Bet kuri liga signalizuoja, kad pažeista sistema, jungianti žmogaus protą, kūną ir emocijas. Šiame straipsnyje pateikiamas psichologinių problemų ir ligų sąrašas, siekiant atskleisti emocines priežastis, galinčias turėti įtakos fizinei sveikatai, ir pateikti gydymo būdus. Straipsnis apima tiek konkrečias ligas, tiek bendresnius psichikos sutrikimus, nagrinėdamas jų priežastis, simptomus ir galimus gydymo būdus, pritaikant informaciją įvairioms auditorijoms.
Emocijų ir ligų sąsajos
Mūsų emocinė būsena glaudžiai susijusi su fizine sveikata. Ilgalaikis stresas, neišreikštos emocijos ir traumuojantys išgyvenimai gali pasireikšti įvairiomis ligomis. Kiekvienas jausmas turi savo fiziologinį atitikmenį, todėl emocinė pusiausvyra yra būtina gerai savijautai.
Ligos ir jų galimos psichologinės priežastys
Toliau pateikiamas ligų sąrašas su galimomis psichologinėmis priežastimis, remiantis vartotojo pateikta informacija:
- Abscesas (pūlinys): Bejėgiškumo ir nesaugumo jausmas.
- Adenoidai: Neurotinė atmosfera šeimoje, ginčai ir riksmai.
- Alergija: Ko jūs negalite pakęsti?
- Anemija: Džiaugsmo deficitas. Gyvenimo baimė.
- Apatija: Pasipriešinimas jausmams, slopinimas.
- Arterijos: Pasipriešinimas. Įtampa. Užsispyrimas.
- Artritas: Žmogus jaučiasi nemylimas. Negalite pasakyti "ne" ir kaltinate kitus išnaudojimu. Jūs visada pasirengęs atakuoti, tačiau slopinate šį troškimą. Liga, atsirandanti dėl nuolatinio savęs ir kitų kritikavimo.
- Astma: Nesugebate kvėpuoti savo naudai. Jaučiatės prislėgtas. Stengiatės sulaikyti raudą. Jaučiate gyvenimo baimę. Manote neturįs teisės kvėpuoti pats. Vaikai astmatikai - tai dažniausiai jautrios sąžinės vaikai. Astma kyla, kai šeimoje slopinami meilės jausmai, draudžiama verkti. Astma, karštligiškai sulaikydama iš išorės plūstančius oro gūsius, liudija baimę atsiverti, būti nuoširdžiam ir priimti gyvenimo siūlomas naujoves.
- Aterosklerozė: Pasipriešinimas. Įtampa. Užsispyrimas.
- Bronchitas: Neurotinė atmosfera šeimoje. Ginčai ir riksmai.
- Cista: Ilgai užsitęsęs neryžtingumas.
- Dantų ligos: Ilgai užsitęsęs neryžtingumas. Nesugebėjimas analizuoti idėjų ir priimti sprendimus.
- Diabetas: Neišsipildžiusių lūkesčių ilgesys. Didelis kontrolės poreikis. Sielvartas. Diabetą skatina poreikis kontroliuoti, liūdesys, taip pat negalėjimas priimti meilės. Konfliktuodamas su savimi, nepriimdamas savęs, jis negali priimti meilės iš kitų.
- Galvos skausmai: Žema savivertė. Savikritika. Baimė. Galvos skausmai kyla, kai žmogus jaučiasi menkas, nevisavertis. Žmogus, kuris skundžiasi nuolatiniais galvos skausmais, yra kupinas psichologinių bei fizinių varžtų ir įtampos. Įprasta jo nervų sistemos būklė - visuomet būti ties savo galimybių riba. Ir tuomet pirmasis gresiančios ligos simptomas būna galvos skausmas.
- Gastritas: Per ilgai užsitęsęs neapibrėžtumas, naujovių baimė.
