Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama neuromokslininkės dr. Urtės Neniškytės veikla ir įžvalgos autizmo spektro sutrikimų (ASS) tema. Lietuvoje vis daugiau kalbama apie suaugusius autistiškus žmones, o U. Neniškytė atkreipia dėmesį į šių žmonių neišnaudotą intelektinį potencialą ir būtinybę kurti jiems palankią aplinką. Straipsnyje remiamasi moksliniais tyrimais, asmeninėmis patirtimis ir iniciatyvomis, kuriomis siekiama gerinti autistiškų asmenų integraciją į visuomenę, ypač aukštojo mokslo srityje.
Autizmo Diagnostikos Raida Lietuvoje
Lietuvoje apie suaugusius autistiškus žmones prabilta visai neseniai. Pasak Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovės Barboros Suisse, iki 2015 m. suaugusiems asmenims autizmas nebuvo nustatomas, visiems buvo diagnozuojama šizofrenija. 2017 m. autizmo diagnozę turėjo jau 17 suaugusiųjų. 2019-aisiais žmonės jau dažniau prisipažįsta esantys autistai ir atvirai kalba apie savo patirtis tiek siekiant aukštojo išsilavinimo, tiek ieškant darbo ir įsitvirtinant jame. Tai, pasak B. Suisse, didelis pasiekimas.
Urtės Neniškytės Įžvalgos apie Autizmą
VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė teigia, kad 70 proc. autizmo sutrikimą turinčių žmonių pasireiškia intelekto negalia, bet tarp kitų 30 proc. daug pasižymi itin aukštu intelekto koeficientu. Mokslininkė įsitikinusi - autistiški žmonės gali pasiekti labai daug, reikia tik sudaryti jiems sąlygas, sukurti palankią aplinką. „Atidumas detalėms, puiki atmintis ir aistringas gilinimasis į juos dominančias sritis suteikia jiems galimybę tapti puikiais savo srities specialistais“, - sako U. Neniškytė.
U. Neniškytės atliekami tyrimai siekia nustatyti mechanizmus, reikalingus smegenų tinklams subręsti vystymosi metu (maždaug nuo 6 mėn. iki 6 metų). Šių procesų sutrikimai yra siejami su tokiomis ligomis kaip autizmo spektro sutrikimas, šizofrenija ar epilepsija.
Smegenų tinklų genėjimo mechanizmai
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkės dr. Urtės Neniškytės vadovaujama darbo grupė siekia nustatyti molekulinius smegenų tinklų genėjimo mechanizmus, kai smegenų imuninės ląstelės iš bręstančio neuronų tinklo pašalina nereikalingas jungtis ir taip sudaro sąlygas susiformuoti tinkamai smegenų struktūrai fizine ir funkcine prasme.
Taip pat skaitykite: Neuromoksliniai autizmo tyrimai (U. Neniškytė)
Ankstyvasis Ugdymas ir Smegenų Formavimasis
Pasak U. Neniškytės, žmogaus smegenys pradeda vystytis dar motinos įsčiose. Nėštumo metu ir per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius žmogaus smegenyse susidaro daug jungčių, vadinamų sinapsėmis, kurios vėlesniais gyvenimo laikotarpiais „išgenimos“. Priklausomai nuo smegenų srities, gali būti „išgenima“ net iki 70 proc. Jeigu taip neatsitinka, pasak mokslininkės, galimi įvairūs smegenų vystymosi sutrikimai, tokie kaip autizmo spektro sutrikimai. Todėl mokslininkė neigiamai žiūri į siekius ankstinti formalųjį ugdymą.
Iššūkiai ir Galimybės Aukštajame Moksle
JAV (Lietuvoje statistikos nėra) į aukštąsias mokyklas įstoja 30 proc. autistų, bet per 5 metus studijas baigia tik 20 proc. jų. „Vadinasi, kažkas neveikia pačioje universiteto aplinkoje. Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje nėra atrasta būdų, kaip suteikti geriausią aplinką šiems žmonėms, - apgailestauja mokslininkė. - Svarbu suprasti, kad autistiškų žmonių patiriami sunkumai dažniausia nėra susiję su akademiniais pasiekimais. Tyrimai rodo, kad jiems puikiai sekasi vykdyti reikalavimus, susijusius su akademiniu turiniu, bet problemų kyla dėl atėjimo į universitetą ir buvimo jame.“ Pasak U. Neniškytės, nauja, neprognozuojama aplinka, sunkumai mezgant socialinius kontaktus, mokymosi proceso valdymas, sensorinės perkrovos - tokių problemų gali patirti ir neturintys autizmo spektro sutrikimo žmonės, tik pastariesiems šie iššūkiai sunkiau įveikiami. Universiteto bendruomenei svarbu suprasti tuos iššūkius ir padėti juos spręsti.
