Užimtumo galimybės žmonėms su elgesio sutrikimais Lietuvoje

Negalia nebūtinai yra vien tik fizinė. Tai gali būti proto, psichikos ar intelekto negalia. Higienos instituto duomenimis, 12,1 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų praeitais metais turėjo psichikos ir elgesio sutrikimų. Nemažai psichinės sveikatos sutrikimų, kurie iš pirmo žvilgsnio nepastebimi, priskiriami lengvai negaliai, tačiau ją turintys asmenys gali gyventi visavertį gyvenimą ir dirbti.

Lengva negalia ir įsidarbinimo galimybės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2021 metais Lietuvoje 58 tūkst. darbingo amžiaus asmenų turėjo lengvą negalią arba 45-55 proc. darbingumo lygį. Nors tikslių duomenų, kiek iš jų dirba, nėra, Užimtumo tarnybos (UT) duomenys atskleidžia galimybes įsidarbinti turint lengvą negalią. Pernai įsidarbino beveik 5 tūkst. lengvą negalią turinčių registruotų bedarbių, o šių metų gegužės 1 d. šalyje darbo ieškojo per 9,6 tūkst.

Darbo svarba žmogaus gyvenime

"Darbas nėra skirtas vien uždarbiui gauti - pirmiausiai, tai yra esminė žmogaus teisė, svarbi sveikimo ir atsigavimo dalis bei galimybė kurti socialinius ryšius su kitais žmonėmis, pasidalinti savo mintimis ir plėsti akiratį, tuo pačiu jaustis reikalingam ir naudingam," - teigiama 2011 m. pranešime.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovė teigia, kad neįgaliųjų padėtis Lietuvoje gerėja. "Žinoma, galbūt kitos šalys yra labiau pažengusios didinant neįgaliųjų įtrauktį, bet Lietuvoje turime teigiamą tendenciją - matome tiek politinę valią, tiek norą ir pasirengimą įgyvendinti reikiamus pokyčius. Siekiama negalią turintiems žmonėms suteikti kuo daugiau jiems reikalingų, ne tik sveikatos, paslaugų atsižvelgiant į tikruosius jų poreikius", - tikina I.

Pasak jos, itin optimistiškai nuteikia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir SADM požiūris, gerinant žmonių su negalią padėtį - pagal parengtas PSO gaires prieš kelerius metus šalies socialinės globos įstaigose buvo atliktas pradinis vertinimas, siekiant išsiaiškinti neįgaliųjų padėtį. Vėliau vertinimai pradėti atlikti psichiatrijos ligoninėse ir ligoninių psichiatrijos skyriuose, grupiniuose gyvenimo namuose.

Taip pat skaitykite: Savirealizacija per užimtumą

"Vertinimai atliekami ne tik dėl noro įvertinti - po jų yra sudaromas veiksmų planas su vertintos įstaigos darbuotojais. Numatoma, kuriose srityse reikėtų pasitempti, ką dar būtų galima padaryti, kad neįgaliųjų teisės būtų maksimaliai užtikrintos.

Išankstinės nuostatos ir stigmos mažinimas

"Darbdavius dar reikia edukuoti, kad nesibaimintų psichikos ar intelekto negalią turinčių darbuotojų. Šiuo klausimu netrūksta išankstinių nuostatų, baimių ir stigmos. Tik susipažinę su psichosocialinę negalią turinčiais žmonėmis pamatoma, kad baimintis nebuvo ko - tie skirtumai ne visada yra tokie dideli, kaip gali pasirodyti," - sako I.

Užimtumo įstatymo reforma ir subsidijavimo terminai

Šiuo metu SADM planuojama Užimtumo įstatymo reforma numato trumpinti neįgaliųjų įdarbinimui skiriamą subsidijavimo terminą - lengvą negalią turintiems asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais siūloma nebetaikyti neterminuoto rėmimo ir palikti tik 6 mėn.