- Gerklės ligos: Negalėjimas išsilieti. Nurytas pyktis. Nesugebate už save pakovoti. Kūrybinė krizė. Nenoras keistis. Gerklės problemos kyla iš jausmo, jog mes "neturime teisės", ir iš nevisavertiškumo pojūčio. Skaudama gerklė - tai visuomet susierzinimas. Gerklė yra tokia organizmo vieta, kurioje sukoncentruota visa mūsų kūrybinė energija.
- Hemorojus: Baimė ko nors nesuspėti. Pyktis ant praeities. Išsiskyrimo baimė. Slegiantys jausmai.
- Hipertonija: Tempiant per didelę naštą, dirbant be atokvėpio dėl poreikio pateisinti aplinkinių lūkesčius, išlikti reikšmingam ir gerbiamam, išstumiami tikrieji, giluminiai, jausmai ir poreikiai. Neišreikšta emocija, giliai paslėpta, pamažu ardo kūną. Hipertonija rizikuoja susirgti žmogus, kuris yra nuolat slopinamas arba ignoruojamas, nuolat jaučia nepasitenkinimą savimi. Nuolat kovoti pasirengę hipertonikai turi polinkį į kraujotakos sistemos disfunkciją. Priešiškos emocijos kunkuliuoja, tačiau neprasiveržia. Įsisenėjusios neišspręstos emocinės problemos.
- Hipotoniija (žemas spaudimas): Meilės deficitas vaikystėje. Pesimistinė pasaulėžiūra: „Kokia prasmė?
- Infekcinės ligos, silpnas imunitetas: Irzlumas, pyktis, apmaudas. Ligos paleidimo mechanizmai - susierzinimas, pyktis, apmaudas. Bet kuri infekcija rodo nepašalintą dvasinę nesantaiką.
- Inkstų ligos: Kritika, nusivylimas, nesėkmės. Gėda. Problemas dėl inkstų skatina smerkimas, nusivylimas, kritiškumas kitų atžvilgiu.
- Inkstų akmenys: Savikritika.
- Impotencija: Seksualinė įtampa, kaltės jausmas. Socialiniai įsitikinimai. Pyktis partnerio atžvilgiu. Psichologinės baimės silpnina vyriškumą.
- Išsėtinė sklerozė: Mąstymo kietumas, žiaurumas, geležinė valia, lankstumo nebuvimas.
- Kepenų ligos: Kepenys yra primityvių emocijų - įniršio, baimės, neapykantos - saugykla.
- Kolika (pilvo organų diegliai): Psichologinis pyktis.
- Kolitas (storosios žarnos uždegimas): Nepasitikėjimas. Baimė ką nors išleisti iš rankų. Nerimas, nenuilstantis galvojimas apie kažką.
- Migrena: Neapykanta prievartai. Pasipriešinimas gyvenimo tėkmei. Seksualinio pobūdžio baimės.
- Moteriškos ligos: Savęs atstūmimas. Moteriškumo atmetimas.
- Nemiga: Baimė. Nepasitikėjimas gyvenimo procesais. Nerimas, nenuilstantis galvojimas apie kažką.
- Odos ligos: Nerimas. Baimė. Dvasinės praeities nuosėdos. Pavojaus jausmas, baimė būti nuskriaustam.
- Padidėjęs kraujo spaudimas: Autoriteto baimė, nepaklusimas valdžiai.
- Per mažas kraujo spaudimas: Meilės deficitas vaikystėje.
- Peršalimas: Per daug įvykių vienu metu. Sąmyšis, chaosas.
- Plaučių ligos: Depresija. Liūdesys. Baimė priimti gyvenimą. Plaučiai - tai sugebėjimas imti ir duoti gyvenimą. Plaučių bėdos dažniausiai randasi iš nenoro ar baimės gyventi visavertiškai arba iš minties, kad neturime tam teisės.
- Podagra: Poreikis dominuoti.
- Reumatizmas: Liga, atsirandanti dėl nuolatinio savęs ir kitų kritikavimo.
