Įvadas
Dr. Urtė Neniškytė yra žinoma neuromokslininkė, kurios tyrimai apima žmogaus smegenų vystymąsi, ypač ankstyvąją vaikystę ir paauglystę. Jos darbas padeda geriau suprasti tokius smegenų vystymosi sutrikimus kaip autizmo spektro sutrikimai ir šizofrenija. Šiame straipsnyje apžvelgiami U. Neniškytės tyrimai, susiję su autizmu, smegenų vystymosi ypatumais ir galimybėmis padėti raidos sutrikimų turintiems vaikams.
Ankstyvasis Smegenų Vystymasis Ir Sinapsių Genėjimas
Pasak U. Neniškytės, žmogaus smegenys pradeda vystytis dar motinos įsčiose. Nėštumo metu ir per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius smegenyse susidaro daug jungčių, vadinamų sinapsėmis. Vėliau šios jungtys „išgenimos“, panašiai kaip medžių genėjimas ankstyvą pavasarį, kad rudenį būtų geresnis rezultatas. Priklausomai nuo smegenų srities, gali būti „išgenima“ net iki 70 proc. jungčių. Jeigu taip neatsitinka, pasak mokslininkės, galimi įvairūs smegenų vystymosi sutrikimai, tokie kaip autizmo spektro sutrikimai.
Ilgą laiką buvo manoma, kad neuronai patys pašalina jungtis, tačiau 2011 m. mokslininkai patvirtino, kad vien tik neuronų tam neužtenka. Didžiulį vaidmenį šiame procese vaidina smegenų imuninė sistema - kaip tik ji yra U. Neniškytės mokslinių tyrimų sritis.
Ketvirtasis Trimestras Ir Smegenų Branda
Trys pirmieji kūdikio gyvenimo mėnesiai, pasak U. Neniškytės, panašesni į gyvenimą gimdoje. 36 savaičių vaisiaus ir naujagimio smegenys beveik nesiskiria. Netgi naujagimio ir trijų mėnesių kūdikio smegenyse jungčių skaičius yra labai panašus. Todėl evoliucinės biologijos specialistai tris pirmuosius žmogaus gyvenimo mėnesius vadina ketvirtuoju trimestru.
Nuo trijų mėnesių įvyksta sprogimas: kūdikis pradeda matyti pasaulį, girdėti, sąveikauti su juo, ir tai atsispindi raidoje. Nuo trijų iki šešių mėnesių jungčių smegenyse padaugėja kelis kartus ir toliau daugėja iki dvejų metų, bet dar po dvejų metų, pasak mokslininkės, turime tik pusę buvusių jungčių, o 6 metų vaiko - dar perpus mažiau. Tai laikas, kai vyksta vadinamasis smegenų „genėjimas“, o vaikas formuojasi į savarankišką būtybę. Laikas, kai įvyksta smegenų branda. Todėl mokslininkė neigiamai žiūri į siekius ankstinti formalųjį ugdymą.
Taip pat skaitykite: Socialinė autizmo paveiktų asmenų integracija
Paauglystė Ir Smegenų Pertvarkymai
Nuo 6 metų smegenyse būna tam tikra pauzė. Antroji kritinių pokyčių banga, pasak U. Neniškytės, įvyksta paauglystėje (nuo 12 iki 20 metų). Pagrindinė paauglystės metu persitvarkanti smegenų sritis yra prieškaktinė smegenų žievė, kuri koduoja visą mūsų asmenybę, atsako už racionalų mąstymą ir taisykles. Smegenų persitvarkymo paauglystėje sutrikimai siejami su šizofrenija.
„Sulaukus dvidešimties ateina laikas smegenis naudoti, ir naudoti kuo efektyviau. Smegenys keičiasi ir nuo 20 metų“, - sako U. Neniškytė. Tik ne taip kritiškai.
Autizmas Neuromoksliniu Požiūriu
Kalbėdama apie autizmą neuromoksliniu požiūriu, U. Neniškytė išskiria keletą bruožų:
Didesnė smegenų apimtis ankstyvame amžiuje: Iki šešių mėnesių ir antraisiais gyvenimo metais galvos apimtis didėja ir tampa reikšmingai didesnė nei bendraamžių. Tai siejama su nekontroliuojamais smegenų augimo tarpsniais ir didesniu pilkosios ir baltosios smegenų medžiagos tūriu.
Sutrikusios socialinės smegenų funkcijos: Amygdala, atsakinga už baimę, nerimą ir socialinę sąveiką, autistiškų žmonių yra mažesnė.
Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie autizmą iš neuromokslų perspektyvos
Sutrikusi smegenėlių funkcija: Šioje smegenų dalyje sutrikusi slopinimo funkcija, dėl to autistiški žmonės itin jautrūs sensorinei informacijai.
Pažeistos jungtys: Autistiškose smegenyse kai kurios dalys yra pernelyg stipriai susijungusios, o kai kurios - per silpnai.
Funkcine prasme, yra dvi teorijos:
- Empatizavimo ir sistematizavimo teorija: Sumažėjusi empatija ir gebėjimas suprasti, kaip jaučiasi kitas, bet labai geras sistematizavimo funkciją, kai gerai atpažįstamos ir taikomos taisyklės.
- Centrinės ašies teorija: Autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys labiau linkę susitelkti į detales, o ne į visumą.