"Tokio pobūdžio sprendimus reikėtų daryti labai atsargiai ir iš visų pusių įvertinus visus „už“ ir „prieš“. Manau, kad reikėtų vertinti ne tik finansinius aspektus, bet ir pačių darbdavių požiūrį į žmonių su negalia įdarbinimą, pasirengimą naujoms finansavimo sąlygoms. Pravartu būtų ir pačių žmonių su negalia atsiklausti. Mokslo tyrimai rodo, kad individualizuotos darbo suradimo ir palaikymo programos yra vienos efektyviausių. Jos paremtos įdarbinimo specialistų, klinikinių komandų, žmonių, norinčių įsidarbinti ir darbdavių bendradarbiavimu, konsultavimu bei laike neapribota pagalba", - planuojamą reformą vertina I.

PSO iniciatyvos ir visuomenės švietimas

Šiuo metu PSO parengta medžiaga „Quality Rights“, skirta edukuoti visuomenę ir įvairių sričių specialistus apie žmonių su psichosocialine negalia teises ir poreikius ir keisti nusistovėjusį neigiamą požiūrį į juos bei transformuoti teikiamų paslaugų pobūdį ir kokybę, yra prieinama visiems norintiems PSO tinklalapyje. Planuojama šiuos mokymus išversti į lietuvių kalbą.

Taip pat skaitykite: Vilniaus rajono užimtumo programa

Vienas iš svarbiausių uždavinių - mažinti psichikos ligų stigmą visuomenėje. Nors lygių galimybių ekspertai džiaugiasi žingsniais link šio tikslo, pabrėžiama, kad dar yra kur tobulėti. Kai kurie nežymūs psichikos sutrikimai vis dar gali užkirsti kelią siekiant karjeros tam tikrose profesijose, įsigyti ginklą ar įsivaikinti.

Nauji reikalavimai vairuotojų psichikos sveikatai

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išleido naują įsakymą, atnaujinantį vairuotojų psichikos sveikatos tikrinimo reikalavimus. Anksčiau net lengvos formos depresija, nerimo sutrikimas ar tam tikros fobijos galėjo būti priežastimi, dėl kurios asmuo negalėjo gauti vairuotojo pažymėjimo. Dabar prie ligų, kurios neleidžia vairuoti motorinių transporto priemonių, nebus priskiriami valgymo, miego, įpročių ir potraukių sutrikimai, po gimdymo atsirandantys psichikos ir elgesio sutrikimai bei tam tikri elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir fiziologiniais veiksniais. Esant sunkesnėms nuotaikos sutrikimų formoms, dėl galimybės vairuoti spręs gydytojai individualiai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad psichikos ligų, trukdančių gauti teisę vairuoti, skaičiaus mažinimas sudaro pagrindą kovai su psichikos ligų stigmatizacija Lietuvoje. Anksčiau vairuotojai, ypač profesionalai, vengdavo kreiptis pagalbos, slėpdavo ligas ar psichologines problemas, gydydavosi privačiai.

Perteklinių ribojimų mažinimas kitose srityse

Lygių teisių ekspertai sveikina didesnių teisių suteikimą būsimiems vairuotojams, tačiau pabrėžia, kad tai dar ne pabaiga. Perteklinių ribojimų dėl tam tikrų psichikos sutrikimų yra ir kitose srityse. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis teigia, kad vertinant asmens galimybę užsiimti vienokia ar kitokia veikla, neretai pritrūksta individualaus ir teisingo įvertinimo, o ne „sausų ir bukų diagnozių surašymo“. Tarnyba jau diskutavo šia tema su praėjusios kadencijos Seimu, kad būtina peržvelgti teisės aktus, kuriuose numatyti šie ribojimai dėl sveikatos būklės užsiimti ir tam tikra profesine veikla.

Dėl to, pasak V. Muliuolio, žmonės, bijodami „suteršti“ savo ligos istoriją tokia diagnoze, paprasčiausiai nesikreipia medikų pagalbos, kai susiduria su psichoemociniais sveikatos sutrikimais.

Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams su elgesio sunkumais

Ribojimai dėl psichikos sveikatos sutrikimų

Šiuo metu žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų, vis dar taikomi ribojimai. Jie galioja norintiems siekti advokato, notaro, antstolio, prokuroro, traukinio mašinisto, karo, šaulio bei žvalgybinio pareigūno specialybės. Turint daugelį net ir nežymiausių psichikos sutrikimų yra draudžiama įsigyti ginklą (nebent asmuo vartoja vaistus arba jau kelis metus yra remisijoje), įsivaikinti. Tačiau vyksta diskusijos dėl atitinkamų įstatymų pakeitimų ir kai kurių sričių atlaisvinimų. Prieš daugiau nei metus jau buvo peržiūrėti ir ribojimai, taikomi advokatams.

