Asmenybės Ugdymosi Užrašai: Kelias į Savęs Pažinimą ir Tobulėjimą

Mokytojas - tai ne tik žinių šaltinis, bet ir asmenybė, turinti didelę įtaką mokinių vystymuisi. Asmenybės ugdymosi užrašai - tai priemonė, padedanti mokytojams ir mokiniams geriau suprasti save, savo stipriąsias ir silpnąsias puses, bei kryptingai siekti asmeninio tobulėjimo. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas tai yra asmenybės ugdymosi užrašai, kokią naudą jie teikia ir kaip juos galima efektyviai naudoti.

Asmenybės Ugdymosi Užrašų Esė

Asmenybės ugdymosi užrašai - tai savęs pažinimo ir tobulėjimo procesas, kurio metu asmuo sistemingai fiksuoja savo mintis, jausmus, patirtis ir įžvalgas, susijusias su savo asmenybės bruožais, vertybėmis, tikslais ir elgesiu. Tai yra nuolatinis procesas, apimantis savęs analizę, refleksiją ir veiksmų planavimą, siekiant tapti geresne savęs versija.

Kodėl svarbu ugdyti asmenybę?

Asmenybės ugdymas yra svarbus dėl kelių priežasčių:

• Savęs pažinimas: Padeda geriau suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, vertybes, įsitikinimus ir motyvaciją.
• Tikslų formulavimas: Leidžia aiškiau apibrėžti savo tikslus ir siekius, tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
• Efektyvus mokymasis: Padeda nustatyti, kokie asmeniniai bruožai padeda mokytis, o kurie trukdo, ir ieškoti būdų, kaip asmenines savybes paversti pagalbininkais.
• Sprendimų priėmimas: Leidžia priimti labiau apgalvotus ir sąmoningus sprendimus, atsižvelgiant į savo vertybes ir tikslus.
• Santykiai su kitais: Padeda geriau suprasti kitų žmonių perspektyvas ir elgesį, gerinti tarpusavio santykius.
• Atsispirti sunkumams: Įgyti žinių, kaip išlikti atkakliems, kai gyvenimas tampa sudėtingas, o aplinkybės krypsta neplanuota linkme.

Kaip apibūdinami asmenybės bruožai

Asmenybės bruožai apibūdinami įvairiai, egzistuoja asmenybės bruožų klasifikacijų įvairovė. Asmeniniai bruožai yra unikalūs, būdingi tik tam tikram asmeniui, atskleidžiantys tik jam svarbius ir jį apibūdinančius dalykus. Tos pačios asmeninės savybės vienoje situacijoje gali padėti, kitoje - trukdyti. Taigi, patarimai, kaip elgtis, arba tam tikri elgesio pavyzdžiai negali būti automatiškai pritaikyti visose mokymosi situacijose arba visiems mokiniams.

Asmenybės Ugdymosi Užrašų Nauda Mokytojams ir Mokiniams

Asmenybės ugdymosi užrašai gali būti naudingi tiek mokytojams, tiek mokiniams:

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

Nauda mokytojams:

• Geresnis mokinių supratimas: Padeda geriau pažinti mokinių asmenines savybes, jų mokymosi stilius ir poreikius.
• Individualizuotas mokymas: Leidžia pritaikyti mokymo metodus ir užduotis, atsižvelgiant į mokinių individualius skirtumus.
• Efektyvus bendravimas: Padeda užmegzti gilesnį ir prasmingesnį ryšį su mokiniais, gerinti bendravimą ir tarpusavio supratimą.
• Profesinis tobulėjimas: Skatina mokytoją nuolat reflektuoti savo pedagoginę veiklą, ieškoti naujų būdų, kaip tapti efektyvesniu ir įkvepiančiu mokytoju.
• Asmeninis augimas: Padeda mokytojui geriau suprasti save, savo vertybes ir tikslus, siekti asmeninio tobulėjimo.

Nauda mokiniams:

• Savęs pažinimas: Padeda geriau suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, vertybes ir interesus.
• Mokymosi strategijos: Leidžia atrasti efektyviausias mokymosi strategijas, atitinkančias individualų mokymosi stilių.
• Motyvacija: Didina mokymosi motyvaciją, nes mokiniai mato, kaip jų asmeninės savybės ir interesai gali būti panaudoti mokymosi procese.
• Pasitikėjimas savimi: Stiprina pasitikėjimą savimi ir savo gebėjimais, nes mokiniai suvokia savo unikalumą ir vertę.
• Atsakingumas: Ugdo atsakingumą už savo mokymąsi ir asmeninį tobulėjimą.
• Karjeros planavimas: Padeda apsispręsti dėl karjeros krypties, atsižvelgiant į savo asmenines savybes ir interesus.

