Įvadas
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai heterogeniška neurovystymosi sutrikimų grupė, kuriai būdingi nuolatiniai socialinės komunikacijos ir sąveikos sutrikimai. Šiandieninėje visuomenėje, įskaitant ir Lietuvą, apie autizmo spektro sutrikimus žinoma palyginti nedaug. Todėl labai svarbu kalbėti apie ugdymosi pasiekimų vertinimą autizmo spektro vaikams, pabrėžiant pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip vyksta bendradarbiavimas tarp pedagogų ir tėvų, ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, kokios yra šio bendradarbiavimo formos ir metodai, remiantis mokslinės literatūros analize ir tyrimais.
Autizmo Spektro Sutrikimo Samprata ir Ypatumai
Autizmo spektro sutrikimas yra daugialypis vystymosi sutrikimas, kuris veikia vaiko fizinę ir psichosocialinę funkcijas. Šis sutrikimas pasireiškia įvairiais būdais: sunkumais su kalba, komunikacija, socialiniais įgūdžiais, vaizduote ir interesais. Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, būtinas glaudus tėvų, pedagogų ir specialistų bendradarbiavimas ikimokyklinio ugdymo procese, siekiant patenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius.
Autizmo spektro sutrikimo priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Vaikai, turintys šį sutrikimą, gali bendrauti, elgtis tinkamai ir mokytis, tačiau kai kuriems reikia daugiau pagalbos nei kitiems.
Pedagogų ir Tėvų Bendradarbiavimo Svarba
Daugelio autorių nuomone, pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus yra labai svarbus ir reikalingas procesas. Tik harmoningas bendradarbiavimas tarp pedagogų, tėvų ir specialistų gali padėti vaikams sėkmingai socializuotis visuomenėje. Pedagogai ir tėvai yra dvi sąveikos grandys, atsakingos už vaiko ugdymą ir paruošimą savarankiškam gyvenimui. Jų bendradarbiavimas yra būtinas, nes tik kartu jie gali pasiekti puikių rezultatų.
Geras ryšys tarp pedagogų ir tėvų stiprina bendradarbiavimą tarp tėvų ir ikimokyklinės įstaigos, o tai yra svarbu siekiant bendrų tikslų.
Taip pat skaitykite: Savęs Tobulinimas
Bendradarbiavimo Formos ir Metodai
Tyrimai rodo, kad pedagogai ir tėvai susiduria su įvairiomis bendradarbiavimo problemomis, tačiau kiekvienas jas suvokia skirtingai. Pedagogų nuomone, priimtiniausios ir dažniausiai naudojamos bendradarbiavimo formos, įtraukiant tėvus į ugdymo procesą, yra:
- Individualūs pokalbiai ir susitikimai.
- Bendri renginiai, šventės ir išvykos.
- Šiek tiek rečiau - ugdomosios veiklos ir susirinkimai.
Pedagogai taip pat nurodo tokius bendradarbiavimo metodus ir priemones, susijusias su autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų tėvais:
- Įvairūs susitikimai.
- Pokalbiai.
- Susirašinėjimas elektroniniais laiškais.
- Ugdymosi pasiekimų vertinimas ir aptarimas.
Tyrimai apie Bendradarbiavimą
Atlikti tyrimai atskleidžia įvairias bendradarbiavimo problemas ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus. Tyrimo metodai apima mokslinės literatūros analizę, struktūrizuotus interviu ir kokybinę tyrimo rezultatų analizę. Straipsniuose nagrinėjama pedagogų ir tėvų partnerystės esmė ir prasmė, pagrindinės bendradarbiavimo nuostatos teoriniu ir praktiniu aspektu.
Ugdymosi Pasiekimų Vertinimas
Vienas iš svarbiausių bendradarbiavimo aspektų yra ugdymosi pasiekimų vertinimas. Autizmo spektro turinčius vaikus drauge su bendraamžiais ugdantiems pedagogams nuolat kyla daugybė klausimų, susijusių su sutrikimo diagnoze, jų mokymu, individualių reikmių tenkinimu, įtraukimu į bendrą veiklą. Trūksta specializuotų užsienyje taikomų pasiekimų vertinimo metodikų.
Svarbu suprasti specialiųjų poreikių turinčio vaiko ugdymo ypatumus, atpažinti jo poreikius, sėkmingai organizuoti darbą ir pasiekti norimų rezultatų, kai vaikų gebėjimai ir galimybės skiriasi. Sudėtinga suprasti vaiko skirtybes ir teisingai išnaudoti jo galimybes mokytis.