- Rėmuo: Rėmuo, skrandžio sulčių perteklius, liudija išstumtą agresyvumą.
- Skrandžio ligos (gastritas, opos): Naujovių baimė. Skrandis jautriai reaguoja į mūsų problemas, baimes, neapykantą, agresyvumą. Skrandžio funkcijos sutrinka žmonėms, kurie drovisi priimti pagalbą ir meilę iš kitų žmonių, drovisi į ką nors remtis. Kitais atvejais konfliktas pasireiškia kaltės jausmu, kylančiu dėl noro ką nors atimti iš kito jėga. Priežastis, paaiškinanti, kodėl skrandžio funkcijos tokios pažeidžiamos esant panašiam vidiniam konfliktui, yra ta, kad valgymas yra pirmasis konkretus recepcinio-kaupiamojo noro patenkinimas. Vaiko mintyse troškimai būti mylimam ir pamaitintam - labai susiję. Jeigu ir brandžiame amžiuje noras sulaukti pagalbos iš kito sukelia gėdą arba drovumą, - o tai dažnas reiškinys visuomenėje, kurioje vertinama nepriklausomybė, - šis noras randa regresyvų patenkinimą padidindamas trauką ryti maistą.
- Stuburo iškrypimas: Baimė ir bandymai sulaikyti sena. Nepasitikėjimas gyvenimu. Moteriškumo atmetimas.
- Sloga: Pagalbos prašymas. Vidinis verksmas.
- Širdies ligos: Įsisenėjusios emocinės problemos. Džiaugsmo deficitas. Šiurkštumas. Širdis simbolizuoja meilę, o kraujas - džiaugsmą. Vienatvės ir baimės jausmas. "Aš turiu per daug trūkumų. Aš per mažai nuveikiau. Į emocinius sukrėtimus širdis reaguoja keisdama ritmą. Širdies ritmo sutrikimai - tai nedėmesingumas savo jausmams. Ambicingi darbomanai priskiriami A tipo asmenybėms.
- Tulžies akmenligė: Sielvartas. Sunkios mintys. Pesimizmas.
- Uždegimo procesai: Baimė. Įniršis. Įsiaudrinusi sąmonė.
- Vaginitas: Pyktis ant partnerio. Kaltės jausmas dėl seksualinių priežasčių. Saviplaka.
- Venų išsiplėtimas: Žmogus yra jam nepakenčiamoje padėtyje. Įstrigimas nekenčiamoje situacijoje.
- Vidurių užkietėjimas: Nenoras skirtis su pasenusiomis mintimis. Įstrigimas praeityje. Užkietėjimas liudija susikaupusių jausmų, su kuriais žmogus negali arba nenori skirtis, perviršį. Laikomasi įsitvėrus į kažką (žmogų, daiktą), nenorint paleisti.
- Vėžys: Širdyje laikomos senos nuoskaudos. Jūs puoselėjate senas nuoskaudas ir sukrėtimus. Gili žaizda. Sena skriauda. Didelė paslaptis arba sielvartas neduoda ramybės. Vėžys - liga, kurią skatina didžiulė nuoskauda. Ji ardo kūną. Vaikystėje nutinka kai kas, kas sugriauna tikėjimą gyvenimu. Šis įvykis niekuomet nepasimiršta, ir žmogus gyvena nuolat gailėdamas savęs. Jam sunku palaikyti ilgalaikius rimtus santykius. Tokio žmogaus gyvenimą sudaro niekada nesibaigiantys nusivylimai. Vadinamasis asmenybės tipas S - patikimi žmonės, sugebantys įveikti visus sunkumus, išvengiantys konfliktinių situacijų savo jausmų nuslopinimo sąskaita. Onkologiniai ligoniai dažniau nei kiti priklauso tam tipui žmonių, kurie aplinkinių interesus iškelia aukščiau už savuosius. Tai, kas graužia žmogų iš vidaus.