Kaip Efektyviai Naudoti Asmenybės Ugdymosi Užrašus

Norint, kad asmenybės ugdymosi užrašai būtų veiksmingi, svarbu laikytis tam tikrų principų:

1. Reguliarumas: Užrašus reikia pildyti reguliariai, kad būtų galima stebėti savo pažangą ir pokyčius.
2. Atvirumas: Būtina būti atviram ir sąžiningam su savimi, neslėpti savo silpnybių ir trūkumų.
3. Konkretumas: Užrašai turi būti konkretūs ir detalūs, su pavyzdžiais ir įrodymais, pagrindžiančiais asmenines įžvalgas.
4. Refleksija: Svarbu nuolat reflektuoti savo patirtis, analizuoti priežastis ir pasekmes, ieškoti naujų perspektyvų.
5. Veiksmai: Užrašai turi būti ne tik teoriniai, bet ir praktiniai, skatinantys imtis konkrečių veiksmų, siekiant asmeninio tobulėjimo.

Praktinės Užduotys ir Metodai

Yra įvairių praktinių užduočių ir metodų, kuriuos galima naudoti pildant asmenybės ugdymosi užrašus:

• Asmenybės Rato Analizė: Grįžti prie Asmenybės rato ir iš jame surašytų asmeninių bruožų išskirti tuos, kurie padeda mokiniui mokytis, taip pat pagalvoti, kaip tie bruožai mokytis padeda. Taip pat peržiūrėti Asmenybės ratą ir pasvarstyti, kokie asmeniniai bruožai trukdo mokytis.
• Dienoraščio Rašymas: Reguliariai rašyti dienoraštį, kuriame fiksuojami dienos įvykiai, mintys, jausmai ir įžvalgos.
• Savęs Stebėjimas: Stebėti savo elgesį įvairiose situacijose, analizuoti savo reakcijas ir emocijas.
• Atsiliepimų Prašymas: Prašyti atsiliepimų iš kitų žmonių, kurių nuomonę vertinate, apie savo asmenines savybes ir elgesį.
• Stipriųjų Pusių Identifikavimas: Identifikuoti savo stipriąsias puses ir talentus, ieškoti būdų, kaip juos panaudoti savo veikloje.
• Silpnųjų Pusių Tobulinimas: Nustatyti savo silpnąsias puses ir trūkumus, planuoti veiksmus, kaip juos tobulinti.
• Vizijų Kūrimas: Kurti savo ateities vizijas, įsivaizduoti, kokiu žmogumi norite tapti, ir planuoti veiksmus, kaip tai pasiekti.
• SMART Tikslų Formulavimas: Formuluoti konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, realistiškus ir apibrėžtus laike (SMART) tikslus, susijusius su asmeniniu tobulėjimu.
• Meditacija ir Sąmoningumas: Praktikuoti meditaciją ir sąmoningumą, kad geriau suprastumėte savo mintis ir jausmus.
• Knygų Skaitymas: Skaityti knygas apie asmenybės ugdymą, psichologiją ir savęs pažinimą.
• Seminarų ir Mokymų Lankymas: Lankyti seminarus ir mokymus, skirtus asmenybės ugdymui ir tobulėjimui.
• Asmeninio Projekto Vykdymas: Atlikti asmeninį projektą, skirtą mokinių gabumams, stiprybėms atskleisti. Jis padeda motyvuoti mokinį darbinei veiklai, leidžia jam pajusti savo galimybes, tyrinėti, atskleisti savąjį ,,Aš‘‘.

Asmenybės Rato Naudojimas

Mokiniai pakviečiami grįžti prie Asmenybės rato ir iš jame surašytų asmeninių bruožų išskirti tuos, kurie padeda mokiniui mokytis, taip pat pagalvoti, kaip tie bruožai mokytis padeda. Kaip padeda? Kai mokiniai užpildys lentelę, aptarkite atliktą darbą su bendramoksliais mažose grupėse. Kvieskite mokinius dar kartą grįžti prie individualaus darbo. Šį kartą jų užduotis - peržiūrėti Asmenybės ratą ir pasvarstyti, kokie asmeniniai bruožai trukdo jiems mokytis. Kaip trukdo? Kai mokiniai užpildys lentelę, kartu su jais aptarkite, ką reikia daryti, kad asmeninės savybės, kurias jie įrašė lentelėje, būtų ne jų mokymosi priešais, bet taptų pagalbininkais. Paskatinkite mokinius grįžti prie Asmenybės rato ir bruožus, kuriais yra patenkinti, perkelti į žalius stačiakampius. Bruožus, kuriuos norėtų tobulinti, mokiniai turėtų užrašyti raudonuose stačiakampiuose. Po individualaus darbo mokinius paprašykite pasidalinti mintimis mažose grupelėse.

