pratindamasis prie pokyčių. Atsižvelgiant, kad galbūt pirmieji du žingsniai neatnešė daug žalos, galima drąsiau žengti toliau.
4. Rūpintis savimi: Priimant pokyčius reikia pasirūpinti savimi, nespausti, neversti, bet švelniai palaikyti, atjausti.
5. Atsiminti pastovumo sritis: Pokyčiai atneša šiek tiek nestabilumo, bet gyvenime yra daug sričių, kurios suteikia saugumo, pastovumo ir ramybės jausmą.
6. Būti sąmoningu dabartyje: Pernelyg susikoncentruodami į ateitį ir nuolat bandydami išvengti kažko nemalonaus ar neplanuoto praleidžiame dabartinį momentą.

Santykių Dinamika: Panieka, Kritika ir Gynybinė Pozicija

Santykiuose svarbu atpažinti ir vengti neigiamo elgesio, kuris gali pakenkti ryšiui. Panieka - pavojingas pykčio ir pasišlykštėjimo derinys - yra gerokai nuodingesnis nei paprastas susierzinimas ar negatyvumas. Vien šis elgesio tipas, kaip J.Gottmanas sakė „Business Insider“, yra santykių „mirties bučinys.“

Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai

Kritika - tai elgesio (kažkas, ką partneris padarė) pavertimas į teiginį apie jo ar jos charakterį (koks asmuo jis ar ji yra). Jei nuolatos sudėtingose situacijose su partneriu vaidinate auką, galima teigti, kad pasirenkate gynybinę poziciją.

Poroms, išsiskyrusioms per pirmus kelerius santuokų metus - vienas iš periodų, kai skyrybų skaičius didžiausias, - tai „perėjimas į negatyvumą, lyg įlipimas į lakųjį smėlį. Pokalbių blokavimas gali būti toks pats nuodingas santykiams, kaip ir panieka, nes tai neleidžia spręsti pagrindinių problemų.

Kaip Pagerinti Santykius

1. Pripažinti neigiamą elgesį: Pirmas žingsnis kovojant su tuo, yra tiesiog pripažinti, kad darote kažką, kas galimai kenkia jūsų santykiams.
2. Empatija ir supratimas: Prieš reaguodami į partnerio veiksmus, pabandykite suprasti jo motyvus ir aplinkybes.
3. Konstruktyvus bendravimas: Vietoj kritikos ir kaltinimų, išsakykite savo jausmus ir poreikius ramiu ir pagarbiu tonu.
4. Problemos sprendimas: Stenkitės spręsti problemas kartu, ieškodami kompromisų ir abipusiai priimtinų sprendimų.

Aistros ir Meilės Pusiausvyra Ilgalaikiuose Santykiuose

Įprasta manyti, kad meilė ir intymumas įžiebia mumyse stipresnį geismą. Tačiau laikui bėgant, pora pradeda jausti didesnį intymumą, stipresnį prieraišumą, tačiau kartu, žmogų vis geriau pažįstant, mažėja paslapties. Būtent paslaptis ir smalsumas yra kritiškai svarbūs seksualinei traukai, įsitikinusi psichoterapeutė Esther Perel.

Skirtumą tarp aistros ir meilės apčiuopti tampa paprasčiau, atlikus nedidelį eksperimentą. Jei paėmę popieriaus lapelį padalytumėte jį į du stulpelius ir viename surašytumėte visus žodžius, kurie asocijuojasi su aistra, o kitame - tuos, kurie siejasi su meile, kaip manote, kas iš to išeitų? Anot E. Perel, daugumos žmonių rezultatai panašūs: aistrą jie apibūdina tokiais žodžiais, kaip: karštas, galia, jaudulys, o meilę sieja su komfortu, stabilumu, rūpinimusi.

Kaip Palaikyti Aistrą Ilgalaikiuose Santykiuose

1. Atrasti subtilią artumo ir atitolimo pusiausvyrą: Atrasti subtilią artumo ir atitolimo pusiausvyrą, ko gero, vienas didžiausių santykių iššūkių.
2. Praleisti laiko atskirai: Būdami vienas su kitu 24 val. per parą ir septynias dienas per savaitę, mes jaučiamės vienas kitą „turintys“, o „turėti“ ir „norėti“ dažnai yra priešingose barikadų pusėse. Tad patarimas paprastas: praleisti šiek tiek daugiau laiko atskirai.
3. Būti spontaniškiems ir paslaptingiems: Kasdieniame gyvenime dažnai stengiamės būti patikimi, rimti ir atsakingi. Tačiau turime nepamiršti ir kitų savo savybių - to, kad esame smagūs, paslaptingi ir spontaniški.
4. Žiūrėti į seksualinius santykius kaip į vietą, kurioje viskas įmanoma: Jei norite likę dviese jaustis laisviau, paprastas patarimas: į seksualinius santykius žiūrėkite ne kaip į veiksmą, o kaip į vietą, į kurią įžengiate tik trumpam ir kurioje viskas įmanoma. Čia galite elgtis visiškai priešingai nei elgiatės realybėje.
5. Pagalvoti apie save: Tam, kad santykiuose būtų daugiau aistros, reikia iš pradžių pagalvoti apie save. Kada jaučiatės aistringi, o kada visiškai užtrenkiate aistrai duris?
6. Matyti savo antrąją pusę neįprastoje aplinkoje: Matyti savo antrąją pusę neįprastoje aplinkoje jaudina daug labiau nei pažįstamos situacijos.