Taip pat skaitykite: Apie akademinių pasiekimų psichologiją
Iššūkiai ir Galimybės
Plečiantis specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymosi galimybėms, pedagogai drąsiau diferencijuoja ugdymo turinį, aktyviau ieško skirtingų darbo būdų, metodų, lanksčiau pritaiko ugdymo programas individualiesiems mokinių poreikiams. Tačiau nepakanka vien išanalizuoti pedagoginę ir metodinę literatūrą, teoriškai pagrindžiančią autizmo spektro sutrikimų turinčių mokinių raidos ypatumus, ugdymosi galimybes, sąlygas bei problemas, kylančias ugdymo įstaigoje ir namie.
Būtina atlikti analizę apie autizmo sutrikimų turinčių vaikų situaciją, šios ligos paplitimą Lietuvoje ir įtraukties į švietimo sistemą galimybes. Svarbu išsiaiškinti mokinių individualiųjų poreikių pažinimo aspektus, individualizuotų ugdymo programų rengimo principus, ugdymo būdų ir metodų parinkimo, resursinių klasių steigimo poreikius. Aktualūs tampa tėvų, specialistų bei pedagogų parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo aspektai, atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius.
Tėvų Požiūris ir Dalyvavimas
Atliekant tyrimus, svarbu išsiaiškinti tėvų požiūrį į vaiko ugdymą. Tėvų apklausos padeda išsiaiškinti tokių vaikų situaciją, valstybės indėlį, bei pagrindines ASS vaikų tėvams kylančias problemas. Taip pat svarbu aiškintis ikimokyklinio ugdymo ir pradinio mokymo pedagogų situaciją, nes jie daro didžiausią įtaką ASS vaikams ir jų ugdymui.
Pedagogų apklausos metu siekiama aiškintis, ar jie bent įsivaizduoja, kas yra autizmo spektro sutrikimų turintis vaikas, kokie yra autizmo spektro sutrikimo požymiai ir ar pedagogai pasirengę dirbti su tokiais vaikais.
Literatūros Apžvalga
Straipsnyje remiamasi įvairiais moksliniais šaltiniais, kurie nagrinėja autizmo spektro sutrikimus ir ugdymo procesą:
Taip pat skaitykite: Mokinių vertinimo psichologija
- 3-7 metų vaikų autistų tėvų požiūris į struktūruoto mokymo taikymą.
- Ankstyvojo amžiaus autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų funkcinio elgesio vertinimas bendradarbiaujant šeimoms ir logopedui.
- Auklėtojų ir logopedų nuostatos į bendradarbiavimą, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus.
- Autistiško vaiko pažinimas šeimoje.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, motorikos įgūdžių lavinimas(is) fizine veikla.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, socialinės sąveikos ugdymas žaidimais.
- Informacinių technologijų panaudojimo galimybės bendradarbiavimo su tėvais procese ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
- Neįgalių vaikų ugdytojų požiūris į bendradarbiavimą.
- Pedagoginis tėvų švietimas kaip sėkmingos vaikų socializacijos prielaida.
- Pedagogų nuostatos į specialųjį ugdymą ir ugdymo dalyvių bendradarbiavimą: struktūros ir raiškos ypatumai.
- Priešmokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų bendravimas ir bendradarbiavimas (Kauno miesto atvejis).
- Socialinio pedagogo iššūkiai organizuojant ir teikiant socialinę-pedagoginę pagalbą mokiniams mokykloje.
- Specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimas: Lietuvos patirtis užsienio šalių kontekste.
- Šeimos ir ikimokyklininių ugdymo institucijų bendradarbiavimas: pozityviosios tėvystės skatinimo aspektas.
- Šeimų, auginančių 4-5 metų vaikus, dalyvavimas vaikų ugdomojoje veikloje.
- Šeimų, auginančių vaikus su autizmo spektro sutrikimu, gyvenimo gerovė.
- Tevų ir pedagogų bendradarbiavimas tobulinant ugdymo kokybę ikimokyklinėje įstaigoje.
- Tėvų, auginančių autizmą turinčius vaikus, požiūrio į vaiko ateitį naratyvas.
- Tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo gairės: ką atskleidžia kritiški tėvų atsiliepimai apie ugdymo procesą.
- Tėvų požiūris į bendradarbiavimo raišką ikimokyklinėje bendruomenėje.
- Vaikų, turinčių autizmo sindromą, tėvų ir motinų depresyvumas.
- PEDAGOGŲ IR TĖVŲ BENDRADARBIAVIMAS UGDANT AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMĄ TURINČIUS VAIKUS. (2021). STUDIJOS - VERSLAS - VISUOMENĖ: DABARTIS IR ATEITIES ĮŽVALGOS, VI, 37-47.
tags: #ugdymosi #pasiekimu #vertinimo #schema #priesmokyklineje #grupeje