Mokytojo Asmenybės Ugdymas

Mokytojo asmenybės ugdymas yra nuolatinis procesas, apimantis savęs pažinimą, tobulėjimą ir mokymąsi iš patirties. Svarbu suprasti, kad mokytojas veikia profesiniame gyvenime, remdamasis savimi, naudodamas vidines savo paties galias. Todėl mokytojo asmenybė yra svarbiausias jo darbo variklis, jo sėkmių ir nesėkmių laidas. Asmenybė ugdo asmenybę, nes 90 % ugdoma per asmenybių santykius jų bendravimą, savo veiklos analizę. Asmenybė - savęs kūrybos rezultatas.

Idealaus Mokytojo Bruožai

Nors idealaus mokytojo modelio nėra, galima išskirti bruožus, kurie jam padeda sėkmingai vykdyti savo veiklą:

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

• Profesinis meistriškumas: Mokytojas turi išmokinti mokinius ne tik profesijos teorijos pagrindų, bet ir individualios profesinės veiklos paslapčių, išugdyti profesionalus - asmenybes, išmokyti juos judesių tikslumo, koordinuotumo, savianalizės profesinės veiklos metu, padėti mokiniams susikurti savą profesinių ir kitų vertybių sistemą. Jis privalo pratinti juos mokytis iš kitų, gebėti projektuoti savo veiklą, susikurti gaminio įvaizdį, tvarkingai laikyti darbo įrankius, taupyti medžiagas, palaikyti tvarką darbo vietoje.
• Pastabumas ir intuicija: Pedagogo veikloje labai svarbus pastabumas, kuris dar vadinamas nuojauta arba intuicija, ji gimsta didelės patirties dėka iš kūrybingo darbo, profesinio pastabumo. Ypač reikšmingi profesinėje veikloje atminties ypatumai - gebėjimas greitai ir lengvai įsiminti moksleivių pavardes, vardus, elgsenos, kalbos, išvaizdos charakteringus bruožus.
• Vaizduotė: Medžiagos, kurią jis pateikia mokiniams, tiek turinys, tiek pateikimo forma negali būti emociškai neutralūs, bespalviai, pilki. Todėl vaizduotė padeda pedagogui iš anksto pamatyti savo veiklos rezultatą bei procesą ir taip pažadinama potencija dirbti, stimuliuojama veikla.
• Valia: Sąmoningas savo poelgių, veiklos organizavimas ir reguliavimas, siekiant iš anksto numatyto tikslo ir nugalint vidines bei išorines kliūtis, vadinamas valia. Tai sąmoningas žmogaus aktyvumo stimuliavimas. Pedagogui reikalinga valios savybė - ryžtingumas, kurią galima charakterizuoti kaip gebėjimą greitai bei apgalvotai apsispręsti ir sprendimą realizuoti. Siekimas viską, net ir nemėgstamą darbą atlikti iki galo vadinamas atkaklumu. Tai viena svarbiausių mokymosi ir visos žmogaus veiklos sąlygų. Labai svarbi, ypač pedagogui valios savybė - savitvarda. Tai sugebėjimas nuolat kontroliuoti ir valdyti savo veiksmus, jausmus, mintis, poelgius. Pedagoginiam darbe valia yra ir auklėjimo priemonė.
• Gebėjimas daryti poveikį: Gebėjimas daryti intelektualinį, emocinį, praktinį poveikį mokinių veiklai ir elgesiui (turėti pakankamai intelektualinių loginių, komunikacinių, ekspresyvių sugebėjimų).
• Asmeninis vertingumas: Asmeninį pedagogo vertingumą išryškina jo orumo, savigarbos, savo vertės pajautimas, plačios pažiūros, erudicija, gyvenimo išmintis, tauri vidinė pozicija, savo paties bei aplinkos įvykių atžvilgiu. Profesinėje-darbinėje mokytojo veikloje asmeninis jo vertingumas žadina jo paties aktyvumą ir tampa prielaida padedančia ugdytiniui realizuoti savo prigimtines galias.
• Pozityvi nuotaika: Didelę įtaką pedagoginio bendravimo stimuliavimui turi toks komponentas kaip nuotaika. Nuotaiką kartais dar vadina psichologiniu bendravimo fonu, emocine būsena, duodančia atspalvį žmogaus pergyvenimams ir jo veiklai. Emocijos ir jausmai turi įtakos pedagoginei veiklai, mokykloje, kurioje sveika, reikli ir geranoriška darbo atmosfera, vertinamas pareigingumas, iniciatyvumas ir kūrybiškumas suteikia malonumą bendraujant su kolegomis ir dirbant.
• Ekspresija: Ekspresija arba jausmų išraiška - tai mūsų poelgiai, gestai, poza, mimika, akių išraiška, balso bei kalbos tempo ir tembro kitimai, veido odos paraudimas ar išbalimas, juokas,- be jų mokytojui nežengti nė žingsnio, ir žinoma juos būtina valdyti, ypač pyktį, nors dažnas pedagogas tai ignoruoja.
• Empatija: Gebėjimą įsijausti į kito žmogaus reagavimą, situaciją psichologijoje vadinama empatija. Ji siejama su etika, kultūra, o šito gebėjimo stoka - su egocentrizmu, susvetimėjimu.
• Kalbos kultūra: Pedagogo kalba yra bendravimo bei mokymo ir auklėjimo priemonė. Čia svarbu jau pats balsas, tonas, nes jis pirmiausia rodo mokytojo nuoširdumą, stiprumą ir silpnumą, grubumą ir gerumą.

