Stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Tai psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kai žmogus reaguoja į bet kokį pasikeitimą išorėje ar viduje, reikalaujantį prisitaikymo arba atsako. Stresas gali būti įvairus: fizinis (trauma, liga), emocinis (baimė, nerimas, atsakomybė, sukrėtimas) ir cheminis (toksinai). Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stresas veikia mūsų kūną ir mintis, ir pateiksime būdus, kaip jį sumažinti ir valdyti. Taip pat išnagrinėsime trečiosios erdvės nerimo sąvoką, jos priežastis ir įtaką žmogaus savijautai.
Streso Poveikis Kūnui Ir Mintims
Žmogaus smegenis ir kūną formuoja mintys, emocijos, ketinimai ir patirtys. Įsitikinimai, suvokimas ir tai, kaip mes nuo pat gimimo sąveikaujame su išoriniu pasauliu, veikia mūsų vidinę aplinką, kuri organizmo ląstelei yra išorinė aplinka. Kūne nėra ląstelės, kuri nežinotų, ką veikia kita ląstelė. Tačiau ilgalaikis, užsitęsęs stresas, sutrikdydamas vidinę kūno pusiausvyrą, sąlygoja neigiamus pokyčius. Tokiu atveju vietoje vidinės terpės dinaminės pusiausvyros palaikymo, didelis energijos kiekis nuolat nukreipiamas kitur. Tada ląstelės tampa savanaudėmis ir nustoja bendrauti tarpusavyje. Kalbant vaizdingiau, jos nebeskiria laiko kokybiško funkcionavimo „palaikymo“ darbams, o vien tik ginasi.
Sutrikdoma žmogaus homeostazė. Žmogus tampa pavargusiu ir nelaimingu dėl atsiradusių įvairių fiziologinių pakitimų organizme, kurie su laiku sukelia galvos skausmus, dirglumą, nemigą, virškinimo sutrikimus. Tyrimai patvirtina, kad patiriant stresą organizme nutrūksta gijimo procesas. Nors galvojame, kad mus valdo galvos smegenys, mūsų kasdienių patirčių ir orientacijos centras yra autonominė nervų sistema, kurią sudaro parasimpatinė ir simpatinė nervų sistemos. Parasimpatinė sistema atsakinga už „išsijungimą“, saugumą, poilsį, gijimą. Simpatinė - už pasirengimą kovai ar skrydžiui (dažnai vartojamas angliškai terminas “fight and flight” reakcija). Ši autonominė nervų sistema apsprendžia, kas mes esame, ką mes jaučiame ir kaip reaguojame šiame pasaulyje. Ji už mus atlieka nevalingas organizmo funkcijas, sudarydama organizmo jungtis su smegenimis. Šias funkcijas valdo ne mąstančioji smegenų dalis, o po ja glūdintys žemesnieji smegenų centrai, kurie žmogaus evoliucijos eigoje susiformavo anksčiau.
Kaip Atpažinti Ir Valdyti Stresą
Kaip stresą sumažinti ir valdyti pirmiausia priklauso nuo to, ar sugebame jį atpažinti. Daugelis mūsų nuo pirmadienio iki penktadienio gyvena mechanistinį gyvenimą, palikdami asmeninį gyvenimą geriausiu atveju savaitgaliui. Dirbdami mes kariaujame („fight and flight“) dėl kažko, t. y. dėl pinigų, pripažinimo, būtinų poreikių patenkinimo. Mūsų nervų sistema yra socialinė struktūra ir ryšyje su kitomis struktūromis užtikrina balansą ir stabilumą. Turime skirti laiko ir pagalvoti apie tai, kaip mes gyvename, dirbame ir ilsimės. Savo praktikoje pastebėjau, kad dažniausiai apie tai pradeda galvoti tik susirgę arba patyrę traumą žmonės.
Sveikatinimo įstaigas galėčiau prilyginti senovės Graikijoje statytoms medicinos globėjo dievo Asklepijaus šventykloms, kurios buvo statomos už miesto ribų, gamtos apsuptyje, kur vyravo gaivus oras, ramybė ir taika, ir kur buvo atliekami gydymo ritualai.
