Psichozė - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Šis rimtas psichikos sutrikimas, kurio simptomus patiria iki 5 proc. žmonių, reikalauja kompleksinio ir savalaikio gydymo. Dažniausiai pirmasis psichozės epizodas ištinka 12-35 m. amžiaus asmenis, vyrus paprastai 5-6 metais anksčiau nei moteris. Svarbu laiku atpažinti ir pradėti gydymą, kadangi pagalba dažnai būna smarkiai pavėluota, o pacientui gresia net ir negalia.
Psichozės esmė ir jos pasireiškimai
Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Psichozė - tai kontakto su realybe praradimas, gili psichiatrinė krizė, kuri apima visus gyvenimo aspektus. Ūmios psichozės būklės metu žmogus praktiškai yra 100 proc. neįgalus. Vienas iš medicininių sindromų yra žymūs esamos realybės suvokimo, pažintinių funkcijų, tai yra - mąstymo, dėmesio, atminties ir vykdomųjų funkcijų - elgesio, valios sutrikimai, dėl kurių žmogus negali suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti ir numatyti pasekmių. Ilgainiui jis gali suprasti, kas su juo vyksta, jeigu teikiama pagalba. Priešingu atveju žmogus pradeda gyventi liguistoje realybėje, kurioje yra kliedesiai, haliucinacijos ir labai sutrikęs elgesys.
Paciento patirtis psichozės metu
„Psichozės metu jaučiausi, kaip sapne. Keistumo ir neapsakomo chaoso jausmas, kai atrodo, tarsi viskas aplink mane yra padaryta specialiai, skirta man. Tai - tarsi košmariškas sapnas, kuris nepraeina nei dieną, nei naktį“, - pasakoja psichozę išgyvenęs pacientas. Žmonės, patiriantys psichozę, nenori joje būti. Jie nori išsivaduoti ir tikisi, kad tai savaime praeis, tačiau nepraeina ir tęsiasi mėnesių mėnesiais. Taigi, psichozės kamuojamam pacientui gali atrodyti, tarsi mintys yra „įdėtos“ į žmogaus galvą arba „dingo“ iš galvos, tapo girdimomis aplinkiniams. Taip pat gali atrodyti, kad kažkas jį persekioja, nori susidoroti, kontroliuoja, kad žmogus yra ypatingos kilmės arba mylimas asmuo jam neištikimas. Psichozės metu kalba gali tapti padrika, nelogiška, dažnai pametama mintis, gali apimti klausos, uoslės ir kitokios haliucinacijos, stiprus susijaudinimas, perdėtas aktyvumas arba akivaizdus vangumas, pasireiškiantis sulėtėjusiais judesiais, sąstingiu, įmantriomis pozomis.
Psichozės tipai ir priežastys
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis.
Taip pat skaitykite: Baltikalnio gatvės psichiatrijos skyrius
Pagrindinės psichozių rūšys:
- Šizofreninės kilmės psichozės
- Bipolinis afektinis sutrikimas su psichozės simptomais
- Psichoaktyviųjų medžiagų sukeltos psichozės
- Su CNS degeneraciniais sutrikimais (demencija ir kt.) susiję psichozės
Gali būti ir narkotikų sukelta psichozė, kuri vėliau išprovokuoja psichozinius sutrikimus, progresuojančius iki šizofrenijos arba net šizoafektinio sutrikimo.
Gera žinia yra tai, kad dalis žmonių patiria tik trumpalaikes psichozines reakcijas: kartais dėl streso, kartais dėl kažkokių nelaimingų įvykių gyvenime. Jos pasižymi gera prognoze. Tokį žmogų labai greitai galima atstatyti, taikant kuo ankstyvesnes priemones. Taip pat gali būti fizinės ligos sukelta psichozė - tada reikalingas somatinis gydymas. Kartais būna autoimuninės priežastys, kuomet organizme vyksta sisteminiai pakitimai, uždegiminės reakcijos. Gali būti ir galvos smegenyse vykstantys pokyčiai: tai gali nulemti encefalitai arba tam tikri galvos smegenų pažeidimai. Taip pat gali būti šizotipinis sutrikimas, labiau panašus į asmenybės sutrikimą. Tai gali būti nuolatinis kliedesinis sutrikimas arba kiti susirgimai. Viena iš rizikos patirti psichozę grupių yra vienišos motinos pogimdyminiame laikotarpyje. Šis pogimdyminės depresijos arba pogimdyminės psichozės epizodas yra labai svarbus jaunų moterų gyvenime, nes jis turi didelį poveikį tiek pačiai motinai, tiek kūdikiui.
