Įvadas
Geštaltinė psichoterapija - tai kryptis, orientuota į asmenybės augimą, visybiškumą ir įsisąmoninimo gilinimą. Šiame straipsnyje aptariama geštaltinės psichoterapijos teorija ir praktika, remiantis V. Lepeškienės įžvalgomis ir kitų autorių darbais.
Geštaltpsichologijos Pagrindai
Geštaltpsichologijos esmė
Geštaltpsichologija (vok. Gestalt - „pavidalas“, „forma“, „figūra“ + psichologija) - psichologijos kryptis, kuri visus psichinius procesus laiko vientisais ir kokybiškai savitais. Ši kryptis ypač akcentuoja psichinių reikšmių, pirmiausia jutimo ir suvokimo, visybiškumą. Vienas iš geštalto pradininkų, Christian von Ehrenfels (1859-1932), XX amžiaus pradžioje pabrėžė, kad suvokiamo vaizdo visuma nėra tapati jo elementų sumai.
Zeigarnik efektas
1927 metais Bluma Wulfovna Zeigarnik (1901-1988) paskelbė savo tyrimų rezultatus apie nepatenkintus poreikius ir per anksti nutrauktą veiklą. Kai žmogus imasi užduoties, kyla įtampa, kuri nuslūgsta pabaigus užduotį. Per anksti nutraukus užduotį, atsiranda įtampa dėl „neužbaigto geštalto“. Psichikos spaudimas dėl neužbaigto darbo pakelia dabartinės veiklos efektyvumą. Tokia „Zeigarnik efekto“ prasmė plačiai naudojama pedagogikoje ir reklamoje (principas „laukite tęsinio”).
Suvokimo dėsniai
Esminis geštaltpsichologijos mokyklos atradimas - kad žmogus suvokia aplinką kaip vieningą bei prasmingą. Žmogus reaguoja į tai, ką mato, kaip į visumą, t. y., žmogui būdingas įgimtas organizacijos ir integracijos poreikis. Pagrindinė psichikos ypatybė - tai įgimtas sugebėjimas suvokiamą informaciją organizuoti į tam tikras formas. Pagal šią teoriją, žmogus nesąmoningai sujungia visus suvokiamus dalykus į tam tikras grupes, papildydamas trūkstamas detales. Sujungimas vyksta remiantis įvairiomis taisyklėmis: trūkstamų dalių papildymu, panašių daiktų grupavimu, vienų daiktų priskyrimu kitiems, simetrija ir t. t.
Figūra ir fonas
Suvokimo procese išryškėja figūra ir fonas. Tai, į ką nukreiptas dėmesys, yra figūra, o fonas yra kontekstas, kuriame pasirodo figūra. Suvokimo procese nuolat vienas objektas atsiduria dėmesio centre, vėliau jis tampa fonu, o kitas objektas - figūra. Toks procesas yra natūralus bei nenutrūkstamas. Tik aiškus, dabar dominuojančios figūros, atskyrimas leidžia patenkinti žmogui savo poreikius, o jo vėlesnis išnykimas (arba trauktis) atlaisvina naujoms fizinėms ar protinėms veikloms. Tuo tarpu neužbaigti geštaltai yra įtampos šaltinis, ir tik juos „uždarius“ įtampa redukuojama.
Taip pat skaitykite: Sąmoningumo ugdymas
Subjektyvumas
Geštalitistai atliko daug laboratorinių tyrimų apie subjektyvų, sąmoningą bei pasąmoningą, figūros ir fono suvokimą bei pasirinkimą. Tai paaiškina, kad stebimas fenomenas pats savaime nėra objektyvi realybė, reikšmę jam suteikia pats žmogus. Suvokimas priklauso tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių, kurių santykinė įtaka gali keistis. Buvo nustatyta, kad suvokiamas objekto vaizdas priklauso nuo subjekto poreikių ir, priešingai, subjekto poreikiai priklauso nuo objekto vaizdo.