Universiteto vaidmuo kuriant įtraukią aplinką
„Visi mes esame specialiųjų poreikių žmonės ir tie poreikiai yra įvairūs. Pagalba, kuri padėtų autistiškiems studentams, būtų naudinga visiems studentams. Jie atneša naujų įgūdžių, naujų gebėjimų, mes turime padėti juos įgyvendinti“, - sako U. Neniškytė.
VU neįgaliųjų reikalų koordinatorės Indrės Širvinskaitės teigimu, negalią turintys studentai visada gali kreiptis pagalbos. Taip pat teikiamos konsultacijos dėstytojams, studentams, administracijai, vyksta mokymai įvairiomis temomis pagal poreikį. Dėstytojams reikėtų suprasti, kad kartais neįprastas studento elgesys neturi nieko bendra su nepagarba: jis gali išeiti iš auditorijos, piešti per paskaitą ar būti su ausinėmis. Kai kada gali reikėti individualaus studijų plano ar, tarkim, galimybės laikyti egzaminą atskiroje auditorijoje.
Dublino Universiteto pavyzdys
Dublino universitetas Airijoje - autizmui draugiška aukštoji mokykla. Šios srities koordinatorė Fiona Early pabrėžia, kad Dublino universitetas autizmą vertina kaip vieną iš įvairovės formų ir visaip remia autistiškus žmones, kad jie galėtų atskleisti savo potencialą. Dublino universitete stengiamasi paskatinti studentus įsitraukti į universiteto programas: vyksta atvirų durų dienos, yra parengti orientavimosi įrankiai ir pan. Taip pat, pasak F. Early, labai svarbu padėti įveikti akademinius iššūkius. Pavyzdžiui, per egzaminus autistiškiems asmenims gali būti skiriama daugiau laiko, atsiskaitymai vyksta tylesniame kambaryje ir pan. Taip pat mokymosi procese gali būti pasitelkiamos pagalbinės priemonės: programėlė „Claro read“ padeda susipažinti su tekstu patiriantiems sunkumų skaityti, leidžiama įsirašyti paskaitas ir paskui perklausyti tiek kartų, kiek reikia. Studentai gali pasitelkti specialistus, kurie padeda susidėlioti tvarkaraštį, išsiaiškinti patalpų planą ir pan. Kitas ne mažiau svarbus dalykas - socialinėje srityje kylantys iššūkiai: autistiškiems studentams padedama organizuotis kasdienį gyvenimą. Prie to prisideda ne tik administracija ar autizmo koordinatoriai, bet ir kiti studentai. Be to, rengiami autizmui draugiški renginiai. Jų išskirtinumas - mažesnis triukšmas, prigesintos šviesos, aiškios instrukcijos apie įvykio vietą ir darbotvarkę.
Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie autizmą iš neuromokslų perspektyvos
Dublino universitete siekiama sukurti autizmui draugišką aplinką: yra įrengtos tyliosios vietos ir tylieji kambariai, o ten, kur įprastai triukšminga (pavyzdžiui, kavinėje), būna tyliosios valandos - kuriam laikui išjungiama muzika ir prigesinamos šviesios. Taip pat universitetas turi vadinamąsias „pabėgimo būdeles“ - jos nepraleidžia garso, todėl tai puikus būdas atsiriboti nuo aplinkos triukšmo. Be to, dar universitetas turi ir keletą specialiai autistiškiems žmonėms skirtų sensorinių „kokonų“ - mažoje futuristinėje erdvėje galima nusiraminti nuo sensorinių perkrovų, kurių jie dažnai patiria. Taip pat daug dirbama kovojant su autizmą gaubiančia stigma, plečiamas universiteto bendruomenės supratimas ir žinios bei įgūdžiai apie šį sindromą - vyksta įvairūs mokymai, leidžiama literatūra ir pan. Taip pat sudaromos galimybės patiems žmonėms pasisakyti apie universiteto gyvenimą, o baigusiems universitetą padedama įsidarbinti.