Psichozės rizikos veiksniai
Psichozės rizikos veiksniai yra genetiniai. Dvynių ir įvaikinimo tyrimai rodo, kad genai turi įtakos, bet jie nėra lemiami. Didžiausia, nors ir mažesnė nei 50 proc., rizika susirgti yra šizofrenija sergančio žmogaus tapačiam dvyniui. Epigenetika - aplinkos arba gyvensenos veiksniai, kurie turi įtakos genų aktyvavimui ar užslopinimui, - taip pat svarbi. Ar genai bus aktyvuoti, priklauso nuo gyvenimo būdo, streso, aplinkos, kitų veiksnių, taip pat ir nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Reikšmingi ir biologiniai veiksniai: ankstyva raida, infekcijos nėštumo metu, gimdymo traumos, kūdikystėje persirgtos ligos. Gali būti ir psichozę skatinantys veiksniai, pvz., neigiami ar reikšmingi gyvenimo įvykiai.
Žmonių, patiriančių pirmuosius psichozės simptomus, šeima gali į tai reaguoti neadekvačiai - sustiprinti simptomus, kai atsiranda vadinamos išreikštos emocijos, kurios susideda iš dviejų komponentų, kada šeimos nariai reaguoja priešiškai ir kartu tarsi perdėtai rūpestingai, tačiau ta perdėta globa susijusi ir su perdėta kontrole. Toks tėvų elgesys su savo paaugliais vaikais dažnai gali būti veiksnys, kuris neskatina žmogaus savarankiškumo, o kaip tik stumia jį į galima sakyti vengimą, uždarumą. Nuo to psichozės simptomai paūmėja. Paūmėjus psichozės simptomams, tėvų elgesys tampa dar neadekvatesnis. Taip tarsi užsisuka užburtas, ydingas ratas, kurį reikia psichologinėmis priemonėmis, psichoedukacija, artimųjų švietimu, psichoterapija būtinai nutraukti.
Taip pat skaitykite: Psichozės simptomai ir požymiai
Ankstyvieji požymiai ir diagnostika
Psichozinių sutrikimų eiga labai įvairi - kartais net nepavyksta tiksliai mėnesiais ar net metais identifikuoti, kiek užtrunka psichozės simptomų raida, kol tai pasiekia piką. Požymiai pačioje pradžioje būna visiškai nespecifiniai. Iki psichozės atsiradimo yra prodromas (požymis, nurodantis gresiančią ligą). Tai gali būti depresija su psichoze ar tam tikrais psichozės požymiais, gali būti būklės, panašios į nerimo sutrikimus, baimes, fobijas, gali keletą kartų ištikti panika, miego sutrikimai, dirglumas. Paaugliams labai būdingas nuovargis, apatija, valios susilpnėjimas, kartais tiesiog pasimetimas, kada žmogus nebežino, kas jis yra, kokios jis lyties, ko nori gyvenime. Tai irgi gali būti psichozės pradžia. Dar sudėtingesnė situacija, kada iš pradžių į prodromą panašūs požymiai pasireiškia per keletą metų, bet po to savaime gali susilpnėti.
Reikšmingi ženklai: pradiniai mąstymo sutrikimai, sunkumas mokytis, suprasti naują informaciją, sutrikusi kalba, analizė, apibendrinimas, abstachavimas, skaičiavimas, erdvinė kompozicija. Vėliau žmogaus mąstymas tampa neproduktyviu. Kartu būna perdėtas dirglumas, atsiranda kognityvinės klaidos, sukuriamos klaidingos schemos, iš kurių po to formuojasi kliedesiai, kurie ilgainiui gali pasireikšti kaip įvairūs santykio, persekiojimo, kenkimo, nuodijimo kliedesiai, kartais būti fantastinio turinio: ateivių, kosmoso, naujųjų technologijų, interneto, minčių perdavimo. Dirbtinis intelektas irgi pacientams atsiranda kaip naujos kliedesio temos. Kartais pasitaiko ekstersancorinių sutrikimų. Visada būna suvokimo sutrikimai: iliuzijos, haliucinacijos.
