Šizofrenija, paranoja, psichozė - šie terminai dažnai kelia baimę, nes siejami su psichinės būsenos praradimu. Ar tai beprotiško gyvenimo būdo pasekmė, ar rimtos ligos pradžia? Aptarkime psichozės priežastis, simptomus ir gydymo būdus.
Pirmieji Ženklai ir Požymiai
Nerimas, nemiga ir nuolatinė įtampa gali būti pirmieji ženklai, įspėjantys apie galimus psichikos sutrikimus. Jei jaučiatės neramus, negalite užmigti, jaučiate nuojautą, kad kažkas blogo gali atsitikti, neignoruokite šių simptomų. Jei kartu su šiais požymiais atsiranda neįprasti ar keistoki dalykai, reikėtų rimtai susirūpinti ir kreiptis pagalbos. Tai nebūtinai reiškia šizofreniją, tačiau rodo, kad psichika yra persitempusi ir pradeda rodyti neatlaikymo ženklus.
Šizofrenija: Apibrėžimas ir Simptomai
Šizofrenija - tai sudėtinga, lėtinė psichikos liga, pažeidžianti jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Šizofrenija serga apie 1% pasaulio gyventojų. Manoma, kad šizofrenija nėra viena liga, o įvairių psichikos sutrikimų grupė. Todėl kalbama apie šizofrenijos spektro sutrikimus.
Šizofrenijai būdingas platus simptomų spektras, skirstomas į dvi grupes:
- Pozityvieji simptomai: haliucinacijos ir kliedesiai.
- Negatyvieji simptomai: blankus ir skurdus afektas, apsileidimas.
Svarbu pažymėti, kad daug šių simptomų gali pasireikšti ir sergant kitais psichikos sutrikimais. Sergant šizofrenija keičiasi asmenybė, o kiekvienas ryškesnis priepuolis gali negrįžtamai paveikti paciento psichiką.
Taip pat skaitykite: Baltikalnio gatvės psichiatrijos skyrius
Šizofrenijos testas galimas tik specialistui įvertinus ne tik esamų klinikinių simptomų visumą, bet ir ligos vystymąsi laike.
Psichozė: Realybės Suvokimo Iškreipimas
Psichozė yra bendras terminas, apibūdinantis psichinę būseną, kai asmuo iškreiptai suvokia realybę ir praranda su ja ryšį. Psichozės atveju gali pasireikšti įvairūs asmenybės, minčių ir elgesio pakitimai:
- Iliuzijos ir klaidingi įsitikinimai (paranoja): įsitikinimai, paremti tvirtais, bet iš iškreipto suvokimo atsirandančiais argumentais.
- Haliucinacijos: tikrovėje neegzistuojančių dalykų matymas, girdėjimas, uoslė ar jutimas.
- Sutrikusi mąstymo funkcija: sunkumai susiejant mintis ir logiškai mąstant.
- Nesugebėjimas suvokti savo elgesio keistumo: nesuvokimas, kad elgesys ir mintys yra neįprasti ir nepagrįsti.
- Bendravimo ir kasdieninės veiklos sunkumai: sunkumai bendraujant su kitais ir atliekant kasdienes užduotis.
Daugeliui žmonių gyvenime pasitaiko realybės iškraipymo epizodų. Todėl teigiama, kad psichozė nėra normalaus žmogaus sąmoningumo nukrypimas, o tik jo dalis, susidariusi intensyvioms ar sunkioms gyvenimo aplinkybėms. Tokiu atveju psichozė nebūtinai yra psichinės ligos simptomas. Psichozę gali sukelti įvairūs somatiniai, egzogeniniai veiksniai, apsinuodijimas ar psichologinės priežastys. Pasitaiko indukuotos psichozės atvejų, kai šalia sergančio asmens esantis žmogus pradeda matyti pasaulį ligonio akimis ir patiki jo liguistomis idėjomis.
Paranoja: Persekiojimo Iliuzija
Paranoja (iš graikų kalbos - šalia proto) - tai persekiojimo iliuzija, manija, kuri laikoma ne atskira liga, o tam tikrų psichinių sutrikimų simptomu (neurozė, psichozė, alkoholio delyras). Anksčiau paranoja buvo laikoma bendro pobūdžio psichikos sutrikimu arba parafrenijos (paranoidinės šizofrenijos) vystymosi forma.
Paranoja gali atsirasti kaip somatinių, neurologinių ir psichinių ligų pasekmė. Pacientas jaučiasi persekiojamas ir tiki, kad kiti žmonės siekia jį apgauti, įžeisti, sužaloti ar net užmušti. Paciento neįmanoma perkalbėti. Paranoja laikoma tik ligos simptomu, todėl sutrikimas gali būti pašalintas terapijos pagalba - psichoterapija ir medikamentiniu gydymu.
Taip pat skaitykite: Sveikimas po ūmios psichozės
Ankstyvas Gydymas: Svarbus Žingsnis į Pasveikimą
Pastebėjus pirmuosius šizofrenijos požymius, svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą - tiek medikamentinį, tiek psicho-socialinį. Net jei tai nėra šizofrenija, atsargumas yra svarbus. Geriau išsitirti ir imtis profilaktinių priemonių, nei laukti priepuolio. Po kiekvieno stipresnio šizofrenijos priepuolio įvyksta negrįžtami pakitimai galvos smegenyse, dėl kurių žmogus pasikeičia, atsiranda emocinis šaltumas, blankus afektas, keičiasi asmenybė, mąstymas ir bendravimas.