Lauko teorija
Kurt Lewin (1890-1947) studijuodamas žmogaus ir jį supančios socialinės aplinkos tarpusavio priklausomybę, geštalto teorijos principus, ekstrapoliavo į bendrą psichikos lauko teoriją. Jis kėlė klausimą, kaip žmogaus elgesį nulemia lauko struktūra, arba energijos konfigūracija lauke. K. Lewino nuomone, laukas - tai ypatinga žmogaus psichologinės realybės reprezentacija.
Holizmas
Geštaltpsichologija produktyviai išplėtojo holizmą - visybiškumo, visetiškumo idėją, nustatė aibę suvokimo dėsnių ir savybių, kurie tapo visos psichologijos, visų jos krypčių nuosavybe.
Geštalto Psichoterapijos Teorija ir Praktika
Geštalto psichoterapijos atsiradimas ir pradininkai
Geštalto psichoterapija, kartais vadinama tiesiog geštaltu arba geštalto požiūriu, buvo sukurta JAV XX amžiaus penktajame dešimtmetyje. Svarbiausią vaidmenį geštalto terapijos sukūrime ir išpopuliarinime suvaidino Frederichas (Fritsas) Perlsas bei jo pasekėjai Laura Perls, Polas Gudmenas, Izadoras Fromas, Polas Veisas, Eliotas Šapiro. 1942 m. F.Perlsas parašė knygą „Ego, Hunger and Aggression“, kurioje pirmą kartą išdėstė būsimos geštalto terapijos pagrindus, o 1951 m. drauge su P.Gudmenu ir R.Heferlainu išleido pirmąjį fundamentalų geštalto terapijos veikalą, „Gestalt Therapy: Excitement and Growth in the Human Personality“. Šių geštalto pradininkų pastangomis, 1952 m. ir 1954 m. buvo įkurti pirmieji geštalto institutai: Niujorko geštalto terapijos institutas ir Klivlendo geštalto institutas.
Geštalto psichoterapijos esmė
Geštaltinės psichoterapijos esminis bruožas - holizmas. Geštaltiniu požiūriu, žmogus - visybinis, nedalomas, jo kūnas, protas, jausmai ir dvasinis patyrimas neatsiejami vienas nuo kito. Greta to geštaltinėje psichoterapijoje pabrėžiamas individo unikalumas, atsižvelgiama į žmogaus ir aplinkos sąveiką. Geštaltinė psichoterapija- tai į asmenybės augimą ir visybiškumą orientuota psichoterapija.
Taip pat skaitykite: Namų geštalto psichoterapija
Įsisąmoninimas
Geštaltinės psichoterapijos dėmesio centras - įsisąmoninimo gilinimas. Nuolatinis savęs (savo minčių, jausmų, kūno pojūčių, dvasinio patyrimo) ir aplinkos įsisąmoninimas įgalina gyventi visavertiškai: užkerta kelią kauptis „nebaigtiems reikalams“, padeda atskirti savo pačių poreikius nuo aplinkinių žmonių lūkesčių ir reikalavimų, išsilaisvinti iš neproduktyvių, pasenusių, automatiškų elgesio modelių, užtikrina sąmoningus, savomis vertybėmis pagrįstus pasirinkimus.
Dialogas
Geštaltinės psichoterapijos atstovai teigia, kad žmogus bręsta ir keičiasi santykyje su kitais, taigi dialogiškumas - esminis šios psichoterapijos principas. Psichoterapijos procese žmogui sudaromos sąlygos tyrinėti tai, kaip jis sąveikauja su pasauliu, įprasmina savo patyrimą, renkasi elgesio ir reagavimo būdus, kaip jis auga ir keičiasi.
Taikymas
Geštaltiniai psichoterapeutai dirba su individais, poromis, šeimomis, grupėmis.