- Žarnyno problemos: Pasidavimas masiniam neigiamam požiūriui.
Svarbu pažymėti, kad šios psichologinės priežastys yra tik galimi veiksniai ir neturėtų būti laikomos vienintelėmis ligų priežastimis.
Psichikos sutrikimai ir ligos
Be fizinių ligų, psichologinės problemos gali pasireikšti įvairiais psichikos sutrikimais. Toliau pateikiamas kai kurių psichikos sutrikimų aprašymas:
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Demencija (F00-F03)
Tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.
- Alzheimerio (Alzheimer) liga: Nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.
- Kraujagyslinė demencija: Smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas.
- Demencija ne dėl Alzheimerio (Alzheimer) ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo: Progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo, kurį, manoma, sukelia tam tikras paveldimas faktorius.
- Hantingtono (Huntington) liga: Paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje.
- Parkinsono (Parkinson) liga: Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono (Parkinson) ligos fone.
Amnezinis sindromas
Sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlikęs sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike. Gali būti konfabuliacijų, tačiau suvokimas ir kitos kognityvinės funkcijos, tarp jų ir intelektas, paprastai išlieka nepakenktos.
Delyras
Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.
Organiniai haliucinaciniai sutrikimai
Sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.
Katatoniniai sutrikimai
Sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Kliedesiniai sutrikimai
Sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.
Nuotaikos (afekto) sutrikimai
Sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus.
Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai
Sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.
Lengvas kognityvinis sutrikimas
Tai sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija, kai atliekant užduotį reikia nuolat daryti pertraukas, bandant atlikti užduotį, dažnai pajuntamas protinis nuovargis, o išmokti naują informaciją subjektyviai atrodo sunku, net jei objektyviai vertinant sunkumų nepastebima. Šie simptomai yra nepakankami demencijos (F00-F03) arba delyro (F05) diagnozėms nustatyti.
Organinis asmenybės sutrikimas
Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
Poencefalitinis sindromas
Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukelti psichikos ir elgesio sutrikimai (F10-F19)
Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne).
- Ūmi intoksikacija: Būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos.
- Žalingas vartojimas: Psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai.
- Priklausomybės sindromas: Elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.
- Abstinencijos būklė: Grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo.
- Abstinencijos būklė su delyru: Būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena yra komplikuota delyru.
- Psichozinis sutrikimas: Psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės.
- Amnezinis sindromas: Sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimu.
- Rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas: Sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga.
- Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas, mišrus: Šis kodas turi būti taikomas tik tada, kai yra žinoma, kad vartojamos dvi ar daugiau psichoaktyviųjų medžiagų, tačiau neįmanoma įvertinti, kuri medžiaga padarė didžiausią įtaką sutrikimams atsirasti.
Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai (F20-F29)
Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikrų kognityvinių trūkumų, bėgant laikui, gali atsirasti.
- Paranoidinė šizofrenija: Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai.
- Hebefreninė šizofrenija: Šizofrenijos forma, kuriai būdingi ryškūs afektiniai pakitimai, trumpalaikiai ir fragmentiški kliedesiai bei haliucinacijos, neatsakingas ir neprognozuojamas elgesys bei manieringumas.
- Katatoninė šizofrenija: Katatoninės šizofrenijos klinikinėje išraiškoje dominuoja ryškūs psichomotorinio aktyvumo sutrikimai.
Asmenybės sutrikimai
Yra dešimt sutrikusios asmenybės tipų: paranojinė, šizoidinė, šizotipinė, antisociali, ribinė, isteriška, narciziška, vengianti, priklausoma, obsesinė-kompulsinė, depresiška ir pasyvi-agresyvi. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, šie asmenybės sutrikimai yra diagnozuojami tuomet, kai „asmeniui būdingas elgesys ir reagavimas į tam tikras situacijas“ yra nenormalūs - kitais žodžiais tariant, asmenybės sutrikimai smarkiai paveikia žmogaus mintis bei elgesį, ir dažniausiai ilgam laikui tampa pastarojo dalimi.