Vaikų Elgesio Formavimas

Visais atvejais imdamasi keisti probleminį vaiko elgesį pirmas dalykas, ką aš darau - surenku duomenis ir išanalizuoju, o kodėl vaikas taip elgiasi, ko jis tokiu elgesiu siekia, kitaip sakant, kalbant Taikomosios elgesio analizės terminais - kokia šio vaiko elgesio funkcija. Tai būtina padaryti ne tik todėl, kad moksliniais tyrimais įrodyta, jog remiantis elgesio funkcija parinktas metodas kur kas efektyvesnis keičiant probleminį elgesį, bet ir tam, kad suprasčiau, o kokio alternatyvaus elgesio turiu mokyti vaiką.

Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti

Alternatyvaus Elgesio Formavimas

Jei mes vieną dieną nuspręsim: VISKAS, nuo šiol jei vaikas krenta ant žemės ir rėkia aš jam NIEKADA nebeduosiu planšetės, mes neatsakysime į klausimą, o ką gi jam daryti, kad tą planšetę bent kada nors gautų? Kitaip sakant, jei po rėkimo mes planšetės vaikui neduosime, tai niekaip nepaveiks jo noro, arba mūsų terminais, motyvacijos tą planšetę gauti. Ir jei mes neišmokysime vaiko alternatyvaus priimtino elgesio, kaip planšetės prašyti kitaip - jis naujos elgesio formos išmoks pats, ir ta nauja forma jums gali patikti kur kas mažiau nei paprastas gulėjimas ir rėkimas.

Pradžioje, kai mes mokome vaiką alternatyvaus elgesio, pvz., „paprašyti planšetės gestu”, kuris pakeistų elgesį „kristi ant žemės ir rėkti” norint gauti planšetę, mes būtinai turime paskatinti kiekvieną jo tinkamą elgesio formą, be išimties. T.y., pradžioje kiekvieną kartą, kai vaikas prašo planšetės gestu - mes turime jam tą planšetę duoti. Taip mes mokome vaiką, kad naujas alternatyvus elgesys VEIKIA. Taip pat labai svarbu, kad alternatyvus elgesys ne tik veiktų, bet ir būtų paskatintas daug labiau ir daug greičiau ir būti paprastesnis nei probleminis. Vadinasi, mes turime sudaryti sąlygas ir kurti situacijas, kuriomis vaikas mokytųsi, kad alternatyvus elgesys - tai neįtikėtina stebuklinga lazdelė, atverianti bet kokias duris.

Nenuspėjamas Alternatyvaus Elgesio Skatinimas

Vos tik mes išmokome vaiką alternatyvaus elgesio, t. y., vos tik jis išmoksta paprašyti planšetės gestu ir tai sėkmingai daro kelis ar keliolika kartų iš eilės - laikas pereiti prie atsakymo: „Ne, ne dabar”. Realiame pasaulyje jūs niekada nežinote, kada užėję į parduotuvę galėsite ten nusipirkti savo mėgstamų ledų. Jūs žinote, kad parduotuvėje jų būna (jūs ten juos ne kartą pirkote), jūs žinote, kad jei duosite pinigų pardavėjai - galėsite išsinešti ledų porciją, bet lygiai taip pat jūs žinote, kad gali nutikti taip, kad ledų parduotuvėje nebus, nes kažkokia negera tetulė nugvelbė paskutinę porciją prieš pat jūsų nosį. Arba, jūs užsinorite ledų tada, kai parduotuvė jau uždaryta. Arba tiesiog pamiršote piniginę, o gal visai neturite laiko užsukti į parduotuvę.

Tas pats ir su vaiko elgesiu. Kai vaikas išmoksta alternatyviu būdu prašyti planšetės, laikas imti mokyti, kad kartais vos paprašęs tu planšetę gauni, o kartais tam prireiks kelių minučių, t. y., teks palaukti, nes gauti ką nors kiekvieną kartą, kai to prašai - skamba nuostabiai, bet, deja, realybėje taip nebūna. Būtent todėl, kai jūs mokote alternatyvaus elgesio, būtina skatinti kiekvieną vaiko alternatyvų elgesį, o kai jūs norite įtvirtinti jau išmoktą alternatyvų elgesį - skatinimas turi būti nenuspėjamas. T.y., kartais vaikas planšetę gauna vos paprašęs, o kartais jam pasakoma: „Palauk, nedabar”.

Kaip Išmokyti Vaiką Laukti?

