Suaugusiesiems kartais gali būti sunku suprasti ir priimti tam tikrą vaikų elgesį. Kai kurių vaikų auklėjimas gali tapti tikru iššūkiu, reikalaujančiu daug laiko ir pastangų. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip ugdyti tinkamą elgesį 7 metų vaikui, remiantis vaikų raidos specialistų įžvalgomis ir praktiniais patarimais.
Septynerių Metų Vaiko Raidos Ypatumai
Mokslai, aprašantys žmogaus raidą, pripažįsta kiekvieno amžiaus tarpsnio unikalumą. 7-11 metų laikotarpis yra mokyklinio amžiaus pradžia, kai vaiko gebėjimai atsiskleidžia mokantis. Šiuo metu vaikas mokosi laikytis disciplinos ir vykdyti suaugusiųjų nurodymus, ugdosi darbštumą. Vaikas pradeda lankyti mokyklą, susiduria su sistemingo mokymosi pradžia, todėl svarbu užtikrinti tinkamą aplinką ir iššūkius, kurie padėtų jam augti ir tobulėti.
Vaikai šiame amžiuje vis dar priklausomi nuo tėvų, tačiau vis labiau orientuojasi į bendraamžius. Jie pradeda jaustis klasės dalimi, mokosi bendrų dalykų ir atlieka tokius pačius namų darbus. Mokyklinio amžiaus vaikams tenka vis daugiau atsakomybės už savo elgesį, jie mokosi pasirinkti drabužius, pasigaminti pusryčius. Svarbiausias jų užsiėmimas yra mokymasis, tačiau žaidimai su draugais išlieka svarbūs. Žaidžiant vaikas kaupia patirtį, įgyja veiklos įgūdžių, perpranta žmonių tarpusavio santykius, sprendžia problemas ir kuria.
11 Patarimų, Kaip Ugdyti Teisingą Elgesį
Remiantis mokyklos „Eureka“ mokytojos Lauros Aleksandravičiūtės ir vaikų raidos specialisto Dr. William Mosier patarimais, pateikiami konkretūs žingsniai, kaip formuoti teigiamą vaiko elgesį.
1. Neakcentuokite Netinkamo Elgesio
Jei norime, kad netinkamas vaiko elgesys nesikartotų, pasistenkime jo neakcentuoti. Viena iš netinkamo elgesio atsiradimo priežasčių yra vaiko noras atkreipti į save dėmesį ir gauti norimą rezultatą. Pavyzdžiui, jeigu vaikas šaukia, galime jam vieną kartą pasakyti: „Aš tave girdžiu, prašau kalbėti tyliau“. Jeigu vaikas šaukia ir toliau - ignoruoti. Vaikui pradėjus kalbėti tyliai - galima jau ir sureaguoti.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui įveikti stresą
2. Pakeiskite Aplinką
Kartais pakeitus sąlygas ar aplinką į labiau tinkamą, vaiko savikontrolė pagerėja. Netgi subtilus pokytis gali būti viskas, ko reikia, norint palaikyti didesnę savikontrolę. Aplinka turi užtikrinti tinkamus pažinimo iššūkius, bet tuo pačiu ir ugdyti savikontrolę bei pusiausvyrą. Pavyzdžiui, jei du vaikai nuolat konfliktuoja, pakeiskite jų sėdimų vietų išdėstymą.
3. Aptarkite Situaciją Tinkamu Metu
Daugeliui tėvų ir mokytojų sunku išlaukti tinkamos akimirkos, kada galima pasikalbėti su vaiku apie netinkamą elgesį. Problemą dažniausiai norisi spręsti čia ir dabar. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad bet koks dėmesys gali dar labiau paskatinti nemalonų vaiko elgesį ar žeminti jų savivertę. Norint aptarti situaciją, galime ją suvaidinti su žaislais ir parodyti, koks sprendimas turėjo būti priimtas. Galime perskaityti trumpą istoriją ar parodyti filmuką apie nepriimtiną ir priimtiną socialinį elgesį.
4. Pagirkite Už Tinkamą Elgesį
Nepraleiskime progos pagirti vaiko, kai matome jo tinkamą elgesį. Geriausia tai daryti neutraliu laiku, kai vaikas visiškai nesitiki gauti dėmesio. Pavyzdžiui: „Barbora, kai matau tave tyliai vartant knygą, jaučiuosi labai laiminga“, arba „Tomai, noriu tau padovanoti šį lipduką, nes tu pasidalinai savo žaislu su draugu“.
5. Artėkite Nepalaikydami Akių Kontato
Vaikų raidos specialistas William Mosier pastebi, kad pasireiškus nepriimtinam vaiko elgesiui reikšmingos vertės turi ir ėjimas link vaiko, nepalaikant su juo akių kontakto. Pavyzdžiui, jei du vaikai nepasidalina žaislo, artėkime link jų. Vaikas, kuris bando atimti žaislą tokioje situacijoje, dažniausiai jį paleidžia.