Ko Vengti Mokytojui?

• Pykčio: Mokytojo pyktis gali sugriauti tarpasmeninius santykius su mokiniais, susilpninti mokinių mokymosi motyvaciją, akademinius pasiekimus ir socialinį elgesį.
• Šališkumo: Mokytojo asmenybė atsiskleidžia ir vertinant mokinių darbą, rašant pažymius. Šioje vietoje ypač reikia būti objektyviems, negalimas joks nusistatymas ar šališkumas.

Asmenybės Struktūra

Asmenybė yra daugelio mokslo šakų dalykas, todėl filosofai, psichologai, sociologai ir kitų mokslo šakų atstovai pateikia įvairių asmenybės apibrėžimų. Iš įvairių apibrėžimų palyginimo aišku, kad filosofija ir sociologija į asmenybę žiūri kaip į visuomenės atstovą, o psichologija - kaip į individą, turintį tam tikro lygio ir kokybės psichiką. Pedagogikai, ugdymo procesui, mokymo ir auklėjimo tikslu svarbiausia nustatyti asmenybės struktūroje socialinius veiksnius ir pažvelgti, kaip jie santykiauja su biologiniais. Žmogaus ugdymo procese pedagogika turi atsižvelgti į asmenybės varomąsias jėgas, asmenybės santykį su veikla, funkcijomis, priklausomybę nuo bendrojo vystymosi, žmonių santykių psichologiją, pažintinės veiklos funkcijas ir psichologinę asmenybės charakteristiką.

Eneagramos Asmenybės Tipai

Eneagrama - tai asmenybių klasifikacijos sistema, naudojama nuo 1950 m. Ji atskleidžia žmogaus elgseną stresinėse situacijose ir palankiomis sąlygomis. Pagal eneagramą, yra 9 pagrindiniai asmenybės tipai:

1. Perfekcionistas: Logiški, praktiški, turintys aukštas moralės normas, atsakingi, skrupulingi, organizuoti.
2. Altruistas: Socialios, rūpestingos, nuoširdžios, empatiškos, šiltos ir mielos asmenybės.
3. Laimėtojas: Pragmatiški, į sėkmę orientuoti, ambicingi, pasitikintys savimi, charizmatiški ir energingi žmonės.
4. Individualistas: Emocionalios, jautrios, nepastovios nuotaikos, linkusios į savistabą, sąmoningos asmenybės.
5. Mąstytojas: Intelektualus, rimtas, budrus, įžvalgus, smalsus, novatoriškas tipažas.
6. Lojalistas: Atkaklūs, disciplinuoti, pedantiški, bet nesavarankiški, ieškantys saugumo žmonės.
7. Entuziastas: Visuomet skuba, trokšta visur sudalyvauti, ekstravertų optimistų tipas, įvairiapusiškos, lanksčios, žaismingos asmenybės.
8. Lyderis: Pasitikintys savimi, stiprūs, linkę dominuoti, valdingi, bet ginantys artimuosius žmonės.
9. Taikdarys: Stabilios, patikimos, draugiškos, pozityvios, palaikančios asmenybės, kuriems svarbi taika ir geri santykiai.