Natūralu, kad ir vaiko mokymas laukti to, ko jis paprašė gali būti nenuspėjamas ir neišdėliotas vienodais intervalais, taip tai bus panašiausia į tai, su kuo jam teks susidurti realybėje. Taigi, jei Tomas prašo planšetės gestu, nes jau puikiai moka tai daryti, laikas jam pasakyti: „Palauk”. Palaukite kelias sekundes, po to duokite planšetę. Palaipsniui ilginkite laukimo laiką, tačiau būkite lankstūs. Tokiu būdu, šiandien Tomas planšetę gaus po penkių sekundžių, o rytoj po kelių minučių, poryt jis ją gaus iškart, o dar po kelių dienų tik pabaigęs užduotį, kuri trunka kelias ar keliolika minučių. Nenuspėjamas laukimo intervalas išsaugo vaiko motyvaciją ir labiau atitinka realaus gyvenimo sąlygas.

Mokome Stoiškai Priimti Atsakymą „Ne"

Kartais jums tenka pasakyti vaikui „Ne”, nes, pasirodo, būna situacijų, kai tai, ko vaikas nori - nepasiekiama. Jei jūs jau išmokote vaiką alternatyvaus elgesio gestu, jūs galite tai padaryti ir vėl. O dar geresnė žinia ta, kad, patikėkite manimi, jei teisingai mokysite - jums net nereikės vėl to kelio keliauti iš naujo! Iš tiesų mes sakome, kad vaiko prašymas yra funkcionalus tik tuomet, kai jis moka priimti ir neigiamą atsakymą. Kodėl? Nes toks gyvenimas. Todėl čia labai rekomenduotina pasinaudoti dr. G. Hanley metodika ir imti tikslingai mokyti vaiką tinkamai reaguoti į atsakymą „Ne”. Kitais žodžiais tariant, laikas išmokyti kaip tinkamai reaguoti į nusivylimą.

Pavyzdžiui, galima patraukti pečiais, įkvėpti oro ir pasakyti „Na, gerai”, ir nueiti žaisti su mašinėlėmis. Šio elgesio galima išmokyti kaip ir bet kokio kito. Apgalvokite ir sukurkite formą, kaip vaikas galėtų reaguoti į atsakymą: „Ne” (vietoje rėkimo ir kritimo ant žemės), gal tai ir galėtų būti tiesiog parodymas: „OK” ir patraukimas pečiais. Taigi, laikas kurti situacijas, kuriomis mokysite šio elgesio. Kai Tomas vėl paprašys jūsų planšetės, pasakykite jam: „Ne”, padėkite (duokite modelį) jam parodyti: „OK” ir patraukti pečiais, ir vos jam taip padarius pasakykite: „Tu puikiai ir ramiai sureagavai. Žinai, aš persigalvojau - einam pasiimti planšetę”.

Atminkite, visuomet palaikykite alternatyvią elgesio formą, kad ji nedingtų, bet tai darykite nenuspėjamai! Kartais, kai Tomas prašo planšetės pamokų metu, atsakykite: „Nedabar”, kartais sakykite: „Taip, žinoma, imk” ir duokite planšetę. Tokiu būdu alternatyvus elgesys puikiai išsisaugos ir dar daugiau, įsitvirtins, ir jūs net nebeprisiminsite, kad buvo tokie laikai, kai gavęs neigiamą atsakymą vaikas gulėjo ant grindų ir rėkė.

Antisocialus Asmenybės Sutrikimas

Šiems asmenims dažnai būna sunku ilgesnį laiką išlaikyti darbą, jie yra linkę dažnai juos keisti. Jie yra linkę būti agresyvūs, impulsyvūs, hedonistiški, manipuliuoti, meluoti, apgaudinėti, išnaudoti, pažeidinėti įstatymus, užsiimti nelegalia veikla, elgtis nusikalstamai, piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis. Šis sutrikimas paplitęs tarp nusikaltėlių.

Būdingi Ypatumai Pagal DSM-5

Specifinės elgsenos kategorijos charakterizuojančios elgesio sutrikimą - agresija nukreipta į žmones ar gyvūnus, nuosavybės naikinimas, apgaulingumas, vogimas, taisyklių pažeidinėjimas. AAS turintys asmenys gan dažnai gali būti arogantiški, turėti išpūstą savęs vertinimą (pvz., manyti, kad „įprastas darbas“ yra jiems per prastas, žemiau jų, tvirtai ir užtikrintai reikšti savo nuomonę temose, kurias menkai išmano, numenkinti, sumažinti savo problemas, nerealistiškai pozityviai vertinti savo ateities galimybes). Kai kuriems AAS turintiems asmenims būdingas paviršutiniškas žavesys. AAS turintims asmenims dažnai būna sunku išlaikyti monogamiškus santykius. Kaip tėvai dažnai būna neatsakingi, prastai besirūpinantis savo vaikų poreikiais. Antisocialios asmenybės sutrikimą turintys žmonės taip pat linkę sumažinti, nureikšminti savo veiksmų žalą, aukoms sukeltas pasekmes. AAS turintys asmenys gali patirti disforiją, jiems ypač sunku toleruoti nuobodulį, prislėgtą nuotaiką.

tags: #elgesys #pasidares #gyvenime #iprastas #pastovus