Vilniaus Universiteto iniciatyvos
Vilniaus universitetas taip pat daro pirmus žingsnius, kad čia galėtų studijuoti turintys ne tik fizinę, bet ir nematomą negalią ar įvairių poreikių: universitete įsteigtas neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus etatas, patvirtinta strategija „Atviras neįgaliesiems universitetas", baigiama parengti Lygybės ir įvairovės strategija.
Ankstyvoji Diagnostika ir Intervencija
Ilgą laiką buvo galvojama, kad autizmas yra antrųjų gyvenimo metų sutrikimas. Ir iš to labai nesėkmingai atsirado asociacijų, kurios mus veda prie tymų epidemijos. Tai buvo sąsajos su tymų, raudonukės, kiaulytės skiepu, kuris tiesiog - taip jau atsitiko - atsirasdavo tuo pačiu metu: tiek autizmo simptomai, pastebimi net ne specialistams, tėvams, artimiesiems, tiek skiepijimo laikas. Bet ar tai reiškia, kad pakitimai atsirado antraisiais metais? Iš tikrųjų, ne.
Įvairiose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jau yra gairės specialistams, kaip išmokti atpažinti pakitimus, galimus sutrikimus netgi dviejų-trijų mėnesių amžiaus vaikams. Ir tai yra svarbu, nes norime kuo anksčiau identifikuoti sutrikimą. Visi žinome, kad autizmas susijęs su sutrikusia įvairiais lygmenimis komunikacija. Tad kokie tie požymiai, nurodomi pediatrams, ir kuriuos atpažinti galėtume mokyti ir tėvus? Tai yra neįprastos vizualinės fiksacijos - vaikai labiau linkę žiūrėti į objektus nei į veidus. Tai tam tikras kartojimas. Netipinis kalbos vystymasis, dažnai atsiliekantis įvairių garsų kartojimas gali būti vienas požymių, kad yra tam tikri vystymosi sutrikimai, siejami su autizmu, ir turi būti vertinami kitų sutrikimų kontekste. Taip pat komunikacija. Visi žinome, kad autizmas susijęs su sutrikusia įvairiais lygmenimis komunikacija. Galiausiai nenoras bendrauti, noras orientuotis į negyvus objektus, o ne į savo tėvus. Šie požymiai gali būti labai ankstyvi, jau antrą-trečią mėnesį pediatrams rekomenduojama atkreipti dėmesį, o šeši mėnesiai yra vėliausias laikas pastebėti šiuos požymius.
Ankstyvosios intervencijos svarba
Smegenys (pagal dabartinį priimtą modelį) vystosi vadinamaisiais smegenų „langais“. Tai yra tam tikros sritys, kurios išvysto tam tikras savybes tam tikru metu. Ir jei praleidžiame tą kritinį „langą“, nebegalime to prarasto laikotarpio kompensuoti. Tad kuo anksčiau intervencijomis koreguojame sutrikusias funkcijas, tuo lengviau smegenims vystyti vėliau besivystančias aukštesniąsias funkcijas.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Genetiniai ir Aplinkos Veiksniai
Mes negalime sakyti, kad autizmas yra tik genetinis sutrikimas. Jei taip būtų, tuomet vienam iš identiškų dvynių turint šį sutrikimą, kitam jis taip pat visuomet pasireikštų. Pagal Kembridžo universiteto profesoriaus Simono Barono-Coheno atliktus tyrimus, jei vienas iš identiškų dvynių turi autizmo spektro sutrikimą, kitam jis pasireiškia 60 proc. Tai reiškia, kad nepakanka vien to geno, turi būti tam tikri aplinkos veiksniai.
Motinos organizmo būklės įtaka
Šiuo metu pagal tyrimų rezultatus galime teigti, kad yra motinos organizmo būsenų ir sutrikimų, kurie didina autizmo riziką. Pavyzdžiui, šiais metais publikuota Danijoje atlikta studija, kuri parodė, kad uždegimas motinos organizme didina autizmo, šizofrenijos, depresijos riziką.