V. Maliuolio teigimu, ir toliau vyksta diskusijos dėl tolimesnių veiksmų, gali laukti ir daugiau pokyčių. Diskusijose bendrai žiūrima į medžiotojų, šaunamojo ginklo leidimus, teisėjus, notarus ir ar visi ribojimai pagrįsti.

Depresija: faktai ir gydymo galimybės

Depresija - sudėtinga liga, kuriai būdingi simptomai yra liūdesys, padidėjęs nerimas, sumažėjęs energingumas ir aktyvumas, pablogėjusi dėmesio koncentracija, sumažėjęs interesų ratas. Taip pat gali sutrikti miegas, atsirasti apetito pokyčių, sumažėti savivertė ir pasitikėjimas savimi, kilti savęs kaltinimo idėjų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (2023 m.), maždaug 280 milijonų žmonių pasaulyje serga depresija. Depresijos atsiradimo priežastys gali būti įvairios: biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai.

Onkologinės ligos ir psichologinė pagalba

Vėžio diagnozė apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Diagnozė „Onkologinė liga“ sukelia didžiulį nerimą, pasimetimą, vidinę sumaištį, paveikia saugumo ir gerovės jausmą, sveikatą, gyvenimo kokybę bei šalia esančius artimuosius. Moksliškai įrodyta, kad žmogaus emocinė sveikata daro poveikį jo fizinei savijautai. Svarbu neprarasti vilties, priimti kiekvieną naują dieną su dėkingumu, leisti sau paprašyti pagalbos, pasirinkti gydytoją, kuriuo pasitikite, ir kurti sąžiningumu bei pasitikėjimu paremtą santykį.

Susidūrus su onkologine liga, svarbu suprasti, kad pokyčiai yra neišvengiami. Vėžys ir jo gydymas gali sąlygoti kūno pokyčius, paveikti santykius, darbą ir pomėgius. Svarbu leisti kitiems žmonėms jums padėti, kreiptis pagalbos į savo sveikatos priežiūros komandą ir bendradarbiauti su psichikos sveikatos specialistu.

Kaip susidoroti su nežinomybe?

Daugelis vėžiu sergančių žmonių jaučia netikrumą dėl ateities. Svarbu pripažinti, kad yra situacijų, kurias galite kontroliuoti, ir tokių, kurių negalite. Pasikalbėkite su psichologu arba socialiniu darbuotoju ligoninėje, prisijunkite prie paramos grupės, pasikalbėkite su draugais ir šeimos nariais, sužinokite kuo daugiau apie vėžį ir jo gydymą.

Kaip suvaldyti stresą?

Tokia liga, kaip vėžys, dažnai yra viena iš didžiausią stresą keliančių patirčių žmogaus gyvenime. Streso valdymo strategijos gali padėti jums jaustis labiau atsipalaidavusiems ir mažiau nerimauti. Reguliariai mankštinkitės, leiskite laiką lauke, planuokite socialinę veiklą, gerai maitinkitės, gausiai miegokite, prisijunkite prie paramos grupės, suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką, darykite tai, kas jums patinka, rašykite dienoraštį, išmokite naujo hobio.

Kaip susidoroti su pykčiu?

Normalu, kad diagnozavus vėžį jaučiamas pyktis. Kaip įveikti nerimą? Nerimas yra dažna emocija, ypač susidūrus su vėžiu. Svarbu suprasti, kad nerimas turi tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes. Išmokti valdyti nežinomybę yra svarbi sveikatos išsaugojimo dalis.

Neigiamas požiūris į sergančiuosius: sovietmečio palikimas

Igno Rubiko teigimu, neigiamas požiūris į psichikos sutrikimų turinčius asmenis yra sovietmečio palikimas, o manymas, kad sergantieji yra agresyvūs - neteisingas. Visuomenė jaudinasi dėl psichinių sutrikimų turinčių asmenų įsiliejimą į darbo rinką, nes žmonės linkę bijoti to, ko nežino. Net ir medikams baisu kreiptis pagalbos, nors užslėpti psichikos sutrikimai gali lemti daug medicininių klaidų.