Geštalto terapijos šaltiniai
Geštalto terapija turi daug šaltinių ir apjungia savyje tiek vakarų, tiek rytų kultūrų išmintį. Svarbiausi geštalto psichoterapijos šaltiniai yra geštalto psichologija, fenomenologija, lauko teorija, sistemų teorija, holizmas, egzistencializmas, psichoanalizė, Reicho mokymas, Jungo mokymas, Moreno psichodrama, Dzen Budizmas.
Geštalto sąvoka
Žodis “Geštalt” verčiamas iš vokiečių kalbos reiškia užbaigtą formą, figūrą, konfigūraciją o laisvai verčiant - suvoktą visumą, kuri yra daugiau negu ją sudarančių dalių suma. Tai reiškia, jog mes į žmogų ir į visą būtį žiūrime kaip į dinamišką, integruotą visumą, kuri yra daugiau (kokybiškai kitokia) negu ją sudarančių dalių suma.
Taip pat skaitykite: VMPSC psichoterapija: kas tai?
Holistinis požiūris
Geštalto terapija būdama holistinės prigimties į žmogų žiūri kaip į visuminį organizmą, „susidedantį iš daugelio dimensijų ar dalių", kurios tarpusavyje sąveikauja ir egzistuoja tik santykyje viena su kita, o pasikeitimas vienoje dalyje sąlygoja pasikeitimą visose kitose. Tai reiškia, jog mūsų fiziniai, emociniai, intelektualiniai, dvasiniai aspektai nuolat veikia, siekdami pusiausvyros tarpusavyje ir su aplinkiniu pasauliu bei įgauna įvairias kūrybiško prisitaikymo formas. Skatindami asmenybės vystymąsi ir augimą, mes kreipiame dėmesį į kiekvieną iš šių aspektų ar dalių bei į visą visumą. Geštalto terapijoje tiek psichologiniai, tiek fiziniai procesai yra laikomi tos pačios visumos (asmenybė/organizmas) aspektais. Psichologiniai procesai (pvz. konfliktai) matomi kaip aiškiai susiję su fizine išraiška. Fiziniai procesai (pvz. kūno padėtis, raumenų įsitempimas, kvėpavimas, kt.) traktuojami kaip asmenybės prasmingos išraiškos formos.
Patyrimas ir realybė
„Man daugiau niekas neegzistuoja išskyrus dabar. Dabar = Patyrimas = Suvokimas = Realybė. Praeities jau nėra, o ateities dar nėra. Tik dabar egzistuoja“ (F. Perlsas, 1966). Mes, žmonės kaip fizinės gyvos būtybės neturime kito pasirinkimo kaip tik būti čia ir dabar, tačiau mūsų protas tokį pasirinkimą turi, „nunešdamas mus“ į praeitį ar ateitį, skaudžių ir malonių, džiaugsmingų ir liūdnų, raminančių ar nerimą ir baimę keliančių, momentinių ar įkyriai pasikartojančių minčių ir vaizdų, prisiminimų ar fantazijų pavidalais, net ir tada kai mes patys to nenorime, net ir tada kai mes nesuvokiame, jog visai tai vyksta niekur kitur tik čia ir dabar. Taip mes prarandame galimybę sąmoningai rinktis, prarandame realybę, prarandame dalį gyvenimo, dalį savęs. Geštalto terapijoje mes kreipiame ypatingą dėmesį į tai kas vyksta esamuoju momentu, laikydami dabarties momento sąmoningą išgyvenimą keliu vedančiu į savęs, aplinkos ir santykio su aplinka adekvatų (atspindintį realybę) suvokimą.