Sergant šizofrenija, svarbu žinoti kuo daugiau apie ligą, išmokti atpažinti ligos paūmėjimo požymius, laiku kreiptis pagalbos, laikytis gydytojo paskirto gydymo vaistais, stengtis dirbti, būti užsiėmusiu, bet nepervargti, nevengti bendravimo su žmonėmis, judėti ir sportuoti. Taip pat svarbu subalansuotai maitintis. Manoma, kad smegenų veiklą skatina žuvies taukuose esančios medžiagos ir B grupės vitaminai. Šeimos nariai turėtų vengti perdėtos paciento kritikos, realistiškai vertinti paciento galimybes, paremti ir paskatinti pacientą veikti ir bendrauti. Svarbi ir antrinė profilaktika - paūmėjimų vengimas.
Šizofrenijos Gydymas: Kompleksinis Požiūris
Šizofrenijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Paprastai derinami keli gydymo metodai:
- Vaistai: pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra neuroleptikai (tradiciniai ir atipiniai). Neuroleptikai turi būti vartojami ilgai, nes poveikis atsiskleidžia per kelias savaites. Ilgo veikimo neuroleptikai (Paliperidonas, Rispolept Consta, Zuklopentiksolis depo ir kt.) yra ypač veiksmingi. Esant nemaloniems šalutiniams reiškiniams, skiriami juos malšinantys vaistai. Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptiko dozės.
- Psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba: padeda pacientui susidoroti su ligos simptomais, pagerinti socialinius įgūdžius ir prisitaikyti prie gyvenimo.
- Reabilitacija: padeda pacientui atgauti prarastus įgūdžius ir integruotis į visuomenę.
Pirmiausia reikalinga psichiatro pagalba. Tik tinkamai subalansavus medikamentinį gydymą ir kupiravus psichozės reiškinius, galimas psichoterapinis gydymas. Priešingu atveju psichologinės intervencijos ar psichoterapija gali pabloginti būklę. Biopsichosocialinis modelis labiausiai pasiteisino šio susirgimo gydyme.
Šizofrenijos Priežastys: Sudėtingas Klausimas
TLK-10 (Tarptautinė ligų klasifikacija) nenaudoja tradicinio skirstymo į neurozes ir psichozes. "Psichozinis" paliktas kaip aprašomasis terminas. Šis terminas vartojamas aprašyti haliucinacijas, kliedesius ar tam tikrus elgesio sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Ūmios psichiatrijos skyriaus apžvalga
Prieš atsirandant tipiškoms šizofrenijos simptomams, ypač jauniems žmonėms, gali atsirasti nespecifinių simptomų (interesų praradimas, bendravimo vengimas, nusišalinimas nuo darbo, dirglumas ar padidėjęs jautrumas). Šie simptomai nėra specifiški konkrečiam sutrikimui, bet ir nebūdingi sveikai būsenai. Jie gali sutrikdyti šeimos santykius ir paciento veiklą. Jeigu būtų galima identifikuoti ir aprašyti tipišką ir specifinį šizofrenijai prodromą ir įrodyti, kad jis nebūdingas kitiems psichikos sutrikimams ir žmonėms be psichikos sutrikimų, tuomet prodromas galėtų būti įtrauktas kaip papildomas šizofrenijos kriterijus.
TLK-10 schizofrenija diagnozuojama, remiantis būdingais kliedesiais, haliucinacijomis ir kitais simptomais, trunkantys minimaliai vieną mėnesį. Daugelio klinicistų nuomone, didžiajai daugumai pacientų, patiriančių ūmines psichozes, psichoziniai simptomai pasireiškia per kelias dienas ar daugiausia per vieną-dvi savaites, ir daugelis pacientų nepriklausomai nuo gydymo pasveiksta per dvi-tris savaites. Todėl buvo nustatytas vieno mėnesio pereinamasis laikotarpis tarp ūminių sutrikimų su schizofreniniais simptomais bei pačios schizofrenijos. Apie panašią trukmę kalbama ir ūminių simptominių psichozių metu (amfetaminų sukeltos psichozės). Simptomai, atsiradę nutraukus toksinės medžiagos vartojimą, paprastai išnyksta per 8-10 dienų. Tačiau kol simptomai pasireiškia ir sukelia problemų (dėl to pacientas patenka į psichiatrinę tarnybą) praeina 7-10 dienų ir bendra trukmė būna 20 ir daugiau dienų. Todėl tikslinga laikytis 30 dienų arba vieno mėnesio termino nustatant schizofrenijos diagnozę, kai pastebima tipiškų schizofrenijos simptomų.
Vieno mėnesio trukmės psichozinių simptomų periodas, kaip būtinas schizofrenijos diagnozavimo kriterijus, prieštarauja nuomonei, kad schizofrenijai būdinga palyginti ilgalaikė eiga. Ne vienoje nacionalinėje klasifikacijoje pritaikytas šešių mėnesių trukmės periodas, bet pastaraisiais metais toks schizofrenijos trukmės apribojimas didesnės reikšmės neturi. Tarptautinės schizofrenijos ir su ja susijusių sutrikimų studijos nustatė, kad didelė dalis ligonių su tipiškais ir aiškiais schizofrenijos simptomais, kurie tęsiasi daugiau kaip vieną, bet mažiau kaip šešis mėnesius, visiškai pasveiko, arba jų psichinė būklė žymiai pagerėjo. Todėl, atsižvelgiant į TLK-10 tikslus, reikėtų vengti bet kokių prielaidų apie neišvengiamą schizofrenijos chroniškumą, ir suprasti šį terminą kaip sindromo aprašymą.
Taip pat svarbu paminėti schizoafektinius sutrikimus:
- F25.0 Schizoafektinis sutrikimas, manijos tipas
- F25.1 Schizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas
- F25.2 Schizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas
tags: #umios #psichozes #priezastys