Vairuotojų sveikatos patikra gali vykti dažniau

Iki šių metų pradžios nerimo, lengvos depresijos ir neorganinės nemigos sutrikimai taip pat išbraukti iš ligų sąrašo, dėl kurių negalima vairuoti. Tiesa, ar šiuos sutrikimus turintiems žmonėms nereikalinga dažnesnė sveikatos patikra, psichiatras galės spręsti individualiai. Nerimo sutrikimai iš tiesų gali trukdyti vairavimui, ypač jei žmogus jaučiasi lyg ant ribos, jaučia didžiulę įtampą, grėsmę.

SAM atstovas praneša, jog yra siekiama vairuotojams taikyti lankstų modelį: daug kur atsirado galimybė apie vairuotojo sveikatos būklę spręsti individualiai, taip pat gali būti skirtas trumpesnis sveikatos patikrinimo laikotarpis.

Medikų prievolė neplatinti informacijos

Darbdaviai neturi prieigos prie e. sveikatos sistemos ir asmens medicinos dokumentų. Apie darbuotojo sveikatą darbdavys gali sužinoti tik tuomet, jeigu asmens sveikatos priežiūros specialistai, ypač mažesniuose rajonuose, asmeniniais ryšiais darbdaviui perduoda informaciją apie sergantįjį. Tačiau sveikatos priežiūros darbuotojai turi prievolę neplatinti informacijos.

Epilepsija: problemos ir sprendimo būdai

Lietuvoje žmonės, sergantys epilepsija, suvokiami labai stereotipiškai. Skaičiuojama, kad epilepsija serga maždaug vienas iš 100 žmonių. Šiai žmonių grupei dažniausiai kylančios problemos yra įsidarbinimo, mokyklų vadovų nenoro priimti į mokyklas ir įsivaikininimo problemos.

Apie trečdaliui epilepsija sergančių pacientų remisija įvyksta paskyrus pirmos eilės vaistą. Dar trečdaliui priepuoliai išnyksta atrinkus ir skyrus tinkamą vaistą ar jų kombinaciją.

Medikai įvardija epilepsiją lydinčias psichologines problemas: depresija, nerimas, dėmesio, mokymosi sutrikimai, santykių problemos, taip pat savižudybes. Vis dėlto psichologinė pagalba, kurią galima gauti bendra tvarka, epilepsijos ligoniams yra nepakankama.

Depresija: kas tai?

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Psichikos sutrikimai ir ligos yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu. Psichikos sutrikimų pavyzdžiai:

1. Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
2. Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
3. Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
4. Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
5. Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
6. Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.

Tai yra tik keli psichikos sutrikimų pavyzdžiai. Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir kiekvienas sutrikimas gali pasireikšti skirtingai kiekviename žmoguje. Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų. Tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie gali pasireikšti daugeliui asmenų turinčių psichikos sutrikimų. Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu.

Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Psichikos sutrikimų priežastys dažnai yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad vienas veiksnys retai yra vienintelė priežastis.

• Genetika: psichikos sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi.
• Socialinė izoliacija arba atskirtis: žmonės, kurie patiria socialinę izoliaciją, diskriminaciją arba marginalizaciją, gali būti labiau linkę į psichikos sutrikimus.
• Finansinės ar socialinės problemos: skurdas, didelė socialinė nelygybė arba ekstremalios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenimas konflikto zonoje ar po katastrofos, taip pat gali didinti psichikos sutrikimų riziką.
• Narkotinių medžiagų vartojimas: alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles.

Šie veiksniai gali sąveikauti tarpusavyje, ir kartais sunku nustatyti, kuris veiksnys yra labiausiai reikšmingas.

Psichikos sutrikimai gali turėti gilų poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui, veikdami įvairius gyvenimo aspektus. Poveikis gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo, sunkumo ir asmenybės bei aplinkybių.

• Substancijų vartojimas: kai kurie žmonės gali griebtis alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų vartojimo, kaip būdo susidoroti su psichikos sutrikimais, o tai gali sukelti priklausomybę ir kitus sveikatos sutrikimus.