Taip pat skaitykite: Testas pagal erdvės suvokimą
Mini Testas Ir Greitoji Pagalba
| Čakra | Subalansuota | Išbalansuota | Doša | Ką daryti? |
|---|---|---|---|---|
| Karūnos (Sahasrara) | Idėjos ateina lengvai | Užblokuotas kūrybiškumas | Vata | Meditacija, laikas gamtoje, empatija sau, sukurti erdvę |
| Trečios akies (Adžna) | Aiškus mąstymas, kūrybingi sprendimai, pasitikėjimas | Riboti įsitikinimai, ruminavimas, nerimas, depresija, pyktis | Vata | Meditacija, kontempliacija, mąstymo keitimas, asmeninis augimas |
| Gerklės (Višudha) | Aiški komunikacija, idėjų išsakymas | Užstrigimas galvoje, negalėjimas išreikšti savo idėjų žodžiu ar raštu | Vata | Rašymas, perfekcionizmo ir kritikos baimės atsisakymas, pasidalinimas idėjomis su palaikančiais asmenimis |
| Širdies (Anahata) | Aistra ir meilė savo veiklai | Trūkumas aistros ir šimtaprocentinio atsidavimo tam, ką darai | Pitta | Vizualizacija kiekvieno asmens, kuriam tarnauji, tai daugiau nei tu pats. Išsigryninti savo „Dėl ko?“ |
| Saulės rezginio (Manipūra) | Įdedamas darbas, laikas, pastangos, reikalingos savo pašaukimo įgyvendinimui | Per daug: perdegimas, darboholizmas. Per mažai: Trūkumas įsipareigojimo ir koncentracijos | Pitta | Šalin pasiteisinimus, drąsiai žengti žingsnį po žingsnio, nustoti per daug mąstyti, tiesiog padaryti šuolį. |
| Sakralinė (Svadhisthana) | Džiaugsmas, lengvumas veikloje. Gausos, kūrybiškumo, malonumo priėmimas; balanso kitose gyvenimo srityse, pvz., santykių, meilės sau buvimas | Veikla nebeteikia džiaugsmo, užblokuotas kūrybiškumas, malonumo ir gausos trūkumas | Kapha | Prisiminti, kas anksčiau teikė džiaugsmą, ypač veiklos pradžioje, daryti daugiau to, kas smagu; pasirūpinti kitomis gyvenimo sritimis. |
Trečiosios Erdvės Nerimas: Tarp Būties Ir Tapatumo
Terminas "trečioji erdvė" dažnai naudojamas apibūdinti tarpinę būseną, kurią žmogus patiria būdamas tarp dviejų skirtingų kultūrų, identitetų ar vietų. Šis nerimas gali kilti dėl daugelio priežasčių, įskaitant migraciją, emigraciją, kultūrinius skirtumus ir tapatumo paieškas.
Akvilinos Cicėnaitės romanas „Anglų kalbos žodynas“ nagrinėja liminalumo (pereinamojo, tarpinio būvio), nomadiškumo ir emigranto savivokos temas. Viena svarbiausių romano problemų - kaip prisijaukinti tarpinį būvį ir perprasti svetimą kalbą. Šie klausimai kyla pasakotojai gyvenant Australijoje, susiduriant su svetimais kultūriniais kodais. Tačiau knygoje A. Cicėnaitė siekia atsiriboti nuo emigranto etiketės, vietoje jos vartoja migranto sąvoką, apibrėžiančią tarp vietų tebejudantį, tebeieškantį žmogų.
Pasakotojos tarpinis būvis, kaip ir anglų kalbos neišverčiamumas, yra vienos centrinių temų: „…vieni buvo homeless, kiti buvo homesick, treti tiesiog buvo at home. Bet nėra žodžio homefree, lyg būtų neįmanoma savo noru būti benamiu“. Savas patirtis bandoma įvilkti į teorinius rūbus - trečioji erdvė, įsivaizduojama tėvynė, Svetlanos Boym nostalgijos apibrėžimas… Trečiosios erdvės neapibrėžtumas pasakotoją masina, yra jai artimas, bet ir kelia kančią, ilgesį, trina asmenybės kontūrus. Be to, neapibrėžtumas nesuderinamas su žmogaus savasties, centro idėjomis, kuriomis pasakotoja, rodos, nori tikėti.
Prieraišumo Stiliai Ir Jų Įtaka Santykiams
Geresniam įtampą keliančių situacijų supratimui tikrai verta patyrinėti savo ir savo partnerio prieraišumo stilių. Prieraišumo teorijos pradžia siejama su J. Bowly, M.Ainsworth darbais, kuriuos vėliau išplėtojo ir kiti tyrėjai. Pasak jų, ištakų reikia ieškoti ankstyvų prisirišimų istorijoje, būtent iš ten atsinešame su prieraišumu susijusias nuoskaudas darančias įtaką dabartiniams santykiams. Išskiriami 4 prieraišumo stiliai, kuriuos galime suprasti kaip įgimtos biologijos ir gautų patirčių procesą. Šis procesas vystėsi tam, kad mes galėtume pasijausti saugiai.
- Saugus prieraišumas: Tai - tarpusavio dermė, atspindinti pozityvią aplinką, kurioje užsimezga ir gimsta pasitikėjimas. Vaikystėje tai reiškia, kad jaučiamės saugūs, jog mus globoja, prižiūri. Jei taip jautėmės galime užaugę geriau pasirūpinti patys savimi, jaučiamės saugūs su savo artimais ir kuriame jiems saugumo jausmą.
- Vengiantis prieraišumas: Vengiančiu prieraišumu pasižymintis asmuo gali būti apibūdinamas kaip užsisklendęs savyje, vienišas vilkas, darboholikas. Jei vaikystėje jis patyrė atstūmimą suprantama, kad viską mėgs daryti pats, nenorės pagalbos, komandos ir gali būti, jog lengviau užmegs santykį su gyvūnais, augalais nei su žmonėmis.