Kontaktas
Kontaktas yra skirtumų susitikimo ir sąveikos patyrimas. Šių skirtumų susitikimo “vieta” yra vadinama kontakto ribomis. Kontaktas ir kontakto ribos yra ne fiksuota struktūra, bet vykstantis reiškinys, procesas. Kontakto metu skirtumams susitinkant ir sąveikaujant ties kontakto ribomis jie pasikeičia tarpusavyje energija ar medžiaga (Pvz. Jūros ir pakrantės sąveika arba vyro ir moters bendravimas. Tarp jūros ir pakrantės arba vyro ir moters nėra jokių materialių “kontakto ribų”, tačiau būtent šioje „vietoje“, ties “kontakto ribomis” jūros vanduo ir pakrantės smėlis arba vyro ir moters kūnai, jausmai ar mintys „susitinka“ ir sąveikauja.). Kontaktas, kontakto ribos ir pasikeitimas energija ir medžiaga gali egzistuoti tarp organizmo/individo ir jį supančios aplinkos bei tarp organizmą „sudarančių dalių” (Net ir dabar kai skaitote šią knygą jūs nuolat kontaktuojate su aplinka: įkvepiate ir iškvepiate orą, skaitote šios knygos žodžius ir tt.). Šio pasikeitimo rezultatas yra įvykęs pasikeitimas tiek organizme (ar jo dalyse) tiek jį supančioje aplinkoje. Vykstant kontaktui ties kontakto ribomis tam tikra medžiaga/energija yra “išleidžiama” iš individo į aplinką, o tam tikra sulaikoma viduje bei tam tikra medžiaga/energija yra “įleidžiama” iš aplinkos į individą bei tam tikra “neįleidžiama” (pvz. oras, vanduo, maistas, garsas, vaizdas, žodis, judesys, kt.).
Geras kontaktas pasižymi šiais dalykais:
- Aiškus skirtumo tarp organizmo/individo ir aplinkos suvokimas;
- Adekvatus energijos/medžiagos pralaidumas ties kontakto ribomis;
- Adekvatus pasikeitimas energija/medžiaga tarp individo ir aplinkos, kuris sąlygoja pasikeitimą tiek individe tiek aplinkoje.
Pasikeitimas vyksta ties kontakto ribomis. Vienas iš pagrindinių geštalto terapeuto tikslų yra padėti individui ar socialinei sistemai (porai, šeimai, grupei, organizacijai, kt.) tirti savo suvokimą bei pasipriešinimus pasikeitimams. Mūsų tikslas nėra “priversti” individą (sistemą) keistis, bet padėti jam pamatyti pasikeitimo poreikį ir galimybes bei valdyti pasikeitimo procesą.
Poliariškumų koncepcija
Poliariškumų koncepcija užima svarbią vietą ne tik geštalto terapijoje, bet ir visoje žmonijos kultūros raidoje bei atspindi reiškinius egzistuojančius tiek fiziniame pasaulyje, tiek mūsų subjektyviuose išgyvenimuose.
Poliariškumų pavyzdžiai: Blogis ir Gėris, Pragaras ir Rojus, Dievas ir Velnias, Gimimas ir Mirtis, In ir Jan, Vyras ir Moteris, Vedybos ir Skyrybos, Autonomija ir Priklausomybė; Jausmai ir Protas, Emocionalus ir Racionalus, Intelektualus ir Intuityvus, Atsipalaidavęs ir Įsitempęs, Agresyvus ir Švelnus, Išreiškiantis ir Sulaikantis, Ryžtingas ir Abejojantis, Ramus ir Nerimastingas, Analizė ir Sintezė, Turinys ir Procesas,„Top-Dog“ ir „Under-Dog“, Figūra ir Fonas ir tt.
Teoriškai sveikas žmogus talpina savyje daugybę tarpusavyje susijusių, įsisąmonintų bei vienas kitą papildančių ir integruotų priešingybių - savo asmenybės savybių. “Sutrikusio” žmogaus tam tikros asmenybės savybės yra nesuvoktos, nepriimtinos ar neišvystytos, elgesys rigidiškas ir stereotipiškas.
Fenomenologija
Fenomenologiją galima apibrėžti kaip mokslą nagrinėjantį esančius, pasirodančius reiškinius, kuriuos mes suvokiame tiesiogiai (čia ir dabar) savo jutimo organais ir sąmone. Fenomenologija nagrinėja kaip žmogus patiria save ir pasaulį bei stengiasi pažinti žmogų.