Kasdienio gyvenimo kokybės sumažėjimas dėl psichikos sutrikimų reikalauja efektyvaus gydymo ir paramos strategijų. Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir gyvenimo kokybės užtikrinimui.

• Ergoterapija ir reabilitacinės programos: padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos.
• Finansinė pagalba ir konsultavimas: informacija ir pagalba susijusi su finansiniais ištekliais, tokiais kaip išmokos ar paramos.

Svarbu pabrėžti, kad pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos.

Ergoterapija ir jos vaidmuo

Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis. Štai keletas būdų, kaip ergoterapeutas gali padėti asmenims, sergantiems psichikos ligomis:

• Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas. Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą. Tai padeda gerinti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.
• Darbo įgūdžių ir užimtumo konsultavimas. Siekiant padėti asmenims integruotis ar reintegruotis į darbo rinką, ergoterapeutas gali dirbti su klientais, padedant jiems išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis.
• Streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžiai. Mokymas valdyti stresą ir nerimą per atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją, taip pat yra ergoterapijos dalis. Tai padeda sumažinti psichikos ligų simptomus ir pagerinti bendrą savijautą bei tinkamai susireguliuoti savo emocijose ir kūne.
• Laiko planavimas ir organizavimas. Ergoterapeutas gali padėti asmenims tobulinti laiko valdymo ir organizavimo įgūdžius, kurie yra svarbūs siekiant didesnės nepriklausomybės ir savarankiškumo, taip pat svarbūs siekiant išvengti per didelio streso ir išsekimo.
• Hobių ir laisvalaikio veiklos skatinimas. Padedant rasti ir įtraukti į gyvenimą prasmingą laisvalaikio veiklą ar hobius, ergoterapeutas gali padėti gerinti savijautą, padidinti pasitenkinimą gyvenimu ir sumažinti izoliacijos jausmą.
• Aplinkos pritaikymas.

Per šiuos metodus ergoterapeutas padeda žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, gerinti jų funkcionalumą, savarankiškumą ir bendrą gyvenimo kokybę. Suderinus individualius poreikius su konkrečiomis veiklomis ir intervencijomis, ergoterapija gali teigiamai paveikti žmonių gyvenimus, padėdama jiems pasiekti savo tikslus ir pagerinti savijautą.

Socialinio darbuotojo veikla dirbant su protine negalia turinčiais asmenimis

Kiekvienas žmogus yra vertingas, kad ir kas jis yra, kad ir koks jis yra, kad ir ką jis sugeba. Pats žmogaus gyvenimas jau savaime yra vertingas ir prasmingas. Visi žmonės turi vienodą teisę į žmogaus vertą egzistavimą. Visuomenė privalo sudaryti tokias pat sąlygas visiems savo nariams. Žmogus turi teisę gyventi, neatsižvelgiant į amžių, negalę, visuomeninę padėtį. Visiems žmonėms, tame tarpe ir žmonėms su negalia, svarbi yra nuolatinė ir reguliari veikla. Veikla žmogui reikalinga kaip duona, nes ji suteikia gyvenimui turinį ir prasmę. Užimtumą galima apibūdinti kaip įdomų ir ilgalaikį užsiėmimą. Tai gali būti tiek darbinė, tiek nedarbinė veikla.

Temos aktualumas

Žmonių rengimas gyvenimui, užimtumas, savęs vertinimas yra aktuali tema. Pastaruoju metu visuomenės humanistinių nuostatų ir demokratinių vertybių plėtra verčia išsamiau domėtis stacionariose globos įstaigose gyvenančių neįgalių žmonių poreikiais ir užimtumo galimybėmis tenkinant tuos poreikius. Kad pensionato gyventojai jaustųsi pilnaverčiais mūsų visuomenės nariais, kad jų žemesniojo lygmens (fiziologiniai, saugumo, socialiniai) bei aukštesniojo lygmens (saviraiškos, pagarbos) poreikiai kiek įmanoma būtų patenkinami, neįgalųjį reikia įtraukti į prasmingą veiklą. Svarbu išsiaiškinti, kokios galimybės yra organizuoti kuo įvairesnę užimtumo veiklą, kad proto negalės asmenys galėtų pasirinkti priimtiniausią. Asmenų, turinčių vidutinę protinę negalią ir gyvenančių globos įstaigose, užimtumas yra nepakankamai tirtas.