Ūmios psichozės gydymo strategijos
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:
- Medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus;
- Socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios
Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
Gydymo elementai
Norint pasiekti gerų gydymo rezultatų BŪTINI VISI TRYS gydymo elementai:
Taip pat skaitykite: Ūmios psichiatrijos skyriaus apžvalga
- Tvarkingas vaistų vartojimas, gydymo kursai skaičiuojami metais.
- Blaivybė - jokių legalių ir nelegalių svaigalų bei kvaišalų.
- Stabili „8-8-8" dienotvarkė: 8 h darbinės veiklos, 8 h poilsio, 8 h miego naktimis (ne dieną).
Jei tikrai nuoširdžiai norite padėti psichoze sergančiam savo artimajam, turite kiekvieną mielą dieną dalyvauti šių trijų punktų įgyvendinime, o ne apsiriboti artimojo registracija pas gydytoją psichiatrą, kuri įprastai būna kartą per kelis mėnesius. Jei yra psichozės paūmėjimas - greičiausiai buvo nesilaikyta vieno ar kelių iš šių trijų punktų. Psichozės paūmėjimai gydomi psichiatrijos stacionare. Centrinės nervų sistemos atsistatymo periodas po ūmios psichozės yra gana ilgas, panašus į persirgus galvos smegenų insultu - 6-12 mėnesių.
Kaip padėti sergančiajam?
Pastebėjus simptomus, rodančius prasidėsiant psichozę, artimieji turėtų sunerimti ir kaip įmanoma greičiau kreiptis pagalbos. Esant psichikos sutrikimams, galioja ta pati nuostata kaip ir esant bet kokiam negalavimui: kuo anksčiau bus pradėta gydyti, tuo didesnė tikimybė suvaldyti ligą ir išvengti nemalonių jos pasekmių.
Iki šiol baiminamasi literatūroje ir kine regėtų, bet iš tikrųjų nebenaudojamų tramdomųjų marškinių, vienutės su guminėmis sienomis ar elektros srovės pririštajam prie lovos. Kalbant apie pagalbą, galvoje turima laiku suteikta visapusiška tiek psichologinė, tiek medikamentinė, tiek edukacinė ir į ankstyvą reabilitaciją nukreipta pagalba psichozę patyrusiam žmogui ir visai jo šeimai.
Įkalbėti psichozę patyrusį žmogų priimti pagalbą yra viena sunkiausių užduočių. Psichozės apimtas žmogus savaip interpretuoja įvykius ir artimųjų norą padėti, įtraukia juos į savo kliedesių pasaulį. Neveikia jokie argumentai. Dažnai tokių įkalbinėjimų rezultatas būna netgi priešingas: kliedesių kankinamam žmogui atrodo, kad artimieji nori pakenkti. Svarbiausia, kad kenčiantis žmogus jaučiasi nesuprastas, atstumtas, sutrikęs ir nebežino, kuo pasitikėti. Kuo labiau žmogus spaudžiamas į kampą gydytis, tuo mažiau šansų, kad jis savo noru ateis pas specialistą, todėl labai svarbu parodyti pagarbą psichikos sutrikimą patiriančiojo kančiai, jo išgyvenimams. Psichozės kankinamam žmogui reikia leisti suvokti ir pajusti, kad jis yra išgirstas, suprastas. Kartu būtina parodyti, kad yra ir kita nuomonė apie tai, kas vyksta.
Kalbantis su sergančiuoju reikia stengtis išsiaiškinti, kuo konkrečiai galima padėti, kad kenčiantis žmogus pasijustų geriau. Galbūt bus paprašyta tiesiog pabūti šalia, galbūt reikės pasirūpinti, kad žmogus normaliai valgytų, kad būtų saugus, galbūt palydėti pas gydytoją gauti receptą vaistų, padėsiančių jam geriau išsimiegoti ar ramiau pasijausti.