V. Lepeškienės Indėlis į Geštaltinės Psichoterapijos Lietuvoje Plėtrą
Vitalija Lepeškienė yra docentė, psichologė, Vilniaus universiteto docentė, Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto dėstytoja ir supervizorė. 1991 - 1993 metais Vitalija organizavo pirmąsias Lietuvoje geštaltinės psichoterapijos studijas - pakvietė iš Norvegijos žymų psichoterapeutą ir pedagogą Nils Magnar Grendstad, kuris su kolegėmis realizavo penkių seminarų geštaltinės psichoterapijos ir psichosintezės mokymo programą. Šią programą sėkmingai baigė ir sertifikatus gavo 12 Lietuvos psichologų.
Kauno Geštalto Mokykla
Kauno Geštalto Studijų Centro įkūrimas
1994 m. sausio mėn. Vitalijus Stelingis įkūrė Kauno geštalto studijų centrą (KGSC), kuriame buvo pradėtos teikti konsultacinės ir mokymo paslaugos individualiems asmenims, o vėliau ir poroms, šeimoms, grupėms bei organizacijoms. 1995 m. žiemą paragintas psichologų, gydytojų ir kitų profesijų žmonių, norinčių išmokti geštalto metodų, sukūrė pirmąsias mokymo programas.
Mokymo Programos
1995 m. gruodį Kauno geštalto studijų centre prasidėjo pirmosios geštalto metodų mokymo programos: darbo su individais (individualios geštalto terapijos) ir darbo su grupėmis (grupinės geštalto terapijos). 1999 m. KGSC buvo sukurta pirmoji organizacijų vystymo mokymo programa. 2003 m. sukurta penktoji mokymo programa - darbas su poromis ir šeimomis (poros ir šeimos geštalto terapijos).
Lietuvos Geštalto Asociacija
1997 m. pavasarį buvo įkurtas Kauno geštalto klubas, o 1998 m. pavasarį - Lietuvos geštalto asociacija (LGA), suvienijusi gydytojus, psichologus, socialinius darbuotojus, mokytojus bei kitų profesijų žmones, kurie taikė geštalto metodus psichoterapijoje, psichologiniame konsultavime, organizacijų vystyme ir kitoje veikloje.
Bendradarbiavimas su Europos Geštalto Terapijos Asociacija
1999 m. Lietuvos geštalto asociacija bei Kauno geštalto studijų centras užmezgė pirmuosius kontaktus su Europos geštalto terapijos asociacija (EAGT). 2000 m. vasarą, po dviejų metų bendradarbiavimo su EAGT, Lietuvos geštalto asociacija ir Kauno geštalto studijų centras tapo asocijuotomis EAGT narėmis.
Europos Geštalto Psichoterapeuto Sertifikatas
2001 m. rugsėjį, Vitalijus Stelingis, kaip LGA prezidentas ir KGSC vadovas, pirmą kartą dalyvavo 7-ame EAGT kongrese, kuris įvyko Stokholme. Šio kongreso metu jam buvo įteiktas Europos geštalto psichoterapeuto sertifikatas, kuris tapo pirmuoju sertifikuotu pagal EAGT standartus geštalto psichoterapeutu Lietuvoje.
Europos Psichoterapeuto Sertifikatas
2002 m. birželio mėn. Europos psichoterapijos asociacija (EAP) suteikė Vitalijui Stelingiui Europos psichoterapeuto sertifikatą, šiuo patvirtindama, jog jo psichoterapinis išsilavinimas atitinka EAP mokymo standartus.