Neįgalaus žmogaus buvimas visuomenėje, dėl daugybės psichologinių ir socialinių kliūčių šiandien išlieka itin aktualus. Neįgalūs asmenys, prarasdami įprastą socialinį statusą, neįgauna kito, visuomeniškai stabilaus ir pripažinto.

Socialinio atstūmimo priežastis yra ne pati negalė, o socialinis asmens statusas ir visuomenės požiūris į žmogų. Proto negalės asmenis ir jų artimuosius visuomenė yra linkusi stigmatizuoti, dažnai pažeidžiamos jų teisės. O stigmatizacija sukelia ekonominę naštą, dėl jos vengiama kreiptis pagalbos, dėl to dažnėja komplikacijos. Užimtumas globos įstaigoje organizuojamas ir yra skirtas prarastų darbo ir bendravimo sugebėjimų atnaujinimui arba jų formavimui, bei aktyvaus gyvenimo palaikymui ir formavimui. Socialinę ir protinę žmogaus sveikatą stiprina tinkami tarpasmeniniai santykiai. Būti suvoktam kitų - galimybė geriau suvokti save.

Temos problematika

Protinę negalią turintys asmenys sudaro didelę visuomenės dalį. Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje gyvena beveik dešimt procentų tokių žmonių. Su šia problema susiduria iki 40 proc. gyventojų, įskaitant neįgaliųjų šeimos narius, gimines, kaimynus, draugus, socialinius darbuotojus ir kitus specialistus. Bendras gyventojų skaičius miestuose mažėja, o neįgaliųjų skaičius nuolat auga. Analizuojant protinę neįgalią turinčių žmonių integraciją į visuomenę, verta paminėti požiūrį į tai, jog dėmesys sutelkiamas į gebėjimus ir galimybes, o ne į negalią ir apribojimus. Bendradarbiavimo ryšio dėka neįgalieji gauna efektyvią pagalbą, kuri gerina jų gyvenimo kokybę.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2006 m. oficialiai registruoti 20 558 asmenys su proto ir psichikos negalia. Iš jų - 30 proc. (n=6068) yra neįgalūs dėl proto negalios, o likusioji 70 proc. - dėl psichikos negalios. Bendroje psichikos neįgaliųjų grupėje, 13 proc. (n=2765) sudaro vaikai, iš kurių - 37 proc. (n=1030) pripažinti neįgaliais dėl proto negalios, o 63 proc. (n=1735) − dėl psichikos ligų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2010 šalyje gyveno 267 511 neįgalūs asmenys, gaunantys netekto darbingumo pensijas ar išmokas. Didžiąją dalį neįgaliųjų sudaro asmenys, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis, tokių asmenų yra 154 130. Sunkiausią negalią turinčių asmenų yra 34005. Asmenų, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis, yra 63 639. Neįgaliųjų skaičius mūsų šalyje atitinka Jungtinių Tautų Organizacijos duomenis, kad pasaulyje žmonės su negalia sudaro apie 10 procentų visų gyventojų.

Darbo objektas - vidutinę protinę negalią turinčių asmenų užimtumas.

Darbo tikslas - išanalizuoti vidutinę protinę negalią turinčių asmenų užimtumą „N“ socialinės globos namuose.

• Apibrėžti protinės negalios sampratą.
• Analizuoti protinę negalią turinčių asmenų užimtumo organizavimo specifiką.
• Atskleisti užimtumo organizavimo reikšmę neigaliesiems bei socialinio darbuotojo veiklą dirbant su protinę negalią turinčiais asmenimis.
• Ištirti vidutinę protinę negalią turinčių asmenų „N“ socialinės globos namuose užimtumą.
• Pateikti socialinio darbo refleksiją.

Darbometodai: informacijos šaltinių analizė; pusiau struktūruotas interviu.

Protinė negalia - tai žmogaus būklė, kuriai būdingas visų raidos sričių sutrikimas (atsilikimas nuo amžiaus normos), bet labiausiai - pažintinės funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis intelekto problemomis.

tags: #uzimtumas #zmonems #su #elgesio #sutrikimais