6. Būkite Šalia
Kartais norint nuraminti vaiką ir nutraukti jo netinkamą elgesį užtenka pabūti šalia jo.
Taip pat skaitykite: Elgesio Metodai Vaikams
7. Prisilieskite Švelniai
Švelnus prisilietimas gali paskatinti vaiką susikoncentruoti ir nutraukti nepriimtiną elgesį. Taip pat ramiu tonu galime paprašyti vaiko susikaupti. Vienas iš labai veiksmingų būdų puoselėti šiltą tarpusavio ryšį yra rankos ištiesimas vaikui ir pasiūlymas susiliesti delnais.
8. Perspėkite Apie Pasekmes
Jei vaikas netinkamai elgiasi, galima jį perspėti, kas nutiks, jei jo elgesys nepasikeis. Pavyzdžiui, vaikas spardo žaislą. Mes galime perspėti ir pasakyti: „Jei tu ir toliau elgiesi nemaloniai su šiuo žaisliuku, aš jį padėsiu į lentyną ir tu su juo nebegalėsi šiandien žaisti“.
9. Rodykite Tinkamą Pavyzdį
Rodykime vaikui tinkamą pavyzdį pabrėždami žodį AŠ. Maži vaikai tėvus laiko autoritetais, tad jie noriai seka jų pavyzdžiu.
10. Išreikškite Susirūpinimą
Vaikui pasielgus netinkamai išreikškime perdėtą susirūpinimą ir pasiūlykite pabūti kartu. Pavyzdžiui, „Evelina, kai pamačiau, kaip tu suplėšei Ievos piešinį, labai išsigandau ir nuliūdau“.
11. Būkite Kantrūs ir Supratingi
Svarbu prisiminti, kad visi vaikai yra individualūs. Tai, kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks ir kitam. Stenkimės kuo geriau pažinti vaiką ir pritaikyti jam tinkamus metodus.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimas: šeimos vaidmuo
Ką Daryti, Jei Vaikas Meluoja?
Melas parodo, kad vaikas nepajėgia susitvarkyti su tikrove. Meluoti niekas staiga nepradeda. Tai vyksta dėl to, kad vaikas nežino, kas bus po to. Kartais patys pastumiame vaikus į melą. Pavyzdžiui, vaikas nori išsinešti naują žaislą į lauką. Mes sakome: „Jei leis tėtis - neškis”. Vaikas gerai žino, kad neleis.
Kaip Ugdyti Pasitikėjimą Savimi?
Nuo to, koks aplinkinių požiūris į vaiką, didele dalimi priklauso ir jo paties nuomonė apie save. Tad mokymosi rezultatai įtakoja vaiko savęs vertinimą. Nuolatinė įtampa, laukiant nepalankaus aplinkinių įvertinimo, gali suformuoti baimę dirbti kitų akivaizdoje, pavyzdžiui, deklamuoti prieš klasę, spręsti uždavinius lentoje ir panašiai.
Pasitikėjimo savimi vystymąsi veikia daugelis faktorių. Ankstyvoje vaikystėje lemiamą įtaką vaiko požiūrio į save formavimuisi turi tėvų elgesys. Jeigu tėvai myli savo vaiką, tenkina jo psichosocialinius poreikius, priima jį tokį, koks jis yra, vaikas pats ima pozityviai vertinti save. Jei vienas iš tėvų ar abu tėvai yra ypatingai reiklūs, griežti, arba jeigu jie stengiasi vaiką apsaugoti nuo bet kokio gyvenimiško išbandymo, trikdydami jo savarankiškumą, vaikas gali pradėti jaustis nieko nesugebantis ir menkas.
Draugai taip pat įtakoja požiūrio į save formavimąsi, ypatingai mokykliniame amžiuje. Tada vaikai bendrauja su daug bendraamžių ir nesąmoningai lygina save su jais. Pasitikėjimo savimi stoka nebūtinai susijusi su gabumų trūkumu. Priešingai, menkas pasitikėjimas savimi yra tėvų ar visuomenės suformuotų nerealių lūkesčių ir standartų rezultatas. Dėl to vėliau įgyjamos tam tikros gyvenimo nuostatos.
Išaiškinkite vaikui, kad iš nesėkmės galima daug ko išmokti, kad ji yra normali gyvenimo dalis. Vaikas save vertina, kai juo rūpinamasi. Išklausykite vaiką jo nevertindami, kad ir ką jis besakytų. Visada atminkite vaikų vardus, nes tai yra jų unikalumas. Visada palaikykite abipusį dalijimąsi. Kalbėdamiesi su vaikais, visada pabrėžkite, kad jūs panašūs į juos. Niekada neapsimetinėkite. Jie jaučia, ar jūs kalbate nuoširdžiai, ar ne. Visada atsargiai abejokite vaiko fantazijomis.