Lietuvos Geštalto Mokyklos Brandos Laikotarpis
2003 - 2021 m. laikotarpį galima įvardinti, kaip Lietuvos geštalto mokyklos įžengimą į profesinės brandos laikotarpį, kuriame yra daugybė įvairiausių įvykių, renginių ir patyrimų: EAGT pripažinimas Lietuvos geštalto asociacijos tikrąja nacionaline geštalto terapijos organizacija (NOGT), atstovaujančia geštalto terapijos mokyklą Lietuvoje, kasmetinės KGSC mokymo programos, LGA konferencijos, seminarai ir vasaros stovyklos, jau 16 metų nepertraukiamai veikiančio geštalto klubo užsiėmimai.
Geštaltinės Psichoterapijos Principai Praktikoje
Norų atpažinimas
Geštalto psichoterapija nesiekia auklėti žmogaus, kuris kreipėsi pagalbos. Šioje psichoterapijoje svarbiausia padėti žmogui atpažinti ir įsisąmoninti savo norus. Vaikai paprastai gerai žino, ko nori. Deja, suaugusieji (dėl atitinkamo tėvų elgesio) pamiršta, kaip įsiklausyti į savo norus, nebemoka jų atpažinti ir ima ignoruoti.
Pagarba patyrimui
Esminis dalykas yra pagarba patyrimui ir jo priėmimas, nebandant jo įvertinti ar išanalizuoti. Psichoterapeutas nei yra, nei apsimeta gudresnis už klientą arba žinantis, ką ir kaip žmogus turėtų daryti. Psichoterapijos procesas - dviejų žmonių susidūrimas, ir transformacija vyksta per tai, kad žmogus pamato save santykyje su kitu, atpažįsta savo reagavimo, pasipriešinimo kontaktui būdus.
Manipuliacijos
Psichoterapeuto tikslas nėra atskleisti tas kliento naudojamas manipuliacines technikas ir parodyti, kad jis suprastų, jog taip elgtis negražu, ir pradėtų keistis. Lūžio taškas, pasak geštaltinės psichoterapijos, visai ne tai. Jei tu nori ir toliau taip gyventi, tai tavo pasirinkimas, aš nesiekiu pakeisti tavo elgesio. Tau šis elgesys trukdo, o ne man, ir man svarbiausia padėti tau įsisąmoninti, kad gali rinktis. Mes neturime stumti žmogaus pokyčių link, bet leisti jam būti čia ir dabar savimi su visais trūkumais ir tobulumais.
Autentiškumas
Pasak F. Perlso, dauguma žmonių paskiria savo gyvenimą išreikšti idėją, kokie jie norėtų būti, o ne išreikšti pačius save, Šis skirtumas tarp savęs išreiškimo ir savo įvaizdžio išreiškimo - labai svarbus. Įsitikinimas, koks aš turiu būti, man yra primetamas kitų. Taip dažnai atsitinka, kai žmogus susiduria su visuomene, kuriai vaikystėje jam atstovauja tėvai.
Brandos procesas
Asmenybės branda - tai laipsniškas perėjimas nuo rėmimosi aplinka prie rėmimosi savimi. Tačiau labai dažnai žmogus ir toliau bando naudotis išmoktais elgesio šablonais, kurie galbūt kadaise ir buvo svarbūs, tačiau naujomis aplinkybėmis veikiau trukdo, nei padeda. Psichoterapeutas negali ir neturi versti žmogaus keistis, tai reikštų ne padėti bręsti, bet tik tapti atrama, leidžiančia žmogui nesiimti atsakomybės.
Dabarties momentas
Geštaltinė psichoterapija sutelkta į dabarties momentą, didžiausias dėmesys kreipiamas į tai, kas vyksta čia ir dabar. Tai nereiškia, kad niekad nėra kalbama apie vaikystės patyrimus. Yra žmonių, kurie prisimena vaikystę, ir ji „dalyvauja“ dabartiniame gyvenime, jie prisimena vaikystės išgyvenimus su džiaugsmu ar liūdesiu, todėl terapijos metu negalime to ignoruoti, negalime sakyti, kad tai nesvarbu, nes svarbu yra viskas, kas klientui svarbu čia ir dabar.
tags: #v #lepeskiene #gestaltines #psichoterapijos #teorija #ir