Darbas su Mokiniais, Turinčiais Sunkumų

Kiekvienas mokytojas savo darbe susiduria su įvairiais vaikais, kuriems būdinga vienokia ar kitokia dvasios struktūra. Tai nėra lengvas uždavinys, nes įvairumu pasižymi ne tik dvasia, bet ir būtis, kuri neretai yra labai sudėtinga. Taip mokykloje atsirado "sunkių vaikų" sąvoka. Terminu "sunkus vaikas" apibūdinama daug vaikų, kurių asmenybę reikia koreguoti. Jiems priklauso ir nepaklusnūs, kaprizingi, užsispyrę vaikai, besipriešinantys suaugusių reikalavimams, patarimams. Tam tikra dalis vaikų yra padaužos, nedrausmingi, grubūs. Jų elgesį, neatitinkantį visuomenės moralės normų ir reikalavimų, įprasta apibūdinti terminu - asocialus.

• Nesimokantis vaikas: Vienas dažnesnių vaikų sunkumų - nesimokymas, atsilikimas nuo mokyklinės programos. Dažniausiai mokymosi problemos kyla dėl pažintinės veiklos sunkumų ar mokymosi motyvų stokos.
• Agresyvus vaikas: Vaiko agresyvumą formuoja šeimos santykiai, tėvų bendravimo su vaiku stilius ir mokyklinė situacija. Agresyvų poelgį sukelia didėjantis priešiškumas. Priešiškumo ir agresijos objektai ne visada sutampa. Pirmuoju priešiškumo požymiu tiktų laikyti simpatijos emocijų nykimą.
• Silpnavalis vaikas: Mokymasis reikalauja pastangų. Jų stoka - viena iš dažnesnių mokyklinio konflikto priežasčių. Silpnavalis vaikas, kaip ir kiti, nori pripažinimo ir sėkmės. Tokie vaikai tinkamai mokosi ir elgiasi tik tada, kai yra pakankamai nuosekliai kontroliuojami.
• Hiperaktyvus vaikas: Kliudo pats sau, t.y. trukdo reikalaujančiai kruopštumo veiklai, neleidžia jos baigti, o pakili, jaudri emocinė būsena kliudo teisingai įvertinti situaciją, numatyti galimą nesėkmę, pavojaus tikimybę. Svarbi hiperaktyvaus vaiko savybė - pernelyg didelis pasitikėjimas savimi. Veiklumas, optimistinė nuostata padeda išvengti didesnių nesėkmių, tačiau neugdo atsakingumo, skatina stiprių pojūčių. Jaunesniems hiperaktyviems vaikams gali padėti intensyvesnė, prasminga, įdomi bei mokyklai ir tėvams priimtina veikla.
• Demonstratyvus vaikas: Vaikai siekia dėmesio bei pripažinimo, tačiau ne visada pasirenka tinkamus būdus šiam siekimui įgyvendinti, bando nustebinti aplinkinius neįprasta apranga, šokiruojančiais poelgiais, kaprizais. Jie siekia sukelti kitų žmonių jausmus, vadinasi, jo poelgiai gali būti pakenkti tik kitų dėka.

Pagrindiniai "Sunkių" Mokinių Charakterio Pakitimų Tipai

• Isteroidinis charakteris: Nuo pat gimimo šie vaikai pripratę būti dėmesio centre. Jie ypač egocentriški, reikalauja pastovaus dėmesio tik sau, kurio, kaip ir susižavėjimo, pripažinimo, netgi užuojautos, siekia visais įmanomais būdais, pasitelkę besaikę fantaziją, melą, vaidybą. Tai vienas sunkiausiai koreguojamų charakterio pakitimų.
• Hipertiminis charakteris: Vaikai visada stebėtinai gerai, pakiliai nusiteikę, mėgsta bendrauti, ypač išsiskiria savarankiškumu, bet yra pernelyg judrūs. Pradinėse klasėse vaikai, turintys šios akcentuacijos bruožų, dažniausiai esti geri mokiniai.
• Senzytivusis charakteris: Bendravimo ir tarpusavio santykių problemos skiriasi nuo baimių, sukurtų vaizduotės ar kilusių ko nors išsigandus. Vaikas nustos bijoti tik tada, kai bus gerbiami jo jausmai, norai, pripažįstamas jo vidinis pasaulis, kai jį užkrės teigiamas auklėtojo pavyzdys, kai jis išmoks vertinti savo trūkumus ir bent mažos dalies jų atsisakyti, kai santykiai su juo bus grindžiami kitais svertais, kriterijais, bus lankstesni, nuoširdesni, ne tokie griežti.
• Paranojinis charakteris: Vaikai, kuriems būdingas šis charakterio pakitimas, mėgsta būti vieni. Jiems labai patinka suaugusiųjų draugija, kur galima tylėti, užsisklęsti savyje. Beje, tokie vaikai yra įtarūs, nedaug kuo pasitiki. Todėl koreguoti šį charakterio pakitimą, būtina vaiko egoizmą nukreipti tam tikra linkme. Šiam procesui reikia pasirengti iš anksto skatinant vaiko pasitikėjimą mokytoju.
• Epileptoidinis charakteris: Vaikai išsiskiria inertiškumu, nepaiso aplinkinių interesų.