Sveikimo perspektyvos
Patyrusiam psichozę asmeniui sveikti padeda 5 dalykai. Pirmasis - vaistai ar vaistų deriniai. Taikomos ir nefarmakologinės, vadinamos neurostimuliacinės priemonės, tokios, kaip invazinis metodas elektros impulsų terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija. Kitas svarbus gydymo komponentas - abstinencija nuo psichoaktyvių medžiagų, kurias vartoja ne mažiau kaip trečdalis sergančių žmonių. Gydant psichozę svarbu skatinti psichologinius gebėjimus ir spręsti įvairius konfliktus, į kuriuos patenka žmonės, jei iškrenta iš mokyklos, nebelanko užsiėmimų profesinės reabilitacijos ar darbinėje karjeroje, kada valkatauja, netgi išvažiuoja į užsienį, tarsi bandydami pabėgti nuo savęs. Planuodami tolesnę pagalbą, medikai siūlo ir palaikyti optimalų streso lygį, moko jį valdyti. Labai svarbi socialinė parama, kad būtų išvengta izoliacijos - jos žala ypač pasimatė per pandemiją, kai daug žmonių dėl izoliacijos patyrė psichozės simptomus.
Maždaug trečdaliui pacientų gali būti pasveikimas arba lengvas sutrikimas po kelių psichozės epizodų. Tačiau dviem trečdaliams reikalinga pagalba visą gyvenimą, iš jų 8 proc. serga po lėtinio psichozės epizodo, kuris užtrunka keletą metų, visą gyvenimą iki mirties. Tad labai svarbu, kad medikų intervencijos būtų kuo ankstyvesnės. Naujausi duomenys rodo, kad tam tikrų smegenų žievės stimuliavimas gali padėti atstatyti dopamino koncentraciją galvos smegenyse. Dopaminas yra pagrindinis neuromediatorius, lemiantis psichozės simptomus: tiek teigiamus, tiek neigiamus. Visi kartu paėmus tie metodai: tiek vaistai, tiek neurostimuliaciniai metodai, tiek elektros impulsų terapija padeda tą įveikti kartu su psichosocialiniais gydymo metodais.
Kur ieškoti pagalbos?
Klinikoje teikiamos visapusiškos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos - ambulatorinės, psichosocialinės reabilitacijos bei stacionarinės, todėl klinikos specialistai gali paskirti tinkamiausią gydymą kiekvienam pacientui. Depresijų gydymo skyriuje teikiama pagalba asmenims, kurie patiria įvairios kilmės depresines būsenas. Ūmių psichozių skyrius orientuojasi į efektyvią kompleksinę pagalbą pirmą psichozės epizodą patiriantiems, dažnai jauniems asmenims. Somatopsichiatriniame skyriuje kompleksinė ir integrali pagalba teikiama asmenims, kuriems be psichikos sutrikimų stebimi ir somatiniai ar neurologiniai sutrikimai.
Jeigu artimieji įtaria psichikos sutrikimą, o asmuo nesutinka išsitirti, artimieji gali kreiptis į pirminio psichikos sveikatos centro gydytoją psichiatrą raštu, nurodydami konkrečius asmens psichikos sutrikimo požymius. Atvežus pacientą į priėmimo-skubios pagalbos skyrių, po gydytojo psichiatro apžiūros, pacientas gali būti stacionarizuojamas priverstinai jeigu nustatyta sunki psichikos liga ir jeigu yra reali grėsmė, kad asmuo savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei.
Išvados
Ūmios psichozės gydymas yra kompleksinis procesas, apimantis medikamentinį gydymą, psichosocialinę reabilitaciją ir artimųjų palaikymą. Laiku atpažinus simptomus ir pradėjus gydymą, galima pasiekti gerų rezultatų ir padėti žmogui grįžti į visavertį gyvenimą. Svarbu atminti, kad psichozė nėra gėdinga liga, o sveikimo kelias yra įmanomas su tinkama pagalba ir palaikymu.
#