Svarbūs Aspektai Ugdant Vaiką
- Šeimos Įtaka: Šeima yra pirmoji aplinka, kurią vaikas pradeda sąmoningai suvokti. Augdamas vaikas prisitaiko prie aplinkos, perima dalį tėvų manierų, dažnai pradeda elgtis ir mąstyti kaip jo tėvai bei artimieji. Tėvų atsakomybė už besiformuojančią asmenybę yra labai didelė. Svarbi šeimoje vyraujanti aplinka, tėvų tarpusavio santykiai bei asmeninis pavyzdys.
- Mokytojų ir Tėvų Bendradarbiavimas: Svarbus mokytojų bendradarbiavimas su tėvais. Mokytojas turi tokį „žinių bagažą“ ir patirtį, kuris gali pasitarnauti kartu sprendžiant kilusias problemas. Mokytojas gali patarti, priminti, pamokyti vaikų tėvus. Jei tėvams nedrąsu ieškoti jūsų - padėkite jiems savo naujomis idėjomis, nevenkite pasitarti su tėvais, kas jus neramina vaiko elgesyje ir kaip galėtumėte kartu keisti vaiko elgesį - ne bausti, bet skatinti. Svarbu, kad namų taisyklės sutaptų su mokyklos taisyklėmis, labai svarbus toks pat poelgių vertinimas.
- Psichikos Sveikata: Psichikos sveikata - tai natūrali būsena, leidžianti žmogui jausti darną su jį supančia aplinka, užtikrinanti gebėjimą įveikti stresus, palaikanti tikėjimą savo bei kitų verte. Ji nėra atskiras vienetas, o - bendrosios žmogaus sveikatos dalis. Psichikos, socialinė ir fizinė sveikata yra tarpusavyje susijusios ir viena nuo kitos neatsiejamos. Normalus vystymasis ir psichikos sveikata vaikystėje yra sinonimai.
Vaikų Motyvacijos Skatinimas
Vaikų motyvacijos stygius - viena dažniausių tėvų nerimo priežasčių. Specialistai pažymi, kad toks vaikų elgesys neatsiranda per naktį. Vaikas, padedamas suaugusiųjų, konkrečiu gyvenimo tarpsniu turi išsiugdyti tam tikras savybes, kurios vėliau padeda žmogui siekti tikslų, mokytis, stiprinti atkaklumą bei motyvaciją veikti.
- 1 metai: Pasitikėjimas savimi.
- 1-3 metai: Savarankiškumas.
- 3-6 metai: Iniciatyvumas.
- 6-11 metai: Meistriškumas.
- 11-18 metų: Tapatumas ir identifikacija su grupe.
Jei vaikas daugelyje gyvenimiškų situacijų kartoja žodį „nenoriu“, reikėtų į situaciją pažvelgti kiek giliau. Gal šis žodis reiškia:
- Nuovargį?
- Nepatinkančią veiklą?
- Nesutampančius jūsų ir vaiko lūkesčius?
- Konfliktą su bendraamžiais?
- Emocinius/raidos sutrikimus?
- Suaugusiųjų neįvertinimą? Nuvertinimą? Pasiekimų nepastebėjimą?
- Negebėjimą išlaikyti negatyvių jausmų?
- Kritiška aplinką?
- Jūsų dėmesio stygių vaikui?
- Konfliktiškus santykius šeimoje?
Savitvardos Ugdymas
Savitvarda yra gebėjimas suvaldyti emocijas, ypač neigiamas: pyktį, nusivylimą, paniką. Savitvardos lavinimo procesas prasideda vos gimus ir tęsiasi visą mūsų gyvenimą. Gebėjimas tvardytis padeda vaikams dirbti komandoje, susidoroti su įtampa ir spręsti konfliktines situacijas. Šių įgūdžių vaikai išmoksta bendraudami kitais, padedami tėvų ir kitų juos auklėjančių žmonių.
- „Minutės pertraukėlės“: Tai trumpos pauzės, kai vaikas turi pabūti vienas ir nusiraminti.
- „Gero elgesio knygelė“: Padeda vaikui suprasti, kad jis gali kontroliuoti savo elgesį ir yra už jį atsakingas.
Emocinio Intelekto Ugdymas
Emocinis vaikų vystymasis apima jų gebėjimą atpažinti, suprasti, išreikšti ir reguliuoti savo jausmus. Tai sudėtingas procesas, kuris vyksta vaikams augant ir sąveikaujant su aplinka.
- Įvardinkite emocijas: Nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius.
- Pasidalinkite savo emocijomis: Modeliuokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
- Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.
Dažnos Tėvų Klaidos Auklėjant Vaikus
- Vaiko aplinkoje esantys žmonės nerodo tikrųjų jausmų.
- Tėvai daro viską, kad tik vaikai nepatirtų nusivylimo.
- Vietoj tikro nuraminimo tėvai siūlo pakaitinį pasitenkinimą.
- Tėvai elgiasi nepastoviai.