U. Neniškytės teigimu, taikant smegenovaizdos metodus galima nustatyti, kuriems naujagimiams per ateinančius trejus metus bus nustatyta autizmo diagnozė. Tai reiškia, kad jau gimstant smegenų tinklai yra kitokie.
Ankstyvoji Intervencija Ir Pagalba
U. Neniškytė akcentuoja, kad labai svarbu vaikui kuo anksčiau suteikti pagalbą, nes smegenys plastiškiausios ankstyvoje vaikystėje. Ankstyvoji intervencija padeda koreguoti galbūt įgimtą smegenų pokytį, kad susilpnintume simptomatiką ir sumažintume pokytį, kuris išliks smegenims subrendus.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Mokslininkė pabrėžia, kad ankstyvos intervencijos sistema turėtų būti nukreipta į šeimą, o ne į vaiką. Vaikams iki trejų metų efektyviausia, kai pagalbą suteikia tėvai. Jei tėvai motyvuoti padėti savo vaikui, reikėtų juos mokyti tai padaryti.
Genetika Ir Aplinkos Veiksniai
U. Neniškytė teigia, kad autizmas nėra tik genetinis sutrikimas. Jei taip būtų, tuomet vienam iš identiškų dvynių turint šį sutrikimą, kitam jis taip pat visuomet pasireikštų. Tačiau jei vienas iš identiškų dvynių turi autizmo spektro sutrikimą, kitam jis pasireiškia 60 proc. atvejų. Taigi lemia ne vien genetika, yra ir dar kažkas kita.
Mokslininkai tiria, kurie genai, jų mutacijos, aplinkos veiksniai ir per kokius procesus didina autizmo riziką. Genų ir aplinkos veiksnių sąveika autizmo atveju vis dar mažai tyrinėta.
Motinos Organizmo Būklė Nėštumo Metu
Tyrimų rezultatai rodo, kad yra motinos organizmo būsenų ir sutrikimų, kurie didina autizmo riziką. Pavyzdžiui, uždegimas motinos organizme didina autizmo, šizofrenijos, depresijos riziką. Keliama hipotezė, kad tokiu atveju galėtų pasireikšti vadinamoji dviejų pažeidimų seka.
Ugdymo Terapijos Ir Specialios Dietos
U. Neniškytės teigimu, tobulėjant technologijoms, geriau suprantame, kaip veikia smegenys, kaip jos atlieka įvairias užduotis. Neuromokslus jau galime pradėti integruoti į pedagogiką ir psichologiją, taip atsiranda naujas neuropedagogikos mokslas. Vis dėlto dauguma terapijų nėra pagrįstos moksliniais tyrimais.
Specialių dietų nauda esant autizmui nėra pagrįsta moksliniais tyrimais, išskyrus atvejus, kai mediciniškai patvirtintos alergijos maisto produktams ar tam tikros ligos. Kaip ir bet kuriam augančiam vaikui, turintiems autizmo spektro sutrikimą labai svarbi įvairi mityba.
Naujos Terapijos Ir Mokslinis Pagrįstumas
U. Neniškytė atkreipia dėmesį į brangias naujas terapijas, kurių veiksmingumas tarsi pagrindžiamas moksliniais tyrimais, tačiau dažniausiai jie grindžiami mokslininkų hipotetiškai pateikiamomis idėjomis, o tiesiogiai nėra patikrinami. Prieš priimdami sprendimą investuoti į brangias terapijas tėvai turėtų patys pasidomėti, ar tas metodas yra moksliškai pagrįstas, ar tinkamas būtent jų vaikui.
Harmoningas Smegenų Vystymasis
Smegenys turi vystytis harmoningai. Jei raidoje yra spragų, turime pasistengti jas koreguoti. Tačiau negalima susitelkti tik į terapijas, mitybą. Harmoningam smegenų vystymuisi reikalingos įvairios patirtys, todėl reikia ir tiesiog leisti vaikui gyventi, būti su juo, formuoti tarpasmeninį ryšį. Vaikai geriausiai mokosi per ryšį su kitu žmogumi.
Autizmas Ir Aukštasis Mokslas
U. Neniškytė atkreipia dėmesį į tai, kad autistiški žmonės gali pasiekti labai daug, reikia tik sudaryti jiems sąlygas, sukurti palankią aplinką. Atidumas detalėms, puiki atmintis ir aistringas gilinimasis į juos dominančias sritis suteikia jiems galimybę tapti puikiais savo srities specialistais.
Visuomenė nėra pasirengusi jų priimti. Pavyzdžiui, JAV (Lietuvoje statistikos nėra) į aukštąsias mokyklas įstoja 30 proc. autistų, bet per 5 metus studijas baigia tik 20 proc. jų. Svarbu suprasti, kad autistiškų žmonių patiriami sunkumai dažniausia nėra susiję su akademiniais pasiekimais. Tyrimai rodo, kad jiems puikiai sekasi vykdyti reikalavimus, susijusius su akademiniu turiniu, bet problemų kyla dėl atėjimo į universitetą ir buvimo jame.
Vilniaus Universiteto Iniciatyvos
Vilniaus universitetas taip pat daro pirmus žingsnius, kad čia galėtų studijuoti turintys ne tik fizinę, bet ir nematomą negalią ar įvairių poreikių: universitete įsteigtas neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus etatas, patvirtinta strategija „Atviras neįgaliesiems universitetas", baigiama parengti Lygybės ir įvairovės strategija.