Pagalba Šeimai ir Vaikui
Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad ankstyvos intervencijos sistema turėtų būti nukreipta į šeimą, o ne į vaiką. Vaikams iki trejų metų efektyviausia, kai pagalbą suteikia tėvai. Jei tėvai motyvuoti padėti savo vaikui, reikėtų juos mokyti tai padaryti.
Mityba ir Papildai
Kaip ir bet kuriam augančiam vaikui, turintiems autizmo spektro sutrikimą labai svarbi įvairi mityba. Žmogaus, įskaitant smegenų, vystymuisi būtinos įvairios medžiagos, kurių gauname su maistu. Vienas iš dažniausiai rekomenduojamų papildų yra žuvų taukai. Omega-3 rūgštys yra svarbios smegenų vystymuisi ir dabar rekomenduojama pradėti jų duoti visiems vaikams nuo šešių mėnesių, nes vaikai su maistu jų pakankamai negauna.
Mokslas ir Visuomenė
Visuomenė turi suprasti, kad autistiški žmonės gali pasiekti labai daug, jei jiems bus sudarytos tinkamos sąlygos. Svarbu šviesti ir dėstytojus, ir studentus, kad autizmas nėra kažkas antgamtiško, tiesiog šie žmonės kitaip supranta pasaulį. Jų intelekto koeficientas yra aukštas, jie gali lengvai suprasti sudėtingas inžinerines schemas, tačiau jiems gali būti sunku susiorientuoti aplinkoje, valdyti savo laiką.
Neuroįvairovė ir visuomenės požiūris
Mąstant iš autizmo advokatavimo pusės bandoma perkopti autizmo kaip trūkumo sampratą. Tačiau autizmo advokatavimo judėjimą sudaro gerai funkcionuojantys autistai: iš esmės visuomenė girdi tik juos, o juk autizmo bendruomenėje jie - mažuma. Jei sakome, jog čia tiesiog įvairovė ir būtina ją priimti, kyla rizika, kad ignoruosime žmones, kuriems reikalinga didelė parama, nes galbūt jie neverbalūs ar jiems išsivystęs stiprus sensorinis hiperjautrumas.
Asmeninė Patirtis ir Mokslinė Karjera
Urtės Neniškytės pasirinkimas tapti mokslininke jos šeimai tikrai nebuvo neįprastas. Abu pašnekovės tėvai - chemikai, ir dukra, nors spaudimo sukti mokslo kryptimi tikrai nejuto, nužingsniavo tėvų pėdomis.
Motyvacija ir Tikslai
U.Neniškytė tikino į gyvenimą žiūrinti kiek kitaip - nekelianti sau konkrečių tokio pobūdžio tikslų. „Aš tiesiog esu, darau tai, kas man patinka, ir bandau būti naudinga visuomenei. Juk mes su visuomene esame simbiozėje. Visuomenė sako - taip, mums tai aktualu, mes tau duosime pinigų - daryk. Visuomenė mato, kad ir jai iš to gali būti naudos. Tai mes taip ir darom. Aš negalvoju, nekeliu sau tikslo, kad mane visuomenė prisimintų kaip išgydžiusią autizmą.
Asmeninis požiūris į santuoką
Santuoka ir yra būdas mus kontroliuoti. Kodėl valstybė remia santuoką? Koks valstybei skirtumas, kaip du, trys ar keturi suaugę žmonės kartu ką nors veikia? Šiaip jokio. Bet yra matoma, kad susituokę žmonės yra stabilesni, labiau motyvuoti turėti darbą, likti savo šalyje. Santuoka atneša labai daug dalykų, kurie tarsi įžemina tave toje visuomenėje, kurioje esi.
Laimė ir Smegenų Veikla
Jeigu žiūrėsime neurochemiškai, laimė susideda iš lūkesčius atitinkančio atpildo. Siekite tikslų, kurie yra racionalūs, kurie jums gali suteikti atpildą. Laimė priklauso nuo mūsų savijautos, ar mes esame svarbūs kitiems žmonėms - tiek šeimos, tiek darbinėje aplinkoje. Mus reikia artimo ryšio šeimoje, su draugais, puoselėkime ir branginkime jį. Leiskime sau patirti mažus malonumus, asketizmas laimės neatneša, laimę atneša mokėjimas pasimėgauti visomis juslėmis.
tags: #urte #neniskyte #autizmo #sutrikimas