- Ką praktikuoti: Daugiau dėmesio skirti fiziniam ir emociniam dabarties momento įsisąmoninimui, pavyzdžiui, užuot ėmęsi individualios veiklos, pasirinkite bendravimą su kitais žmonėmis, paskambinkite ir papasakokite kitam apie savo išgyvenimus, o ne laikykite viską savyje.
- Ambivalentinis prieraišumas: Ambivalentišku prieraišumu pasižymintys asmenys tikrai nori ir siekia santykių, tačiau jie pastoviai nerimauja ir jiems reikia daug pagalbos, kad nusiramintų, jiems reikia kito žmogaus, kad valdyti savo jausmus. Jie gali būti apibūdinami kaip perdėtai reikalaujantys dėmesio, nervingi, įkyrūs, kontroliuojantys, pernelyg jautrūs.
- Ką praktikuoti: Stebėti ar nėra taip, kad visą save atiduodate kitam, tarsi altruistiškai dosniai ir tada jaučiatės taip, tarsi ir kitas tiek pat dėmesio turėtų skirti jums atgal. Turite daugiau dėmesio skirti grįžimui į save, mokytis pačiam save sureguliuoti ir nusiraminti.
- Dezorganizuotas prieraišumas: Dezorganizuotu prieraišumo stiliumi pasižymintis asmuo nepasižymi pastoviais elgsenos modeliais. Tam tikra prasme dezorganizuotas prieraišumas yra vengimo ir ambivalentiškumo derinys, tik sumišęs su baimės paveiktu išgyvenimo instinktu, kurį sukelia galimas pavojus.
- Ką praktikuoti: Mokytis tinkamos savireguliacijos ir koreguliacijos. Su atjauta sau stenkitės ieškoti abipusiškumo, kad partneris nesijaustų jūsų kontrolėje, bet ir jūs jaustumėtės pakankamai saugiai.
Svarbu suprasti, kad prieraišumo stilius nėra stabilus ir nekintamas.
Taip pat skaitykite: Strategijos, lavinančios laiko ir erdvės suvokimą
Emocinė Sveikata Ir Pagalba
Atpažįstant jausmus atrandame jų sukibimus, pvz., kai ramybės jausmas būna sulipęs su baime, kad kažkas nutiks. Sukibimų būna įvairių, tačiau visi jie neleidžia mums patirti pilno jausmo. Todėl kyla nerimas, formuojasi emociniai blokai ir taip siaurėja patiriamų jausmų paletė, kuri gali susitraukti iki nulio, kuomet nieko nebejaučiame. Praktikos, terapijos esmė yra susigrąžinti savo jausmų paletę, paleisti emocinius blokus, užstrigusius jausmus. Atleisdami sau, paleisdami senus įvykius mokomės mėgautis ir tuomet į gyvenimą pasibeldžia džiaugsmas.
Kaip Sau Padėti
- Konsultacijos: Dirbkite su žmonių jausmais ir emocijomis, nuostatomis ir įsitikinimais.
- Praktikos Ir Terapijos: Susigrąžinkite savo jausmų paletę, paleiskite emocinius blokus, užstrigusius jausmus.
- Atraskite Naujus Būdus: Nesvarbu kas esate ar ką patyrėte, tai erdvė kurioje pasijausite saugūs, priimti ir išgirsti. Leiskite sau iš naujo išmokti jausti, mylėti ir džiaugtis. Atraskite gyvenimo skonį, spalvas, jo garsus ir kvapus naujai.
Stresas Darbe Ir Darbuotojų Įsitraukimas
Karas Ukrainoje 8-iems iš 10-ies darbuotojų padidino nerimo jausmą, o jo neigiamą poveikį darbingumui ar emocinei sako jaučiantis kas ketvirtas, rodo „Kantar“ atliktas Lietuvos darbuotojų įsitraukimo tyrimas. Šio duomenimis, trečdalis darbuotojų per metus pakeitė darbą arba planuoja tai padaryti netrukus. 81 procentui dirbančiųjų karas sukėlė ar padidino nerimo jausmą, tačiau ne visus tai paveikė vienodai.
Dėmesys darbuotojų emocinei sveikatai ir lūkesčius atitinkančioms motyvacinėms priemonėms turi įtakos tiek darbuotojų motyvacijai, tiek planams keisti darbą, tiek veikia ir darbuotojų įsitraukimą apskritai. Įmonėse, kurios skiria tam resursų, santykinai daugiau yra vadinamųjų vedlių - iniciatyvių darbuotojų, įkvepiančių kitus kolegas.
Analizuojant darbo prasmę, išaugo darbuotojų vertinančių galimybę kopti karjeros laiptais dalis. Darbdavio dažniausiai taikytų motyvacinių priemonių top trejetuke matomi tie patys motyvatoriai kaip ir pernai, tik susikeitę pozicijomis: keliamas atlyginimas šiemet iš trečios kyla į pirmą vietą. Antroje vietoje - įvairūs mokymai, o trečioje - piniginės premijos.
Taip pat skaitykite: Kultūriniai erdvės aspektai
tags: #treciosios #erdves #nerimas