Kitos psichologinės problemos
- Psichopatija: Psichopatai yra egocentriški, neįtikėtinai žavūs, bejausmiai, nerūpestingi, bebaimiai ir neatsakingi, nejaučiantys užuojautos kitiems žmonėms bei nepatiriantys kaltės jausmo.
- Sunkumai mokantis: Yra daugybė mokymosi sutrikimų rūšių, tarp jų - disleksija, diskalkulija (nesugebėjimas skaičiuoti), duomenų apdorojimo sutrikimas, disgrafija (sunkumai rašant) bei erdvės suvokimo problemos.
- Agorafobija: Tai baimė, kad patekęs į tam tikrą vietą žmogus prireikus negalės iš jos pasprukti - tarkime, užėjus panikos priepuoliui.
- Depresija: Depresija sukelia nepertraukiamą ilgalaikį liūdesį ir bejėgiškumą, pasireiškiančius nesidomėjimą net ta veikla, kuri anksčiau žmogui teikdavo džiaugsmą.
- Socialinis nerimas: Socialinį nerimą išgyvenantys asmenys bijo visuomeninių situacijų ir dėl to, kaip ir drovūs žmonės, išgyvena dėl tokių paprastų dalykų, kaip kad susitikimas su naujais žmonėmis ar klausimų uždavimas mokykloje.
- Bipolinis sutrikimas: Žmonės, kenčiantys nuo bipolinio sutrikimo, išgyvena kintančios nuotaikos periodus - depresijos ir pernelyg pakilios nuotaikos, įvardijamos kaip manija.
- Bulimija: Bulimija sergantys žmonės yra giliai susirūpinę svorio metimu, arba stengiasi visomis išgalėmis išlaikyti esantįjį.
- Amnezija: Amnezija iš esmės yra atminties praradimas.
- Turetės sindromas: Tai - sutrikimas, kada asmenys jaučia turį padaryti specifinį judesį ar garsą, vadinamą tiku, ir tas poreikis toks pat stiprus, kaip kad nevalingas noras mirksėti ar pasikasyti niežtinčią vietą.
Gydymo būdai ir savipagalbos strategijos
Svarbu kreiptis į specialistus, norint nustatyti diagnozę ir gauti tinkamą gydymą. Tačiau yra ir savipagalbos strategijų, kurios gali padėti valdyti emocijas ir gerinti savijautą:
- Psichoterapija: Padeda įsisąmoninti jausmus, suvokti jų ryšį su kūnu ir išreikšti juos žodžiais.
- Darbo ir poilsio režimo peržiūra: Svarbu rasti pusiausvyrą tarp darbo, poilsio ir miego.
- Prioritetų nustatymas: Įrašykite save į svarbių sau asmenų sąrašą ir pasirūpinkite savo poreikiais.
- Buvimas su savimi: Suteikite sau galimybę pabūti su savimi ir savo jausmais, pasivaikščiokite, pamedituokite, pasvajokite.
- Kalbėjimas: Jausmas, kuris išgyvenamas turi būti sudėtas į žodžius, tuomet jis nebekels simptomų.
- Sveika gyvensena: Maistingas maistas, reguliari mankšta ir pakankamas miegas padeda žmonėms jaustis geriau tiek fiziškai, tiek emociškai.
- Streso mažinimas: Ieškokite būdų, kaip valdyti stresą, sumažinsite bendrą nerimo lygį.
- Paramos grupės: Prisijunkite prie savitarpio pagalbos grupės, jos suteikia galimybę pasidalyti jausmais ir baimėmis su kitais, kurie juos supranta.
- Ilgalaikės stebėsenos planas: Laikykitės gydytojo sudaryto tolimesnės stebėsenos plano.
tags: #psichologines #problemos #ir #ligos