Iškilios Asmenybės ir Idėjos Ugdymo Procese

Istorijos, kultūros lauke ypatingą vietą užima iškilios asmenybės ir jų skleidžiamos idėjos, propaguojamos vertybės. Didžios asmenybės (autoritetai) visuomenę telkia ir veda, keičia jos mentalitetą, akiratį ir lūkesčius, atveria naujus mąstymo horizontus. Iškilios asmenybės ir jų darbai įprasmina tautos ir valstybės gyvenimą. Per ryškiausių asmenybių veiklą mokiniai geriausiai mato, kaip skleidžiasi idėjos - vyraujančios visuomenės gyvenimo ar tam tikro dalyko kryptys, kurios susiformavo veikiamos vienokių ar kitokių socialinių, mokslinių aplinkybių. Todėl deramą vietą ugdymo procese turėtų užimti tiek iškilios istorinės ir dabarties asmenybės (nusipelnę Lietuvos ir pasaulio menininkai, mokslininkai, išradėjai ir atradėjai, žymūs politikai, visuomenininkai ir kt.), tiek pagrindinės filosofinės (etinės, moralinės ir kt.) idėjos, darančios įtaką mokslo, visuomenės, kultūros, inovacijų ir technologijų, politikos, ekonomikos ir ekologijos plėtrai.

Individualūs Ugdymosi Poreikiai

Kuriant palankias ugdymo sąlygas derėtų atsižvelgti į vaiko gabumus, pomėgius, mokymosi būdus, vaiko pageidavimus ir siūlymus dėl jo paties geresnio specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimo. Taip pat pravartu bendradarbiauti ir su tėvais. Ugdymo procese daugiausia nuveikti ugdydamas vaiką aišku turės pedagogas. Pastaruoju metu vis dažniau ir dažniau yra prabylama apie tai, kad specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracija mokykloje yra nemaloni vien dėl savo etiketės. Vaikai dažnai jaučiasi nejaukiai, vadinami specialiaisiais vaikais ir todėl sunkiau įsijungia į klasės draugų būrį, nes jaučiasi išskirtiniai, patiria traumą. Remiantis šiuo teiginiu, imta siūlyti dar vieną terminą - individualieji ugdymosi poreikiai. Taip būtų labiau pabrėžiamas ne išskirtinumas, o individualumas. Individualizuotas vertinimas svarbus individualizuojant ugdymą, t.y. Vis dažniau vaiko problemų atpažinimas ir specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimas vyksta mokykloje.

Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas

Demokratiškas Ugdymas

Mokykloje diegiami Demokratinio ugdymo principai. Demokratinio ugdymas keičia mokinių motyvaciją mokytis ir padeda augti autentiškai, išsilavinusiai bei pilietiškai aktyviai jaunajai kartai, gebančiai įveikti XXI a. kylančius iššūkius. Vienas demokratinio ugdymo ramsčių - pasitikėjimas vaiku, jo vidiniu smalsumu ir gebėjimu priimti sprendimus. Šio ugdymo siekiamybė - kad vaikai augtų be baimės ir taptų atsakingi, empatiški ir savarankiški piliečiai.

Asmeninis Pažangos Aplankas

Asmeninės pažangos aplanko paskirtis - padėti mokiniams stebėti, apmąstyti ir valdyti savo mokymąsi, priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų, stiprinant savo gebėjimus. Aplankas talpinamas virtualioje aplinkoje.

tags: #asmenybes #ugdymosi #uzrasai